Tai nustatyti siūloma siekiant gerinti vaiką supančią aplinką, kuri jo elgesiui turi didžiausią įtaką - pirmiausia šeimoje. Tokie kursai padėtų tėvams ar globėjams tobulinti bendravimą šeimoje, stiprinti atsakomybę, išmokti efektyviau spręsti bendravimo su vaiku problemas, laiku identifikuoti nepageidautino jo elgesio apraiškas ir užkirsti joms kelią.

Teisingumo ministro teigimu, tai yra pagalbinė priemonė tėvams, leisianti kurti geresnę socialinę terpę vaikui - namuose, mokykloje, draugų rate, užklasinėje veikloje ir pan. Kadangi netinkama vaikų priežiūra neretai yra viena iš jų nusikalstamo elgesio  priežasčių, kartu tai leis stiprinti vaikų daromų nusižengimų prevenciją.

Šiems pokyčiams įtvirtinti Teisingumo ministerija parengė Administracinės teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimus, kurį artimiausiu metu planuojama pakeisti Administracinių nusižengimų kodeksu. Jo projekte ši nuostata taip pat įtvirtinta.

Numatoma, kad kursai būtų rengiami savivaldybėse pagal atskirą Vyriausybės patvirtintą tvarką, o už juos tėvai turėtų susimokėti patys. Tais atvejais, kai tėvų turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, už dalyvavimą bendravimo su vaikais tobulinimo kursuose apmokėtų valstybė. Kursus galėtų rengti savivaldybėse veikiantys šveitimo centrai, pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centrai ar psichologinės-pedagoginės tarnybos.

Jei tėvai nevykdys šio teismo nurodymo ar vengs tai daryti, jiems grės administracinė bauda iki 400 litų. Tiesa, už tokį teismo įpareigojimo nevykdymą sumokėta bauda neatleis tėvų nuo pareigos išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.

Šiuo metu galiojančiame ATPK numatyta, kad už vaiko tėvų ar globėjų pareigų nevykdymą arba vykdymą priešingai vaiko interesams teismas gali skirti nuobaudą nuo įspėjimo iki 200 litų siekiančią piniginę baudą.  Tačiau praktika ir statistika rodo, kad piniginės baudos ne visuomet duoda norimą rezultatą, todėl šalia šių nuobaudų būtina įtvirtinti ir kitas priemones - edukacines, padedančias tobulinti bendravimą su vaiku, didinti atsakomybės jausmą, efektyviai spręsti kylančias problemas.

Statistika rodo, kad pernai užregistruoti 7 352 tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams atvejai ir 143 globėjo pareigų nevykdymo atvejai.

Minėtus pakeitimus įtvirtinantis ATPK projektas, apjungiantis ir kitus pakeitimus, artimiausiu metu bus teikiamas Seimui.

Balandžio mėnesį ūkio ministro įsakymu patvirtintas Žaislų saugos techninis reglamentas, kuris nustatė dar griežtesnius žaislų saugos reikalavimus. Patvirtintame reglamente atnaujintos ir papildytos taisyklės pagal 2009 m. Europos Parlamento ir Tarybos priimtą Žaislų saugos direktyvą.

„Modernėjant technologijoms žaislų rinkoje kyla vis daugiau klausimų dėl jų saugumo. Todėl buvo padaryta išvada, kad žaislų, tiekiamų į ES ir kartu į Lietuvos rinką, saugos reikalavimai turi būti atnaujinti“, – sako Ūkio ministerijos Pramonės, paslaugų ir prekybos departamento direktorius Kęstutis Straigis.

Naujajame reglamente, kuris įsigalios liepos 20 d., nustatyta, kad iš žaislų sklindantis garsas, tiek impulsinis, tiek trunkantis ilgesnį laiką, neturi kenkti vaikų klausai. Maksimalus leistinas garsas nustatytas standartizacijos institucijos priimtame dokumente.

