Į šiuos ir daugybę kitų klausimų galėsite rasti atsakymą mūsų kataloge www.esuvaikas.lt!

Dirbame dėl Jūsų ir siekiame tapti naudingiausiu pagalbininku, padėsiančiu greitai ir paprastai rasti tai, ko reikia Jūsų šeimai!

"

Šiame leidinyje išsamiai aptariamas bendrojo lavinimo mokyklų klasių dydis; padėtis Lietuvoje lyginama su kitomis Europos šalimis; remiantis tyrimų duomenimis, parodomas klasės dydžio ryšys su mokinių pasiekimais.

Kaip pakito nuomos kaina ir pasiūla nuo metų pradžios? Ar kainos dar krinta ir ar yra iš ko rinktis, kokį butą nuomotis?

Kainos ir pasiūlymų pokyčio statistika

Vidutinės butų nuomos kainos skelbimuose nuo metų pradžios nekito – nei mažėjo, nei didėjo. Didesnių pokyčių galbūt galima tikėtis, pasibaigus šildymo sezonui arba prasidėjus mokslo atostogoms vasarą. Tačiau nuo metų pradžios fiksuojama pasiūlymų nuomotis butą kaita: Vilniuje ir Klaipėdoje jų sumažėjo apie 10–15 proc., o Kaune kaip tik padaugėjo apie 10 proc.

 Vidutinės kainos už kv. metrą

 Skelbimų kainų statistika rodo, kad Vilniaus mieste vidutinė nuomos (bendrai visuose mikrorajonuose) kaina yra 19 Lt/kv.m, Kaune ir Klaipėdoje – 13 Lt/kv.m. Centrinėje miesto dalyje esančių butų nuomos kainos didžiausios: Vilniuje svyruoja vidutiniškai nuo 20 iki 25 Lt/kv.m, Kaune – nuo 15 iki 20 Lt/kv.m, o Klaipėdoje – apie 17 Lt/kv.m. Toliau nuo centro esančiuose mikrorajonuose sostinėje butą galima išsinuomoti vidutiniškai už 13–18 Lt/kv.m, Kaune – už 7–10 Lt/kv.m, Klaipėdoje – už 8–13 Lt/kv.m.

Vidutinės kainos pagal kambarių skaičių

Toliau pateikiama, kokia skelbimuose siūloma 1–3 kambarių butų nuomos kaina, neatsižvelgiama į buto statybos metus, šildymo tipą ir kt. Vilniaus Centre ir Senamiestyje vidutinė vieno kambario nuomos pasiūlos kaina yra apie 800 Lt/mėn., 2 kambarių – apie 1100 Lt/mėn., 3 kambarių – apie 1300 Lt/mėn. Toliau nuo centro 1 kambarį norima išnuomoti vidutiniškai už 400–600 Lt/mėn., 2 kambarius – už 600 Lt/mėn., 3 kambarius – 700–900 Lt/mėn.

Kauno centrinėje dalyje 1 kambario buto nuomos pasiūlos kaina yra apie 600 Lt/mėn., 2 kambarių – apie 750 Lt/mėn., o 3 kambarių – 900–1000 Lt/mėn.Toliau nuo centro esančiuose mikrorajonuose už vieno kambario buto nuomą tektų mokėti vidutiniškai 350–450 Lt/mėn., už 2 kambarių – 500 Lt/mėn., 3 kambarių – 550–600 Lt/mėn.

Klaipėdoje nuomojamų 1 kambario butų siūloma nuomos kaina yra vidutiniškai 500 Lt/mėn., 2 kambarių – 650 Lt/mėn., 3 kambarių – vidutiniškai 800 Lt/mėn.

Praėjusį rudenį pasirašę bendradarbiavimo sutartį tarptautinis kelionių organizatorius Tez Tour ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sutarė organizuoti informacinę edukacinę kampaniją, kurios pagrindinis tikslas – suteikti keliautojui esminių žinių, padėsiančių tinkamai išsirinkti kelionę, atitinkančią realius poreikius.

Tez Tour ir VVTAT, rūpindamiesi poilsiautojais ir siekdami jiems suteikti kuo daugiau informacijos, kad kelionėse būtų išvengta nemalonių netikėtumų, atsiradusių dėl nežinojimo ar informacijos stokos, parengė „Atmintinę poilsiautojams“.

„Siekiame sukurti ir įgyvendinti prevencines priemones, kurios klientams padėtų kuo daugiau sužinoti apie planuojamą kelionę - viešbučių kategorijas, apie juose teikiamas arba neteikiamas paslaugas, skrydžius, ekskursijas bei kitas į kelionės paketą įeinančias paslaugas.

