Parkai ir skverai dažniau labiau atitinka šunų ir išgerti bei parūkyti mėgstančių asmenų poreikius nei šeimų, auginančių vaikus, teigia lrt.lt kalbinti tėvai.

Tuo metu miestų savivaldybių atstovai teigia, kad „norint visada galima rasti prie ko prikibti“ ir bendrą padėtį žaliosiose zonose vertina gerai. O sveikatos priežiūros specialistai įspėja, kad šiemet derėtų pasisaugoti erkių.

Vaikus auginančios šeimos išskiria keletą pagrindinių savo regionų žaliosioms zonoms būdingų problemų. Viena iš jų – vis dar šeimininkų nesurenkami jų keturkojų ekskrementai.

„Pas mus skvereliai labiau pritaikyti keturkojams negu vaikams. Jeigu vaikai taip dergtų pievoje, kaip keturkojai dergia, tai jų atžvilgiu turbūt nebūtų tokios tolerancijos“, – ironizuodamas kalba keturių vaikų tėvas iš Kaišiadorių Aidas Bernatonis.

Pašnekovas prisimena savo viešnagę Belgijoje, kurioje tapę norma, kad keturkojui atlikus gamtinius reikalus šeimininkas išsitraukia iš kišenės maišelį, surenka ekskrementus ir išmeta į artimiausią šiukšlių dėžę.

„Deja, mūsų skvereliuose keturkojai mylimi labiau negu vaikai. Baisu vaiką į pievelę vieną paleisti, nes „kakaliukų“ prisirinkti gali“, – apie rūpesčius pasakojo A. Bernatonis.

Du vaikus auginanti klaipėdietė Danguolė Rudienė sako, „kad iš kur jos mažasis bepareitų, visada įmynęs į šuns „kaką“, o apie Klaipėdos skulptūrų parką net anekdotas buvo sukurtas.

„Kai mažesni vaikai buvo, tai sakydavome: „Einame į skulptūrų šuns „kaką“ parką pamindžioti“. Toks mūsų posakis būdavo“, – kalbėjo klaipėdietė.

Tris vaikus auginantis kaunietis Skirmantas Šalučka pastebi, kad tautiečiams „trūksta supratimo apie tai, kas yra mūsų Lietuva“.

„Ar mes savo namuose šiukšliname kambario viduryje, ar nešiukšliname? Ar leidžiame šuneliui kambario viduryje pridergti, ar neleidžiame?“, – klausė pašnekovas.

Nėra kur pervystyti mažųjų

Pašnekovai taip pat pažymi, kad žaliuosiuose plotuose „nėra pakankamai arba iš viso nėra tualetų“, taip pat nėra kur pervystyti mažųjų.

Kaišiadoriškis keturių vaikų tėvas A. Bernatonis sako, kad kalbant apie sąlygas žaliuosiuose plotuose nereikėtų būti „maksimalistais ir norėti idealių sąlygų“, tačiau dabar daugelyje jų nėra būtinų, elementarių dalykų.

„Aišku, vaiką „nusysinti“ galima ir už medžio, bet jeigu jam ko nors daugiau reikia? O jeigu mamai arba tėčiui reikia? Aš jau nekalbu apie pervystymo vietas“, – vardino A. Bernatonis.

Pašnekovas taip pat pažymėjo, jog miestų žaliosiose zonose, kuriose lankosi šeimos su vaikais, turėtų būti uždrausta rūkyti.

„Mes labai džiaugiamės, kad to nebeliko kavinėse ir restoranuose, ir mes dabar galime su visa šeima nebijodami į jas užsukti papietauti per šventes ir panašiai. Manau, parkuose turėtų būti uždrausta rūkyti – mes labai džiaugiamės, kad Kaišiadoryse parke uždraudė rūkyti“, – kalbėjo pašnekovas.

Lrt.lt pašnekovai pažymėjo, kad kai kuriuose parkuose jie vis dar nesijaučia saugūs. Tokius nuogąstavimus išsakė tiek Klaipėdos, tiek Vilniaus, tiek Kauno gyventojai.

„Dieną, kas dėl to saugumo, sakyčiau, normalu, bet pavakariais visko būna… Netrūksta ne visada prognozuojamų paauglių, neaišku, ką darančių – duodi pastabą ir nežinai, kuo tavo pastaba pasibaigs“, –   pasakojo du vaikus auginanti klaipėdietė Danguolė Rudienė.  

Parkų galėtų būti ir daugiau?

Klaipėdietė, dviejų vaikų mama Alvida Barasienė pažymi, kad „žaliųjų plotų yra mažokai“.

„Šiaip Klaipėdoje žaliųjų plotų ir nėra labai daug. Jeigu anksčiau į Klaipėdos miesto parką pasivaikščioti ar tiesiog papramogauti atvažiuodavo žmonės iš viso miesto, tai dabar to nebėra.

Negali sakyti, kad žalieji plotai visai netvarkomi – yra ir šiukšliadėžės, ir dviračių takai, bet trūksta suoliukų ir pačių parkų. Jeigu Klaipėdos šiaurinis rajonas turi didelius žaliuosius plotus, kaip vasaros estrada, parkas ir iki jūros netoli, tai pietinė Klaipėdos miesto pusė yra skurdesnė“, – pasakojo pašnekovė.

