Sau darbo vietas sukūrusių žmonių, kurie pasinaudojo minėtomis lengvatomis, skaičius sudaro didžiąją dalį per tą patį laikotarpį smulkiaisiais verslininkais pagal verslo liudijimą tapusių žmonių. Iš viso nuo liepos 1 dienos tokį sprendimą priėmė per 17,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, tai yra du kartus daugiau nei pernai. Iš jų beveik 31 proc. asmenų skirtos subsidijos individualiai veiklai pagal verslo liudijimus.

Daugiausia norinčių plėtoti smulkųjį verslą yra Panevėžio regione – beveik 1,2 tūkst. bedarbių patenkinti prašymai kompensuoti verslo liudijimo įsigijimo išlaidas. Neatsilieka ir Vilniaus regionas – imtis individualios veiklos čia ryžosi 1154 asmenys. Šiaulių teritorijoje – 798, Klaipėdos – 622 bedarbiai.

Teritorinėse darbo biržose registruoti bedarbiai, norintys užsiimti individualia veikla pagal verslo liudijimą, gali gauti subsidiją verslo liudijimo įsigijimo ir socialinio draudimo įmokų išlaidoms iš dalies padengti. Subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą gali būti mokama, kai verslo liudijimas išduodamas ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, o jeigu jis tęsiamas, bendra trukmė yra ne ilgesnė kaip 12 mėnesių.

Pakartotinai subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą gali būti skiriama ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinės paskirtos subsidijos pasibaigimo dienos. Subsidijos individualiai veiklai pagal verslo liudijimą dydis už kiekvieną veiklos pagal verslo liudijimą mėnesį – 0,25 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio (dabar tai sudaro 200 Lt).

Informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Inovaciniai čekiai skirti paskatinti verslą naudotis mokslo sprendimais, t. y. kurti naujus rinkoje paklausą turinčius produktus, technologijas ir paslaugas. Taip sustiprės mokslo ir verslo ryšys, moksliniai tyrimai atitiks verslo poreikius.

Patvirtinti dviejų rūšių inovaciniai čekiai – 10 tūkst. Lt ir 20 tūkst. Lt vertės. Pirmieji bus finansuojami 100 proc., o antrieji – 75 proc. Viena įmonė per metus galės gauti vieną čekį.

Pasak ūkio viceministro Mindaugo Petrausko, paramos teikimo inovaciniais čekiais būdas sėkmingai taikomas daugelyje Europos šalių. „Tikimės, kad pirmą kartą Lietuvoje inovaciniais čekiais teikiama parama paskatins įmones naudotis naujausiais mokslo tyrimais, o mokslo įstaigas jungtis su verslu ir savo tyrimus komercializuoti. Dėl greitai gaunamos paramos inovaciniai čekiai turėtų prigyti ir Lietuvoje“, – sakė ūkio viceministras Mindaugas Petrauskas.

Per inovacinius čekius teikiama parama bus skiriama technologinę plėtrą skatinantiems moksliniams tyrimams, techninėms galimybių studijoms ir su pramoninės nuosavybės dokumentų rengimu susijusioms paslaugoms įsigyti.

Inovacinį čekį norinti gauti įmonė turi kreiptis į MITA elektroniniu paštu arba paštu ir pateikti trumpą – iki 1 puslapio – numatomų vykdyti veiklų aprašymą bei smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją. Jeigu paraiška teikiama elektroniniu paštu, paraiškos originalas MITA turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Negavusi paraiškos originalo MITA turi teisę nutraukti paraiškos vertinimą.

MITA per mėnesį pateiks atsakymą įmonei apie tai, ar parama bus teikiama. Gavusi teigiamą atsakymą įmonė turės parengti glaustą techninę specifikaciją ir kreiptis į sudarytame paslaugų teikėjų sąraše esančią mokslo ir studijų instituciją. Ministro įsakymu patvirtintą paslaugų teikėjų sąrašą sudaro apie 20 valstybinių mokslo tyrimų institutų, universitetų, panorusių dalyvauti inovacinių čekių įgyvendinimo projekte.

