ATEIKITE Į  GRUPĘ.

ČIA KARTU SU KITAIS PATIRSITE IR ANALIZUOSITE JUMS AKTUALIUS DALYKUS. Pvz.: kaip Jūsų bendravimas veikia kitus žmones? Kodėl veikia būtent taip? Kokie vidiniai motyvai įtakoja Jūsų bendravimą? Kaip aiškiau bendrauti?

Prieš  susitikimus grupėje būtini keli asmeniniai pokalbiai su grupės vadove, kad geriau suprastumėte ko tikėtis iš dalyvavimo grupėje.

      Grupė  vyksta trečiadieniais, Didžioji g. – 34, (Šv. Kazimiero bažnyčios patalpose). Jei susidomėjote, - skambinkite, registruokitės pokalbiui.

Grupės vadovė Vijoleta Vitkauskienė, tel. 8-614-64704.

Informacija parengta remiantis Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro informacija

Anoniminės alkoholikų giminių ir draugų šeimų grupės  Al-Anon - tai alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija.  Siekdami išspręsti bendras problemas, jie dalijasi vienas su kitu savo patirtimi, ištverme ir viltimi. Jos nariai tiki,  kad alkoholizmas - šeimos liga,  ir jos gydymui gali padėti kitoks požiūris į ją. 

Al-Anon nesusijęs su jokia sekta, religija, politine grupuote, organizacija; nedalyvauja  jokiose diskusijose, neremia, bet ir neatmeta jokių visuomeninių procesų. 

Al-Anon nepriklausoma, laisvanoriška pagalba remiama draugija.

Al-Anon vienintelis tikslas - padėti alkoholikų šeimoms.  Mes tai darome, priimdami alkoholikų artimuosius, teikdami jiems paguodą, taikydami „Dvylikos žingsnių“ programą, rodydami supratimą ir padrąsinimą pačiam nuo alkoholizmo kenčiančiam žmogui. Mes buriamės į šeimynines Al-Anon grupes vildamiesi išmokti gyventi pilnavertį, prasmingą gyvenimą. Mes vienijamės norėdami nugalėti baimę ir netikrumo jausmą, grąžinti šeimai tarpusavio supratimą, kurio ji neteko dėl ligos, vadinamos alkoholizmu.

Net tie, kurių artimieji grįžta į blaivybės kelią, dažnai patiria, kad ir su sveikstančiu alkoholiku iškyla daug problemų. Jiems Al-Anon irgi pasirengęs ateiti į pagalbą. Bendrijos nariai yra įsitikinę, kad vienintelis kelias padėti sau patiems – tai noriai dalintis su kitais tuo, ką esame patyrę patys turtinant savo gyvenimą ir skaidrinant dvasią.

Al-Anono įkurėjos - AA pradininkų Bilo ir Bobo žmonos Luiza ir Ana Pirmoji Al-Anono grupė susikūrė JAV 1951 m. (AA – 1935m.).Šiuo metu Al-Anono bendrijos yra 115 pasaulio šalių.

Lietuvos Al-Anon įkūrimo data – 1990.10.25, nors pirmasis Al-Anono susirinkimas įvyko Vilniuje jau 1988m., AA kūrimosi pradžioje. 2001m. gruodžio 27 d. Lietuvos Al-Anon bendrija registruota oficialiai

Lietuvoje yra ~20 Al-Anon grupių. Grupės paskirstytos į regionus (Vilniaus, Kauno, Žemaitijos), kurie veikia pagal regiono specifiką. Jie atsakingi už grupių palaikymą, literatūros platinimą, informaciją. Šiuo metu yra išleistos 8 Al-Anon knygos ir 8 brošiūros. Lietuvos Al-Anon leidybinė grupė kartą metuose leidžia žurnalą „Atgaiva“. Interneto svetainė prieiga: www.al-anon.lt .Joje veikia forumas, kuriame Al-Anon nariai ir žmonės, ieškantys pagalbos, bendrauja tarpusavyje. Taip pat vyksta elektroniniai susirinkimai. Norintys prisijungti gali rašyti el. paštu: juratesc@kaunas.init.lt

Lietuvos Al-Anon internetinė  svetainė: www.al-anon.lt  

Parengta, remiantis "Al-anon" svetainėje pateikiama informacija

Susitikime buvo dalijamasi skirtingomis šalių patirtimis Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimo klausimais, pristatytos situacijos socialinių paslaugų ir išmokų neįgaliesiems teikimo srityse. Taip pat aptarti nuveikti darbai ir dalijamasi pastebėjimais apie Lietuvos ir Latvijos vykdomą politiką neįgaliųjų klausimais.

Latvijos nacionalinio žmonių su negalia forumo atstovas Maris Dzelskalns susitikime sakė, kad pasaulinė ekonominė krizė labai apsunkina konvencijos įgyvendinimą. Latvijos atstovai džiaugiasi galėdami susitikti su mūsų šalies specialistais, pasisemti gerosios patirties dėl konvencijos ratifikavimo, pasimokyti ir išgirsti jų nuomones ne tik šiuo, bet ir kitais su neįgaliaisiais susijusiais klausimais.

JT Neįgaliųjų teisių konvencijos tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų negalią turinčių žmonių visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, skatinti pagarbą šių žmonių prigimtiniam orumui.

Latvija 2010 metų kovo 1 d. ratifikavo JT neįgaliųjų teisių konvenciją. Lietuva JT Neįgaliųjų teisių konvenciją yra pasirašiusi nuo 2007 m., tačiau dar nėra jos ratifikavusi.

Informuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės supažindina su JAV Nacionalinio priklausomybių nuo narkotikų instituto (NIDA) tyrimų duomenimis, kurie rodo, kad ne vienas veiksnys lemia, kodėl žmogus pradeda vartoti narkotikus.

Dažniausiai narkotikai pradedami vartoti:

• Siekiant malonių pojūčių
Daugelis vartojamų narkotikų sukelia stiprų malonumo jausmą. Pradžioje pasireiškiančią euforiją vėliau lydi kiti pojūčiai, kurie priklauso nuo tam tikros narkotikų rūšies. Svaiginimasis narkotikais greitai tampa norma ir žmogus nebejaučia anksčiau patirtų malonų pojūčių, jam narkotiko dozės kaskart reikia vis didesnės ir vis labiau yra pažeidžiama jo smegenų veikla.
• Savijautos pagerinimui
Kai kurie žmonės, kenčiantys nuo socialinių rūpesčių, su stresu susijusių sutrikimų ir depresijos, pradeda vartoti narkotikus, manydami, kad taip sumažins nemalonius sielvarto bei nerimo jausmus. Stresas gali turėti didelę įtaką narkotikų vartojimo pradžiai ir piktnaudžiavimui jais, taip pat sveikstančio nuo priklausomybės asmens atkryčiui.
• Gebėjimų didinimui
Noras padidinti ar pagerinti savo fizinius ar protinius gebėjimus cheminiu būdu gali būti pradinio eksperimentavimo ir tolesnio narkotikų vartojimo priežastimi. Realybė iš tikrųjų yra kitokia – pavyzdžiui, amfetamino suteiktą energijos antplūdį keičia depresija, nusivylimas, nuovargis, apatija.
• Smalsumo vedami ir „kadangi tai daro kiti“
Šiuo požiūriu dėl stiprios bendraamžių įtakos ypač pažeidžiami paaugliai. Jie daugiau yra linkę įsitraukti į „nepatirtą-jaudinantį“ ir „rizikingą“ elgesį.

Jei narkotikai leidžia žmogui jaustis geriau, ar tai yra problema?

