Šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse sąvoka „alimentai“ pakeista sąvoka „išlaikymas“.

Šios dvi sąvokos reiškia tą patį, šnekamojoje kalboje vis dar vartojama senoji sąvoka „alimentai“, o teisinėje kalboje tas pats reiškinys vadinamas išlaikymu.

Išlaikymas (alimentai) yra vieno iš tėvų skiriamos lėšos savo nepilnamečiui, o kai kuriais atvejais pilnamečiui vaikui išlaikyti. Dažniausiai išlaikymas (alimentai) priteisiami, kai vaiko tėvai išsiskyrę, tačiau išlaikymą galima prisiteisti ir tais atvejais, kai tėvai tebėra susituokę.

Pažymėtina, kad pinigai, gauti kaip išlaikymas (alimentai) turi būti skiriami išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

Vaikų išlaikymo fondą administruoja Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondų administracija).

2008-2009 metais gauta 25540 prašymų išmokai iš VIF gauti, iš jų - 17970 prašymų gauta 2008 metais, 7570 prašymų – 2009 metais. Aktyvų asmenų kreipimąsi 2008 metais (ypač I ketvirtį) sąlygojo Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nuostata, jog išmokos skiriamos nuo kreipimosi į Fondų administraciją dienos.2009 metais Fondų administracija priėmė 17479 sprendimus dėl išmokų iš VIF mokėjimo, sustabdymo, nutraukimo, atnaujinimo, pakeitimo ir kt. 2009 metais išmokas iš VIF gavo 19388 vaikai. Vidutinis metinis išmokų gavėjų skaičius - 20506.

Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma, informacija apie Fondų administracijos sprendimą mokėti išmokas ir pasekmes skolininkui paskelbiama „Valstybės žiniose“. Per 2009 metus leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbti 9 skolininkų sąrašai (iš viso – 1915 skolininkai).

Kas turi teisę kreiptis?

Teisę kreiptis į Fondų administraciją išmokoms iš VIF gauti turi vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba teismo sprendimu paskirtas vaiko globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje.

Kas turi teisę į VIF išmoką?

Teisę gauti išmoką iš VIF turi vaikas, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje jaunesnis nei 18 metų asmuo, taip pat vyresnis nei 18 metų nedarbingas asmuo, kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas neįgalumas ir kuris ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį nustatyto išlaikymo iš vieno ar abiejų tėvų.

Ką reikėtų žinoti prieš kreipiantis į VIF?

Visų pirma, norint kreiptis į Fondų administraciją dėl išmokų gavimo iš VIF, pareiškėjas turi būti prisiteisęs išlaikymą vaikui, o jo negaunantys – kreiptis į antstolį, kuris turi išieškoti iš skolininko priteistą išlaikymą vaikui. Kai skolos neišieško ir antstoliai, kreipiamasi į VIF.

Kreiptis į VIF galima tiesiogiai arba siunčiant dokumentus paštu, registruotu laišku.

Kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti išmoką iš VIF:

1.  Prašymą išmokai iš VIF gauti (originalą). (Kiekvienam vaikui pildomas atskiras prašymas. Prašymo formą galima rasti www.socmin.lt puslapyje).
2. Pareiškėjo paso arba asmens tapatybės kortelės patvirtintą kopiją;
3. Vaiko gimimo liudijimo patvirtintą kopiją;
4. Seniūnijos išduotą pažymą apie pareiškėjo ir vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (originalą arba patvirtintą kopiją);
5. Antstolio išduotą pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (ši pažyma turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos išdavimo) (originalą).

• Jeigu kreipiasi vaikų globėjas (rūpintojas), papildomi turi pateikti Teismo sprendimą arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, dėl asmens paskyrimo vaiko globėju (rūpintoju).
• Kreipiantis dėl pilnamečio neįgalaus vaiko, papildomai reikia pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą (kurioje nurodyta darbingumo lygio priežastis – ligos ar būklės, atsiradusios iki 24 metų, arba ligos ar būklės, atsiradusios nuo vaikystės).

Primename. Iš VIF mokama ne didesnė kaip 1,5 MGL (šiuo metu tai - 195 Lt) dydžio išmoka vienam vaikui per mėnesį. Konkretus išmokos dydis apskaičiuojamas Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatyta tvarka.

Ką reikia žinoti pareiškėjui?

Skolininko nemokamas išlaikymas vaikui ir dėl to susidariusi skola iki kreipimosi į Fondų administraciją dienos iš VIF – nekompensuojama.

