Gyventojų skaičius šalyje nuo 1990 metų sumažėjo 365 tūkstančiais. Maždaug tiek gyventojų šiuo metu gyvena Kaune.

Statistikos departamento parengtame ir išleistame kasmetiniame leidinyje apie šalies socialinę ir ekonomimę raidą  nurodoma, kad mažėjimas vyko dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos ir emigracijos.

Šių metų pradžioje Statistikos departamentas priskaičiavo 3 mln. 329 tūkst. 6 šalies gyventojus.

Paaiškėjo, kad 2009 m. gimė 20 tūkst. gyventojų mažiau nei 1990 m. Emigravusiųjų skaičiai 1990 ir 2009 m. nelabai skiriasi, tačiau 2005–2008 m. emigruojančiųjų buvo mažiau.

Per 20 valstybės Nepriklausomybės metų vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas išliko panašus. 2009 m. moterų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 11 metų ilgesnė nei vyrų.

Ryškūs pokyčiai minėtuoju laikotarpiu stebimi sveikatos priežiūros sektoriuje. Gydytojų skaičius sumažėjo 1,5 tūkst., slaugytojų – 16,3 tūkst., vaistininkų padaugėjo 0,7 tūkst. Lovų skaičius ligoninėse 2009 m., palyginti su 1990 m., sumažėjo du kartus.

Vidutinė mėnesinė socialinio draudimo senatvės pensija 1990 m. sudarė apie 42, o 2010 m. – 51 procentą vidutinio išmokėto darbo užmokesčio. Gyventojų realiojo darbo užmokesčio indeksas, nuo 2000 m. iki 2007 m. kilęs, vėliau pradėjo mažėti ir 2009 m. buvo 2000 m. lygio. Tiesioginės užsienio investicijos šalyje nuo 1997 m. išaugo daugiau nei 10 kartų. Lengvųjų automobilių skaičius 1000-čiui gyventojų nuo 1990 m. išaugo 3,6 karto.

Nuo savo „antrųjų pusių“ realų darbo atlyginimą slepia 18 proc. Rusijos moterų. Tai paaiškėjo per apklausą, kurią atliko portalo SuperJob.ru sociologai.

Moterys elgiasi taip pat kaip ir vyrai

Vyrai, nuslepiantys savo gaunamo atlyginimo dydį nuo žmonų, neskuba atskleisti motyvų, bet dažniausiai pasiaiškina: „taip išėjo“.

Nors moterys taip pat linkusios slapukauti, jų atsakymai nuosaikesni: „moterys turi turėti savo paslapčių...", „mano gaunamos pajamos gerokai mažesnės nei sutuoktinio. Juo labiau, jos – nepastovios. Todėl aš negaliu tiksliai pasakyti, kiek gaunu ar išleidžiu per mėnesį“. „O kam? Aš – silpna moteris...“.

Kai kurios apklausos dalyvės prisipažino, kad slepia savo gaunamą atlyginimą nuo sutuoktinių dėl to, jog šie elgiasi lygiai taip pat.

„Jis man nieko nesako ir neparodo čekių. Todėl ir aš ėmiau taip pat daryti.“ Vis dėlto, tyrimas atskleidė, kad būtent moterys ( 18 proc.) labiau linkusios slėpti savo uždarbį nei vyrai (13 proc.). Tyrimo metu nustatyta, jog dažniausiai nuo vyrų savo gaunamą atlyginimą slepia 40-50 metų moterys (27proc.).

Kuo daugiau uždirba, tuo dažniau nepasako

Nustatyta, kad kuo daugiau moteris uždirba, tuo rečiau jai kyla noras pasakyti vyrui, kiek ji tiksliai gauna pinigų per mėnesį. Nors panaši tendencija pastebima ir tarp respondentų vyrų. Tie, kurie uždirba daugiau nei 45 tūkst. rublių (beveik 4000 litų, - red.past.) per mėnesį, nuo žmonų nuslepia maždaug 15 proc. gaunamo atlyginimo dydį, o tie, kurių uždarbis ne didesnis nei 25 tūkst. (2165 litai, - red. past.) – 10 proc.

Vis dėlto didesnė dalis respondentų (82 proc.) nė nemėgina slėpti gaunamus atlygius nuo savo „antrųjų pusių“.