Vartojimo pradžioje gali atrodyti, kad narkotikų poveikis yra pozityvus. Žmogus tiki, kad ir vėliau galės kontroliuoti narkotikų vartojimą. Tačiau psichoaktyvios medžiagos gali greitai užgožti jo gyvenimą.

Pavyzdžiu, alkoholiu apsvaigusiam asmeniui atsisėdus už automobilio vairo, malonus poveikis greitai gali virsti tragedija jam pačiam ir kitiems. Per tam tikrą laiką, tęsiant narkotiko vartojimą, malonus poveikis sumažėja ir narkotiko vartojimas asmeniui tampa jau būtinas tam, kad jis jaustųsi normaliai.

Narkotikų vartotojai pasiekia būklę, kai jie ieško ir vartoja narkotikus bet kur ir bet kokia kaina, nepaisydami iškylančių problemų. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas tampa lėtine ir psichikos liga, apibūdinama neįveikiamu potraukiu vartoti narkotikus, nekreipiant dėmesio į žalingas pasekmes.

Tai – smegenų liga, nes narkotikai keičia jų struktūrą ir veiklą. Yra duomenų, kad ir vienas pabandymas sukelia negrįžtamus smegenų veiklos pokyčius.

Priklausomybės ligos turi būti gydomos ir gydymas gali tęstis visą likusį gyvenimą.

Apie Narkotikų kontrolės departamentą prie LR Vyriausybės

Narkotikų kontrolės departamentas koordinuoja narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos priemonių įgyvendinimą, teikia metodinę pagalbą, organizuoja paklausos mažinimo priemonių įgyvendinimą, vykdo narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolę, atlieka Europos narkotikų ir narkomanijos informacinio tinklo Nacionalinio centro funkcijas ir atstovauja Lietuvą svarbiausiose Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų institucijose bei kitose tarptautinėse organizacijose. Daugiau informacijos galima rasti www.nkd.lt.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis:
Lina Vaitiekūnaitė, Narkotikų kontrolės departamento prie LRV
Vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene
tel.: (8 5) 266 8093, mob. tel.: 8 672 43275
el. paštas: lina.vaitiekunaite@nkd.lt

Šių metų konkurso tema – klasikos interpretacijos „Būti ar nebūti“ (V. Šekspyro „Hamletas“). Projektu tiesiami tiltai tarp menininkų, negalią turinčių asmenų ir bendruomenės. Festivalyje pasirodys 10 stipriausių Lietuvos neįgaliųjų teatro trupių iš visos Lietuvos. Renginį ves ir teatrinėmis intermedijomis apjungs profesionalūs aktoriai ir muzikantai.

Konkurso vertinimo komisijoje dalyvaus ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas, Lygių galimybių ir socialinės integracijos departamento direktorius Alfredas Nazarovas.

Festivalis vyks balandžio 21 d. „Menų spaustuvėje“ (Šiltadaržio g. 6, Vilnius), renginys nemokamas. Pradžia – 12 val.

Daugiau informacijos www.negalia.lt

Informuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Pastaruosius kelerius metus daugiausia vaikų išvežama iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir į Italiją, taip pat iš šių šalių daugiausiai vaikų neteisėtai išvežama į Lietuvą ir (ar) laikoma joje.

Praėjusiais metais gauti 5 prašymai dėl neteisėtai parvežtų ir (ar) laikomų Lietuvoje vaikų. Vienu atveju motina, neteisėtai atvežusi vaiką į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės, grįžo atgal į įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybę, todėl prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Du prašymai dėl iš Italijos ir iš Ispanijos į Lietuvą atvežtų vaikų iki 2009 m. pabaigos buvo sprendžiami Tarnyboje. Vienas prašymo dėl iš Airijos į Lietuvą atvežto vaiko nagrinėjimas nutrauktas, nes motina su vaiku išvyko į Lenkiją, todėl prašymas persiųstas Lenkijos centrinei institucijai. Penktojo prašymo dėl iš Airijos į Lietuvą parvežto vaiko nagrinėjimas truko net 4 mėnesius, nes pareiškėjos prašymo dėl teisinės pagalbos suteikimo nagrinėjimas užtruko daugiau nei 3 mėnesius.

Dažniausiai pasitaikanti situacija – nutrūkus tėvų santykiams ar iširus mišriai santuokai, taip pat susidūrus su finansiniais sunkumais, vienas iš tėvų nusprendžia kartu su vaiku grįžti į savo kilmės šalį be kito tėvo (motinos) sutikimo. Pastebima, kad vaikai, dėl kurių neteisėto atvežimo į Lietuvą pernai nagrinėti ankstesniais metais gauti prašymai, buvo iki 3 metų amžiaus, į Lietuvą dažniausiai atvykę su motinomis. Minėtų prašymų nagrinėjimas yra sudėtingas, kadangi tokio amžiaus vaikui svarbi motinos globa, o motinos dažniausiai nurodo, kad jos negali grįžti į užsienio valstybę, iš kurios vaikas buvo neteisėtai išvežtas, dėl finansinių bei asmeninių problemų, iškilusių joms gyvenant užsienyje.

2009 metais itin sumažėjo prašymų dėl vaikų, neteisėtai išvežtų iš Lietuvos į kitas valstybes ar laikomų jose. 2007 m. nagrinėta 15 tokių atvejų, 2008 m. – 17. Praėjusiais metais Tarnyba gavo 5 prašymus dėl vaikų, išvežtų iš Lietuvos į užsienį, ar neteisėtai laikomų pažeidžiant globos teises (2 atvejai susiję su Jungtine Karalyste, kiti – su Airija, Lenkija ir Prancūzija). Jungtinės Karalystės teismai vienu atveju priėmė sprendimą grąžinti vaiką į Lietuvą, kur jis ir buvo parvežtas. Kitu atveju Škotijos teismas nusprendė negrąžinti vaiko. Dėl dviejų vaikų, išvežtų į Prancūziją ir Lenkiją, gyvenamosios vietos nustatymo tėvai pernai bylinėjosi Lietuvos teismuose, o dėl išvežtos į Airiją mergaitės buvo nustatinėjama, ar jos įprastinės gyvenamosios vietos valstybe galima laikyti mūsų šalį.

„Labai svarbu klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ar vieno iš tėvų bendravimo su juo tvarkos pakeitimo išspręsti tariantis tarpusavyje, gražiuoju. Priešingu atveju vis gilėjančio konflikto problemas turės spręsti teismas, neretai ne Lietuvos, o kitos valstybės, kas situaciją padarys tik dar sudėtingesnę. Kilus klausimams, kaip išvengti tokio pobūdžio sunkumų, tėvai gali kreiptis patarimo į mūsų tarnybą,“ – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Odeta Tarvydienė.

Papildomą informaciją teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Odeta Tarvydienė, tel. (8 5) 2310936,  el. p. odeta@ivaikinimas.lt .

Informuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse sąvoka „alimentai“ pakeista sąvoka „išlaikymas“.

Šios dvi sąvokos reiškia tą patį, šnekamojoje kalboje vis dar vartojama senoji sąvoka „alimentai“, o teisinėje kalboje tas pats reiškinys vadinamas išlaikymu.

Išlaikymas (alimentai) yra vieno iš tėvų skiriamos lėšos savo nepilnamečiui, o kai kuriais atvejais pilnamečiui vaikui išlaikyti. Dažniausiai išlaikymas (alimentai) priteisiami, kai vaiko tėvai išsiskyrę, tačiau išlaikymą galima prisiteisti ir tais atvejais, kai tėvai tebėra susituokę.

Pažymėtina, kad pinigai, gauti kaip išlaikymas (alimentai) turi būti skiriami išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

Vaikų išlaikymo fondą administruoja Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondų administracija).