Skolininkas informuojamas apie tai, kad valstybė perima skolininko pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir įstatymų nustatytais būdais sieks iš skolininko išsireikalauti iš VIF išmokėtas sumas ir 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų sumų iki jų visiško išieškojimo iš skolininko.

VIF išmokos apskaičiuojamos nuo kreipimosi dienos. Kreipimosi dėl išmokos iš VIF diena laikoma ta diena, kurią Fondų administracija gavo ir užregistravo prašymą. Kai prašymas siunčiamas paštu, kreipimosi diena dėl išmokos iš VIF laikoma vietos pašto spaude pažymėta prašymo išsiuntimo diena.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos:

• Pateikiamos nepatvirtintos dokumentų kopijos.

Atkreipiame pareiškėjų dėmesį - visas siunčiamas kopijas: paso ar tapatybės kortelės, vaiko gimimo liudijimo - būtina patvirtinti. Kopijas tvirtina seniūnas arba notaras.

P.S. Seniūnas kopijas tvirtina nemokamai. (Seniūnijos - arčiausiai gyventojų esanti savivaldybės administracijos grandis).

Jeigu pareiškėjai pateikė neteisingai užpildytus arba ne visus dokumentus, VIF darbuotojai informuoja apie tai ir paprašo per 1 mėn. atsiųsti tinkamus arba papildomus dokumentus.

Visas prašymų formas galima rasti www.socmin.lt puslapyje, tiesiogiai atvykus į Fondų administraciją ar atsiuntus užklausą elektroniniu paštu info@gvifa.lt. Visas prašymų formas taip pat galite gauti savivaldybių socialinės paramos ir rūpybos skyriuose.

Jeigu iškilo kokių klausimų dėl dokumentų pateikimo, konsultuokitės telefonu: (8 5) 272 8081, (8 5) 279 6076, (8 5) 279 6327  arba teiraukitės siųsdami užklausas, pranešimus elektroniniu paštu į info@gvifa.lt. Fondų administracijos darbuotojai visada suteiks išsamią informaciją bei pakonsultuos kaip teisingai pildyti dokumentus.

Dažniausiai užduodami klausimai:

Neretai žmonės teiraujasi kaip jiems elgtis, jeigu vaiko tėvas (motina) nemoka pilno išlaikymo arba moka nereguliariai, ar verta tokiu atveju kreiptis į VIF ir kokio dydžio išmoka būtų mokama?

Atsakome, pvz., jeigu vaikui yra priteistas išlaikymas 400 Lt kas mėnesį, o skolininkas moka tik dalį – po 200 Lt ar po 100 Lt, tokiu atveju, su vaiku gyvenančiam ir juo besirūpinančiam vienam iš tėvų, tikrai verta kreiptis į VIF dėl išmokų, kadangi VIF sumokės skirtumą, bet ne daugiau nei 195 Lt. T.y. jeigu skolininkas iš priteistų 400 Lt moka tik 200 Lt, tai pareiškėjas iš VIF gautų 195 Lt, jeigu skolininkas iš priteistų 300 Lt moka tik 150 Lt, tai pareiškėjui iš VIF būtų mokama 150 litų dydžio išmoka. Jeigu vaikui teismo sprendimu yra nustatytas išlaikymas 130 litų ir vaikas negauna jo, tokia pati suma būtų mokama ir iš VIF.

Nemažai klausimų sulaukiama dėl alimentų persiteisimo. Pareiškėjai teiraujasi, ar VIF išmokės susidariusį skirtumą jeigu teismo sprendimu pvz., nuo 2009-02-12 padidintas išlaikymas vaikui iki 350 litų?

Atsakome, jeigu asmuo iki minėtos datos jau buvo VIF pareiškėjas ir gavo išmokas iš VIF, tai susidaręs skirtumas bus išmokėtas nuo persiteisimo datos. Tokiu atveju, pareiškėjas turi pristatyti iš antstolio pažymą dėl vaiko išlaikymo persiteisimo.

Kokius dokumentus reikia pateikti persiteisus alimentus?

Persiteisus išlaikymą vaikui, pareiškėjas turėtų pateikti (atsiųsti) laisvos formos prašymą dėl VIF išmokos perskaičiavimo ir antstolio pažymą, kurioje būtų nurodyta: naujas išlaikymo dydis bei nuo kada jis priteistas.

Iki kokio amžiaus mokama išmoka iš VIF?