MITA, priėmusi sprendimą dėl inovacinio čekio skyrimo, sudaro trišalę sutartį su valstybine mokslo ir studijų institucija ir įmone.

Paramos teikimo inovaciniais čekiais tvarkos apraše taip pat nustatyti atvejai, kada parama negali būti teikiama. Jeigu inovacinis čekis nepradedamas naudoti per 1 mėnesį nuo sutarties įsigaliojimo, MITA gali nuspręsti nebeteikti paramos. Gautą inovacinį čekį įmonė turi panaudoti per 3 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo.

Šiais metais numatyta per inovacinius čekius įmonėms paskirstyti 1 mln. litų paramos.

Sunkmetis gerokai apkartino verslininkų dalią, daugeliui jų teko ne tik atidėti plėtros planus, bet ir galvoti, kaip išgyventi. Nespėjusiesiems prisitaikyti prie naujų sąlygų likimas buvo dar negailestingesnis – privertė arba sustabdyti savo verslą, arba bankrutuoti.

Prie veiklą sunkinančių aplinkybių krizės metu prisidėjo ir didėję mokesčiai. Ne vienas Panevėžio verslininkas, nusivylęs nepalankia verslui situacija šalyje, svarsto galimybę išvykti iš Lietuvos.

Liūdnas tendencijas pastebi ir Panevėžio verslo konsultacinis centras, į kurį prieš sunkmetį su verslo idėjomis plūste plūdo panevėžiečiai. Dabar norinčiųjų pradėti verslą ir gauti konsultacijas apie jo perspektyvas ir galimybes sumažėjo per pusę.

„Pradedančiųjų, ketinančiųjų įkurti savo verslą sumažėjo 50 procentų, o verslo plėtros planų sumažėjo 80 procentų. Anksčiau įmonės norėdavo mokytis, rengti projektus, o dabar ateina tik į darbų, priešgaisrinės saugos kursus – tai yra tie dalykai, be kurių įmonės negali dirbti ir už ką jos bus baudžiamos. Mūsų paslaugų šiuo metu jiems nereikia“, – teigė Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorė Akvilė Ramanauskienė.

Griebiasi šiaudo

Verslo konsultacinio centro darbuotojai pastebi ir naujų tendencijų – verslo idėjų tarsi skęstantys šiaudo griebiasi jauni panevėžiečiai, neturintys kuo susimokėti už studijas, arba tie miestiečiai, kurie prarado darbą.

„Pastebime tokią tendenciją: kuriantieji verslus arba turi labai daug pinigų, arba likę be nieko. Tačiau visiškai neturint pinigų verslo padaryti neįmanoma. Vien įregistruoti individualiai veiklai reikia bent 500 – 600 litų, o uždarajai akcinei bendrovei, be įstatinio dešimties tūkstančių litų kapitalo, dar reikia apie tūkstančio litų. Šios lėšos reikalingos vien registracijai, nekalbant apie lėšas veiklai pradėti“, – kalbėjo A.Ramanauskienė.

Net ir tiems, kurie verslo pradžiai neturi pakankamai lėšų, Verslo konsultacinio centro vadovė patarė nenuleisti nosies ir ieškoti tokių verslo nišų, kurioms nereikia didelių investicijų.

Kaip pavyzdys pateikiamas ūkininkai, kurie į daugiabučių namų kiemus jau daugelį metų kasryt atveža šviežio pieno. Toks verslo modelis, pasak A.Ramanauskienės, yra labai geras krizės metu.

„Dažnai pagalvoju, kad ūkininkus, veždavusius pieną į daugiabučių kiemus, smerkdavo. Buvo sakoma: pienas nešvarus, negeras. Tačiau per savo langą matau, kad prie pieno kasryt išsirikiuoja žmonių eilutė, vadinasi, tai gera paslauga ir gera prekė. Jeigu ji būtų bloga, pieno nepirktų – žmogaus neapgausi“, –samprotavo A.Ramanauskienė.