2008-2009 metais gauta 25540 prašymų išmokai iš VIF gauti, iš jų - 17970 prašymų gauta 2008 metais, 7570 prašymų – 2009 metais. Aktyvų asmenų kreipimąsi 2008 metais (ypač I ketvirtį) sąlygojo Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nuostata, jog išmokos skiriamos nuo kreipimosi į Fondų administraciją dienos.2009 metais Fondų administracija priėmė 17479 sprendimus dėl išmokų iš VIF mokėjimo, sustabdymo, nutraukimo, atnaujinimo, pakeitimo ir kt. 2009 metais išmokas iš VIF gavo 19388 vaikai. Vidutinis metinis išmokų gavėjų skaičius - 20506.

Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma, informacija apie Fondų administracijos sprendimą mokėti išmokas ir pasekmes skolininkui paskelbiama „Valstybės žiniose“. Per 2009 metus leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbti 9 skolininkų sąrašai (iš viso – 1915 skolininkai).

Kas turi teisę kreiptis?

Teisę kreiptis į Fondų administraciją išmokoms iš VIF gauti turi vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba teismo sprendimu paskirtas vaiko globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje.

Kas turi teisę į VIF išmoką?

Teisę gauti išmoką iš VIF turi vaikas, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje jaunesnis nei 18 metų asmuo, taip pat vyresnis nei 18 metų nedarbingas asmuo, kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas neįgalumas ir kuris ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį nustatyto išlaikymo iš vieno ar abiejų tėvų.

Ką reikėtų žinoti prieš kreipiantis į VIF?

Visų pirma, norint kreiptis į Fondų administraciją dėl išmokų gavimo iš VIF, pareiškėjas turi būti prisiteisęs išlaikymą vaikui, o jo negaunantys – kreiptis į antstolį, kuris turi išieškoti iš skolininko priteistą išlaikymą vaikui. Kai skolos neišieško ir antstoliai, kreipiamasi į VIF.

Kreiptis į VIF galima tiesiogiai arba siunčiant dokumentus paštu, registruotu laišku.

Kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti išmoką iš VIF:

1.  Prašymą išmokai iš VIF gauti (originalą). (Kiekvienam vaikui pildomas atskiras prašymas. Prašymo formą galima rasti www.socmin.lt puslapyje).
2. Pareiškėjo paso arba asmens tapatybės kortelės patvirtintą kopiją;
3. Vaiko gimimo liudijimo patvirtintą kopiją;
4. Seniūnijos išduotą pažymą apie pareiškėjo ir vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (originalą arba patvirtintą kopiją);
5. Antstolio išduotą pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (ši pažyma turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos išdavimo) (originalą).

• Jeigu kreipiasi vaikų globėjas (rūpintojas), papildomi turi pateikti Teismo sprendimą arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, dėl asmens paskyrimo vaiko globėju (rūpintoju).
• Kreipiantis dėl pilnamečio neįgalaus vaiko, papildomai reikia pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą (kurioje nurodyta darbingumo lygio priežastis – ligos ar būklės, atsiradusios iki 24 metų, arba ligos ar būklės, atsiradusios nuo vaikystės).

Primename. Iš VIF mokama ne didesnė kaip 1,5 MGL (šiuo metu tai - 195 Lt) dydžio išmoka vienam vaikui per mėnesį. Konkretus išmokos dydis apskaičiuojamas Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatyta tvarka.

Ką reikia žinoti pareiškėjui?

Skolininko nemokamas išlaikymas vaikui ir dėl to susidariusi skola iki kreipimosi į Fondų administraciją dienos iš VIF – nekompensuojama.

Skolininkas informuojamas apie tai, kad valstybė perima skolininko pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir įstatymų nustatytais būdais sieks iš skolininko išsireikalauti iš VIF išmokėtas sumas ir 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų sumų iki jų visiško išieškojimo iš skolininko.

VIF išmokos apskaičiuojamos nuo kreipimosi dienos. Kreipimosi dėl išmokos iš VIF diena laikoma ta diena, kurią Fondų administracija gavo ir užregistravo prašymą. Kai prašymas siunčiamas paštu, kreipimosi diena dėl išmokos iš VIF laikoma vietos pašto spaude pažymėta prašymo išsiuntimo diena.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos:

• Pateikiamos nepatvirtintos dokumentų kopijos.

Atkreipiame pareiškėjų dėmesį - visas siunčiamas kopijas: paso ar tapatybės kortelės, vaiko gimimo liudijimo - būtina patvirtinti. Kopijas tvirtina seniūnas arba notaras.

P.S. Seniūnas kopijas tvirtina nemokamai. (Seniūnijos - arčiausiai gyventojų esanti savivaldybės administracijos grandis).

Jeigu pareiškėjai pateikė neteisingai užpildytus arba ne visus dokumentus, VIF darbuotojai informuoja apie tai ir paprašo per 1 mėn. atsiųsti tinkamus arba papildomus dokumentus.

Visas prašymų formas galima rasti www.socmin.lt puslapyje, tiesiogiai atvykus į Fondų administraciją ar atsiuntus užklausą elektroniniu paštu info@gvifa.lt. Visas prašymų formas taip pat galite gauti savivaldybių socialinės paramos ir rūpybos skyriuose.

Jeigu iškilo kokių klausimų dėl dokumentų pateikimo, konsultuokitės telefonu: (8 5) 272 8081,

(8 5) 279 6076, (8 5) 279 6327 arba teiraukitės siųsdami užklausas, pranešimus elektroniniu paštu į info@gvifa.lt. Fondų administracijos darbuotojai visada suteiks išsamią informaciją bei pakonsultuos kaip teisingai pildyti dokumentus.

Dažniausiai užduodami klausimai:

Neretai žmonės teiraujasi kaip jiems elgtis, jeigu vaiko tėvas (motina) nemoka pilno išlaikymo arba moka nereguliariai, ar verta tokiu atveju kreiptis į VIF ir kokio dydžio išmoka būtų mokama?

Atsakome, pvz., jeigu vaikui yra priteistas išlaikymas 400 Lt kas mėnesį, o skolininkas moka tik dalį – po 200 Lt ar po 100 Lt, tokiu atveju, su vaiku gyvenančiam ir juo besirūpinančiam vienam iš tėvų, tikrai verta kreiptis į VIF dėl išmokų, kadangi VIF sumokės skirtumą, bet ne daugiau nei 195 Lt. T.y. jeigu skolininkas iš priteistų 400 Lt moka tik 200 Lt, tai pareiškėjas iš VIF gautų 195 Lt, jeigu skolininkas iš priteistų 300 Lt moka tik 150 Lt, tai pareiškėjui iš VIF būtų mokama 150 litų dydžio išmoka. Jeigu vaikui teismo sprendimu yra nustatytas išlaikymas 130 litų ir vaikas negauna jo, tokia pati suma būtų mokama ir iš VIF.

Nemažai klausimų sulaukiama dėl alimentų persiteisimo. Pareiškėjai teiraujasi, ar VIF išmokės susidariusį skirtumą jeigu teismo sprendimu pvz., nuo 2009-02-12 padidintas išlaikymas vaikui iki 350 litų?

Atsakome, jeigu asmuo iki minėtos datos jau buvo VIF pareiškėjas ir gavo išmokas iš VIF, tai susidaręs skirtumas bus išmokėtas nuo persiteisimo datos. Tokiu atveju, pareiškėjas turi pristatyti iš antstolio pažymą dėl vaiko išlaikymo persiteisimo.

Kokius dokumentus reikia pateikti persiteisus alimentus?

Persiteisus išlaikymą vaikui, pareiškėjas turėtų pateikti (atsiųsti) laisvos formos prašymą dėl VIF išmokos perskaičiavimo ir antstolio pažymą, kurioje būtų nurodyta: naujas išlaikymo dydis bei nuo kada jis priteistas.

