Neįgalieji – tokie asmenys, kurie turi ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti tokiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis.

Daugiau informacijos apie konvenciją rasite čia: ---->

Konvencijoje įtvirtinti neįgalių asmenų lygybės prieš įstatymą, laisvės bei saugumo, asmens neliečiamumo reikalavimai, laisvo judėjimo, pilietybės ir savarankiško gyvenimo teisės, teisė į sveikatą, darbą, užimtumą ir išsilavinimą, galimybė dalyvauti politiniame bei kultūriniame gyvenime.

Konvencijoje šalys skatinamos imtis atitinkamų priemonių, kad užtikrintų neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą.

Atlikta analizė parodė, kad daugelis įvairiuose Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos straipsniuose numatytų nuostatų jau yra įtrauktos į Lietuvos teisinę bazę: Konstituciją, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, Lygių galimybių įstatymą, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kitus įstatymus, reglamentuojančius sveikatos apsaugą, švietimą ir mokslą, socialinę apsaugą, užimtumą.

Taigi, Konvencijoje įtvirtinti bendri ją ratifikavusių valstybių įsipareigojimai atitinka bendrą Lietuvos politiką neįgaliųjų lygių galimybių ir socialinės integracijos srityje. Tačiau ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas teisinių nuostatų praktiniam įgyvendinimui.

Konvenciją galite atsisiųsti paspaudę čia --->

Taip pat įstatyme numatyta, kad teisę gauti išmokas iš šio fondo turi tie vaikai, kurie iš vieno ar abiejų tėvų negauna viso ar dalies išlaikymo, nustatyto teismo sprendimu ar teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi kas mėnesį privalomomis mokėti periodinėmis išmokomis.

Daugiau informacijos apie įstatymą rasite čia: ---->

Jeigu norite sužinoti daugiau apie Vaikų išlaikymo fondo veiklą, mokamas išmokas, paspauskite čia --->

Šios Programos uždaviniai:

            1. didinti pagalbą šeimoms, kuriose yra žmonių su negalia (vaikų, suaugusių);

            2. plėtoti paslaugas žmonėms su negalia bendruomenėje ir gerinti jų gyvenimo kokybę, įtraukiant neįgaliųjų asociacijas;

            3. tobulinti aplinkos pritaikymo žmonėms su negalia teisinį reglamentavimą ir gerinti jos prieinamumą;

            4. gerinti sveikatos priežiūros ir medicininės reabilitacijos paslaugų žmonėms su negalia kokybę ir didinti šių paslaugų prieinamumą;

            5. didinti žmonių su negalia švietimo ir ugdymo paslaugų veiksmingumą ir jų prieinamumą;

            6. tobulinti žmonių su negalia socialinės paramos sistemą;

            7. didinti žmonėms su negalia galimybes įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje;

            8. stiprinti žmonių su negalia teisinę apsaugą;

           9. aktyvinti žmonių su negalia dalyvavimą visuomeniniame ir politiniame gyvenime;

          10. didinti žmonių su negalia dalyvavimą kultūriniame gyvenime, sporto ir aktyvaus poilsio veiklose;

          11. tobulinti žmonių su negalia socialinės integracijos proceso valdymą.

Su šia programa susipažinti galite --->

Programos priemonių įgyvendinimo planą rasite paspaudę čia --->

Pagal šį įstatymą maksimali nedarbo socialinio draudimo išmoka nuo 2010 metų mažėja iki 650 Lt.