Neteisingas požiūris

Jeigu produkto kaina ar pati prekė netinka, pirkėjas jos neperka, jeigu tinka – jis stovi eilėje. Tokie, pasak A.Ramanauskienės, rinkos dėsniai nulėmė, jog pieno vežimo į daugiabučių namų kiemus paslauga Panevėžyje vis dar gyvuoja, tačiau ji stebėjosi, kad mieste taip ir neužgimė kitos panašios paslaugos.

„Stebiuosi, kodėl iki šiol niekas nepasiūlo duonos vežimo į namus paslaugos. Kodėl niekas nepaskambina ryte į duris, neatneša šviežios duonos ir nepasako: štai, ponia, jūsų „Palangos“ duona ir batonas. Iš šio verslo milijono neuždirbsi, bet tai, ką sumoku prekybos centre už duoną, galėčiau išleisti duonos pardavėjui.

Jis imdamas duoną iš bet kurios kepyklos gaus nuolaidą. Tokie verslai yra populiarūs užsienyje“, – užuominomis apie galimas nišas verslui Panevėžyje kalbėjo direktorė.

A.Ramanauskienė mano, kad įsitvirtinti smulkiesiems verslams trukdo ir visuomenėje vyraujantis įsitikinimas, kad verslininkas turi uždirbti daugybę pinigų.

„Tai yra savęs peržengimas. Vyrauja nuomonė, jeigu esu verslininkas, turiu uždirbti dešimtis tūkstančių. Važinėti geru automobiliu, pasistatyti namą. Daugelis sako: duokite man 100 tūkstančių, tada pradėsiu verslą, tačiau reikia pradėti nuo savęs peržengimo. Toks požiūris žlugdo smulkųjį verslą“, – teigė A.Ramanauskienė.

Verslo konsultacinio centro direktorė teigė, jog nieko smerktino, jei pinigus sunkmečiu verslininkai uždirba iš smulkių paslaugų, užuot įgyvendinę stambius, tačiau šiais laikais nerealius verslo projektus.

„Yra toks požiūris: kaip aš tai darysiu, ką kiti pasakys. Versle tokių dalykų negali būti, verslininkai turi mąstyti taip: moku gerai padaryti daiktą, moku suteikti paslaugą.

Tačiau ne ką mažiau svarbu mokėti parduoti. Nieko čia blogo. Jei žmogus turi aštrų liežuvį, jis gali parduoti bet kokias paslaugas“, – įsitikinusi A.Ramanauskienė.

Daugiau paramos

A.Ramanauskienės duomenimis, užsienyje imtis verslo ryžtasi kelis kartus daugiau žmonių nei Lietuvoje. Šios tendencijos siejamos ne tik su lietuvių neryžtingumu, bet ir su skirtingomis verslo sąlygomis Vakarų Europos valstybėse.

„Verslo pabandymui užsienyje yra daugiau paramos. Verslo paramos institucijos Vakarų Europoje yra kiekvienoje gyvenvietėje. Atėjus su beprotiška idėja, galima lengvai gauti informaciją, kur eiti ir ką daryti.

Galėtume padaryti daug daugiau darbų, suteikti informacijos, bet iš valstybės ir miesto turi būti skiriama daug didesnė parama. Ten galime pabandyti, surizikuoti.

Žmogui davė verslo pradžiai, jis pabandė, bet jam nepavyko. Mes tokios galimybės pabandyti Lietuvoje neturime“, – apgailestavo pašnekovė.

A.Ramanauskienė mano, kad pradedantiems verslą lietuviams labai pagelbėtų didesnė valstybės parama. Pirmais metais sumažinusi mokesčius ar suteikusi finansinę pagalbą verslo pradžiai, valstybė esą vėlesniais metais per mokesčius investuotas lėšas atgautų su kaupu.