Ne vienerius metus dirbdami turizmo rinkoje pastebime, kad didžiausi nesklandumai kyla dėl svarbiausios informacijos nežinojimo ir vangaus domėjimosi kas sudaro perkamą kelionės paketą“, - komentavo Tez Tour Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Ričardas Nosevičius.

Anot R. Nosevičiaus, šiuo leidiniu stengiamasi gerinti turizmo kultūrą ir didinti keliautojų informuotumą. Atmintinėje apžvelgiami ir komentuojami pagrindiniai klausimai, kurie kyla renkantis kelionę arba išvykus į ją. Visi norintys „Atmintinę keliautojui“ ras kelionių agentūrose, Tez Tour Vilniaus oro uosto biure, su turizmu susijusiose valstybinėse institucijose.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Živilė Kazakevičienė pažymėjo, kad Statistikos departamento duomenimis iki 2009 metų turistų, besinaudojančių kelionės organizatorių paslaugomis kasmet daugėjo, o 2009 metais, lyginant su 2008-aisiais, jų skaičius sumažėjo beveik trečdaliu.

Tačiau VVTAT gautų skundų analizė rodo, kad vartotojų nusiskundimų dėl organizuotų turistinių kelionių nemažėja. Skundų dėl turizmo paslaugų netinkamos kokybės 2009 metais Tarnyba gavo 22 % daugiau nei 2008 metais. Nagrinėjant skundus nustatyta, kad rinkdamiesi kelionę vartotojai ne visada žino kokią informaciją jiems privalo suteikti kelionės organizatorius bei kaip elgtis turistinių paslaugų teikimo sutarties galimų pažeidimų atveju.

Ž. Kazakevičienė palankiai įvertino verslo subjektų bendradarbiavimą su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba vartotojų švietimo srityje ir išreiškė įsitikinimą, kad šiandien pristatoma „Atmintinė poilsiautojams“ suteiks daugiau informacijos turistinių paslaugų vartotojams, padės jiems priimti sprendimą kokią organizuotą kelionę pasirinkti bei primins kaip reikėtų elgtis kelionės metu susidūrus su galimais nesklandumais.

Pagal Tez Tour ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasirašytą susitarimą, atmintinės parengimas nebus vienintelė informatyvi akcija. Artimiausiu metu ruošiamasi vartotojus su jų teisėmis supažindinti televizijos laidose, atsakymai į rūpimus klausimus bus pateikiami ir internetinėje erdvėje.

Pagal pasirašytą susitarimą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip pagrindinė institucija, besirūpinanti Lietuvos vartotojų teisėmis, tampa Tez Tour inicijuojamų informacinių rubrikų ir atsakymų į kylančius klausimus partnere.

Sveiko maisto propaguotojai, siekdami, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau natūralių produktų be maisto priedų ir konservantų, nesustoja.

Populiaraus internetinio projekto "Sveikas vaikas" iniciatorė Agnė Zakarevičiūtė ir jos bendraminčiai mano, kad pagausinti sveiko maisto asortimentą šalies parduotuvėse – įmanoma. Todėl jie inicijavo socialinę akciją "Už maistą be chemijos".

– Svetainė "Sveikas vaikas" gyvuoja beveik metus. Ar tiek laiko pakanka, kad žmonių įpročiai bent šiek tiek pasikeistų?

– Kartais užtenka vienos dienos, kartais maža ir viso gyvenimo. Kitų valstybių praktika rodo, kad yra vilties, jog situacija Lietuvoje greitai pagerės – atsiras daugiau perkančiųjų natūralius produktus, todėl jų kaina mažės, o asortimentas didės. Juk tai natūralus ekonomikos veiksnys.

– "Už maistą be chemijos" – viena paskutiniųjų "Sveiko vaiko" komandos akcijų. Ko siekiate šiuo žingsniu?

– Žmonių nepasitenkinimas esama situacija maisto rinkoje išties didelis. Šia akcija norime įrodyti, kad aiškiai išreikšdama savo nuomonę visuomenė gali daug ką pakeisti. Nemažai galvojome, kaip paskatinti gamintojus gaminti kuo natūralesnius produktus, o atsakymas pasirodė labai paprastas. Reikia suprasti, kad pirkdami produktus, kuriuose yra daug cheminių priedų, mes balsuojame už tai, kad rinka didėtų ir jų būtų gaminama dar daugiau. Rinkdamiesi natūralius produktus – atvirkščiai. Tiek vartotojas, tiek gamintojas turi būti sąmoningi. Gamintojai turi jausti atsakomybę prieš visuomenę ir stengtis jai pateikti geriausią produktą, o visuomenė turi mokėti išsireikalauti, ko jai reikia.

