Seimas nusprendė 2011 metais sumažinti mokesčio tarifus už verslo liudijimus. Už tai įteisinantį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą balsavo 106 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 3.

Priimta pataisa nustato, kad už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, kuris negali būti mažesnis už pajamų mokestį, apskaičiuojamą nuo vienos minimaliosios mėnesinės algos (800 litų), pritaikius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, galiosiantį to mokestinio laikotarpio, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, sausio 1 dieną.

Savivaldybių tarybos turės teisę nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint atitinkamą verslo liudijimą. Tačiau, kaip teigiama aiškinamajame rašte, savivaldybės, priimdamos sprendimus dėl verslo liudijimų tarifų, turės atsižvelgti į savo finansines galimybes bei būtinybę užtikrinti lygias konkurencines sąlygas tarp gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, ir įmonių, užsiimančių analogiška veiklos rūšimi.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra nustatyta, kad už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, kuris negali būti mažesnis už pajamų mokestį, apskaičiuojamą dvylikos minimaliųjų mėnesinių algų sumai pritaikius 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2011 m. sausio 1 d. ir taikoma nustatant fiksuoto dydžio pajamų mokestį 2011 metų mokestiniu laikotarpiu. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2012 m. sausio 1 d. ir yra taikoma nustatant 2012 metais ir vėlesnių mokestinių laikotarpių fiksuoto dydžio pajamų mokestį.

Siūloma, kad smulkųjį verslą pradedantiems bedarbiams vienerius metus būtų mokama 25 proc. minimalios algos dydžio, t.y. 200 litų, subsidija per mėnesį.

Tik nedidelė dalis darbo neturinčių žmonių linkę savarankiškai spręsti užimtumo problemas. Tuo tarpu tokios lengvatos paskatintų Darbo biržoje registruotus bedarbius pradėti individualią veiklą, ką šiuo metu jiems sudėtinga padaryti, kadangi neturi pakankamai lėšų verslo liudijimui įsigyti ir socialinio draudimo įmokoms mokėti.

Tikimasi, jog tokie pakeitimai paskatintų ilgalaikius bedarbius imtis privačios veiklos, skatintų jų užimtumą, prisidėtų prie šešėlinio verslo mažinimo. Pastaruoju metu mažėja žmonių dirbančių pagal verslo liudijimus. Jei jų išsiėmimas kainuotų pigiau, realu, jog padaugėtų žmonių, norinčių imtis legalaus smulkaus verslo.

Darbo grupės siūlymai dėl paramos bedarbiams buvo pristatyti Smulkaus ir vidutinio verslo tarybai, kuriems iš esmės buvo pritarta.

Informuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Europos Komisija turėtų pervesti lėšas iš EGF per 15 dienų.

Iš AB „Snaigė“ ir dviejų jos tiekimo įmonių atleistiems 480 darbuotojų tektų 258 tūkst. eurų (890 tūkst. litų), o iš 128-ių statybų sektoriaus įmonių atleistiems 806 žmonėms – 1,1 mln. eurų (3,8 mln. litų) europinė parama. Lietuva turi skirti dar 35 proc. lėšų šiems projektams. 2009 m. rudenį jie jau pradėti įgyvendinti iš Užimtumo fondo lėšų.

Svarbu pažymėti, kad iš EGF finansuojamos tik tos priemonės, kurios padeda darbo netekusiems asmenims integruotis į darbo rinką. Parama skiriama per teritorines darbo biržas, kurių konsultantai kartu su bedarbiu parengia individualų užimtumo veiklos planą, sudaro paslaugų paketą. Gali būti siūlomos tokios priemonės: mokymas ir perkvalifikavimas, pagalba atleistiems asmenims įsidarbinant (įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, viešieji darbai), teritorinio judrumo rėmimas, savarankiško užimtumo rėmimas ir verslumo skatinimas, pavyzdžiui, verslo liudijimo įsigijimo kompensavimas ir kt.

Šiuo metu Europos Parlamento pritarimo laukia dar dvi Lietuvos paraiškos – dėl baldų gamybos ir drabužių siuvimo.

Lietuva jau įgyvendino bankrutavusios „Alytaus tekstilės“ buvusiems darbuotojams skirtą projektą. 2009 m. gegužės mėn. baigtas įgyvendinti pirmasis EGF remiamas projektas – atleistiems iš AB „Alytaus tekstilė“ darbuotojams remti. Projekto vertė buvo apie 600 tūkst. eurų (50 procentų EGF lėšos, 50 procentų Užimtumo fondo lėšos). Priemonės buvo suplanuotos 600 atleistųjų.

Informuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Vyriausybė patvirtino „Sodros“ biudžeto taisyklių ir apdraustųjų ir išmokų gavėjų registro nuostatų pakeitimus. Nutarimų projektai parengti remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimais bei Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įteisinta, kad individualių įmonių savininkai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai socialinio draudimo įmokų gali nemokėti, kai individuali įmonė ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi įstatymų nustatyta tvarka.

 Priėmus nutarimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių pakeitimo, individuali įmonė ar ūkinė bendrija taip pat bus laikoma nevykdančia veiklos, jei iki 2008 m. gruodžio 31 d. jai buvo suteiktas likviduojamos įmonės statusas, o visi jos darbuotojai atleisti iš darbo.

Tad tokiu atveju jų savininkai ar atitinkamai tikrieji nariai neprivalo mokėti socialinio draudimo įmokų. Ši data pasirinkta todėl, kad individualios įmonės, kurios likviduojamos įmonės statusą registravo po 2009 m. sausio 1 d., vis tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai turi pateikti paskutinę įmonė veiklos vykdymo deklaraciją, o tai patvirtina, kad įmonė veiklos nevykdo.

Iš tų įmonių, kurioms likviduojamos įmonės statusas suteiktas iki 2008 m. gruodžio 31 d., šiais metais paskutinės veiklos vykdymo deklaracijos reikalauti nereikės, todėl nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo jos bus atleistos automatiškai.
 
Taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse įtvirtinama įmonių ir įstaigų finansininkams ypač svarbi nuostata dėl asmenų, gaunančių pajamas pagal autorinę sutartį. Kadangi atsižvelgiant į tai, ar žmogus turi darbo sutarčių kitose įstaigose, ar ne, priklauso nuo autorinio atlyginimo skaičiuojami sveikatos ir socialinio draudimo mokesčiai, kildavo klausimų, kas atsakingas už pateikiamos informacijos tikslumą.

Taisyklėse detaliau išaiškinama, kad asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, privalės pateikti draudėjui informaciją, reikalingą valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimui, tai yra, pranešti, ar autorinio atlyginimo gavimo metu nėra kitur draudžiami. Taigi, už informacijos teisingumą atsako patys darbuotojai.
 
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių bei Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo tvarkos pakeitimais detalizuotas kasmėnesinis duomenų apie asmens draudžiamąsias pajamas teikimas „Sodrai“.

Praėjusiais metais draudėjai turėjo teikti duomenis kas ketvirtį, tačiau toks teikimo būdas nebeatitinka dabartinių poreikių. Tai bus palengvinimas ir gyventojams, nes sužinojus, kad reikia pažymos apie kažkurį mėnesį, nebeteks kreiptis į darbdavį ir paskui pristatyti ją: tą informaciją jau turės „Sodra“, ji formuos ir ketvirtines ataskaitas.

Tai jau dešimtieji apdovanojimai Lietuvos įmonėms, kuriose jos įvertinamos už pasiekimus darbų saugos srityje. Šį konkursą, kaip ir ankstesniais metais, rengia Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (toliau - Agentūra) kartu su Valstybine darbo inspekcija.

Apdovanojimai bus teikiami dviejose kategorijose. Pirmoji - įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 100 darbuotojų. Antroji – įmonėms, kuriose dirba 100 ar daugiau darbuotojų. Paraiškos priimamos iki šių metų rugsėjo 5 dienos. Daugiau informacijos apie konkurso sąlygas ir paraiškų teikimą rasite VDI svetainėje.

Tikimasi, kad tokia iniciatyva paskatins ir kitas kompanijas kurti saugias ir sveikas darbo vietas, gerinti darbo sąlygas dirbantiesiems.

Šis konkursas – tai 2010-2011 metais Agentūros Europoje organizuojamos Saugios techninės priežiūros informacinės kampanijos dalis. Jos metu atkreipiamas dėmesys į techninės priežiūros svarbą, verslo bendrovės skatinamos užtikrinti ir kurti saugias darbo vietas, gerinti darbo sąlygas. Siekiant, kad sisteminė įranga, mašinos ir įrenginiai veiktų saugiai, skatinama nuolatinė jų priežiūra. Tikimasi, kad tokiu būdu bus užkirstas kelias nelaimingiems atsitikimams darbe, išvengta skaudžių nelaimių.

Kasmetinių Agentūros informacinių kampanijų tikslas – gerinti dirbančių žmonių sąlygas jų darbo vietose. Kaip Europoje, taip ir Lietuvoje šios kampanijos metu bus platinama informacinė ir vaizdinė medžiaga, rengiami seminarai darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais visiems norintiems darbdaviams.

Agentūros svetainėje galima susipažinti su personažo Napo demonstruojamais įvairių pavojų darbe ir jų neutralizavimo pavyzdžiais.