Išmokos iš VIF skiriamos iki vaiko pilnametystės (18 metų), taip pat vyresniam nei 18 metų asmeniui, jeigu jam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas neįgalumas. Vaikui sulaukus 18 metų, išmokos mokėjimas iš VIF yra nutraukiamas.

Ar prasidėjus naujiems metams, pareiškėjas, gaunantis išmokas iš VIF, turi pateikti prašymą pakartotinai?

Jeigu pareiškėjas ir toliau negauna viso arba dalies teismo sprendimu nustatyto išlaikymo vaikui bei neatsirado aplinkybių, turinčių įtakos išmokos dydžiui, pakartotinai (metų pradžioje) teikti prašymą išmokai iš VIF gauti - nereikia.

Kokius dokumentus reikia pateikti norint atnaujinti išmokos gavimą iš VIF?

Jeigu pareiškėjas nori atnaujinti išmokos gavimą iš VIF ir kreipiasi pakartotinai, jis turi pateikti prašymą išmokai iš VIF gauti ir antstolio pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą. (Antstolio pažyma patvirtina, kad vaikas negauna viso ar dalies jam nustatyto išlaikymo).

Ar VIF kompensuos susidariusią skolą vaikui, pvz. už 10 metų, jeigu vaiko tėvas (motina) niekada nemokėjo priteisto išlaikymo (alimentų)?

Visiems besikreipiantiems primename, kad pinigai iš VIF nemokami už praėjusį laikotarpį.

Išmokų suma paskaičiuojama nuo kreipimosi į Fondų administraciją dienos. Tai reiškia, jeigu pareiškėjas pateikė dokumentus 2009-07-01, jam nebus mokomos išmokos skaičiuojant nuo VIF veiklos pradžios 2008-01-01 ar dar anksčiau, o tik nuo dokumentų pateikimo į Fondų administraciją dienos.

Už skolos, susidariusios iki kreipimosi į VIF dienos, išieškojimą ir tolimesnį teismo sprendimo vykdymo administravimą atsako antstolis.

Kas yra 1 MGL?

1 MGL (Minimalaus gyvenimo lygis) = 130 Litų.

Šiuo metu visos socialinės išmokos skaičiuojamas ne MGL, o BSI (Bazinė socialinė išmoka) dydžiu, kuris taip pat lygus 130 Litų.

Nemažai klausimų sulaukiama dėl priteistos sumos vaikui išlaikyti indeksavimo.

Kas yra indeksavimas? Kas jį turi atlikti? Kaip jį pasiskaičiuoti pačiam?

Indeksavimas – periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas.

2008 m. liepos 9 d. yra priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr. 684 "Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin., 2008, Nr. 82-3263), kuriame nurodyta:

• Periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas pagal skaičių apvalinimo taisykles: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki lito (5 punktas);
• Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios paskirtos arba padidintos per paskutinius 6 mėnesius (7 punktas);
• Periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis. Kai priteistas išlaikymas ar atlyginama žala išieškoma darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų  pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo (8 punktas);
• Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (9 punktas);

Pagal aukščiau minėtą nutarimą, vartotojų kainų indeksas (VKI) sudarė:

Vartotojų kainų indekso lentelė

Tėvai, kurie teikia išlaikymą savo vaikams teiraujasi, kaip jiems elgtis, jeigu teismo sprendimu yra priteista mokėti po 1 MGL (130 litų), o vaiko motina reikalauja mokėti po 153 litus, kadangi ji priteistą sumą indeksavo pas antstolį?

Fondų administracija informuoja, kad tokiu atveju, vaiko tėvas turi mokėti jau indeksuotą sumą.

Kaip indeksuojama 1 MGL = 130 litų suma?

pvz. pagal teismo vykdomąjį dokumentą vaikui išlaikyti nustatyta mokėti ne mažiau 1 MGL (130 litų). Ši suma dauginama iš vartotojų kainų indekso (žr. „Vartotojų kainų indekso“ lentelę) ir dalijama iš 100, pvz.:

130 x 108,1:100 = 141 Lt (suapvalinta)

141 x 108,5:100 = 153 Lt (suapvalinta)

153 x 101,3:100 = 155 Lt (suapvalinta)

Kas laukia tų tėvų, kurie nemoka išlaikymo savo vaikams?

Fondų administracija informuoja, kad tie tėvai, kurie neteikia išlaikymo savo vaikams - tampa valstybės skolininkais, o susidariusios skolos bus išieškomos iki visiško jų padengimo. Be to, Fondų administracija turi teisę iš skolininkų išieškoti VIF išmokėtas sumas su 5 procentais metinių palūkanų be senaties termino.