Naujos galimybės

Nepaisant ekonomikos sunkmečio ir didėjančių valstybės mokesčių verslui, A.Ramanauskienė nusprendusiesiems pradėti verslą siūlo nepamiršti ir valstybės suteikiamų galimybių. Kaip viena iš jų minima Darbo biržos teikiama parama verslą nusprendusiems įkurti bedarbiams.

„Jeigu žmogus su negalia arba vienas bedarbis įsteigė įmonę ir iš Darbo biržos priėmė kitą bedarbį, tai darbo vietai įkurti jis gali gauti iki 32 tūkstančių litų subsidiją. Yra viena sąlyga: 35 procentus turi prisidėti darbdavys. Tai yra ne žadami, o realūs pinigai. Neseniai viena jauna mergina įkūrė kavinę, o joje sukūrė darbo vietą virėjai, ir dabar ji perkasi visą įrangą. Už 20 tūkstančių litų kavinei įrangą jau galima nupirkti“, – papildomas galimybes vardijo pašnekovė.

Net ir ekonominio sunkmečio metu konsultacijų ir patarimų į centrą ateinantys panevėžiečiai savo būsimam verslui nestokoja fantazijos.

Kai kurie rezga mintis iš gyvatvorių padaryti labirintus ir juos kaip pramogą parduoti miestiečiams, kiti norėtų auginti žilvičius, kuriuos vėliau būtų galima naudoti ekologinio kuro gamybai. Realesniais vadinami labiau praktiški projektai – paslaugos namų bendrijoms, vejų šienavimas ar santechnikos darbai.

Keletas verslininkų yra susidomėję galimybe Panevėžio rajone statyti vėjo jėgaines. Tokių idėjų padaugėjo pastaruoju metu pakėlus elektros kainas. Elektros jėgainių verslas tampa vis labiau patrauklesnis ir dėl Lietuvos įsipareigojimų iki 2020 metų 20 procentų elektros energijos pagaminti iš alternatyvių energijos šaltinių.

Mantas TOMKŪNAS

www.sekunde.lt

Tai unikali proga išgirsti vertingų patarimų ir užduoti rūpimus klausimus verslo pradžios ekspertams. Dviejų dienų programoje jūsų lauks ekonomistų, mokesčių, ES paramos ekspertų, investuotojų, psichologų, patyrusių verslininkų pranešimai, individualios konsultacijos, įkvepiančios sėkmės istorijos, naudingi kontaktai, bankų pasiūlymai verslą pradedantiesiems. Tai puiki galimybė užmegzti kontaktus su potencialiais partneriais ir investuotojais, sužinoti, ką siūlo ES struktūrinės paramos instrumentai, valstybė ir kitos verslumą skatinančios iniciatyvos.

Kviečiame visus susidomėjusius aktyviai dalyvauti renginyje. Dalyvavimas nemokamas.

Daugiau informacijos rasite interneto puslapyje www.esparama.lt.

Šiuo metu verslą galėtume vadintii ekonomikos varikliu, kuriame dirba patys greičiausiai inovatyviausi, gebantys prisitaikyti prie esamų sąlygų, generuojantys įvairiausias idėjas žmonės. Tačiau kartais viskam pritrūksta finansinės atramos, todėl be galo svarbu pasinaudoti įsteigtų ES struktūrinių fondų skiriamomis lėšomis.

ES parama skiriama smulkiam ir vidutiniam verslui, įvairiems apmokymams, technologinei plėtrai, infrastruktūrai, veiklos optimizavimui, eksporto didinimui.

Daugiau apie finansines programas bei ES paramos gavimo sąlygas, galimybes rasite internete:

• Informaciniame portale: www.esparama.lt
• Apie ES paramos naujoves verslui: www.esparamaverslui.lt
• Informaciją apie kitas galima finansinės paramos programas: www.finmin.lt
• Informaciją apie paramą pagal sritis rasite:  www.peritus.lt/esparama
• Konsultantų duomenų bazę rasti Centrinės projektų valdymo agentūros puslapyje: www.cpva.lt

* Duomenis parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

* Duomenis parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerija