• Susituokti galite ir Lietuvos Respublikos ambasadoje arba konsulinėse įstaigose (kontaktiniai Lietuvos ambasadų konsulų duomenys), tokių atveju Jums reikia susisiekti su LR ambasadą toje valstybėje, kurioje norite susituokti ir paklausti, kokia yra santuokų registravimo tvarka. Šio atveju ant prašomų dokumentų "Apostilie" nereikia. Jūsų santuoka bus užregistruota ir vėliau gausite lietuvišką santuokos liudijimą.

Pateikite šiuos dokumentus:
1. Prašymas (pildomas metrikacijos skyriuje).
2. Bažnytinis santuokos dokumentas.
3. Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.
4. Gimimo liudijimai.
5. Ištuokto asmens - ištuokos liudijimas, našlio(-ės) - buvusio sutuoktinio mirties liudijimas.
Svarbu: Už bažnyčioje sudarytos santuokos įtraukimą į apskaitą mokamas 21 Lt valstybės rinkliavos mokestis. 

 Mokėjimo rekvizitai:

Lietuvos Respublikoje bažnyčios nustatyta tvarka sudaryta santuoka įtraukiama į apskaitą santuokos sudarymo bažnyčios buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.

Mokėjimo rekvizitai:

                                                                            Liaudies išmintis 

   Vilniaus Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centre nuo š.m. vasario mėnesio vyksta grupiniai užsiėmimai sužadėtiniams, kurie nori giliau pažinti sutuoktinių tarpusavio bendravimo paslaptis ir geriau pasiruošti šeimos gyvenimui.

   Programoje – 8 teminiai užsiėmimai apie tai, kas yra santuokos Sakramentas ir ką mes prisiekiame? Apie tai, kas mūsų santuoką stiprins, o kas ją griaus? Apie tai, kaip geriau suprasti kitą, visiškai kitokį? Apie santuokos krizes ir konstruktyvius konfliktų sprendimo būdus, būsimus mūsų vaikus ir šeimos misiją šiame pasaulyje.  

Skirtingai nuo paskaitų, sužadėtiniai gaus daug praktinių užduočių, kurios padės jiems geriau pažinti save ir vienas kitą.

Užsiėmimai vyksta vieną kartą per savaitę.

Naują grupę pradėtume balandžio 7 d.

Registruojame tel.: 8670 97113, arba  8(5) 2461772.

Daugiau informacijos: www.spcentras.puslapiai.lt

                                                                            Liaudies išmintis 

   Vilniaus Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centre nuo š.m. vasario mėnesio vyksta grupiniai užsiėmimai sužadėtiniams, kurie nori giliau pažinti sutuoktinių tarpusavio bendravimo paslaptis ir geriau pasiruošti šeimos gyvenimui.

   Programoje – 8 teminiai užsiėmimai apie tai, kas yra santuokos Sakramentas ir ką mes prisiekiame? Apie tai, kas mūsų santuoką stiprins, o kas ją griaus? Apie tai, kaip geriau suprasti kitą, visiškai kitokį? Apie santuokos krizes ir konstruktyvius konfliktų sprendimo būdus, būsimus mūsų vaikus ir šeimos misiją šiame pasaulyje.  

Skirtingai nuo paskaitų, sužadėtiniai gaus daug praktinių užduočių, kurios padės jiems geriau pažinti save ir vienas kitą.

Užsiėmimai vyksta vieną kartą per savaitę.

Naują grupę pradėtume balandžio 7 d.

Registruojame tel.: 8670 97113, arba  8(5) 2461772.

Daugiau informacijos: www.spcentras.puslapiai.lt

Kas yra meilė? Tikros meilės vaistų recepto Šv.Valentino dienos išvakarėse paprašėme gydytojo reanimatologo, širdies chirurgo ir psichoterapeutės.

Svarbiausia – mokėti atleisti

"Aš bet kurią minutę galiu paskambinti savo žmonai ir pasakyti, kad ją myliu. Iš tikrųjų labai labai myliu, lenkiu galvą prieš ją", – be jokios pompastikos, natūraliai ir nuoširdžiai tikino Kauno medicinos universiteto Intensyviosios terapijos klinikos vadovas docentas Vidas Pilvinis.

Susituokę jie gyvena 20 metų. Per tą laikotarpį ne kartą nesutapo jo ir žmonos nuomonės, bet tai jokios neigiamos įtakos jų jausmams nepadarė. Jei žmogus sugeba priimti kitaip mąstantį, matyti jo gerąsias savybes, sugeba mylėti – yra laimingas. Toks V.Pilvinis jaučiasi. Jo žmona Rugilė mąsto taip pat.