Pastebima, kad skolininkai nenori būti skolingi ir patys pradeda geranoriškai mokėti alimentus bei grąžinti skolas valstybei. Fondų administracija taip pat kviečia skolininkus savo noru grąžinti skolas valstybei, pervedant susidariusią skolą į banko sąskaitą LT 297300 0101 0791 1840. Prieš tai, be abejo, skolininkai turėtų kreiptis į VIF ir susižinoti skolos dydį. 

Vaikų išlaikymo fondo adresas:

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Rinktinės g. 48A, LT-09318 Vilnius

• Tel. (8 5) 272 8081, (8 5) 279 6076, (8 5) 279 6327
• Faksas (8 5) 265 3984,
• El. paštas info@gvifa.lt

Detalesnę informaciją apie VIF galite rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje www.socmin.lt    --->   Šeima ir vaikai     --->  Vaikų išlaikymo fondas.

Informaciją parengė VIF Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Lukošaitienė

Nuo 2010 m. sausio 1d.:

• išmoka vaikui (97,5 Lt) mokama iki 2 metų ir tik tada, jei šeima negauna išmokos iš Sodros, arba ją gauna, tačiau šios pašalpos dydis yra mažesnis nei 525 Lt.
• vaikui nuo 2 – 7 metų bus mokama 52 Lt išmoka, jei pajamos vienam šeimos nariui neviršija 525 Lt
• daugiavaikėms šeimoms bus mokama 52 Lt išmoka iki kol kiekvienam vaikui sukaks 18m., tik tuo atveju, jei šeimos pajamos neviršija 525 Lt/mėn.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

1. prašymas; 
2. asmens tapatybės dokumentas;
3. vaiko (vaikų) gimimo liudijimas (liudijimai)*;
4. mokyklos pažyma, jeigu vyresnis kaip 18 metų asmuo mokosi;

Išmoka vaikui nemokama, jei jis yra pilnametis ar emancipuotas ir turi savo vaikų, asmuo susituokia, yra paskelbta paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, asmuo yra pilnametis, atliekantis bausmę, sulaikytas ar suimtas.

Kas, kur ir kada gali kreiptis dėl išmokų vaikams?

Dėl išmokų gali kreiptis bet kuris iš vaiką (vaikus) auginančių tėvų, globėjas (rūpintojas) arba pats 18 metų ir vyresnis asmuo.

 Dėl išmokų už vaikus reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę. Jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturima - į savivaldybę, kurioje gyvenama.

Išmoka vaikui skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo savivaldybės administracijai dienos.
Išmoka vaikui skiriama ir tuo atveju, kai vaikui nustatyta laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos.

• pripažinti laikinai nedarbingais ir jiems išduotas nedarbingumo pažymėjimas;
• draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu (už juos mokamos socialinio draudimo įmokos):
• dėl ligos (ar šeimos nario slaugos) nedirbo ir prarado darbo pajamas;
• tapo laikinai nedarbingais darbo laikotarpiu;
• pirmajai laikinojo nedarbingumo dienai turi ne trumpesnį kaip 3 mėn. per paskutinius 12 mėn. arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą *;
• kreipėsi į Sodros teritorinį skyrių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ligos pabaigos.

*Stažo reikalavimas netaikomas:

• apdraustiesiems, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios dar nebuvo sukakę 26 metų ir iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais, neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimo datą įrodantį dokumentą (pvz., diplomą su priedu).
• apdraustiesiems, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu buvo draudžiami kaip pareigūnai (statutiniai valstybės tarnautojai, pareigūnai - pvz., policininkai), ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo iki kol jie tapo apdraustaisiais (išėjimo iš pareigūno tarnybos ir tapimo apdraustuoju ligos ir motinystės socialiniu draudimu) neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti pažymą apie tarnybos pabaigą iš buvusios tarnybos.

• ligos arba traumos, išskyrus ligos pašalpų skyrimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų, pripažintų draudiminiais įvykiais, atvejus;
• užkrečiamų ligų protrūkių ir epidemijų;
• vaikų priežiūrai – jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas;
• šeimos nario ligos – jeigu jį būtina slaugyti;
• gydymosi proteziniame ir/ar ortopediniame stacionare.
• šeimos nariui – motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui, kuris dėl savo ligos ar traumos (gydančio gydytojo sprendimu) negali prižiūrėti šio vaiko.