Nuo sausio 1d. pasikeis ir išmokų vaikams sistema:

• išmoka vaikui (97,5 Lt) bus mokama iki 2 metų ir tik tada, jei šeima negauna išmokos iš Sodros, arba ją gauna, tačiau šios pašalpos dydis yra mažesnis nei 525 Lt.
• vaikui nuo 2 – 7 metų bus mokama 52 Lt išmoka, jei pajamos vienam šeimos nariui neviršija 525 Lt
• daugiavaikėms šeimoms bus mokama 52 Lt išmoka iki kol kiekvienam vaikui sukaks 18m., tik tuo atveju, jei šeimos pajamos neviršija 525 Lt/mėn.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. pasikeičia motinystės (tėvystės) išmokų mokėjimo tvarka:

• maksimalios motinystės (tėvystės) pašalpos mažėja dėl naujo draudžiamųjų pajamų dydžio nuo 7440 Lt iki 5850 Lt
• maksimali ligos, profesinės reabilitacijos, nelaimingų atsitikimų darbe pašalpa mažėja iki 4 vidutinių draudžiamųjų pajamų arba 4680 Lt

Nuo 2010 m. liepos 1 d. dar kartą bus keičiama motinystės tėvystės išmokų mokėjimo tvarka:

• maksimali motinystės (tėvystės) pašalpa mažėja iki 4680 Lt dydžio (t.y. ji mažinama nuo tos sumos, kuria Jūs gaunate po sausio 1 d. sumažinimo). Mažinimas netaikomas pašalpoms, kurios neviršija 800 Lt.
• motinystės (tėvystės) pašalpa bus skiriama 90 proc. darbo užmokesčio iki vaikui sueis 1 metai ir 75 proc. iki sueis 2 metai (t.y. pirmais vaiko gimimo metais mokėti 90 proc. gauto atlyginimo sumą, o jau antrais vaiko metais – 75 proc.).

Įstatymą galite rasti paspaudę čia --->

Pagal Sveikatos draudimo įstatymą privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą.

Neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu užtikrinama tik būtinoji medicinos pagalba. Už kitas paslaugas tokie asmenys privalo mokėti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytomis kainomis.

Sveikatos draudimo įstatyme numatytas ir papildomas (savanoriškasis) privatus sveikatos draudimas, tačiau Lietuvoje jis nėra populiarus, juo naudojasi tik nedidelė, išimtinai aukštas pajamas turinčių gyventojų dalis.

Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo Privalomojo sveikatos draudimo taryba, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir 5 teritorinės ligonių kasos.

Valstybės lėšomis draudžiami:

• asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų  nustatytą bet kurios rūšies pensiją;
• darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą;
• nedirbantys  darbingo amžiaus asmenys,  turintys   įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo  stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;
• moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir  gimdymo  atostogos,  bei  nedirbančios  moterys  jų   nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo;
• vienas  iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat   vienas   iš   tėvų   (įtėvių),  auginantis  du  ir  daugiau nepilnamečių vaikų;
• asmenys iki 18 metų;
• Lietuvos   Respublikos   bendrojo   lavinimo,  profesinių, aukštesniųjų  ir  aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai,  taip  pat  Lietuvos  Respublikos  piliečiai  ir  kitų valstybių  piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos  Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose;
• valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą;
• vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose  asmenį,  kuriam nustatytas neįgalumo lygis, arba asmenį, pripažintą  nedarbingu  iki  24  metų,  arba  asmenį,  pripažintą nedarbingu iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų;
• asmenys,   teisės   aktų   nustatyta   tvarka  pripažinti neįgaliaisiais;
• asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis,  kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos  ministerijos nustatytą sąrašą;
• pasipriešinimo   (rezistencijos)  dalyviai   -     kariai savanoriai,  laisvės  kovų  dalyviai;  reabilituoti    politiniai kaliniai  ir  jiems  prilyginti asmenys,  tremtiniai  bei   jiems prilyginti asmenys ir asmenys, nukentėję 1991 m. sausio  13-osios ar   kituose  įvykiuose  gindami  Lietuvos  nepriklausomybę    ir valstybingumą;
• asmenys,  prisidėję prie Černobylio  atominės   elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;
• buvusieji  geto  ir  buvusieji  mažamečiai     fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai;
• valstybės  pripažįstamų  tradicinių  religinių    bendrijų dvasininkai,  dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir  vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai;
• asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra  pripažintas Afganistano karo dalyvių teisinis statusas;
• nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
• papildomą  ir laikiną apsaugą Lietuvos Respublikoje   gavę užsieniečiai:  asmenys  iki 18 metų, asmenys, kuriems   nustatyta liga   ar   organizmo  būklė,  įrašyta  į  Sveikatos     apsaugos ministerijos  patvirtintą  sąrašą,  vieniši  tėvai,    auginantys nepilnamečius  vaikus,  moterys  nėštumo  laikotarpiu  70   dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, asmenys, kuriems sukako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius.