Iki kokio amžiaus mokama išmoka iš VIF?

Išmokos iš VIF skiriamos iki vaiko pilnametystės (18 metų), taip pat vyresniam nei 18 metų asmeniui, jeigu jam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas neįgalumas. Vaikui sulaukus 18 metų, išmokos mokėjimas iš VIF yra nutraukiamas.

Ar prasidėjus naujiems metams, pareiškėjas, gaunantis išmokas iš VIF, turi pateikti prašymą pakartotinai?

Jeigu pareiškėjas ir toliau negauna viso arba dalies teismo sprendimu nustatyto išlaikymo vaikui bei neatsirado aplinkybių, turinčių įtakos išmokos dydžiui, pakartotinai (metų pradžioje) teikti prašymą išmokai iš VIF gauti - nereikia.

Kokius dokumentus reikia pateikti norint atnaujinti išmokos gavimą iš VIF?

Jeigu pareiškėjas nori atnaujinti išmokos gavimą iš VIF ir kreipiasi pakartotinai, jis turi pateikti prašymą išmokai iš VIF gauti ir antstolio pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą. (Antstolio pažyma patvirtina, kad vaikas negauna viso ar dalies jam nustatyto išlaikymo).

Ar VIF kompensuos susidariusią skolą vaikui, pvz. už 10 metų, jeigu vaiko tėvas (motina) niekada nemokėjo priteisto išlaikymo (alimentų)?

Visiems besikreipiantiems primename, kad pinigai iš VIF nemokami už praėjusį laikotarpį.

Išmokų suma paskaičiuojama nuo kreipimosi į Fondų administraciją dienos. Tai reiškia, jeigu pareiškėjas pateikė dokumentus 2009-07-01, jam nebus mokomos išmokos skaičiuojant nuo VIF veiklos pradžios 2008-01-01 ar dar anksčiau, o tik nuo dokumentų pateikimo į Fondų administraciją dienos.

Už skolos, susidariusios iki kreipimosi į VIF dienos, išieškojimą ir tolimesnį teismo sprendimo vykdymo administravimą atsako antstolis.

Kas yra 1 MGL?

1 MGL (Minimalaus gyvenimo lygis) = 130 Litų.

Šiuo metu visos socialinės išmokos skaičiuojamas ne MGL, o BSI (Bazinė socialinė išmoka) dydžiu, kuris taip pat lygus 130 Litų.

Nemažai klausimų sulaukiama dėl priteistos sumos vaikui išlaikyti indeksavimo.

Kas yra indeksavimas? Kas jį turi atlikti? Kaip jį pasiskaičiuoti pačiam?

Indeksavimas – periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas.

2008 m. liepos 9 d. yra priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr. 684 "Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin., 2008, Nr. 82-3263), kuriame nurodyta:

• Periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas pagal skaičių apvalinimo taisykles: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki lito (5 punktas);
• Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios paskirtos arba padidintos per paskutinius 6 mėnesius (7 punktas);
• Periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis. Kai priteistas išlaikymas ar atlyginama žala išieškoma darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų  pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo (8 punktas);
• Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (9 punktas);

Pagal aukščiau minėtą nutarimą, vartotojų kainų indeksas (VKI) sudarė:

Vartotojų kainų indekso lentelė

Tėvai, kurie teikia išlaikymą savo vaikams teiraujasi, kaip jiems elgtis, jeigu teismo sprendimu yra priteista mokėti po 1 MGL (130 litų), o vaiko motina reikalauja mokėti po 153 litus, kadangi ji priteistą sumą indeksavo pas antstolį?

Fondų administracija informuoja, kad tokiu atveju, vaiko tėvas turi mokėti jau indeksuotą sumą.

Kaip indeksuojama 1 MGL = 130 litų suma?

pvz. pagal teismo vykdomąjį dokumentą vaikui išlaikyti nustatyta mokėti ne mažiau 1 MGL (130 litų). Ši suma dauginama iš vartotojų kainų indekso (žr. „Vartotojų kainų indekso“ lentelę) ir dalijama iš 100, pvz.:

130 x 108,1:100 = 141 Lt (suapvalinta)

141 x 108,5:100 = 153 Lt (suapvalinta)

153 x 101,3:100 = 155 Lt (suapvalinta)

Kas laukia tų tėvų, kurie nemoka išlaikymo savo vaikams?

Fondų administracija informuoja, kad tie tėvai, kurie neteikia išlaikymo savo vaikams - tampa valstybės skolininkais, o susidariusios skolos bus išieškomos iki visiško jų padengimo. Be to, Fondų administracija turi teisę iš skolininkų išieškoti VIF išmokėtas sumas su 5 procentais metinių palūkanų be senaties termino.

Pastebima, kad skolininkai nenori būti skolingi ir patys pradeda geranoriškai mokėti alimentus bei grąžinti skolas valstybei. Fondų administracija taip pat kviečia skolininkus savo noru grąžinti skolas valstybei, pervedant susidariusią skolą į banko sąskaitą LT 297300 0101 0791 1840. Prieš tai, be abejo, skolininkai turėtų kreiptis į VIF ir susižinoti skolos dydį. 

Vaikų išlaikymo fondo adresas:

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Rinktinės g. 48A, LT-09318 Vilnius

• Tel. (8 5) 272 8081, (8 5) 279 6076, (8 5) 279 6327
• Faksas (8 5) 265 3984,
• El. paštas info@gvifa.lt

Detalesnę informaciją apie VIF galite rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje www.socmin.lt    --->   Šeima ir vaikai     --->  Vaikų išlaikymo fondas.

Informaciją parengė VIF Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Lukošaitienė

Rodos, dar vakar ji buvo savo tėvelio mažoji princesė, mamytės džiaugsmas ir pasididžiavimas. Smalsios ir nenustygstančios vietoje, švelnios ir pasitikinčios savo tėvais – tokios būna sveikos mergaitės, kol sulaukia paauglystės.

Prasidėjus brendimo laikotarpiui, tėvai su liūdesiu prisipažįsta, kad jų dukterys labai pasikeitė. Jos tarsi tos pasakų karalaitės, atsikandusios užnuodyto obuolio ar įsidūrusios užkerėta adata, giliai užmiega šimtui metų. Linksmos ir aktyvios mergaitės staiga tampa kritiškomis, irzliomis, pasyviomis bei viskuo nepatenkintomis paauglėmis, į bet kokias tėvų pastangas bendrauti ar padėti reaguojančiomis frazėmis: „man vienodai rodo“, „jūs nieko nesuprantat“, kurios sukelia tėvams pykčio ir nusivylimo priepuolius.

Kaip rasti jėgų ir būdų visiems kartu išgyventi tą sudėtingą laikotarpį, vadinamą paauglyste? Šį kartą daugiau kalbėsime apie mergaičių paauglystės problemas, tačiau dauguma išsakytų minčių gali būti naudingos ir paauglius berniukus auginantiems tėvams. Visiems paaugliams tenka patirti fizinės brandos pokyčius, ieškoti savo naujojo „aš“, emociškai atsiskirti nuo tėvų ir tapti savarankiškais visuomenės nariais. Visgi, mergaitės daug dažniau nei berniukai susiduria su psichologiniais sunkumais, emocinėmis traumomis ar lemtingomis pasekmėmis, tokiomis kaip ankstyvas nėštumas, anoreksija, depresija ir savižudybė. Mergaitės patiria daugiau dviprasmiškų visuomenės lūkesčių: „būk nepriklausoma, bet gera“, „būk sąžininga, bet neužgauk kito jausmų“, „būk graži, tačiau grožis dar ne viskas“, kurie sukelia sunkius vidinius konfliktus, vedančius į savojo „aš“ atsisakymą, tikrosios savasties netekimą.

Šiame straipsnyje remsiuosi populiarios amerikiečių psichologės, antropologės dr. Mary Piper, taip pat psichoterapeutės Alice Miller mintimis ir savo pačios psichologinio konsultavimo patirtimi bei įžvalgomis.

Transformacijos pradžia – vikšrelis tampa lėliuke

Mažos mergaitės tapsmo suaugusia moterimi procesas primena drugelio metamorfozes, kai mažas vikšrelis tampa akį džiuginančiu, padangėmis skrajojančiu drugiu. Tačiau, kad šis nuostabus pokytis įvyktų, kiekvienas vikšrelis turi pereiti lėliukės būseną, kuri išoriškai primena pasyvų laukimą, miegą, atsiribojimą nuo pasaulio, o tuo tarpu kokono viduje vyksta patys intensyviausi ir paslaptingiausi augimo ir transformacijos procesai.

Paauglių tėvai neretai skausmingai išgyvena šį procesą kaip didžiulę netektį. Staiga jie pamato, kad nebeturi dukters, su kuria buvo smagu žaisti kamuoliu, žvejoti, kepti sausainius ir švelniai pasibučiuoti prieš užmiegant. Ramios ir dėmesingos mergaitės tampa šiurkščios ir nenuspėjamos. Anksčiau mėgdavusios bendrauti, jos užsidaro savyje ir pradeda meluoti bei slapukauti. Jos pradeda vengti tėvų glamonių ir prisilietimų, nors anksčiau taip mėgdavo apsikabinti. Tėvai pasijunta praradę autoritetą, nes jų dukterų požiūriu jie viską daro negerai ir neteisingai – ne taip kalba, negražiai rengiasi, netgi nemoka „kaip reikia“ nuskusti bulvių. Tėvai siekia užtikrinti savo dukterų saugumą ir gerovę, o šios, rodos, iš visų jėgų tam priešinasi, siekdamos tyrinėti pasaulį ir tapti savarankiškos. Šie skirtingi tikslai sukelia įtampą ir konfliktus. Tėvai jaučiasi nusivylę ir pasimetę. Jie kaltina save, kad nesugeba tinkamai auklėti ar suprasti savo vaiko.

Tik nedaugelis tėvų supranta, kokios iš tiesų universalios yra šios problemos ir kad šis sunkus laikotarpis yra laikinas. Kartais psichologai paauglystę vadina liga, neišvengiamai užklumpančia visus 11–16 metų jaunuolius ir, jei neįvyksta komplikacijų, praeinančia savaime, be jokio gydymo. Deja, komplikacijų pasitaiko gana dažnai. Retas suaugusysis galėtų pasigirti, kad jį tėvai besąlygiškai mylėjo ir tenkino visus poreikius, arba teigti turėjęs palaikančius ir išmintingus mokytojus, aukštą socialinę bei ekonominę padėtį ir laimę gyventi tikrosiomis žmogiškomis vertybėmis besivadovaujančioje, nekonfliktiškoje bei socialiai teisingoje bendruomenėje... Ne mažiau svarbūs ir tokie veiksniai, kaip bręstančio žmogaus intelektas, fizinis patrauklumas, bendravimo įgūdžiai, psichinis atsparumas, temperamentas. Šių faktorių kombinacija, stipriosios ir silpnosios pusės ir nulemia tai, kaip sėkmingai ar skausmingai tampama suaugusiu žmogumi.

Paauglystės transformacijos procesas sudėtingas ir daugiasluoksnis. Fiziniai, emociniai, socialiniai, intelekto pokyčiai dažniausiai vyksta netolygiai. Pavyzdžiui, puikiai fiziškai išsivysčiusi mergina gali pradėti reikšti emocijas kaip darželinukė. Tėvai nebežino, kaip reaguoti, kai jų dukra, ką tik samprotavusi apie globalinį atšilimą, staiga iškelia sceną dėl to, kad mama nupirko ne tokios spalvos pirštines.

Straipsnyje aptarsiu, kas vyksta su paauglėmis kiekviename iš šių lygmenų.

Kūno pokyčiai

Kūno pokyčiai akivaizdūs ir lengviausiai pastebimi: paauglystėje kinta jo dydis, formos, hormonų apykaita. Neretai šie pokyčiai prikausto visą paauglių dėmesį. Kūnas atrodo nerangus, kartais milžiniškas, svetimas. Išvaizda – tai, kas bendraujant visų pirma patraukia aplinkinių dėmesį, yra vertinama ir pripažįstama arba atmetama. Paauglės itin jautriai reaguoja ir besąlygiškai tiki, kad šie vertinimai teisingi. Todėl keletas spuogų ant nosies gali prilygti stichinei nelaimei, bloga šukuosena sugadinti visą dieną, o laikas, praleistas prie veidrodžio, tapti svarbiausia laisvalaikio praleidimo forma. Apvalėjant kūno formoms, paaugles iš visų pusių atakuoja žurnalų, kino filmų, reklamos peršami stereotipai, kai pateikiamas nerealus, grafinių technologijų sukurtas jaunos, lieknos gražuolės įvaizdis. Merginos iš paskutiniųjų stengiasi jį mėgdžioti – mankštintis, pirkti nepatogius, tačiau madingus drabužius, badauti ir laikytis dietų. Dauguma merginų nebeturi savo nuomonės, joms nesvarbu, kaip pačios jaučiasi, kad tik įtiktų kitiems. Tik nedaugelis lieka ištikimos sau, priima savo kūną tokį, koks jis yra, neleidžia kitiems savęs vertinti tik pagal išvaizdą, labiau domisi savo kūno gebėjimais („ką aš galiu?), o ne išvaizda („kaip aš atrodau?“). Tokios merginos paprastai domisi šokiais, tenisu ar kita sportine veikla, yra užimtos ir aktyvios.

Jausmų sumaištis

Paauglių emocinė sistema dar nesubrendusi, nestabili. Ją neigiamai veikia ir vadinamosios „hormonų audros“, prasidėjusios menstruacijos, bloga savijauta. Nereikšmingi įvykiai, nekalta pastaba, blogas pažymys gali sukelti tikrą jausmų audrą. Negana to, jog merginų jausmai būna chaotiški, neretai jos dar ir praranda gebėjimą juos priimti, teisingai įvertinti juos sukėlusias aplinkybes, todėl gali bandyti nusižudyti dėl to, kad tėvai neišleido į draugės vakarėlį ar skyrė namų areštą

JAV psichoterapeutė Alice Miller savo knygoje „Talentingo vaiko drama“ rašo, kaip kelios jos pacientės vaikystėje turėjo priimti sunkų sprendimą: būti autentiškai ir ištikimai sau ar prisitaikyti ir susilaukti aplinkinių pritarimo. A. Miller manymu, praradus tikrąją savastį, jos vietą užima netikroji. Netikroji savastis skatina merginas elgtis vadovaujantis kitų, bet ne savo nuomone, vertybėmis, jausmais, pavyzdžiui, pasišaipyti iš nemadingai apsirengusios draugės yra smagu, nes visos taip daro. Merginos galvoja: „Turiu būti liekna, nes kitaip manęs niekas nemylės“, „Esu nevykėlė, nes dar neturėjau vaikino.“ Išlaikančios savastį merginos priima save kaip visumą, turinčią ir trūkumų, ir privalumų, neieško aplinkinių pritarimo, leidžia sau išgyventi visus jausmus, tarp jų ir skausmą. Jos gali pasakyti sau: „Tokia jau esu – kartais rami kaip angelėlis, o kartais pikta kaip ragana“ arba „Mokytoja sakė, kad negražu mergaitėms pyktis, bet tikrai netylėsiu, kai apie mane neteisingai kalba.“ Taigi, anot autorės, yra tik vienas būdas nepalūžus įveikti paauglystę ir išsaugoti savo vientisumą – priimti visus savo jausmus ir išlaikyti su jais ryšį, kad ir kas nutiktų.

Mąstymo ypatumai

Dauguma paauglių dar neturi abstraktaus mąstymo gebėjimų, jos linkusios matyti tik kraštutinumus – juoda arba balta. Dėl mąstymo lankstumo trūkumo, negebėjimo atsižvelgti į visumą su paauglėmis ginčytis beviltiška. Paauglės mąsto konkrečiai, viską skirstydamos į savo sugalvotas kategorijas: „moksliukas“, „lūzeris“, „kietas“... Pagal vieną įvykį jos gali apibendrinti visus panašius atvejus. Iš to gimsta jau klasika virtę posakiai: „ jūs nieko nesuprantat“, „aš neturiu draugų“, „visi tėvai leidžia grįžti namo po vidurnakčio“. Vienas geras pažymys gali reikšti, jog „esu genijus“, o neapgalvota gydytojos pastaba apie didoką kūno svorį būti iššifruota „esu beviltiška storulė“. Paauglėms ne protas vadovauja emocijoms, o emocijos lemia mąstymą. Jei taip galvoju, vadinasi taip ir yra. Jei jaučiuosi kaip kvailė, tai ir esu kvaila. Paauglės galvoja tik apie savo jausmus. Tačiau galvoti dar nereiškia suprasti. Susivokti savo jausmuose, juos išgyventi gali padėti dienoraščio rašymas, šokis, dainavimas, piešimas ar pokalbis su suprantančiu ir palaikančiu suaugusiuoju – mama, mokytoja, psichologu. Sėkmingą brendimą lydi suvokimas, jog iš tikrųjų nėra tik vieno teisingo problemos sprendimo būdo, galima turėti skirtingą nuomonę ir likti draugais, tikėti, kad išspręsi savo problemas, net jei šiandien padėtis atrodo beviltiška.

Atsiskyrimas nuo tėvų ir socializacija

Kaip kūdikis atitolsta nuo tėvų fiziškai, taip paaugliai – emociškai. Paauglės merginos bando savarankiškai tyrinėti pasaulį, tik šį kartą ne fiziškai, kaip tai darė kūdikystėje, bet bendraudamos su bendraamžiais ir išgyvendamos susižavėjimą, įsimylėjimą, ištikimybę, nusivylimą bei kitus sudėtingus jausmus. Bandydamos išsikovoti taip trokštamą laisvę, bet kartu ir jos bijodamos dukterys gali dešimtis kartų per dieną ginčytis su savo mama netgi dėl to, „ar sniegas yra šaltas“. Tėvams būna sunku suprasti, jog šis priešiškumas nėra asmeniškas. Neretai jie vargsta ieškodami protingų argumentų, pyksta dėl dukros nenoro juos pripažinti ir pagaliau nusprendžia, kad juos tyčia nori suerzinti. Žinoma, tėvai dukrai ir toliau yra reikalingi, tačiau tik tuomet, kai ji pati nori. Dažniausiai šis noras pateikiamas taip subtiliai užšifruota forma, kad tėvai patys to nenorėdami atstumia bendrauti pasirengusią paauglę. Pavyzdžiui, jūs jau ruošiatės eiti miegoti ir griūnate iš nuovargio, o dukra tarsi tarp kitko užsimena, jog jos uniforma nešvari ir ji negali ryt eiti į mokyklą. Tik kantriai klausantis ir neprieštaraujant pagaliau paaiškėja, kad ji iš tiesų bijo matematikos kontrolinio.

Paauglės mergaitės save ir pasaulį pažįsta bendraudamos su draugais. Ištisos valandos, praleidžiamos telefonu ar internetu aptarinėjant, tėvų nuomone, pačius nereikšmingiausius dalykus, iš tikro yra aukojamos tam, kad būtų atsakyta į vienintelį svarbų klausimą: „Ar aš normali?“ Tačiau bendraamžiai gali ne tik padėti, bet ir sužlugdyti jaunos merginos vystymąsi. Visiems dabar žinomas patyčių fenomenas, kuomet vienos paauglės persekioja kitas, nes šios yra per daug arba nepakankamai gražios, protingos, pasiturinčios. Merginos dažniausiai nereiškia savo pykčio tiesiogiai, kaip tai daro vaikinai, nes tai draudžia visuomenės standartai. Vienos kitas jos baudžia įžeisdamos, apkalbėdamos arba paskambindamos ir pasakydamos, jog linksminasi gimtadienyje, į kurį šių niekas nepakvietė. Toks elgesys persekiojamąsias gali visiškai sužlugdyti, nes paauglei bendraamžių nuomonė ir pritarimas yra svarbesnis kartais net už gyvybę. Būtent dėl šio pritarimo netgi „gerų“ tėvų dukrelės išbando alkoholį, cigaretes, narkotikus, seksą ir įsivelia į tokias istorijas, dėl kurių tėvams plyšta iš skausmo širdis. Didesnį atsparumą bendraamžių spaudimui turi paauglės, kurios nuo mažens buvo skatinamos pasitikėti savimi, pabrėžiant, kad asmenybės vertė ir elgesys nėra tapatūs („esu svarbi ir verta meilės, net jei suklydau, pasielgiau netinkamai“). Tikinčios savo verte paauglės nesiekia jos įrodinėti bet kokia kaina. Tėvai taip pat gali padėti savo dukroms suprasti tikruosius pavojingo draugų elgesio motyvus ir galimas pasekmes.

Tėvų elgesio strategijos

Kalbant apie paauglystės problemas, paprastai visų kritiški žvilgsniai nukrypsta į tėvus. O ir patys tėvai neretai prisiima visą vaikų auklėjimo atsakomybės naštą. Iš tiesų visi pamiršta, kad kalbama jau nebe apie mažą mamos rankos įsitvėrusią mergaitę, o didžiąją laiko dalį visuomenėje praleidžiančią merginą. Taigi, atsakomybe už paauglės ugdymą turėtų pasidalinti tėvai, mokytojai, visuomenė ir pati paauglė.

Tačiau vienas dalykas tėvams, auklėjantiems vaikus, yra ypač svarbus – rasti pusiausvyrą tarp meilės ir kontrolės. Nekontroliuojantys ir nesupratingi tėvai („elkis, kaip nori, nežinau, kas tau geriau“) ugdo socialiai neatsakingus, linkusius vartoti kvaišalus, pažeisti įstatymus vaikus. Griežtai kontroliuojantys ir emociškai nepalaikantys („darysi taip, kaip aš liepsiu“) tėvai, augina kompleksuotus, nepasitikinčius vaikus. Perdėtai mylintys ir mažai kontroliuojantys („tu geriausias, viską dėl tavęs padarysiu“) formuoja impulsyvią, nesavarankišką asmenybę. Ir, pagaliau – supratingi ir kontroliuojantys (griežti, bet mylintys) tėvai dažniausiai gali džiaugtis savarankiškais, socialiai atsakingais ir savimi pasitikinčiais vaikais. Tokių tėvų perduodama žinia vaikui: „Myliu tave, bet privalai elgtis taip, kaip pasakysiu.“

Kas svarbiausia

Norisi dar kartą visus šį straipsnį skaitančius tėvus paguosti – jūs tikrai nesate atsakingi už visas jūsų dukteris ištinkančias nesėkmes, tačiau tam, kad kartu su jomis išgyventumėte sudėtingą paauglystės tarpsnį, reguliariai pasitikrinkite, ar nepamirštate keleto svarbių dalykų. Būtų pravartu pasidaryti savo patirtimi ir įžvalgomis pagrįstą sąrašą. Žemiau jums pateikiu savąjį, kuris nepretenduoja būti absoliučiai teisingas ir jums tinkantis, tačiau kviečia jus pamąstyti ir žengti žingsnelį savojo vaiko link.

Meilė ir palaikymas. Bendraudama stengiuosi pradėti nuo palaikančio žvilgsnio, draugiško prisilietimo, džiaugsmą ar pritarimą išreiškiančio pastebėjimo, nes tada mano prašymas, reikalavimas bus lengviau išgirstas, priimtas. Noriu, kad mano vaikas žinotų, jog myliu ir palaikau jį, net kai nepritariu jo elgesiui, pykstu.

Pasitikėjimas. Suteikiu savo vaikui galimybę vis daugiau spręsti ir veikti savarankiškai. Suprantu, kad tik bandydamas ir patirdamas mano vaikas gali tapti pasitikinčiu ir savarankišku suaugusiuoju.

Leidimas būti savimi. Padedu vaikui suprasti ir priimti su juo vykstančius pokyčius, parodydama jų dėsningumus, perspektyvas, laikinumą. Leidžiu suklysti ir pasitaisyti susilaikydama nuo kritikos ir vertinimų.

Emocinė parama. Atidžiai klausausi, kai vaikas nori pasikalbėti. Stengiuosi reaguoti ne tik į vaiko elgesį, bet visų pirma į už jo slypinčius jausmus, rodydama užuojautą ir supratimą. Padedu vaikui įvardinti ir toleruoti visus jausmus, ypač pyktį.

Ribų nustatymas. Pripažindama teisę pykti, reikalauju laikytis taisyklių. Mano taisyklės yra aiškios, taikomos lanksčiai pagal situaciją. Aiškiai įvardinu, kokios bus neklausymo pasekmės, ir savo žodžio laikausi. Pati laikausi tų pačių taisyklių, vengiu dvigubų standartų.

Tobulybės atsisakymas. Suprantu, jog negaliu visuomet ir visur būti supratinga, mylinti, neklystanti tobula mama. Atleidžiu sau už tai, nes žinau, kad visuomet galiu atsiprašyti, ieškoti pagalbos, reikalingų žinių, pailsėti, vėl bandyti ir niekuomet nepasiduoti.

 Laukiatės pirmojo vaikučio? Susižadėjote ir jau planuojate vestuves? Kažkas negerai Jūsų santykiuose? O gal ieškote patarimų, norite pasikonsultuoti, rasti bendraminčių? Kviečiame visais šiais klausimais kreiptis į šeimos centrus savo mieste ar rajone.  Nes šeimos centrai vykdo daugybę programų, kurios skirtos vaikams, paaugliams ir suaugusiems ir jų tikslas - puoselėti katalikiškos, darnios šeimos vertybes bei rengti atsakingai tėvystei ir motinystei.

KAIŠIADORIŲ APSKRITIS

1.

Kaišiadorių vyskupijos šeimos centras

• organizuoja parengimo Santuokos sakramentui užsiėmimai

• konferencijoss, seminarai

• taip pat vykdo įvairias krikščioniškų šeimų programas.

Birutės g. 9 LT-56124 Kaišiadorys

Tel./faks.    8 346 5 22 01      

El. paštas: seimos.c@ks.lcn.lt

Puslapis internete: kaisiadorys.lcn.lt/kurija_kt/seimosc

    Vadovė – Marytė BAGDONIENĖ

 2.

Merkinės dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams
  

V.Sladkevičiaus g. 9, Merkinė

Tel. 8 686 03492

 3.

Molėtų dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Jono Pauliaus II g. 2, Molėtai

Tel.8 652 12585 

KAUNO APSKRITIS

1.

Kauno arkivyskupijos šeimos centras

• programa jaunuoliams ''Pažink save''
  

• sužadėtinių kursai

• Krizinio nėštumo kursai

• šeimos išsaugojimo programa

• indvidualus konsultavimas įvairiausios temomis
  

Aukštaičių g. 10 LT-44148 Kaunas

Tel.       8 37 20 75 98;    

El. paštas: seimos.c@kn.lcn.lt;laukimas@lcn.lt

Puslapis internete: kaunas.lcn.lt/03/seimosc

    Direktorė – Giedrė AUKŠČIŪNIENĖ

 2.

Jonavos dekanato šeimos centras

•  sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams
  

Vilniaus g. 11, Jonava

Tel. 8 656 53469

El.paštas: vilma.ziemine@gmail.com

 3.

Jurbarko dekanato šeimos centras

•  sužadėtinių kursaiį

• vairios programos šeimai, jaunuoliams

Valančiaus g. 1, Jurbarkas

Tel. 8 614 73 371

El.paštas: irenuted@gmail.com

 4.

Kauno I dekanato šeimos centras

•  sužadėtinių kursai

•  įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Žemaičių g. 31b, Kaunas

Tel.  8 372 29222    

El.paštas: kauno_sc@yahoo.com

 5.

Kauno II dekanato šeimos centras

•  sužadėtinių kursai 

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Valančiaus g. 24, Raudondvaris,

Kauno raj.

Tel. 8 600 28634

El.paštas: o.miseikiene@gmail.com

 6.

Kėdainių dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Radvilų g. 12, Kėdainiai

Tel. 8 687 83471

El.paštas: laima.sirkiene@kedainiai.lt

 7.

Raseinių dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Kosmonautų g. 6, Raseiniai

Tel. 8 682 56381

El.paštas: 

ausra.augustaitiene@gmail.com

PANEVĖŽIO APSKRITIS

1.

Panevėžio vyskupijos šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos jaunimui ir šeimoms
  

Marijonų g. 24 LT-35138 Panevėžys

Tel./faks.     8 45 507791 

El. paštas: pscentras@takas.lt

    Direktorė – Jūratė ŠAUMANIENĖ

 2.

Anykščių dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Vilniaus g. 13, Anykščiai

Tel. 8 650 43584

El.paštas: audrilelau@yahoo.com

 3.

Biržų dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Vytauto g. 2,Biržai

Tel. 8 657 80777

El.paštas: jolita7@gmail.com

 4.

Kupiškio dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Gedimino g. 1,  Kupiškis

Tel. 8 614 65978

El.paštas: 

viola.sen@langasiateiti.lt

 5.

Pasvalio dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Vytauto Didžiojo a.4, Pasvalys

Tel. 8 615 8909

El.paštas: pasvalioparapija@gmail.com

 6.

Rokiškio dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Nepriklausomybės a. 1a, Rokiškis

Tel. 8 611 31968

El.paštas: onute.v@gmail.com

 7.

Utenos dekanato šeimos centras

• socialinės ir prevencinės programos jaunimui ir šeimai

• sužadėtinių kursai

Vytauto a. 4, Utena

Tel. 8 616 78364

 8.

Zarasų dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Bažnyčios g. 2, Zarasai

Tel. 8 687 57969

El.paštas: kavaliauskas@gmail.com

ŠIAULIŲ APSKRITIS

1.

Šiaulių vyskupijos šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairiūs užsiėmimai šeimoms

• seminarai, konferencijos
  

Vilniaus g. 247b LT-76343 Šiauliai

Tel.   8 41 52 06 26 

El. paštas: seimoscentras@takas.lt

    Direktorė – Daiva ŠPINKUVIENĖ

 2.

Joniškio dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Respublikos g. 21,Joniškis

Tel. 8 616 57218

El.paštas:

 3.