• nedarbingumo pažymėjimas, kurio antroji pusė turi būti užpildyta darbdavio (darbdavių);
• duomenys apie pareiškėjo asmeninę sąskaitą, į kurią bus pervedama ligos pašalpos suma;
• kai ligos pašalpa už visą kalendorinį mėnesį mokama iš Sodros lėšų, kai darbuotojas jau atleistas iš darbo arba kai apdraustojo mėnesinis darbo užmokestis mažesnis arba lygus 470 Lt (tai turi būti nurodyta darbdavio išduotoje pažymoje) – prašymo dėl NPD taikymo kopiją; kai ligos pašalpa apskaičiuojama tik iš pajamų, gautų pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, NPD netaikomas, prašymo dėl NPD taikymo pildyti nereikia.
• prašymą skirti pašalpą (gali būti pildomas atėjus į „Sodros“ teritorinį skyrių arba parsisiunčiamas iš „Sodros“ interneto svetainės www.sodra.lt).

• ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas;
• vaiką iki 14 metų – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų;
• šeimos nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare bet kuria liga sergantį iki 7 m. vaiką - už visą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;
• šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis (pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintą sąrašą), pašalpa iš Sodros biudžeto lėšų mokama nuo pirmosios slaugymo dienos už visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
• šeimos nariui – motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui, kuris dėl savo ligos ar traumos (gydančio gydytojo sprendimu) negali prižiūrėti šio vaiko. Ši pašalpa mokama iš Sodros lėšų nuo pirmos vaiko priežiūros dienos ir ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Pavyzdžiui, mama yra vaiko priežiūros atostogose, gauna motinystės (tėvystės) pašalpą, pati suserga ir dėl to negali prižiūrėti vaiko. Šiuo atveju pašalpa galės būti mokama vaiko tėvui, turinčiam teisę į šią pašalpą (t. y. jei jis yra apdraustas ir turi reikiamą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą). Pašalpa bus mokama nuo pirmos vaiko priežiūros dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

Ligos pašalpa nemokama, jeigu:

• asmuo tapo laikinai nedarbingais dėl traumos, kurią gavo darydami nusikalstamą veiką;
• sužalojo savo sveikatą ar apsimetė sergančiu;
• tapo laikinai nedarbingu dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis;
• pažeidė gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvyko pas gydytoją pasitikrinti darbingumo – ligos pašalpa neskiriama ar jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, bet ne ilgiau kaip 14 dienų, o neatvykusiems patikrinimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ar Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinę komisiją – visam laikui nuo tos dienos, kai jie turėjo atvykti pasitikrinti.

Daugiau informacijos ''Sodra'' tinklalapyje  --->    arba

• draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu (už jį mokamos socialinio draudimo įmokos);
• suteiktos vaiko priežiūros atostogos, išskyrus kai asmuo atleistas iš darbo dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo, bankroto ar pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai arba paskyrimo į pareigas terminui ar įgaliojimų laikui ir dėl to nesuteiktos šios atostogos, išskyrus dirbančius tik pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis – žiūrėkite 10 atsakymą;
• iki pirmos vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą*.
• kreipėsi į „Sodros“ teritorinį skyrių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo vaiko priežiūros atostogų pabaigos;

1. apdraustiesiems, kurie iki vaiko priežiūros atostogų pradžios dar nebuvo sukakę 26 metų ir iki šių atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais, neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimo datą įrodantį dokumentą (pvz., diplomą su priedu).
2. apdraustiesiems, kurie iki vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu buvo draudžiami kaip pareigūnai (statutiniai valstybės tarnautojai, pareigūnai - pvz., policininkai), ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo iki kol jie tapo apdraustaisiais (išėjimo iš pareigūno tarnybos ir tapimo apdraustuoju ligos ir motinystės socialiniu draudimu) neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti pažymą apie tarnybos pabaigą iš buvusios tarnybos.

1.1 Kai motinystės (tėvystės) pašalpos gavėjas, kuriam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, kreipiasi dėl motinystės (tėvystės) pašalpos už kitą vaiką, skyrimo, įsakymo (potvarkio) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo kito vaiko priežiūrai nuorašo pateikti nereikia (kalbama apie pametinukus).