Trijų vaikų tėvas, vilnietis Evaldas Matiukas pažymėjo, kad „parkų yra, bet juose kažko trūksta“.

„Pilaitėje yra parkas visai neblogas – ir upelis yra, ir vaikams žaidimų aikštelė. Bet, aišku, galėtų būti idealiau – trūksta šiukšliadėžių, suoliukai sulaužyti.

Prie Neries… Irgi kažko trūksta. Nepritaikyta šeimoms su vaikais. Nėra sūpynių, kur vaikai galėtų karstytis. Sereikiškių parke buvome – nepatiko. Ten ne tik mažai sūpynių – takeliai trumpoms mažų vaikų kojytėms ir vežimėliams nepritaikyti.

Ir dar jaunimas apgirtęs vaikšto. Nesaugu su mažais vaikais“, – pasakojo vilnietis.

Trijų vaikų tėtis, vilnietis Šarūnas Bagdonas, paklaustas ar galėtų rekomenduoti kokį nors savo miesto parką šeimai su vaikais, prisipažino, kad „turėtų gerai pagalvoti“.

„Tikrai reikėtų paieškoti tokios erdvės… Nėra taip, kad galėčiau nurodyti konkrečią vietą ir pasakyti: „Štai, ta vieta puikiai sutvarkyta ir ten malonu ateiti praleisti laiką su šeima“, – sakė pašnekovas.

„Visada gali rasti prie ko prisikabinti“

Lrt.lt kalbintų miestų – Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus – savivaldybių atstovai pripažįsta, kad žaliosiose zonose trūksta tam tikrų dalykų, tačiau bendrai padėtį vertina kaip gerą.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Mikalauskienė pripažįsta, kad „ne šimtu procentų viskas idealu“, bet didžiojoje dalyje žaliųjų plotų padėtis yra normali.

„Sakykime, Moniuškos skveras yra nuošalyje, transporto ne per daugiausia, galima puikiai praleisti laiką ant vejos kažką pasitiesus. Sereikiškių parkas šiuo metu remontuojamas. Visai neblogas yra Pasakų parkas, Vingio parkas.

Patys gyventojai nesaugo turto: laužo vaikų žaidimų aikšteles, suolus, šiukšlina, naikina šiukšliadėžes“, – pasakojo pašnekovė.

Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius teigė „padėtį Klaipėdos parkuose, skveruose ir kituose žaliuose plotuose vertinantis gerai“.

„Žalieji plotai nuolat prižiūrimi, valomi takai, šienaujamos prieigos. Klaipėdiečiai savo laisvalaikį labiausiai mėgsta leisti pajūryje, Smiltynėje, Giruliuose, Melnragėje.

Nemaža dalis klaipėdiečių leidžia laiką Skulptūrų, Trinyčių parkuose bei prie Danės upės pakrančių. Mėgstamas ir Draugystės parkas, kuris šiais metais pradedamas tvarkyti. Miestiečių lankomi Sąjūdžio bei Poilsio parkai.

Poilsio parkas šiais metais pradedamas tvarkyti, nes daugelį metų nebuvo skiriamas finansavimas, reikia visiškai sutvarkyti infrastruktūrą, atnaujinti pėsčiųjų bei dviračių takus, įrengti suolus, apšvietimą“, – informavo Klaipėdos meras.

R. Taraškevičius pažymėjo, kad dėl lėšų stygiaus mieste nepakanka tualetų, vandalų niokojami suolai ir šiukšliadėžės. Nepakankamai drausmingi ir šunų savininkai.

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyresnioji specialistė Birutė Zareckienė pažymėjo, kad „žiūrint neigiamai visada galima rasti daug problemų ir prie ko prisikabinti, tačiau žiūrint teigiamai – Kaunas yra vis labiau tvarkomas ir prižiūrimas“.

„Nuolat šienaujama, karpomi krūmai, pjaunami avariniai medžiai, yra valomos upių pakrantės, planuojame tvarkyti Ramybės parką.

Visi darbai yra daromi pagal jiems skirtas lėšas. Jei šių lėšų būtų dar daugiau, darbų būtų galima atlikti taip pat daugiau“, – vardino specialistė.

B. Zareckienės teigimu, „Kaune žaliųjų zonų, tinkamų gyventojų poilsiui, pakanka“.

„Ypač kauniečių mėgstamas yra Santakos parkas, taip pat lankomi Kalniečių, Ąžuolyno, Draugystės, kt. parkai“, – pasakojo pašnekovė.

Sveikatos priežiūros specialistai įspėja saugotis erkių

Tuo metu Alytaus visuomenės sveikatos centro vyresnioji specialistė ryšiams su visuomene Asta Gudaitienė perspėja saugotis erkių – Alytaus apskrityje daugėja sergančių erkiniu encefalitu ir Laimo liga.

„Alytaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2009 metais Alytaus apskrityje 2,1 karto padidėjo sergamumas erkiniu encefalitu, registruoti 39 šios ligos atvejai (2008 m. – 19 atvejų). Alytaus mieste pernai registruota 11 šios ligos atvejų (2008 m. – 3 atvejai), rajone – 6 atvejai (2008 m. – 6 atvejai).