Kelmės dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

S. Nėries g. 14,Kelmė

Tel. 8 699 63199

 4.

Radviliškio dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Maironio g. 10b, Radviliškis

Tel. 8 614 89907

 5.

Pakruojo dekanto šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Vytauto Didžiojo g. 65, Pakruojis

Tel. 8 651 41025

TELŠIŲ  - KLAIPĖDOS APSKRITIS

1.

Telšių vyskupijos šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• teikia psichologinę, socialinę pagalbą šeimai

• gausite atsakymus į šeimos planavimo bei vaisingumo pažinimo klausimus.
  

Gedimino g. 17 LT-87134 Telšiai

Tel. 8 444 6 06 22

El. paštas: guboja@hotmail.com

   Direktorius – kun. Antanas LAPĖ, mob. tel.  8 (687) 8 79 87  

 2.

Akmenės dekanato šeimos centras (Šv.Onos parapija)

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Kasakausko g. 5, Akmenė

Tel.    8 425 55766

 3.

Gargždų parapija

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Žemaitės g. 20,Gargždai

Tel. 8 686 30736

El.paštas: a.radziene@klaipedos-r.lt

 4.

Klaipėdos dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos visiems
  

Tilžės g. 26, Klaipėda

Tel.    8 679 88315
 

 5.

Kretingos parapija

(Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marija parapija)

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Vilniaus g. 2, Kretinga

Tel. 8 687 38079

El.paštas: saulius.shopaga@gmail.com

 6.

Mažeikių dekanato šeimos centras

• dvasinė, socialinė, psichologinė pagalba šeimai

• sužadėtinių kursai

Basanavičiaus g. 18, Mažeikiai

Tel.   8 443 98 288 

 7.

Naujosios Akmenės parapija

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

L.Petravičiaus g. 5, Naujoji Akmenė, Akmenės r.

Tel. 8 616 11290

El.paštas:  i.jazbutiene@vmi.lt

 8.

Palangos dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Vytauto g. 88, Palanga

Tel.  8 610 30043

El.paštas: seimosgerove@gmail.com

 9.

Plungės dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Vytauto g. 29, Plungė

Tel. 8 616 03252

El.paštas: djuozas@gmail.com

 10.

Rietavo parapija

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Laukuvos g. 2a, Rietavas

Tel. 8 600 25764

El.paštas: rzimkuviene@gmail.com

 11.

Skuodo dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Gedimino g. 12, Skuodas

 12.

Šilalės dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Valančiaus g. 3, Šilalė

Tel. 8 687 57793

El.paštas: salomeja58@gmail.com

 13.

Šilutės dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Katalikų Bažnyčios g. 1, Šilutė

Tel. 8 659 23997

El.paštas: bdargyte@gmail.com

 14.

Tauragės dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

 Gintaro g. 18, Tauragė

Tel.   8 446 52471 

 15.

Telšių dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Gedimino g. 17, Telšiai

Tel.   8 444 75101  8 444 75101    8 444 75101  8 444 75101

El.paštas: agape@andernetas.lt

 16.

Ventos parapija

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Ventos g. 24-38, Venta, Akmenės r.

El.paštas: ventosparapija@gmail.com

VILKAVIŠKIO APSKRITIS

1.

Vilkaviškio vyskupijos šeimos centras

• įvairūs seminarai, konferencijos

• sužadėtinių kursai
  

Vytauto g. 25 LT-68300 Marijampolė

Tel.   8 343 535 52

El. paštas: seimos.c@vk.lcn.lt

Puslapis internete: vilkaviskis.lcn.lt/kurija_kt/seimosc

    Direktorė – Lina BRAUKYLIENĖ

 2.

Aleksoto dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Atsakingas asmuo - Rūta BUZAITĖ

Kęstučio g. 8, Prienai

M. tel.  8  (618) 3 57 74 

 3.

Alytaus dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Atsakingas asmuo - Rita KAUPINIENĖ

Savanorių g. 8, Alytus

Tel.   8 315 52334 

 4.

Lazdijų dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Atsakingas asmuo - Daiva ČESNULEVIČIENĖ

Dainavos g. 4, Lazdijai

 5.

Marijampolės dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Atsakingas asmuo - ses. Donata MEŠKAUSKAITĖ

Bendoriaus g. 3, 68309 Marijampolė

Tel. 8  (343) 5 02 78 

 6.

Šakių dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Atsakingas asmuo - Vaidas BALČIŪNAS

Bažnyčios g. 5, Šakiai

Tel.  8 - (345) 5 37 71 

 7.

Vilkaviškio dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Atsakingas asmuo - Birutė NENĖNIENĖ

Vytauto g. 27, Vilkaviškis

M. tel. 8-  (685) 6 91 41

VILNIAUS APSKRITIS

1.

Vilniaus arkivyskupijos šeimos centras

• rengimas Santuokos sakramentui

• mokyklėlė besilaukiančiom šeimoms

• kūdikių žindymo kursai

• žindymo palaikymo grupė

• mamų klubas

• kūdikių nešioklių seminarai

• bendravinimo lavinimas sutuoktiniams

• natūralaus šeimos planavimo kursai

• psichologų konsultacijos
  

Aušros vartų g.12 LT-01129 Vilnius

Tel.   8 5 264 4883  8 5 264 4883    8 5 264 4883  8 5 264 4883 ;

El. paštas: info@vasc.lcn.lt

Svetainė internete: vasc.lcn.lt

    Direktorius – Algirdas PETRONIS

 2.

Druskininkų dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Šv.Jokūbo15 - 9, Druskininkai

Tel. 8 650 98583

El.paštas: dainieneb@one.lt

 3.

Ignalinos Kolpingo šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Bažnyčios a. 4, Ignalina

Tel. 8  - 610 60485 

El.paštas: deniun@one.lt

 4.

Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šeimos pagalbos centras

• sužadėtinių kursai

• Šeimų klubas ''Darna''

• Tėvų grupė

• motinos-vaiko grupė

• įsidarbinimo programa

• psichologinė, socialinė pagalba
  

Matulaičio a. 3, Vilnius

Tel.   8 5 246 17 72 

El.paštas: matulaitis.seimos@takas.lt

 5.

Šv. Dvasios parapija

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Domininkonų g. 8, Vilnius

Tel.    8 526 17923

El.paštas: pol.cent.kat@wp.pl

 6.

Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo parapija

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Sėlių g. 17, Vilnius

Tel.   8 527 33162 

El.paštas: mmnpp_mic@hotmail.com

 7.

Šv. Kryžiaus atradimo parapija

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Kalvarijų g. 329, Vilnius

Tel. 8  - 5 2697469

• Psichologinės konsultacijos:

Kauno arkivyskupijos šeimos centras;
Vilniaus arkivyskupijos šeimos centras;
Kaišiadorių vyskupijos šeimos centras;
Panevėžio vyskupijos šeimos centras;
Vilkaviškio vyskupijos šeimos centras;
Šiaulių vyskupijos šeimos centras.

• Socialinė pagalba šeimoms:

1. Vaikų dienos grupės (Kauno arkivyskupijos šeimos centras; Telšių vyskupijos šeimos centras);
2. Tėvystės įgūdžių programa, socialinio darbuotojo konsultacijos (Kaišiadorių vyskupijos šeimos centras; Kauno arkivyskupijos šeimos centras).

• Savipagalbos grupės:

1. Vienišų mamų grupė (Šiaulių vyskupijos šeimos centras);
2. Išsiskyrusiųjų grupės:
Kauno arkivyskupijos šeimos centras;
Panevėžio vyskupijos šeimos centras;
Šiaulių vyskupijos šeimos centras;
Klaipėdos miesto šeimos centras.