• darbovietės pavadinimas,
• apdraustojo vardas ir pavardė,
• asmens kodas arba socialinio draudimo numeris,
• priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, pagal kurias apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis (apie kurias duomenų draudėjai dar nėra pateikę),
• taip pat turi būti nurodytos draudžiamosios pajamos tų mėnesių, kurie patenka į kompensuojamojo uždarbio skaičiavimo laikotarpį, tačiau Registre tų mėnesių pajamos nurodytos bendroje ketvirčio pajamų sumoje.

Daugiau informacijos rasite  --->    arba

• dėl tėvystės atostogų nedirba ir praranda darbo pajamas;
• kreipėsi į „Sodros“ teritorinį skyrių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tėvystės atostogų pabaigos.

*Stažo reikalavimas netaikomas:

1. yra apdraustieji asmenys iki 26 metų (vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas), jeigu jie iki tėvystės atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais, neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimo datą įrodantį dokumentą (pvz., diplomą su priedu).
2. apdraustiesiems, kurie iki tėvystės atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu buvo draudžiami kaip pareigūnai (statutiniai valstybės tarnautojai, pareigūnai - pvz., policininkai, kurie iki 2008-01-01 buvo draudžiami tik pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu), ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo iki kol jie tapo apdraustaisiais (išėjimo iš pareigūno tarnybos ir tapimo apdraustuoju ligos ir motinystės socialiniu draudimu) neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti pažymą apie tarnybos pabaigą iš buvusios tarnybos.

• prašymą skirti pašalpą (gali būti pildomas atėjus į pasirinktą „Sodros“ teritorinį skyrių arba parsisiunčiamas iš „Sodros“ interneto svetainės http://www.sodra.lt/ (Apdraustųjų portalas/pašalpos/tėvystės pašalpa).
• vaiko gimimo liudijimą (arba jo nuorašą) arba vaiko gimimo pažymėjimą (arba jo nuorašą),
• santuokos liudijimą (arba jo nuorašą) - jeigu pateikia ne vaiko gimimo liudijimą, o vaiko gimimo pažymėjimą (arba jo nuorašą),
• įsakymo (potvarkio) dėl tėvystės atostogų suteikimo pagal Darbo kodekso 179/1 straipsnį, nuorašą, išskyrus tik pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis dirbančius asmenis, kuriems tokios atostogos nesuteikiamos.
• prašymo dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo kopiją - jeigu pašalpa bus skiriama už visą kalendorinį mėnesį arba apdraustojo mėnesinis darbo užmokestis yra mažesnis arba lygus 470 Lt (tai patvirtina darbdavio pažyma apie apdraustojo paskutinio prieš tėvystės atostogų suteikimą mėnesio darbo užmokestį); kai pašalpa apskaičiuojama tik iš pajamų gautų pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, NPD netaikomas, prašymo dėl NPD taikymo pildyti nereikia.
• duomenis apie asmeninę sąskaitą, į kurią bus pervedama tėvystės pašalpa;
• Darbdavio išduotą pažymą, kurioje turi būti nurodyta:
  • darbovietės pavadinimas,
  • apdraustojo vardas ir pavardė,
  • asmens kodas arba socialinio draudimo numeris,
  • priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, pagal kurias apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis (apie kurias duomenų draudėjai dar nėra pateikę),
  • taip pat turi būti nurodytos draudžiamosios pajamos tų mėnesių, kurie patenka į kompensuojamojo uždarbio skaičiavimo laikotarpį, tačiau Registre tų mėnesių pajamos nurodytos bendroje ketvirčio pajamų sumoje.

  Daugiau informacijos ieškokite paspaudę čia: --->  arba

• apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu asmenys (už juos mokamos socialinio draudimo įmokos);
• išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas;
• dėl nėštumo ir gimdymo atostogų nedirba ir praranda darbo pajamas;
• pirmajai nėštumo ir gimdymo atostogų dienai turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
• kreipėsi į „Sodros“ teritorinį skyrių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos.
• jeigu moteris atleista iš darbo nėštumo metu ar nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo, bankroto ar pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai ar paskyrimo į pareigas terminui ar įgaliojimų laikui, papildomai reikia pateikti dokumentus, įrodančius atleidimo iš darbo pagrindą (įsakymo, potvarkio, darbo sutarties nuorašus) .

1. apdraustiesiems, kurie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios dar nebuvo sukakę 26 metų ir iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais, neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimo datą įrodantį dokumentą (pvz., diplomą su priedu).
2. apdraustiesiems, kurie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu buvo draudžiami kaip pareigūnai (statutiniai valstybės tarnautojai, pareigūnai - pvz., policininkai), ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo iki kol jie tapo apdraustaisiais (išėjimo iš pareigūno tarnybos ir tapimo apdraustuoju ligos ir motinystės socialiniu draudimu) neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti pažymą apie tarnybos pabaigą iš buvusios tarnybos.

1. Prašymas skirti motinystės pašalpą, kuriame nurodomi duomenys apie asmeninę sąskaitą (gali būti pildomas atėjus į „Sodros“ teritorinį skyrių arba parsisiunčiamas iš „Sodros“ interneto svetainės www.sodra.lt (Apdraustųjų portalas/pašalpos/motinystės pašalpa).
2. Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, kurio antroji pusė užpildyta visų darbdavių (darbdavys privalo užpildyti nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo antrąją pusę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas)
3. Prašymas dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo (gali būti pildomas atėjus į „Sodros“ teritorinį skyrių arba parsisiunčiamas iš „Sodros“ interneto svetainės www.sodra.lt, sk. Pašalpos). Kai pašalpa apskaičiuojama tik iš pajamų gautų pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, NPD netaikomas, prašymo dėl NPD taikymo pildyti nereikia.
4. Darbdavio pažyma apie nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį asmeniui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, taikytą NPD bei išskaičiuotą ir sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio sumą. Jeigu moteris nėštumo ir gimdymo atostogų išeina pirmą mėnesio dieną, tokios pažymos nereikia.
5. Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto bylos iškėlimo, arba pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui ar paskyrimo į pareigas terminui ar įgaliojimų laikui, papildomai pateikiami dokumentai, įrodantys atleidimo iš darbo pagrindą (įsakymo (potvarkio) dėl atleidimo iš darbo nuorašą, darbo sutarties nuorašą ir pan.);
6. Darbdavio išduotą pažymą, kurioje turi būti nurodyta:
   • darbovietės pavadinimas,
   • apdraustojo vardas ir pavardė,
   • asmens kodas arba socialinio draudimo numeris,
   • priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, pagal kurias apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis (apie kurias duomenų draudėjai dar nėra pateikę),
   • taip pat turi būti nurodytos draudžiamosios pajamos tų mėnesių, kurie patenka į kompensuojamojo uždarbio skaičiavimo laikotarpį, tačiau Registre tų mėnesių pajamos nurodytos bendroje ketvirčio pajamų sumoje.

Motinystės pašalpų skyrimas asmenims, dirbantiems pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims

 Daugiau informacijos rasite --->  arba

Gruodžio 9 d. daugeliui iš mūsų buvo dar viena diena metuose. O tuo tarpu LR Seime vyko karštos diskusijos po kurių buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas ir pakeisti su juo susiję įstatymai (pvz. išmokų vaikams įstatymas, ligos ir motinystės socialinio draudimo ir pan.).

Pagal šį statymą 2010-aisiais daugelį pasieks apkarpytos pensijos, įvairios socialinės išmokos, tarp kurių yra ir šeimoms aktualios išmokos.

Kokie gi pakeitimai siūlomi socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme?

Nuo sausio 1d. pasikeis išmokų vaikams sistema:

• išmoka vaikui (97,5 Lt) bus mokama iki 2 metų ir tik tada, jei šeima negauna išmokos iš Sodros, arba ją gauna, tačiau šios pašalpos dydis yra mažesnis nei 525 Lt.

• vaikui nuo 2 – 7 metų bus mokama 52 Lt išmoka, jei pajamos vienam šeimos nariui neviršija 525 Lt

• daugiavaikėms šeimoms bus mokama 52 Lt išmoka iki kol kiekvienam vaikui sukaks 18m., tik tuo atveju, jei šeimos pajamos neviršija 525 Lt/mėn.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. pasikeičia motinystės (tėvystės) išmokų mokėjimo tvarka:

• maksimalios motinystės (tėvystės) pašalpos mažėja dėl naujo draudžiamųjų pajamų dydžio nuo 7440 Lt iki 5850 Lt
• maksimali ligos, profesinės reabilitacijos, nelaimingų atsitikimų darbe pašalpa mažėja iki 4 vidutinių draudžiamųjų pajamų arba 4680 Lt

Nuo 2010 m. liepos 1 d. dar kartą bus keičiama motinystės tėvystės išmokų mokėjimo tvarka:

• maksimali motinystės (tėvystės) pašalpa mažėja iki 4680 Lt dydžio (t.y. ji mažinama nuo tos sumos, kuria Jūs gaunate po sausio 1 d. sumažinimo). Mažinimas netaikomas pašalpoms, kurios neviršija 800 Lt.

• motinystės (tėvystės) pašalpa bus skiriama 90 proc. darbo užmokesčio iki vaikui sueis 1 metai ir 75 proc. iki sueis 2 metai (t.y. pirmais vaiko gimimo metais mokėti 90 proc. gauto atlyginimo sumą, o jau antrais vaiko metais – 75 proc.).

Maksimali nedarbo socialinio draudimo išmoka mažėja iki 650 Lt.

Apie įstatymą daugiau informacijos rasite: --->

Daugiau apie socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pasiūlymus  susipažinsite LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktose skaidrėse:  --->

• nemokamus pietus, nemokamą maitinimą vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 VRP (525 Lt) dydžio;

• nemokamus pusryčius, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1 VRP (350 Lt) dydis.

Atsižvelgiant į šeimų gyvenimo sąlygas – kai mokinys auga su vienu iš tėvų, šeimoje auga trys ir daugiau vaikų, tėvai (vienas iš tėvų) turi negalią, įvykus gaisrui, padariusiam žalą šeimos turtui, sveikatai, vienam iš šeimos narių nukentėjus nuo ligos, patyrus sudėtingą operaciją, mokiniai turi teisę į:

• nemokamus pietus ir nemokamą maitinimą vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 700 Lt;

• nemokamus pusryčius ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 525 Lt.

 Šeima turi pateikti prašymą – paraišką (Socialinių paslaugų skyriuje) socialinei paramai mokiniams gauti bei šiuos dokumentus:

•  suaugusių šeimos narių asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus;
• vaiko gimimo liudijimą;
• pažymas apie pajamas (visų pajamas gaunančių šeimos narių už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi mėnesio arba kreipimosi mėnesio);
• santuokos liudijimą;
• sutuoktinio mirties liudijimą, jei pareiškėjas yra našlys;
• ištuokos liudijimą, jei pareiškėjas yra išsituokęs.

Dėl paramos skyrimo šeimos turi kreiptis pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei gyvenamoji vieta nedeklaruota – pagal faktinę gyvenamąją vietą į Socialinio darbo skyriaus darbuotojus.

Kiekvienam gimusiam vaikui,  skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka (1430 Lt).
Įvaikintam vaikui, neatsižvelgiant į tai, kad jau buvo išmokėta išmoka gimusiam vaikui, skiriama bazinės socialinės išmokos dydžio vienkartinė išmoka.

Taip pat, mokama ir  Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams, įstatymų nustatyta tvarka paskirtiems vaiko, Lietuvos Respublikos piliečio, globėjais (rūpintojais).   

Vienkartinei išmokai  gauti pateikite šiuos dokumentus:
1. prašymą (rašomas Socialinės paramos skyriuje);
2. asmens tapatybės dokumentus (LR piliečio pasas, Lietuvos Respublikos pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas nuolat gyventi Lietuvoje);
3. pažymą, išduota Savivaldybės priimamojo Gyventojų vietos deklaravimo tarnybos apie vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą;
4. vaiko gimimo liudijimą.

Gauti vienkartinę išmoką įvaikintam vaikui pateikiami šie dokumentai:
1. prašymas (rašomas Socialinės paramos skyriuje);
2. asmens tapatybės dokumentas (LR piliečio pasas, Lietuvos Respublikos pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas nuolat gyventi Lietuvoje);
3. teismo sprendimas įvaikinti;
4. pažyma, išduota Savivaldybės priimamojo Gyventojų vietos deklaravimo tarnybos  apie vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą;
5. vaiko gimimo liudijimas.

• Vienkartinė išmoka gimusiam vaikui skiriama, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos. Vaiko globėjui ji mokama, jei jis kreipiasi per 6 mėnesius nuo globos nustatymo dienos, bet ne vėliau kaip iki vaikui sukaks pusantrų metų, ir jei vienkartinė išmoka nebuvo išmokėta. Įvaikintam vaikui ši išmoka skiriama, jei dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko įvaikinimo dienos.
• Išmoka skiriama neatsižvelgiant į tai, kad kreipimosi metu vaikas jau yra miręs.
• Išmoka neskiriama, jei vaikas gimė negyvas, arba kreipimosi metu yra išlaikomas valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje, taip pat įvaikinus sutuoktinio (sugyventinio) vaiką.

Daugiau apie šią kompensacija rasite ---> arba