„Tarp mūsų nėra paslapčių“, „ ne toks didelis atlyginimas, kad turėčiau jį slėpti“, „šeima be abipusio pasitikėjimo išyra“, - tokie ir panašūs buvo 84 proc. vyrų atsakymai. Sąžiningumą ir atvirumą piniginiais klausimais deklaravo 79 proc. moterų: „šeimoje turi būti viskas aišku“, „stengiamės vesti šeimos biudžetą, kad galėtume kartu planuoti išlaidas.“

Į pateiktus klausimus nevienareikšmiškai atsakė vos 3 proc. respondentų: „kartais nežino, bet iš esmės tarp mūsų nėra paslapčių“, „greičiausiai nujaučia...“.

Klaipėdos miestas nebe pirmus metus dalyvauja tarptautiniame tyrime “Europos miestai prieš narkotikus (ECAD: European Cities Against Drugs). Islandijos Reikjaviko universiteto mokslininkų inicijuoto tyrimo tikslas - padėti Europos miestų politikams kovoti su jaunimo įsitraukimu į narkotikus.

Siekiant išsiaiškinti svaigalų, narkotinių medžiagų paplitimą tarp uostamiesčio moksleivių, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras apklausė 1896 Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklų dešimtokų.

„Tyrimas – labai didelės apimties. Moksleiviai turėjo atsakyti į kelias dešimtis įvairių klausimų – pradedant narkotikų, alkoholio, rūkalų vartojimu, baigiant požiūriu į gyvenimą, mokyklą ar santykius su tėvais bei pedagogais. Apibendrinus 2008 metų apklausos duomenis, išryškėja kai kurios ne itin džiuginančios tendencijos – pavyzdžiui, kasdien cigaretes rūko trečdalis apklaustų moksleivių, o kanapių 2008 metais vartojo daugiau mokinių nei 2006 metais“ , - pasakojo Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja l.a. direktoriaus funkcijas Ineta Pačiauskaitė.

Tyrimas atskleidė, kad narkotikus iš kanapių bent kartą gyvenime vartojo trečdalis apklaustų dešimtokų. 5,8 proc. moksleivių prisipažino bent kartą bandę kitų nelegalių narkotinių medžiagų.
Trečdalis (28 proc.) apklaustų dešimtokų teigė, kad  dauguma jų draugų per pastarąjį mėnesį vartojo kanapes (hašišą ar marihuaną). Daugiausiai moksleivių (19,4 proc.) kanapių pirmą kartą pabandė būdami vyresni nei 15 metų

Tyrimas parodė, kad aktuali išlieka ir moksleivių rūkymo problema – kasdien rūko trečdalis dešimtokų.  Kone pusė (48,7 proc.) apklaustų mergaičių patikino per pastarąsias 30 dienų surūkančios kasdien po vieną ir daugiau cigarečių. Palyginus su 2006 metais jų skaičius išaugo kelias procentais. Tuo metu, berniukų, rūkančių kasdien, šiek tiek sumažėjo. Paaiškėjo, kad rūkalus moksleiviai išbando labai jauname amžiuje - pirmą cigaretę penktadalis apklaustų moksleivių prisipažino surūkę būdami 11 metų ir jaunesni.

Pastebima, kad daugėja moksleivių, vartojančių stiprius alkoholinius gėrimus. Tris ir daugiau kartų per pastarąjį mėnesį prisipažino vartoję 16,5 proc. moksleivių (tai keliais procentais daugiau nei 2006 m.) Nestiprius alkoholinius gėrimus vartoję teigė trečdalis apklaustų dešimtokų (t.y. 32,8 proc.) Pirmą kartą pasigėrę penkiolikos ir vyresni prisipažino trečdalis tyrime dalyvavusių dešimtokų.

Tarptautinis tyrimas analizuoja daugybę faktorių, kurie gali įtakoti kvaišalų paplitimą ar nepaplitimą tarp moksleivių. Moksleivių buvo prašoma atsakyti į klausimus apie jų laisvalaikio praleidimo būdus, pomėgius, požiūrį į sportą, savęs ir kitų vertinimą, santykius su tėvais. Pasak tyrimo organizatorių, kai kurie faktai yra itin iškalbingi ir leidžia daryti prielaidą, kodėl moksleiviai ima vartoti kvaišaus. Pavyzdžiui, net pusė tyrime dalyvavusių moksleivių prisipažino, išskyrus fizinio lavinimo pamokas, beveik niekada nesportuojantys, itin daug moksleivių teigė laisvalaikiu neturį kuo užsiimti, tad daug laiko praleidžia mieste, prekybos centruose – pasak specialistų, tai neabejotinai įtakoja priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą.

Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu šį tyrimą atliko: J.Ruškus (VDU), D.Žvirdauskas (KTU, VDU), V.Stanišauskienė (KTU).

Tyrimo rezultatai atskleidė, jog Neformaliojo švietimo veikloje mažai dalyvauja vaikų, jaunesnių nei 7 metai.  Ikimokykliniame amžiuje vaikų neformaliojo švietimo įstaigose nėra, o jiems pradėjus eiti į mokyklą  įvyksta dalyvavimo neformaliojo švietimo įstaigose bumas.

Neformaliojo švietimo veiklos pradinėse klasėse yra įvairios, didelė pasiūla ir paklausa. Tai, kad užsiėmimai nėra ryškiai diferencijuoti pagal veiklos formas, kad vienas užsiėmimas gali integruoti kelias veiklos formas, vertintinas kaip teigiamas dalykas, nors tai sukuria užsiėmimų apskaitos problemas. Vaikai migruoja iš vienos veiklos į kitą, atsirenka jiems labiausiai priimtinas neformaliojo švietimo formas, diferencijuojasi pagal interesus.

Su kitais tyrimo rezultatais galite susipažinti paspaudę čia --->

Tyrimą atliko: J.Ruškus (vadovas), D.Žvirdauskas, A.Dorelaitienė, I.Eskytė, R.Motiecienė (visi – Vytauto Didžiojo universitetas), R.Žvirdauskienė (KTU Maisto institutas), E.Jagelaviciutė (Kauno m. Purienų vidurinė mokykla).

Kaip teigiama tyrimo  "Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo vadybos kokybės vertinimas" rezultatuose, Lietuvos ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas pasižymi tam tikru prieštaravimu tarp politiškai ir teoriškai suformuluotų siekių, idealų, nuostatų bei ugdymo ir vadybos realybės, kasdieninės praktikos. Didelė tėvų dalis arba neturi jokių labiau apibrėžtų edukacinių interesų, arba yra stipriai orientuoti į konkurencinį ugdymo modelį. Tėvai „spaudžia“ ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo institucijas, kad jos rengtų vaikus mokyklai, mokydamos rašyti, skaityti, o taip pat gebėti grumtis dėl „vietos po saule“. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo istaigų paskirtis, tokių tėvų supratimu, yra ne tiek vaiko orumo, susivokimo, saviapsisprendimo, kiek rengimo mokyklai vieta.

Tikėtina, kad toks tėvų orientavimasis ne į vaiko orumą, bet į mokyklinį konkurencingumą atspindi tėvų nerimą dėl vaiko ateities ypač konkurencingoje švietimo sistemoje bei visuomenėje.

Plačiau su tyrimo rezultatais galite susipažinti --->

Darbų yra pačių įvairiausių. Kaip ir darbuotojų. Beveik kiekvienas iš darbo tikisi skirtingų dalykų. Darbo paieškos portalas Cvbankas.lt paklausė darbuotojų, kas jiems šiuo metu svarbiausia darbe, ko jie labiausiai tikisi, kokie darbuotojų lūkesčiai.

Kas dabar darbuotojams svarbiausia?

Tyrime dalyvavę asmenys išskiria, kad jiems svarbiausias dalykas dabar – atlyginimas (taip galvoja daugiau nei ketvirtadalis). Vadinasi, kas ketvirtas respondentas šiuo metu labiausiai vertina materialius dalykus. Kiek mažesnei respondentų daliai svarbiausi su asmeninėmis vertybėmis susiję dalykai: galimybė realizuoti save (23 proc.) ir galimybė tobulėti (19 proc.). Paskutinėje vietoje pagal svarbą lieka santykiai su kolegomis ir darbdaviu.

Ko darbuotojai tikisi ateityje?

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog ir ateityje darbuotojų lūkesčiai daugiausia sietini su materialiais, ne moraliniais dalykais. Darbuotojai labiausiai tikisi gauti stabilų atlyginimą (33 proc.), didžiausias dėmesys kreipiamas į tai, kiek asmuo uždirbs, atlikdamas konkretų darbą. Šiek tiek mažiau respondentų tikisi turėti galimybę tobulėti ir kilti karjeros laiptais (28 proc.). Kiti dalykai tampa antraplaniais: 21 proc. tyrime dalyvavusiųjų tikisi, kad darbe vyraus draugiška atmosfera, likusieji pesimistiškesni – tikisi tik turėti darbo vietą.

Mėgstamas darbas ar didesnis atlyginimas – ką pasirinkti?

Respondentams siūlyta pagalvoti, kokį variantą rinktųsi: mėgstamą darbą už nedidelį atlyginimą ar nemėgstamą, bet gerai apmokamą darbą. Atsakymai patvirtina ankstesnį teiginį, kad šiuo metu svarbiausias atlygis už atliktą darbą: 42 proc. respondentų teigia, jog dabar jiems svarbiausi pinigai, todėl mažiau dėmesio kreipiama į darbo pobūdį, į tai, kokias emocijas jis kelia. Tačiau 35 proc. asmenų net ir ekonomikos sunkmečiu vis dėlto rinktųsi mėgstamą darbą su mažesniu atlyginimu negu nemėgstamą su didesnėmis pajamomis (23 proc.).

Anot statistikų, 2010 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln. 329 tūkst. gyventojų, o tai beveik 21 tūkst. mažiau nei prieš metus. Skaičiuojama, kad per paskutiniuosius penkerius metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 96,3 tūkst. (2,8 proc.).

Europos Bendrijų statistikos tarnyba (Eurostatas) prognozuoja, kad 2050 metais Lietuvoje gyvens beveik 592 tūkst. gyventojų mažiau negu šių metų pradžioje.

Gimstamumas pernai augo

Statistikai informuoja, kad pernai gimė 36,7 tūkst. kūdikių, o tai 1,6 tūkst. daugiau negu užpernai, kada gimė 35,1 tūkst. kūdikių, ir 2,7 tūkst. daugiau negu 2007 metais.

Gimusiųjų skaičius tūkstančiui gyventojų per metus padidėjo nuo 10,5 iki 11, tačiau toks gimstamumo lygis dar neužtikrina demografinės pusiausvyros ir kartų kaitos.

Kaip ir ankstesniais metais, maždaug kas trečias vaikas gimė santuokos neįregistravusiems tėvams.

Mirusiųjų skaičius 1,3 karto viršija ES vidurkį

Fiksuojama, kad pernai mirė 42 tūkst. žmonių, tai 1,8 tūkst. mažiau nei užpernai. Pernai tūkstančiui gyventojų teko 12,6 mirusiojo, o 2008 m. – 13,1.

Pastebima, kad lyginant su Europos Sąjungos (ES) vidurkiu Lietuvoje miršta 1,3 karto daugiau žmonių.  

Aukščiausią lygį nuo 1950 m. mirtingumas buvo pasiekęs 2007 metais – tada tūkstančiui gyventojų teko 13,5 mirusiojo.

Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 11,3 metų trumpesnė nei moterų. 2008 m. vyrų vidutinė tikėtina trukmė buvo 66,3, moterų – 77,6 metų.

Dažniausiai mirštame nuo kraujotakos sistemos ligų (55,5 proc. visų mirusiųjų), nuo piktybinių navikų – (19,3 proc.), dėl išorinių priežasčių – 4,2 tūkst. (9,9 proc.).

Per savaitę mūsų šalyje išaiškinti 1 683 saugos diržų ir specialių sėdynių naudojimo tvarkos pažeidimai. Tarp šių pažeidimų 82 atvejai, kai buvo vežami neužsegus saugos diržo arba nenaudotos vaikams skirtos specialios sėdynės.

Lyginant su 2009 metų statistika tokių pažeidimų Lietuvos keliuose sumažėjo.

2009 m. vasario 16–22 dienomis šalyje išaiškinta 2131 pažeidimas, tarp jų 91 atvejis, kuomet vaikai buvo vežami neužsegus saugos diržo arba nenaudotos vaikams skirtos specialios sėdynės.

Šiemet daugiausia saugos diržų ir vaikams skirtų sėdynių naudojimo tvarkos pažeidimų išaiškinta Vilniaus apskrityje – 291, Kauno – 273, Klaipėdos – 237, Panevėžio – 168, Šiaulių – 147 ir Utenos apskrityje – 138.

Vaikai automobiliuose nerūpestingiausiai vežti Utenos apskrityje – 18 pažeidimų, Kauno – 17 pažeidimų, Klaipėdos – 11 pažeidimų ir Telšių apskrityje – 10 pažeidimų.

Per pastaruosius ketverius metus Europos kelių policijos tinklas (TISPOL) jau inicijavo septynias analogiškas priemones.

Pavyzdžiui, 2008 m. rugsėjo 8–14 d. vykdytos priemonės metu 17-oje Europos šalių išaiškinti 82 022 saugos diržų ir vaikams skirtų specialių sėdynių nenaudojimo atvejai, 2009 m. vasario 16–22 d. – 124 651 pažeidimas (priemonėje dalyvavo 22 šalys), rugsėjo 7–13 d. – 99 993 pažeidimai (21-os šalies duomenys).

Vasario mėnesį gyventojai optimistiškiau vertino šalies ekonomikos perspektyvas: mažiau gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą ir didelį bedarbių skaičiaus augimą.

Sumažėjo gyventojų, prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties pablogėjimą ir visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis vasario mėn. buvo minus 40. Palyginti su sausio mėn., jis padidėjo 5 procentiniais punktais, o palyginti su gruodžio mėn., – 10 procentinių punktų, praneša Statistikos departamentas.

Vasario mėn. 2 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 70 – kad pablogėjo, o 29 procentai gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (sausio mėn. – atitinkamai 3, 63 ir 34 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., 9 procentai gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 46 – pablogėjimo (sausio mėn. – atitinkamai 9 ir 55 proc.). 41 procentas gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.

Vertindami šalies ekonominę padėtį, 88 procentai gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 1 procentas – kad pagerėjo, 11 procentų atsakė, kad padėtis nepasikeitė (sausio mėn. – atitinkamai 89, 1 ir 9 proc.).

Vasario mėn. 14 procentų gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 50 procentų prognozavo pablogėjimą, 32 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pat (sausio mėn. – atitinkamai 13, 58 ir 26 proc.).

Vasario mėn. 84 procentai gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėn. (sausio mėn. – 88 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime vasario mėn. nesiskyrė. Palyginti su sausio mėn., kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7, mieste – 4 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą kaime lėmė tai, kad sumažėjo gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties blogėjimą per artimiausius 12 mėn. Kaimo gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis blogės, sumažėjo nuo 61 iki 45 procentų, kad blogės namų ūkio finansinė padėtis – nuo 54 iki 42 procentų.

Miesto gyventojai geriau vertino tiek šalies ekonominės padėties, tiek namų ūkio finansinės padėties perspektyvas. Nors optimistiškai nusiteikusių gyventojų nepadaugėjo, sumažėjo gyventojų, prognozuojančių padėties blogėjimą, dalis ir tiek pat padaugėjo manančių, kad padėtis nesikeis.

Per metus, palyginti su 2009 m. vasario mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 11 procentinių punktų. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą.

Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis sumažėjo nuo 96 iki 84 procentų, iš jų prognozuojančių spartų bedarbių skaičiaus augimą – nuo 71 iki 40 procentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui įtakos turėjo ir optimistiškesnės nei prieš metus šalies ekonominės padėties ir namų ūkio finansinės padėties prognozės.

Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pablogės, dalis sumažėjo nuo 72 iki 50 procentų. Gyventojų, manančių, kad blogės namų ūkio finansinė padėtis, dalis sumažėjo nuo 54 iki 46 procentų. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai šiek tiek blogiau vertino galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.

Šie tyrimo rezultatai gali paaiškinti, kodėl tiek daug laiko sugaištame prieš pradėdami sapnuoti, t. y. prieš paneriant į REM miego stadiją.

Ilgus metus buvo tikima, kad užsimerkus žmogui yra lengviau prisiminti ar įsiminti, tad buvo patariama gerai išsimiegoti naktį. Tačiau, mokslininkai daro išvadą, kad vietoj gero nakties mieg atminčiai stiprinti yra daug naudingesni trumpi poguliai.

Pasirodo, miegant informacija uždaroma „trumpos trukmės“ saugyklose hipokampe – smegenų dalyje, atsakingoje už atmintį. Vėliau ši informacija migruoja į „ilgos atminties“ saugyklas smegenų žievėje. Šio proceso metu ir įsimenama naują informaciją.

„Svarbu ne tik nusnausti po mokymosi, bet nemažiau svarbus pogulis prieš studijas“, – cituojamas tyrimo autorius Matthewas Walkeris iš Berklio universiteto (JAV).

„Miegas smegenis paverčia it sausomis pintimis, pasirengusiomis įgerti visą naują informaciją“, – priduria jis.

Mokslininko tyrimas pristatytas Amerikoje vykstančiame „American Association for the Advancement of Science“ suvažiavime.

Tyrimo metu buvo stebimi 39 suaugę žmonės, kurių buvo prašoma atlikti kelias su faktų mokymusi susijusias užduotis. Vienos grupės savanoriai prieš atliekant šias užduotis 90 min. nusnausdavo, kita – ne. Ir pasirodo, kad pastarųjų rezultatai buvo žymiai prastesni nei pirmųjų.

Deja, pasirodo, kad šiais atradimais gali pasinaudoti ne visi norintys. Pasak Saros Mednick, psichiatrijos profesorės iš Kalifornijos universiteto (JAV), dalis žmonių po pogulio miego atsibunda svirduliuojantys ir nesiorientuojantys – tai miego inercijos pasekmės. Tai dažniausiai atsitinka atsibudus per gilųjį miegą: tada temperatūra ir kraujo srovė smegenyse sulėtėja, o staigiai atsibudus nespėjama vykdyti daug sudėtingesnių užduočių.