 Atkreipiame dėmesį, jog PSD įmokas į „Sodros“ teritorinių skyrių surenkamąsias sąskaitas už 2010 m. moka:

• individualių įmonių savininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai (PSD įmokos kodas 322);
• asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai ir kiti asmenys, išskyrus verslo liudijimus įsigijusius asmenis; PSD įmokos kodas 313);
• ūkininkai ir jų partneriai bei asmenys, vykdantys individualią žemės ūkio veiklą, kai jų žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra didesnis kaip 14 europinio dydžio vienetų (PSD įmokos kodas 314).

Informaciją apie „Sodros“ teritorinių skyrių surenkamąsias sąskaitas galima rasti internete adresu: http://www.sodra.lt/draudeju_portalas/imoku_mokejimas/surenkamosios_saskaitos

Įstatymą galite rasti paspaudę čia --->

Taip pat šiuo nutarimu patvirtintas ir strategijos įgyvendinimo priemonių planas 2003-2010 m.

LR Vyriausybės nutarimą galite rasti čia --->

Kaip teigiama strategijos pagrindime, siekdama mažinti vaikų nutukimą, Europos Sąjunga (ES) įgyvendina programą, pagal kurią mokykloms nemokamai skiriama šviežių vaisių ir daržovių. Vienas šios ES finansuojamos programos tikslų – pažaboti vis labiau Europoje nerimą keliantį vaikų polinkį į nutukimą ir jo sukeliamas ligas. Antsvorio turi maždaug 22 mln. Europos vaikų, o daugiau kaip 5 mln. jų yra nutukę. Šis skaičius kasmet išauga dar 400 tūkst. vaikų.

Sveika mityba gali tapti svarbia priemone užtikrinant, kad mažėtų nutukimų ir vėliau gyvenime dėl to kylančių rimtų sveikatos problemų. Tyrimai rodo, kad sveikos mitybos įpročiai susiformuoja vaikystėje. Paprastai tie asmenys, kurie daug vaisių bei daržovių valgo vaikystėje, ir toliau jų vartoja pakankamai.

Nerimą kelia pastaraisiais metais mažėjantis bendras vaisių ir daržovių suvartojimas ES ir Lietuvoje. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama vaisių ir daržovių dienos norma vienam asmeniui siekia 400 gramų, tuo tarpu Lietuvoje šių produktų per dieną suvartojama tik 260 gramų.

Vaisių vartojimo skatinimo programos strategija yra susijusi su Valstybine maisto ir mitybos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1325 (Ţin., 2003, Nr. 101–4556), ir padeda įgyvendinti joje numatytą strateginį tikslą – saugoti ir stiprinti ţmonių sveikatą, maţinti su nesveika mityba susijusių ligų plitimą.

Su visa strategija galite susipažinti paspaudę čia --->

Strategiją galite rasti paspaudę čia --->

Kai strategija priimama, sudaromi šios strategijos įgyvendinimo priemonių planai, kuriuose numatoma kaip strategija bus įgyvendinta. Vienas iš pagrindinių priemonių planų - „Nacionalinės demografinės (gyventojų politikos strategijos šeimos gerovės įgyvendinimo 2008-2010 m. priemonių planas“ (LR Vyriausybės nutarimas – nuoroda į jį mūsų tinklalapyje), kuriame vienas iš uždavinių yra - mažinti šeimų skurdą ir socialinę atskirtį, o taip pat ir ugdyti šeimos narių gebėjimus įveikti psichologines ir socialines problemas ir kt.

Jeigu norite sužinoti kaip planuojama įgyvendinti šeimos gerovei skirtą priemonių planą, jį galite rasti --->