Anksčiau Agentūra yra organizavusi informacines kampanijas, skirtas streso, pavojingų medžiagų, triukšmo darbe, kaulų ir raumenų sistemos ligų prevencijos, jaunų asmenų darbo, saugių statybų, profesinės rizikos vertinimo temomis.

Seimo narys Saulius Stoma užregistravo įstatymo pataisą, kuria siekiama, kad mažmeninės prekybos įmonės nedirbtų Velykų sekmadienį ir pirmąją Kalėdų dieną.

"Kasmet prieš didžiąsias šventes profesinės sąjungos piktinasi, jog mažmeninių prekybos įmonių darbuotojai turi dirbti švenčių dienomis. Siekdamas sudaryti sąlygas mažmeninių prekybos įmonių darbuotojams nedirbti krikščioniškųjų švenčių dienomis, teikiu šį įstatymo projektą", – sako Seimo narys.

Pasak jo, dabar galiojančiame įstatyme abstrakčiai parašyta, kokios įmonės privalo dirbti švenčių dienomis, ir tuo naudojasi mažmeninių prekybos įmonių savininkai.

"Jie naudojasi nuostata, jog švenčių dienomis privalo dirbti būtinus gyventojams aptarnauti darbus atliekančios įmonės, tačiau akivaizdu, kad mažmeninės prekybos įmonės neturėtų būti traukiamos į būtinųjų gyventojams paslaugų sąrašą", – pastebi S. Stoma.

"Atsižvelgdamas į įvairius interesus, šiuo įstatymo projektu kol kas siūlau nedarbo dienomis skelbti tik dvi didžiąsias krikščioniškas šventes.Galbūt ilgainiui visos valstybės švenčių dienos turėtų būti paskelbtos nedarbo dienomis mažmeninėse prekybos įmonėse", – teigia S. Stoma.

• Pensijų socialiniam draudimui – 8 mlrd. 260,8 mln. Lt.
• Ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 2 mlrd.121,2 mln. Lt.
• Nedarbo socialiniam draudimui – 268,2 mln. Lt.
• Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui – 51,5 mln. Lt.
• Pervedamos lėšos į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą – 2mlrd. 220,7 mln. Lt.
• Į pensijų fondus – 436,4 mln. Lt.

Pateikti duomenys yra preliminarūs (pagal 2010 m. sausio 18 d. duomenis).

 Tobulinant VMI naudojamą ITIS-EU sistemą VMI sukūrė PVM grąžinimo elektroninę paslaugą, kuria naudojantis Lietuvos PVM mokėtojai prašymus gali pateikti elektroniniu būdu. Apsilankius interneto svetainėje www.vmi.lt ir atsidarius skyrelį „PVM grąžinimas ES šalyse“ PVM mokėtojai gali pateikti prašymus naudodamiesi VMI prie FM Elektronine prašymų registravimo informacine sistema (EPRIS), o toliau prašymai elektroniniu būdu bus perduodami visų ES šalių mokesčių administratoriams.

 „Nuo šiol palengvės PVM susigražinimo ES valstybėse procedūra visiems PVM mokėtojams — tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Sistemos naudotojams pakaks elektroniniu būdu pateikti prašymą, o prašymo perdavimu kitai ES valstybei pasirūpins mokesčių inspekcijos specialistai. Tuo tarpu iki šiol mokesčių mokėtojai, siekdami susigrąžinti kitoje ES šalyje sumokėtą PVM, turėjo pateikti popierinius prašymus tų ES šalių mokesčių administratoriams iš kurių norėjo susigrąžinti PVM“, — sako Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko pavaduotojas Gediminas Vyšniauskis.

 Prie EPRIS sistemos iš VMI interneto svetainės galima prisijungti dviem būdais — turint vartotojo vardą ir slaptažodį, kurį pasirašius sutartį suteikia VMI, arba turint prieigą per Elektroninės valdžios portalą.

 Nuo 2010 metų pradžios, įgyvendinant Europos Komisijos reikalavimus, visos ES šalys turi būti įdiegusios unifikuotą PVM susigrąžinimo „vieno langelio“ programinę priemonę. Praėjusį šeštadienį Valstybės žiniose jau buvo paskelbtas įsakymas, kuris reglamentuoja tokią PVM susigrąžinimo tvarką ir mūsų šalyje.

VMI primena, kad projektas ,,Elektroninio deklaravimo paslaugos plėtros ir pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo Europos Sąjungos šalių mokesčių mokėtojams el. paslaugos sukūrimo projektas“ finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Daugiau informacijos apie PVM susigrąžinimą galima gauti paskambinus VMI Mokesčių informacijos centro telefonu 1882.