2009-aisiais Alytaus apskrityje 46,34 proc. padidėjo sergamumas Laimo liga, registruoti 42 šios ligos atvejai (2008 m. – 29 atvejai). Laimo ligos atvejų Alytaus mieste pernai registruota 13 atvejų (2008 m. – 12), o rajone 10 atvejų (2008 m. – 12)“, – informavo specialistė.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Regina Birutė Ščerbavičienė pažymėjo 2010 metais atlikto patikrinimo metu Sąjūdžio parko prieigose buvo aptiktos pievinės erkės, kurios nėra pavojingos žmogui, tačiau pavojingos gyvūnams (platina gyvūnų užkrečiamąsias ligas).

„Buvo patikrinti ir kiti miesto želdiniai (8), penkiuose iš jų buvo rastos erkės – europinės miško (Ixodes ricinus) ir pievų erkės (Dermacentor reticulatus). Žmonėms yra pavojingos europinės miško erkės, kadangi jos perneša erkinio encefalito ir Laimo ligos sukėlėjus. Jų gausumas buvo vidutinis.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai atlieka pastovius erkių stebėjimus Pajūrio regioniniame parke (Giruliuose), Kuršių Nerijos Nacionaliniame parke. Daugelyje žmonių lankomų vietų šiuose parkuose aptiktos erkės, daugiausia europinės miško (Ixodes ricinus) erkės. Šios vietovės yra užregistruotos kaip pastovūs gamtiniai erkinio encefalito židiniai“, – dėstė R. B. Ščerbavičienė.

Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Irina Bulsienė pažymėjo, kad daugiausia erkių randama Kauno Kleboniškio miško parke, Kauno marių apylinkėse, Basanavičiaus šile. Anot specialistės, taip pat nemažai erkių Lampėdžių miško parke, Ąžuolyne, Botanikos sode.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė informavo, kad Vilniaus miesto teritorijoje nustatyti 8 Laimo ligos gamtiniai židiniai: Bukčių miško parkas, Vingio parkas, Žaliųjų ežerų miškinga teritorija, Turniškės, Valakupių poilsiavietė, Visorių-Bajorų miško parkas, Pavilnys ir gamtinis židinys prie Topelių ežero. Taip pat Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai užregistravo susirgusį asmenį, kuriam erkė įsisiurbė prie namų Lazdynuose.

Utenos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Alytės Žilienės suteiktais epidemiologiniais duomenimis, 2010 m. Utenos rajone užregistruoti 9 susirgimai Laimo liga, o erkinio encefalito susirgimų neužfiksuota.

Gyvūnų kontrolė nepakankama

Tuo metu Panevėžio visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vedėja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, Regina Abromaitytė atkreipia dėmesį, kad Panevėžio mieste nėra laikomasi gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių ir šios srities kontrolė yra nepakankama.

„2010 metais iki birželio 14 d. užfiksuota 115 Panevėžio miesto gyventojų, nukentėjusių nuo gyvūnų. Iš jų nuo šunų nukentėjo 80 asmenys, nuo kačių – 31, nuo įvairių gyvūnų (žiurkės, usūriniai šunys ir kt. ) – 4.

Panevėžio miesto gyventojai nukentėjo nuo miesto gyventojų šunų ir kačių (64 atvejai), dalis nukentėjo nuo nežinomų šunų ir kačių (32 atvejai)“, – dėstė R. Abromaitytė.

Pirmoji – tėveliai, nusprendę dvejus metus auginti vaiką, pirmaisiais metais gautų 70 proc., o antraisiais – 40 proc. kompensuojamo atlyginimo dydžio išmoką ir neribojant galėtų dirbti. Antroji alternatyva – tėveliai, nusprendę minėtų atostogų išeiti vieneriems metams, ištisus metus kas mėnesį gautų 100 proc. kompensuojamo atlyginimo dydžio išmoką. Išmokos dydis būtų ribojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma.

Taip būtų suderinti interesai tų šeimų, kurios nori vaiką ilgiau pačios auginti namuose, ir tų šeimų, kurios nori aktyviai tęsti darbinę veiklą.

Taip pat, siekiant objektyviau įvertinti asmens indėlį mokant socialinio draudimo įmokas, apsispręsta pailginti terminą, pagal kurį yra skaičiuojamos motinystės (tėvystės) pašalpos. Taigi, šios pašalpos būtų skaičiuojamos įvertinant 24 kalendorinių mėnesių draudžiamąsias pajamas, o ne 12 mėnesių, kaip yra dabar.

Naujoji tvarka paliestų tik tuos tėvelius, kurie atostogų išeitų nuo 2011 metų liepos 1 d. Tuo tarpu tėveliai, jau išėję vaiko auginimo atostogų, ir toliau gaus tokias išmokas, kokios jiems buvo paskirtos.

Taip pat siūloma nuo 2011 m. liepos 1 d. nustatyti 100 proc. atlyginimo dydžio pašalpos mokėjimą už vienu metu gimusius du ir daugiau vaikų. Pašalpa nebūtų dvigubinama ar trigubinama.