"Santykių sėkmė priklauso nuo žmogaus sugebėjimo atleisti, priimti kito netobulumą, įsiklausyti į sutuoktinio nuomonę, niekada nereikalauti, kad dominuotų tavoji", – tarsi tęsė savo vyro mintis R.Pilvinienė, nors kalbėjomės atskirai.

Mirties šešėlis sukrečia

Meilė padeda išsaugoti gerą sveikatą, o susirgus – sveikti. Intensyviosios terapijos skyriaus medikai mato įvairių žmonių santykių. Jie itin išryškėja susirgus, ištikus nelaimei. Artimo žmogaus praradimo grėsmė neretai priverčia sveikuosius įvertinti savo elgesį ir santykius. Tačiau sugebėjimas mylėti, anot V.Pilvinio, yra iš Dievo. Vieni sugeba mylėti, kiti – ne. Kodėl?

"Labai daug priklauso nuo to, ką gavome iš savo tėvų, kokie buvo jų tarpusavio santykiai", – įsitikinęs V.Pilvinis.

Jis lenkia galvą prieš savo tėvus ir yra jiems už viską dėkingas. Gydytojas tvirtina: laimingi tie, kurie moka mylėti visus žmones, sugeba matyti juose ne blogį, o gėrį. Tai akivaizdu žvelgiant į žmonių akis, stebint elgesį. Labai nesunku pastebėti, ar savo darbą, ligonius myli medikai.

"Meilė šalia esančiajam – neapsakomai didelė jėga, milžiniškas postūmis dideliems darbams", – įsitikinęs V.Pilvinis.

Širdyje – meilės randai

Pirmoji meilė aplanko labai anksti. Retenybė, kad ji būtų vienintelė, kaip yra R. ir V.Pilvinių šeimoje.

"Kiekvienas savo širdyje nešiojamės kapinaites, kuriose palaidotos visos nelaimingos meilės", – į klausimą, kas yra randai širdyje, atsakė Kauno medicinos universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos sektoriaus vadovas gydytojas Saulius Giedraitis.

Širdis – tik meilės simbolis, o randų joje išties būna. Kardiochirurgai skalpeliu širdį operuoja retai. Randai susidaro ištikus miokardo infarktui. Jį gali sukelti stresas, skatinantis širdies permušimus, ritmo sutrikimus. Meilė – taip pat stresas, priverčiantis širdį plakti dažniau.

"Informacija ateina per protą, suvokimą. Simpatinė nervų sistema širdies ritmą dažnina, parasimpatinė – retina. Taip gerosios emocijos, iš jų ir meilė, gydo, o blogosios žudo", – aiškino gydytojas S.Giedraitis.

Trisdešimt metų išgyvenęs santuokoje ir ne vienus metus dirbęs užsienyje S.Giedraitis įsitikino, kad atstumas artimų žmonių neišskiria, bet geriau visada būti kartu.

Kai baigiasi euforija

Kiekvienoje šeimoje – savas modelis. Meilė ir įsimylėjimas – skirtingi dalykai.

"Įsimylėjus partneris idealizuojamas, jam priskiriamos geriausios savybės, trūkumų nepastebima, o jiems išryškėjus tikimasi su jais susitaikyti. Iš pradžių užtenka aistros ir į meilę tarsi nieko nereikia investuoti. Tik tada, kai euforija baigiasi, o ji negali tęstis amžinai, apsinuogina problemos. Tie, kurie mažiau linkę idealizuoti mylimąjį, ir nusivylimo patiria mažiau, jis nėra toks skausmingas. Kuo labiau idealizuojamas mylimasis, tuo labiau juo nusiviliama", – nemeilės anatomijos pradžią atskleidė Šeimos santykių instituto šeimos psichoterapeutė Vaiva Bingelienė.

Viena didžiausių problemų ta, kad sutuoktiniai nesikalba, neišsiaiškina savo jausmų, nemoka spręsti konfliktų. Iš pradžių linkę nusileisti, pakentėti, bet ilgainiui tai susikaupia ir tampa per sunku. Tylint apima nuoskaudos, kaupiasi pyktis.

Psichoterapeutė pabrėžia, kad sprendžiant kasdienes problemas labai svarbu kalbantis pradėti ne nuo to, ką partneris blogai padarė, nekaltinti jo, nes kaltinimai atstumia, stato sieną. Nuoširdus pokalbis priverčia susimąstyti.

"Man trūksta tavo dėmesio, man skaudu, kai tu negrįžti po darbo namo, liūdna vienai, kai tu vakaroji su draugais", – tokius žodžius sakyti mylimajam moteris moko psichoterapeutė V.Bingelienė.

Šeimoje labai svarbu akcentuoti ne "tavo" ir "mano", o "mūsų". Labai svarbu ne tik išsakyti savo nuomonę, bet ir išklausyti, išgirsti partnerį.

Pyktis auga nesikalbant

Į Šeimos santykių institutą ateina daug porų, kurios tarpusavyje nesikalba. Ateina ir kaltina vienas kitą.

"Ateina tarsi klausdami, kuris labiau kaltas, o ne ieškodami sutarimo", – apibendrina gydytoja V.Bingelienė.

O kaip išsaugoti meilę? Reikia norėti ją išsaugoti, nes jei ji buvo, vadinasi, verta tai daryti, o ne ieškoti kito meilės objekto. Abiem reikia ieškoti kompromisų. Yra moterų, kurios linkusios aukotis šeimai, mylimam vyrui. Tai, sako gydytoja, nėra meilės išsaugojimo receptas. Kiekvienas žmogus turi turėti savąjį "aš", būti asmenybe. Nereikia išsižadėti savęs, savo pomėgių. Jei jie nesutampa, galima laisvalaikį praleisti atskirai ir grįžti laimingiems vienam pas kitą. Labai svarbu ieškoti bendrų pomėgių, bendros veiklos, nes nieko kartu nedarant įsiskverbia susvetimėjimas.

"Nereikia sėdėti ir su apmaudu laukti, kol mylimasis pakvies. Reikia kviesti pačiam, nesvarbu, kiek kartų iš eilės tai darei. Rutina skandina net ir jausmus", – pabrėžia V.Bingelienė.

Į klausimą, kodėl tiek daug porų skiriasi, gydytoja psichoterapeutė atsako pragmatiškai: netikros vertybės, seksualinė laisvė daro didžiulę žalą meilei. Nebėra tabu, niekas nenori vargintis spręsdamas problemas, dalytis gyvenimo našta, nori viską turėti greitai. Tik tas, kuris patiria laimę duodamas, o ne imdamas, gali išsaugoti pačią didžiausią vertybę gyvenime – meilę.

Vidas Rugilę įsimylėjo būdamas aštuonerių. Juos suvedė šokiai. Vido tėvai labai norėjo, kad jis šoktų, ir nuvedė sūnų į šokių mokyklą. Jo šokių partnere buvo paskirta Rugilė. Vidui ji labai patiko.

Tačiau tokio amžiaus mergaitės auga greičiau ir per pusantrų metų Rugilė tapo visa galva aukštesnė. Dėl to Vidui buvo parinkta kita šokių partnerė, o Rugilė nusprendė nebešokti.

"Verkiau, kad mus išskyrė, kad Rugilės daugiau nebemačiau. Nenorėjau šokti su kita mergaite", – pirmąją meilę ir dėl jos patirto skausmo neužmirš V.Pilvinis.

Tačiau gyvenimas yra banguotas. Liūdesį keičia džiaugsmas. Jis Vidą aplankė įstojus į Kauno medicinos universitetą: Rugilė buvo ne tik toje pačioje grupėje, bet ir tame pačiame pogrupyje! Ūgiu ji jau buvo daug žemesnė. Mergaitės, kurią visąlaik mylėjo, Vidas buvo nematęs 8 metus.

"Tačiau man reikėjo atsikovoti Rugilę iš kito", – prisimena Vidas.

"Vidas mane pavergė savo asmenybės turtingumu, iškalba. Jau tada jis lotyniškų sentencijų mokėjo", – pasakoja Rugilė.

Juodu susituokė būdami trečiajame kurse.

Kaip išsaugoti meilę

• Kalbėti, aiškintis, išsakyti jausmus.
• Problemoms iškilus, kalbėtis tarpusavyje, o ne guostis artimiesiems.
• Ieškoti būdų, kaip praskaidrinti rutiną.
• Konsultuotis su specialistais.
• Neištikimybė, melas tolina.
• Skyrybos – kraštutinė, o ne pirmoji priemonė konfliktams spręsti.

– Kokia yra meilės anatomija?

– Labai daug žmonių nesuvokia, kas yra meilė, kokia ji turi būti. Kalbu apie tikrą brandžią meilę, nes tik tokią galima vadinti šiuo vardu. Neatsitiktinai ji yra retas dalykas.

Meilę, kaip lygiašonį trikampį, sudaro trys sudedamosios dalys. Tai intymumas, atsakingumas ir seksualumas. Intymumas – emocinis elementas, suprantamas kaip artumas, abipusė pagalba, partnerystė. Atsakingumas – savaime suprantamas dalykas. Trečia, labiausiai diskutuotina sudedamoji dalis – seksualumas. Jo pagrindas yra aistra. Tai didžiulė motyvacinė jėga meilės jausmui gimti. Tačiau aistra gali sukelti priklausomybę nuo sekso, ypač mažiau brandžioms asmenybėms.

Optimaliu atveju visos trys trikampio dalys turi funkcionuoti lygiavertiškai. Intymumas ir seksualumas gimdo aistringą romantinę, intymumas ir atsakingumas – draugišką, partnerišką meilę. Pastarojoje nėra seksualumo, o pirmuoju atveju – atsakomybės. Brandžiai meilei reikalingi visi trys lygiaverčiai subalansuoti komponentai.

– O mums atrodo, kad visa, kas intymu, yra seksualu?

– Taip manydama visuomenė klysta. Seksualumas – tai lytinė aistra, jos tenkinimas, ir nieko daugiau. Labai svarbus ir reikšmingas psichoanalitinis požiūris į meilę. Intymumas, seksualumas yra išvestiniai reiškiniai. Giluminiu lygiu suaugusio žmogaus meilė yra noras susigrąžinti vaikystėje patirtą jausmą, tarsi sugrįžti į rojų. Vaikystės meilė mamai ar tėčiui, mamai – besąlygiškai dažniau, persikūnija į meilę partneriui. Ta meile grįstas partnerio, panašaus į mamą ar tėtį, pasirinkimas.

Kitas pasąmoninis aspektas meilei gimti – neišvengiamas noras įvertinti pačiam save. Meilė lyg ir skirta jos objektui, bet jos vaisiai – sau. Galvojama: jei mane įsimylėjo, vadinasi, aš esu vertingas. Tai glosto ego ir tenkina narcisizmą. Juk ir šiaip daugiausia bendraujame su tais, kurie mums palankūs, mus vertina. Pamilstame tuos, kurie į mus palankiai žiūri. Tai giluminis psichoanalitinis vertinimas.

– Tačiau vyro ir moters meilė grįsta ne tik savimeilės, bet ir kūniškų poreikių tenkinimu? Sakoma, kad kuo jie malonesni, tuo meilė stipresnė?

– Deja, seksui skiriama vis mažiau dėmesio, nebent pirmaisiais lytinio gyvenimo metais. Zigmundo Froido teorija apie libido – nesąmoningo lytinio potraukio galią – tampa nebepopuliari. Poros santykiuose seksualumas užima trečią vietą, tai tvirtina pasaulio specialistai. Tik mūsų visuomenei dar atrodo, kad tai – pagrindinis aspektas. Mūsų porų santykiai dažnai grįsti mainais. Vienas, dažniau moteris, iš vyro gauna pinigų, dėmesio, o ji jam atsilygina sekso paslaugomis.

– Bet tokios poros nėra laimingos. Tai juk nėra meilė?

– Todėl labai svarbu žmogaus branda. Pirmiausia – asmenybės branda. Abejoju, ar dvidešimties metų žmogus gali būti brandi asmenybė.

– O meilė aplanko būtent tokio amžiaus ir priimami sprendimai visam gyvenimui.

– Todėl ir dominuoja tik seksualumas ir aistra. Ji akina. Tokia biochemija grįsta meilė trunka tik trejus metus, nes aistra užgožia realybę, atsakomybę. Aistra lemia, kad gaminasi susijaudinimo hormonas – serotoninas, jis svaigina. Meilė – kaip gripo pradžia, vėliau – kaip priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų.

– Tai gal reikia vaistų nuo tokios tarsi neprotingos meilės?

– Gal ne, reikia išgyventi tą malonų gyvenimo laikotarpį.

– Bet aistra gali turėti ir neigiamų pasekmių?

– Kiekvienąkart bendravimas prasideda panašiai, tai yra neišvengiama. Nuo neigiamų pasekmių apsaugo iš tėvų paveldėtas, įgytas atsakomybės jausmas. Visa atsakomybė už būsimą vaikų elgesį priklauso tėvams, o ne vaikų darželiams, mokykloms, kitoms visuomenės institucijoms. Man baisu, kai mama palieka auklei dviejų mėnesių vaiką ir eina į darbą. Pirmaisias gyvenimo metais neturėjęs ryšio su jam artimiausiu žmogumi vaikas užaugęs nemokės mylėti.