– Kaip paprastas žmogus gali prisidėti prie šios akcijos?

– Paprastas žmogus gali labai daug. Jei prekybos centre, užuot pirkęs dažikliais nuspalvintą maisto produktą arba gėrimą, kiekvienas mūsų pasirinktų natūralų produktą, ilgainiui pasirinkimas būtų didesnis, o kaina mažesnė. Todėl kiekvienam svarbu domėtis, žiūrėti sudėtį ir nepatingėti pasidalyti savo žiniomis su kitais. Maistas turi papildyti organizmo atsargas. Natūralus maistas turi tapti norma, tačiau tai atsitiks tik tada, kai atsiras kritinė masė, kuri to pareikalaus. Aišku, visada reikia pradėti nuo mažų žingsnelių, todėl iš pradžių siūlome tiesiog maisto produkto sudėties etiketėje suradus daugiausia diskusijų keliantį skonio ir kvapo stipriklį – mononatrio glutamatą (E621) – jį palikti lentynoje.

– Šia iniciatyva tikitės atkreipti politikų dėmesį?

– Taip, Seimas yra visuomenės atstovas, o jei visuomenėje kyla susirūpinimas, į jį privalo būti atkreiptas dėmesys. Šiuo metu kaip tik tariamės dėl baudas reglamentuojančio įstatymo pakeitimo projekto. Netrukus visų paprašysime mus palaikyti pasirašant peticiją.

– Vis daugiau bendrovių skelbiasi gaminančios produktus be E arba konservantų. Tačiau akivaizdu, kad kai kurie jų tik mulkina pirkėjus.

– Reikėtų labai atidžiai išanalizuoti pakuotės turinį, nes dažnai yra piktnaudžiaujama vartotojų patiklumu. Etiketėje rašoma, kad gaminys be konservantų, bet atidžiai peržiūrėjus sudėtį, išaiškėja, kad ten pridėta dažiklių arba skonio stipriklių.

– Kokios baudos, jūsų manymu, turėtų būti taikomos tokiems gamintojams?

– Pažvelgus į 2009 m. ataskaitas, kyla nerimas. Už nuodingų vaisių pardavinėjimą vienas tiekėjas gavo 800 litų, už nesaugių produktų pateikimą į rinką – 5 tūkst. litų baudą. Pagal dabartinius įstatymus baudos už pavojingų produktų pateikimą rinkai svyruoja nuo 500 iki 5 tūkst. litų už produktus, kurie sukėlė vartotojo mirtį, skiriama nuo 20 tūkst. iki 80 tūkst. litų bauda. Štai jums pavyzdys. Vieno Lietuvos pieno gamintojo grynasis pelnas 2009 m. buvo per 11 mln. litų. Baudos turi būti tokios, kad nekiltų noras prasižengti, kad visada būtų pigiau patikrinti produktų partiją, nei sumokėti baudą.

– Ne paslaptis, kad produktai be E yra brangesni. Ar sunkmetis nepakeitė sveiko maisto vartotojų įpročių?

– Sunkmetis kaip tik skatina naujoves. Ar ne geriau pirkti mažiau, bet kokybiškesnio maisto? Be to, nėra labai didelio kainos skirtumo tarp produktų. Gamintojai investuoja į etiketę, reklamą, įmantresnę pakuotę. Produkto kaina yra panaši, nors jį pagaminti daug pigiau.

– Valgyti sveikai – vadinasi, valgyti mažai? Pasirinkimas juk nėra didelis.

– Kiekvienoje produktų kategorijoje galima rasti produktų, kuriuose nėra kenksmingų maisto priedų. Be to, ne visi maisto priedai yra pavojingi, nereikia vengti produkto tik todėl, kad jo sudėtyje yra E, nes E gali būti pieno rūgštis, vyno actas ar vitaminas E. Reikia žiūrėti sudėtį ir išmokti atsirinkti. Žinoma, iš pradžių reikia žinoti visas E reikšmes, bet mes savo svetainę todėl ir įkūrėme.

Akcija "Už maistą be chemijos" siekiama:

Pagal Europos vartotojų asociacijos atliktą tyrimą 60 proc. apklaustųjų nežiūri ir nesidomi maisto produkto sudėtimi. "Sveiko vaiko" komanda ragina skaityti produktų sudėtis ir padėti jas kitiems suprasti.

Skonio ir kvapo stipriklis E621 – vienintelis maisto priedas, kurio metinė apyvarta tris kartus viršija planuojamą 2010 m. Lietuvos nacionalinį biudžetą. "Sveiko vaiko" komanda primena, kad pirkdami produktus su E621, mes ne tik suvartojame antrarūšį maistą, bet ir pripildome kišenę tų, kurie jį gamina.

"Sveiko vaiko" komanda laukia visuomenės palaikymo inicijuojant įstatymo pataisą, kuria bus padidintos baudos gamintojams dėl higienos normos, reglamentuojančios maisto priedų kiekį produktuose, HN 19:2003 pažeidimo.

Nors anemija (mažakraujystė) dažniausiai užklumpa nepastebimai, bet mūsų šeimos gydytojų galimybes laiku ją pastebėti apriboja skiriamas finansavimas. Dėl šios ligos pasaulyje kenčia 30 – 50 proc. įvairaus amžiaus žmonių. Daugiausiai paplitusi geležies stokos anemija, kuri ypač išryškėja pavasarį. 

Situaciją daliai mūsų žmonių gali palengvinti du mėnesius trunkanti sveikatos profilaktikos akcija „Nusimesk anemijos kilpą!“, kurią organizuoja Medicina practica laboratorija. Jos padaliniuose Kaune, Panevėžyje, Tauragėje, Mažeikiuose ir Ignalinoje iki balandžio pabaigos bendrasis kraujo, geležies kiekio ir feritino (geležies atsargų) tyrimai atliekami su didele nuolaida nuo Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos kainos. Apie anemijos profilaktiką informuojama žiniasklaidoje, platinamos skrajutės.

Anemija susergama, kai sumažėjus kraujyje eritrocitų ir hemoglobino organizmas nebegauna pakankamai deguonies. Žmogų kankina silpnumas, nuovargis, mieguistumas ir kt. merginos ir moterys (ypač nėščiosios), vaikai ir pagyvenę žmonės, aktyviai sportuojantys vyrai - visi jie patenka į anemijos rizikos grupę.

Valstybė pirminiame lygyje nekompensuoja minėto kompleksinio anemijos tyrimo. Vien bendrojo kraujo tyrimo nepakanka, nes jis atskleidžia tik jau įsisenėjusią anemiją. Tuomet laukia ilgas gydymas. Geležies atsargos iš pradžių senka nejučia. Tai laiku atkleidžia tik feritino tyrimas.

Žmonių, kuriems pradeda trūkti geležies, yra 2 - 3 kartus daugiau nei sergančių išryškėjusia anemija. Liga gali būti aiškiai nepastebima net ir tuomet, kai kraujyje hemoglobino sumažėja iki daugiau nei pusės jo reikiamos normos. Žmogus tik greičiau pavargsta, būna šiek tiek blyškesnis.

Organizmas stengiasi kompensuoti deguonies trūkumą: greitėja kraujo apytaka, apkraunama širdis, kenčia smegenys, raumenys. Ypač pavojinga anemija nėštumo metu, nes gali įvykti priešlaikinis gimdymas, lėčiau auga vaisus ir kt. Jei mažakraujystė negydoma, žmogus vis sunkiau pakelia fizinį krūvį, gali susirgti sunkiomis lėtinėmis ligomis. Vėliau jis praranda gyvenimo energiją ir interesus.

Kuo skurdesnis kraštas, tuo daugiau ir sergančiųjų mažakraujyste. Gydytojų pastebėjimu, susirgimų anemija Lietuvoje sumažėtų bent du kartus, jei tinkamai maitintumėmės. Tačiau daugybei žmonių tenka vartoti rafinuotą, konservantų prikimštą maistą.

Geležies atsargas išsekina ne tik bloga mityba, bet ir ilgalaikis stresas. Jo apimtas žmogus jaučiasi sutrikęs, įsitempęs, apimtas nerimo. Tuo metu naudojamas didesnis geležies atsargų kiekis. Todėl labai svarbu išmokti atsipalaidavimo pratimų, dažniau juoktis, nesivelti į smulkius buitinius ar darbo konfliktus ir pan. 

Šiame leidinyje trumpai apžvelgiamas socialinio emocinio ugdymo programų turinys, įgyvendinimo veiksniai ir sąlygos.

Šis leidinys skirtas visų Lietuvos mokyklų bendruomenėms – žmonėms, turintiems savo rankose svertus, kuriais galima daryti didžiausią įtaką stabdant patyčias tarp jaunų žmonių. Mokykla yra vieta, kur mokiniai dažniausiai susiduria su patyčiomis, todėl būtent čia reikalingos permainos, ieškant būdų gerinti vaikų psichosocialines ugdymo(si) sąlygas.