Skatinant tėvus sėkmingai sugrįžti į darbo rinką, siekiant sudaryti geresnes sąlygas derinti įsipareigojimus šeimai ir darbą, užtikrinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtrą, sudaryti didesnes galimybes ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui, Seimas įpareigojo Vyriausybę iki š.m. spalio mėn. parengti ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtros programą. Tai taip pat yra numatyta Vyriausybės protokoliniame sprendime dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos koncepcijos įgyvendinimo.

Už šiuos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus balsavo 57 parlamentarai, prieš – 33, susilaikė – 15.

Įsigaliojus šiems pakeitimams motinystės (tėvystės) išmokos Lietuvoje liktų vienos dosniausių pasaulyje, kaip yra ir dabar. Vis dėlto ekonominė realybė yra tokia, kad šiuo metu išmokų dydžiai neatitinka dabartinių šalies finansinių galimybių, todėl norint ateityje gyventi geriau, šiandien reikia priimti sudėtingus ir nepopuliarius sprendimus.

Dėl to dar turės apsispręsti Prezidentė.

Informuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Ką tik pirmą kartą pagimdžiusios moterys, kurios galvoja, kad būtinai tūrės būti puikios motinos, labiausiai rizikuoja susirikti pogimdymine depresija.

Naujojo tyrimo rezultatai atskleidė, kad dažniausiai pogimdyminė depresija suserga tam tikras tipas perfekcionistų, kurie jaučia, kad kiti tikisi juos būsiant tobulais.

Kaip tyrimą pristato portalas „Live Science“, mokslininkai norėjo iš

siaiškinti, kaip perfekcionizmas paveikia moterų galimybes prisitaikyti prie gyvenimo po gimdymo. Tyrimo metu 100 moterų iš Toronto (Kanada) buvo išdalintos anketos su klausimais apie perfekciozimo tipus bei depresiją.

Stipriausias ryšis tarp perfekcionizmo bei pogimdyminės depresijos aptiktas tarp tų motinų, kurios su perfekcionizmu kovojo apsimesdamos, kad tai nėra problema.

Kaip teigia tyrimui vadovavęs psichologijos profesorius Gordonas Flettas iš Yorko universiteto Kanadoje, yra tokių pirmą kartą pagimdžiusių motinų, kurios – nors ir jaučiasi prastai – sugeba labai gerai apsimesti, kad viskas puiku ir net tobula. Dėl to artimiesiems ypač sunku pastebėti, kad moterys kenčia.

Pasak mokslininko iš Kandos, kuo greičiau mitas apie „tobulus tėvus“ bus išsklaidytas, tuo geriau taps patiems tėvams.

„Aš manau, kad naujiems tėvams ir motinoms reikia suprasti, kad jie neturi pakankamai daug patirties, ir kad nereikia būti tobuliems, kad neriekia būti absoliučiai geriausiais tėvais pasaulyje.   Reikia įsijausti į tėvų vaidmenį, stengtis būti gerais tėvais ir to, ką galite, užtenka“, – sakė G. Flettas.

Psichologai teigia, kad problemą, net jei ji gerai užmaskuota, vis dėlto galima pastebėti: sergantieji daug ką pagerina dirbtinai, per daug dažnai teigia, kad nėra jokių problemų.

Pasak mokslininko, kuris savo tyrimą šią vasarą pristatė Psichologijos mokslo asociacijos suvažiavime Bostone (JAV), situaciją galima taisyti jei motinos apie problemas kalbės „realistiškais“ terminais.  

Griaunami mitai

„Esu girdėjusi daugybę tiesos neatspindinčių mitų apie privačias mokyklas. Vienas iš labiausiai paplitusių tas, kad mokslas privačioje mokykloje, nors ir labai kokybiškas, bet retai kam prieinamas. Tačiau tai toli gražu nėra tiesa. Suskaičiavus ir palyginus išlaidas, bendra suma rodo, kad norint vaikui duoti visapusišką išsilavinimą, privačiose mokyklose mokslas kainuoja pigiau nei vidurinėse“, – teigė Vilniaus gimnazijos direktorė Tatjana Liubertienė.

Mes esame pripratę taupyti, taupome ir neišlaidaudami dėl vaikų, bet ar iš tikrųjų sutaupome? Anot Vilniaus privačios gimnazijos direktorės pavaduotojos ugdymui Editos Zabalevičiūtės, kai vaikas mokosi valstybinėje mokykloje, kur gauna tik pamokas, tėvams, norintiems vaikui suteikti visapusišką išsilavinimą, tai per metus gali kainuoti per 10 000 Lt.
 
Tikroji mokslo kaina, arba skūpas moka du kartus

Palyginkime kokybiško mokslo savaitę valstybinėje mokykloje ir privačioje. Privačioje mokykloje mokslo savaitė kainuoja apie 220 Lt. Į šią sumą įeina ne tik pamokos, dėmesys, teigiamas emocinis-psichologinis mikroklimatas, individuali mokymosi programa bei vadovėliai, bet ir kiekvieną dieną po pamokų skiriamos 5 val. popietinio darbo su vaiku (namų ruoša, korepetitoriai, konsultacijos). Prie bendros mokymo programos pridedamas neformalusis ugdymas (du būreliai pasirinktinai), išplėstas užsienio kalbų kursas (skiriama daugiau pamokų, nei numatyta programoje, ir pridedama trečioji užsienio kalba), kiekvieną dieną po 2 valandas skiriama darbui su korepetitoriais. Neretai privačiose mokyklose yra išplėstas muzikinis-meninis lavinimas. Visa veikla organizuojama taip, kad vaikas nepervargtų.

Tuo tarpu mokantis vidurinėje mokykloje už neformalųjį ugdymą reikia mokėti papildomai iki 100 Lt per savaitę. Tėvams vežiojant vaiką į būrelius prie sumos prisideda dar apie 40 Lt išlaidų kurui. Korepetitorių samdymas dabartinę sumą gali pakelti iki 300 Lt, o papildomos užsienio kalbos pamokos ar kursai sumą gali padidinti iki 360 Lt. O jei dar pridėsime ir trečiosios užsienio kalbos mokymąsi (dažniausiai valstybinėse vidurinėse mokoma tik 2 užsienio kalbų), tai kaina šokteli iki 460 Lt.

Mokslo kaina Vilniaus privačioje gimnazijoje, kaip ir daugelyje privačių mokyklų, per pusmetį yra 4400 Lt, atrodo daug? Tačiau tai – tik lašas jūroje, lyginant su tuo, kiek kainuoja vaikų mokslas sudėjus visas išlaidas mokantis valstybinėje mokykloje: perkant vadovėlius, atskirai mokant už neformalųjį ugdymą, užsienio kalbų pamokas, korepetitorius bei vaikų vasaros stovyklas.
 
Neformalusis švietimas svarbus vaiko gyvenime

Neformalusis ugdymas tiek Europoje, tiek Lietuvoje darosi vis svarbesne švietimo sritimi. Jo paskirtis – skatinti asmenybės tobulėjimą ir aktyvų pilietiškumą, padėti spręsti jaunų žmonių integravimosi į darbo rinką problemą.

Neretai vaikams, besimokantiems valstybinėse vidurinėse mokyklose, reikia toli (keliolikos kilometrų spinduliu) ieškoti būrelių, kurie jiems padėtų save atskleisti, išbandyti savo gabumus įvairiose srityse. Dažnai mokinių tėvai tampa jų asmeninais vairuotojais ir vežioja vaiką maršrutu mokykla–būrelis–namai.

Tuo tarpu privačiose mokyklose vaikams yra organizuojama įdomi veikla nuo 8 iki 18 val. Vilniaus privačioje gimnazijoje plačiai išvystytas neformalusis ugdymas, vaikai gali rinktis įvairius būrelius nuo muzikos iki sporto (pvz.: šachmatus, rytų kovos menus, teatrą, chorą, keramiką, fleitą, fortepijoną, gitarą ir t. t.). Visi būreliai yra vienoje vietoje, tad tėveliams nereikia vežioti vaiko iš mokyklos į būrelius. Taip taupomas ne tik asmeninis tėvų laikas, bet ir kuras. Vien jam per metus, jei vaikas lanko bent porą būrelių, išleidžiama vidutiniškai apie 2000 Lt. O kur dar būrelių kainos, vaikui lankant bent porą būrelių, per mėnesį neformaliajam ugdymui išleidžiama nuo 140 iki 400 Lt. Per mokslo metus ši suma gali sudaryti iki 4000 Lt.

Prieš teikiant projektą svarstyti Vyriausybei, nauja koncepcija buvo aptarta su savivaldybių, muzikos ir dailės mokyklų, Kūno kultūros ir sporto departamento, jaunimo organizacijų atstovais.

„Didžiausias naujai organizuojamo pasirenkamojo-neformalaus švietimo privalumas yra tai, kad ugdymo programose galės dalyvauti gerokai daugiau vaikų negu dabar, - sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Jeigu šiuo metu įvairias veiklas lanko apie 91 tūkst. vaikų (20 proc.), tai ateityje jų skaičius galėtų išaugti iki 200 tūkst. (50 proc. visų Lietuvos mokinių). Valstybės finansuojamas krepšelis suteiks ir daugiau pasirinkimų, prasmingų veiklų, lavinančių vaikų gebėjimus ir talentus. Todėl ne tik išsaugosime jau veikiantį muzikos, dailės, sporto mokyklų tinklą, bet ir rasis galimybės jį gerokai praplėsti - steigtis naujoms šokio ir teatro mokykloms. Pastarosios dėl visapusiško asmenybės ugdymo yra labai populiarios Vakarų šalių švietimo sistemose“.

Šiai pasirenkamojo – neformalaus ugdymo sistemai reikės didesnio valstybės finansavimo negu dabar. Todėl parengus būtinus teisės aktus ir programas, sukūrus reikalingą informacinę sistemą ir išbandžius pilotinį projektą 2011 metais, naują finansinį modelį siūloma diegti 2012 metais.

Informuoja LR Švietimo ir mokslo ministerija

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet Lietuvoje vykdoma vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis prevencinė programa. Nors valstybė skiria pakankamai lėšų vaikų dantukų priežiūrai,  dalis pinigų lieka nepanaudota.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistai nurodo, ką reikia žinoti apie silantus.

Kas yra silantai? Silantai – tai skysta plombinė medžiaga, kuria užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagelės. Taip dantys apsaugomi nuo dantų ėduonies, be to, juos lengviau valyti. Verta žinoti, kad silantais dengiami tik nesugedę nuolatiniai dantys.

 Ar silantai visiškai apsaugo nuo ėduonies? Nors dantų ėduonies profilaktika gali būti vykdoma įvairiomis priemonėmis, tačiau įrodymais pagrįsti medicinos duomenys patvirtina silantavimo efektyvumą. Specialistai teigia, kad laiku padengus vaikų dantis silantais, karieso atsiradimo tikimybė sumažėja 80–90 procentų.

Kokio amžiaus vaikų dantukai gali būti dengiami silantu? 6 – 14 metų.  Efektyviausia ir rekomenduojama vos išdygus pirmiems nuolatiniams krūminiams dantims. Delsti negalima, nes vėliau padengimas silantais neduos norimo efekto.

Ar dengimas silantais skausmingas? Ne. Tai neskausminga keliolika minučių trunkanti procedūra. Dantuko gręžti nereikia. Danties paviršius nuvalomas, apdorojamas specialiais skysčiais ir padengiamas silantu, naudojant labai mažą šepetėlį ar specialų švirkštą, silantas šiuo metu dažniausiai yra sukietinamas, panaudojant specialią šviesą.

 Ar ši paslauga mokama? Pagal šią programą numatytas paslaugas 6–14 metų vaikams nemokamai teikia sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusios poliklinikos, šeimos medicinos centrai, kuriuose dirba gydytojai odontologai arba burnos higienistai. Gydymo įstaigoms, sudariusioms sutartį su ligonių kasomis, iš PSDF biudžeto mokama už visas minėto amžiaus vaikams suteiktas paslaugas. Nesudarę šių sutarčių privačiai dirbantys odontologai tokių paslaugų nemokamai neteikia.

 Kodėl vienų vaikų dantis ėduonis puola dažniau nei kitų? Dantų ėduonies atsiradimą lemia daugelis priežasčių: burnos higiena, sumažėjęs dantų atsparumas, dantų apnašos, paveldimumas. Įtakos turi ir mitybos įpročiai: neracionali mityba, didelis angliavandenių kiekis maiste, netinkamas mitybos režimas, mažas fluoro kiekis geriamajame vandenyje ir kt.

Ką daryti jeigu iškrito silantas? Padengtų silantais dantų kontrolė atliekama po 3 mėnesių, vėliau – kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.

Padengus dantukus silantais, rečiau reikės valytis dantukus? Klaidinga manyti, kad, padengus dantis silantais, galima nelabai kruopščiai valyti dantis, netinkamai maitintis,  reguliariai nebetikrinti burnos pas odontologą. Tokiu atveju burnos bakterijos ir rūgštys “sugraužia” ne tik dantis, bet ir silantus, netgi plombas.

Lietuvoje dengimas silantais ne toks populiarus? Tėveliai Lietuvoje ne taip aktyviai naudojasi šia nemokama paslauga kaip kitose šalyse  Nors lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto kasmet skiriama pakankamai (šiemet 2 mln. litų) – beveik kasmet dalis jų lieka nepanaudota. Per pirmus keturis šių metų mėnesius šios prevencinės pagalbos paslaugomis pasinaudojo mažiau vaikučių nei pernai: jei pernai minėtu laikotarpiu silantavimo paslaugos buvo suteiktos 20 813 vaikų, tai šiemet penktadaliu mažesniam vaikų skaičiui – 16 628. 

Nėščios moterys, geriančios alkoholinius gėrimus, gadina gimsiančių sūnų spermą. Motinų sužaloti sūnūs ateityje gali turėti problemų norėdami susilaukti atžalų.

Kaip praneša BBC, danų mokslininkai ištyrė 350 jaunuolių ir nustatė, kad tris kartus žemesnis spermos lygis buvo pas tuos vaikinus, kurių motinos nėštumo metu per savaitę išgerdavo keturis alkoholinius gėrimus, lyginant su tais, kurių motinos nėštumo metu buvo blaivininkės.

Tyrimo metu buvo apklausti 18 - 21 amžiaus vaikinai. Vaikinų, kurių motinos nėštumo metu piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, spermatozoidų kiekis siekė 20 milijonų mililitre, o tų, kurių motinos visai negėrė alkoholinių gėrimų, siekė 40 milijonų mililitre.

Alkoholiniams gėrimams mokslininkai priskyrė ir alų ar nedidelę stiklinę vyno.

„Jei alkoholis pažeidžia embrioną, tai ateityje šių berniukų spermos kokybė bus prastesnė“, - teigia medikė Cecilija Ramlau – Hansen. Tačiau kiti medikai ginčijasi, ar tikrai alkoholis gali paveikti vyrų vaisingumą.

Tačiau ši vasara ikimokyklinio ugdymo srityje žada radikalesnių permainų. Kur saugiai palikti vaiką kelioms valandoms, ne visai dienai, ko gero, tėvams greitai nebereikės sukti galvos. Nuo liepos 1-osios įsigalios paprastesnės sąlygos steigti naujus vaikų darželius. 
      
Savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriaus vyr. specialistė Irena Mockuvienė sakė, kad šiais ugdymo metais Kupiškyje darželius lankė 309 vaikai: "Saulutės" vaikų lopšelį-darželį - 120, "Obelėlės" - 130, "Varpelį" - 76 darželinukai. Subačiaus vaikų lopšelis-darželis turėjo per 40 ugdytinių. Mieste vietų stygiaus darželiuose pastaruoju metu nejuntama. Daugmaž į juos patenka visi norintys. Kiek keblesnė padėtis Subačiuje, kur dėl mažokų patalpų nėra galimybės didinti vaikų skaičiaus, o norinčių leisti čia savo atžalas tėvų prašymų nestinga. 
      
Atostogų režimu 
      
Kupiškyje liepos mėnesį dirbs tik "Saulutės" vaikų lopšelis-darželis. Šios ikimokyklinės įstaigos direktorė Danutė Staišiūnienė paaiškino, kad tų darželių-lopšelių, kurie vasarą atostogaus, vadovai informuoja savo ugdytinių tėvus, kad yra galimybė tą mėnesį vaikus laikinai leisti į kitą darželį. Apytiksliai šiuo metu iš "Obelėlės" yra gauti 5 prašymai priimti vaikus, o iš "Varpelio" - apie 15. Birželio pabaigoje tie sąrašai bus patikslinti. 

"Pernai liepą dirbo vaikų ir jaunimo ugdymo centras "Varpelis". Kitąmet bus eilė - "Obelėlei", - kalbėjo "Saulutės" direktorė. 
      
Subačiaus vaikų lopšelio-darželio direktorė Marija Morkūnienė sakė, kad jų įstaiga jau daug metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais nedirba. Kitos išeities nėra, nes darbuotojams priklauso 56 atostogų dienos. Keisti, vaduoti darbuotojus neleidžia finansai. Tėvai tuos mėnesius kažkaip išsiverčia ir be darželio. Vaikų, lankančių jų įstaigą, labai sumažėja jau birželį. 

Direktorė patvirtino, kad eilutė vaikų, laukiančių vietos jų darželyje, yra. "Praktiškai, kai vaikelis tik gimsta, tėveliai jį ir užrašo į eilę. Ypač dosnūs gimimų subatėnams buvo praėjusieji metai. Darželyje yra 40 vietų. Šiemet išleidome 14 vaikų, o šiuo metu naujų yra 17. Sąrašai dar bus tikslinami. Praėjusiais metais rugsėjo mėnesį turėjome 44 vaikučius, bet po kiek laiko 4 išėjo", - pasakojo apie situaciją darželyje M. Morkūnienė. 
      
Skatins steigti darželius 
      
Kultūros ir švietimo skyriaus vyr. specialistė I. Mockuvienė pakomentavo, kokių naujovių laukti nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujoms higienos normoms, kurios bus taikomos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms. Pasak specialistės, naujosios higienos normos turėtų paskatinti privačių darželių kūrimąsi ir sumažinti jų stygių, kuris ypač jaučiamas didmiesčiuose. Vilniuje ir kitur žmonės jau imasi iniciatyvos kurti tokias įstaigas, o Kupiškyje apie tai dar neteko girdėti. Gal informacija apie supaprastintus reikalavimus darželių steigėjams pažadins ir mūsų rajono gyventojų iniciatyvą. 
      
Vaikus prižiūrinčiose įstaigose bus galima pritaikyti trumpesnes ugdymo programas. Kai darželis vaikus priims tik pusdieniui (4 val.), nereikės specialiai jiems organizuoti maitinimo ar dienos miego. Naujajame higienos normų dokumente atsisakyta daugelio nepagrįstų reikalavimų, trukdančių, vadovaujantis pažangia pedagogika, organizuoti vaikų ugdymą. Antai nebelieka reikalavimo izoliuoti atskiras auklėtinių grupes ir jiems skirtas patalpas, kad vaikai turėtų didesnes erdves judėti, mokytųsi bendrauti. Atsisakyta ir draudimo ant palangių auginti gėles, padėti ten daiktus. Penkerių ar šešerių metų vaikus bus galima migdyti ant čiužinukų, nebūtinai lovytėse. Trumpai šnekant, į daug ką bus žvelgiama liberaliau, taikant lankstesnes, įvairesnes ikimokyklinio ugdymo formas. Tačiau ikimokyklinės įstaigos steigėjai vaikams privalės užtikrinti saugią tiek emociškai, tiek fiziškai, švarią, gražią ir jaukią aplinką.

Išimtys – prasčiau gyvenantiems

Šiemet įdarbinant vasaros sezonui pirmenybę suaugusiesiems teikiantys lrt.lt kalbintų darbo biržų atstovai pažymėjo darantys išimtis, jeigu moksleiviai gyvena nepilnose, asocialiose arba labai sunkiai besiverčiančiose šeimose.

„Aišku, reikia ir tiems, ir tiems padėti, bet galimybės įsidarbinti moksleiviams yra žymiai sumažėjusios. Tai yra ilgalaikės bedarbystės problema – yra apie trečdalis bedarbių, kurie yra jau ilgą laiką be darbo, todėl, be abejo, jiems, pirmiausia bandoma padėti.

Iš kitos pusės yra tokių šeimų, kuriose, pavyzdžiui, mokyklinio amžiaus vaikus augina vienišos mamos arba iš viso visos šeimos nariai be darbo – tai pagal galimybes tokiems žmonėms stengiamės padėti. Ne visiems – tiktai labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims“, – pasakojo Alytaus darbo biržos direktorius R. Mačiulis

Alytiškiui antrino ir Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Bronislava Sabina Katinienė.

„Vis dėlto prioritetas yra suaugusieji ir moksleiviai iš šeimų, kuriose sudėtinga socialinė padėtis, tarkime, būna, kad ir abu tėvai bedarbiai“, – teigė pašnekovė.

Moksleiviai  nori dirbti

Kauno darbo biržos Karjeros planavimo skyriaus vedėja Lorita Baltrušaitienė sako, jog vaikai tikrai nori dirbti, bet pasiūlymų vasarai įdarbinti moksleivius skaičius ribotas.

Lrt.lt kalbintų Lietuvos darbo biržų atstovai pažymi, kad vieni darbdaviai noriai duoda darbo moksleiviams, tačiau kiti mieliau renkasi vyresnius ir labiau įgudusius žmones. 

„Į mus kreipiasi ūkininkai. Jie netgi labai noriai priima moksleivius, pavyzdžiui, ravėti laukuose braškių“, – sakė L. Baltrušaitienė.

Klaipėdos darbo biržos direktorius Andrius Adomaitis pastebi, kad Jaunimo darbo centre darbo pasiūlymų moksleiviams dvigubai mažiau negu anksčiau.

„Pasiūlymus jauniems, 16-18 metų žmonėms galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Daugelis darbdavių nori, kad pas juos ateitų dirbti žmogus, sulaukęs bent jau 18 metų. Darbdaviai sako: „Ką aš čia dabar rizikuosiu, o jeigu dar kažkas atsitiks, dar apmokyti reikės – jau geriau vyresnis ir nors šiek tiek įgudęs“, – pasakojo pašnekovas.

Tuo metu Šiaulių darbo biržos direktorė Genovaitė Kuprevičienė pastebi, kad darbdaviai moksleivius įdarbina noriai.

„Manau, jiems samdyti moksleivius pigiau atsieina – jiems moka tik minimumą, o suaugęs žmogus nelabai eis ravėti už minimumą. Pagaliau, juk paravi 3–5 dienas, ir darbo jau nebėra“, – svarstė Šiaulių darbo biržos direktorė.

G. Kuprevičienės teigimu, didžiausia dalis norinčių įsidarbinti moksleivių yra 15-17 metų.

Užims svetur išvykusių studentų vietas

Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška mano, kad moksleiviai šią vasarą be darbo neliks, nes nemažai darbo vietų atsilaisvins į užsienį išvykus Lietuvos studentams, tačiau pažymi, kad jų atlygis šiemet bus mažesnis.

„Galimybė kur nors įsidarbinti vasaros sezonui išliko, bet geriau apmokamų darbų šiandien žymiai mažiau.

Paslaugų verslai, kurie susiję su sezoniniais darbais – kavinės, restoranai, lauko kavinės – jos visą laiką turi poreikį darbuotojams, o kadangi šiuo metu nemažai studentų migruoja vasarai dirbti į užsienį, tai, iš principo, išlieka nemažai laisvų pozicijų vasarą moksleiviams dirbti čia, Lietuvoje“, – kalbėjo pašnekovas.

Tuo metu Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas Rimvydas Jasinavičius pažymėjo, kad gauti įprastą sezoninį darbą šiemet moksleiviams neturėtų būti problema, tačiau norintys padirbėti pramoninėje sferoje – vargiai gaus darbą.

„Tie, kurie specializuojasi į sezoninius vasaros darbus – suras darbų ne mažiau nei pernai ir užpernai, o tie, kurie nori į kitus darbus – jiems gauti darbą bus sunku, nes darbų apimtys sumažėjusios“, – teigė pašnekovas.

Ragina nuimti atsakomybę už nepilnamečius

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius pažymi, kad įsidarbinti vasaros sezonui šiemet mokiniams „mažesnės perspektyvos nei praeitais, ar užpraeitais metais“.

Pašnekovo nuomone, situacija galėtų pagerėti, jeigu nuo darbdavių pečių būtų nuimta atsakomybė už jam dirbantį nepilnametį.

„Reiktų įteisinti atsakomybės ribą tarp to paties moksleivio, mokymo įstaigos, tėvų ir darbovietės.   

Dabar darbdavys labiausiai bijo nelaimingo atsitikimo su nepilnamečiu (nutikus incidentui darbdaviui tektų prisiimti atsakomybę už tai, kas nutiko nepilnamečiui – lrt.lt). Darbdaviui negali būti taikoma atsakomybė už jam dirbantį nepilnametį“, – mano J. Guzavičius.