– Kaip išsaugoti aistrą kuo ilgiau, kaip išsaugoti meilę?

– Brandžiai meilei reikia labai daug, ne vien žinoti, kur yra "G" taškas. Genitalinis seksualumas ir emocinė negalia – šių laikų diagnozė. Net ir tada, kai partnerių sekso kokybė yra aukščiausio lygio, be emocinių ryšių karalius greitai tampa nuogas. Serotonino mažėja, erotinė trauka blėsta. Banaliai pasakysiu: tas pats patiekalas atsibosta, tas pats kūnas mažiau jaudina. Reikia stimuliatoriaus.

– Ką daryti, kad taip neatsitiktų?

– Tai labai sunkus klausimas. Žmogus, negavęs iš savo tėvų, ypač mamos, to, ko jam reikia, vargu sugebės to išvengti. Renkantis partnerį visam gyvenimui gali padėti ilgas bendravimas, asmenybės pažinimas. Reikia paklausti savęs: ar noriu būti su tuo žmogumi visą gyvenimą ir ką galiu jam duoti, o ne gauti tarsi greitojo maitinimo restorane. Noras duoti – brandaus ryšio, laimingos partnerysės pagrindas.

Nors meilės reikaluose daugelis žmonių pasikliauja chemija, čia ne mažiau naudinga gali būti ir matematika.

Australijos statistikai sukūrė formulę, padedančią apskaičiuoti, kada tinkamiausias laikas pasipiršti, rašo telegraph.co.uk.

Lygtyje, kurią sukūrė Naujojo Pietų Velso Matematikos ir statistikos mokyklos mokslininkai, reikia įrašyti amžių, kurio sulaukę ketinate ieškoti ilgalaikio partnerio, ir amžių, iki kurio jau norėtumėte ištekėti.

„Širdies reikalams taikyti matematiką visuomet pavojinga. Žmogaus gyvenime, kai tenka susidurti su jausmais, visuomet 

reikia gerai pagalvoti. Tačiau jeigu norite sulaukti tinkamo momento, kuomet į santykius imsite žiūrėti rimtai, ši formulė siūlo matematinę sistemą“, – Australijos dienraščiui „Sydney Daily Telegraph“ teigė profesorius Tony`is Dolley`us.

Nors šia formule pasitikėti gali ne visi, jos kūrėjai tvirtina, kad beveik 40 proc. jos pateiktų rezultatų yra patikimi.

Panašios formulės naudojamos finansų ir sveikatos sektoriuose, sprendžiant, kada pradėti veikti, kad būtų patiriama maksimaliausia nauda su minimaliausiais kaštais.

Meilė skaičiais:

1. Pasirinkate, kokio amžiaus sulaukę vėliausiai norėtumėte ištekėti, pavyzdžiui 39 metų. Šį kintamąjį pavadinkime „n“.

2. Nuspręskite, mažiausiai kelių metų sulaukę pradėsite svarstyti apie potencialų sutuoktinį, pavyzdžiui 20. Šis skaičius bus ­„p“.

3. Atimkite „n“ iš „p“ (39-20), tumėt gautą skaičių padauginkite iš 0,368. Gauname 6,992.

4. Pridėkite šį skaičių prie minimalaus amžiaus (20+7).

Gauname, kad šiuo atveju geriausia pirštis sulaukus 27-erių.

„Kartais pripažįstama, kad santuoka nebuvo tikra. Tada pripažįstama, kad Santuokos sakramentas neįvyko, tada galima tuoktis su kitu žmogumi. Fiktyvia santuoka laikoma prievarta sutuoktieji. Porą tokių atvejų yra buvę. Moteris laukėsi, o vyrui jos giminės pasakė: jei nevesi, pasamdysime banditą ir jis tave nušaus. Tokiu atveju santuoka laikoma neįvykusia, nes joks sakramentas negali įvykti per prievarta“, – kalbėjo J.Kauneckas.

Santuoka anuliuojamos ir kitais atvejais. Kai vienas sutuoktinių serga psichine liga ar kai išsiaiškinama, kad sergama neišgydoma impotencija, ar jei žmogus santuokos metu buvo nebrandus.

Per metus Panevėžio vyskupijoje užregistruojama per 1000 santuokų. Praėjusiais metais santuoką pripažinti netikra prašė apie 100 panevėžiečių. 25 santuokas Bažnyčia anuliavo.

Mantas TOMKŪNAS

www.sekunde.lt