Žaislai turi nekelti rizikos žmonių sveikatai dėl juose esančių cheminių medžiagų ir jų mišinių. Reglamente pateikiamas 55 alerginių kvapiųjų medžiagų, kurių negali būti žaisluose, sąrašas. Šių medžiagų likučiai yra leidžiami tik tada, kai neviršija 100 mg/kg. Taip pat reglamente nurodomas 18 cheminių medžiagų išsiskyrimo iš žaislų galimos ribos.

Siekiant, kad į vaikų kvėpavimo takus nepatektų maiste esantys žaislai, nustatyta, kad jie turi būti pateikiami atskiroje pakuotėje ir tokio dydžio, kad nebūtų galima jų praryti.

Žaislų saugos vertinimą privalo atlikti gamintojas prieš pateikdamas žaislą rinkai. Gamintojas turi įvertinti įvairius cheminio, fizinio, mechaninio pobūdžio pavojus, taip pat pavojus dėl elektros, degumo, higienos ar radioaktyvumo, kuriuos gali kelti žaislas, rašoma Ūkio ministerijos išplatintame pranešime.

Europos Komisijos (EK) užsakymu visoje Europoje atliktos apklausos duomenimis, 77 proc. 13–16 metų paauglių ir 38 proc. (o Lietuvoje net 65 proc.) 9–12 metų vaikų Europos Sąjungoje yra susikūrę socialinio tinklalapio naudotojo profilį.

Remiantis EUKidsOnline tinkle pirmadienį paskelbtais 25 000 jaunų žmonių 25 Europos šalyse apklausos rezultatais, 38 proc. 9–12 metų vaikų (šis skaičius svyruoja nuo 70 proc. Nyderlanduose iki 25 proc. Prancūzijoje) teigia turį profilį socialinių tinklų svetainėse. Socialiniai tinklai dar populiaresni tarp paauglių – profilį turintys teigia 77 proc. 13–16 metų asmenų.

15   proc. (Vengrijoje net 47 proc.) 9–12 metų vaikų teigia profilyje užmezgę per 100 kontaktų. Tarp 13–16 metų paauglių per 100 kontaktų užmezgę daugiausia būna belgai, danai, graikai, vengrai, italai, olandai, norvegai, lenkai, švedai ir britai.

Ketvirtadalis socialinių tinklų svetainėse užsiregistravusių vaikų teigia, kad jų profilius gali matyti visi. Penktadalis vaikų, kurių profiliai visiems matomi, teigia, kad ten yra nurodytas jų adresas ir (arba) telefono numeris. 15-oje iš 25 šalių yra didesnė tikimybė, kad visiems matomus profilius turės daugiau 9–12 metų vaikų, palyginti su 13–16 metų asmenų grupe.

Net ketvirtadalis vaikų, kurie naudojasi socialinių tinklų svetainėmis, pavyzdžiui, „Facebook“, „Hyves“, „Tuenti“, „Nasza-Klasa SchuelerVZ“, „Hi5“, „Iwiw“ ar „Myvip“, teigia, kad jų profilis yra „viešas“, t. y. jį gali matyti visi, ir daugelis iš jų ten skelbia savo adresą ir (arba) telefono numerį.

Tik 56 proc. vienuolikmečių ir dvylikmečių teigia žinantys, kaip socialinio tinklalapio naudotojo profilyje pasikeisti privatumo nustatymus. Vyresni paaugliai turi daugiau įgūdžių – kaip pasikeisti privatumo nustatymus teigia žinantys 78 proc. penkiolikmečių ir šešiolikmečių.

Už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes teigė, kad daugelis vartotojų nesiima visų būtinų apsaugos internete priemonių.

„Šiems vaikams kyla pavojus, jie nėra apsaugoti nuo piktavalių viliotojų. Todėl visos socialinių tinklų bendrovės turėtų kuo greičiau nustatyti, kad nepilnamečių profiliai būtų prieinami tik asmenims iš patvirtinto sąrašo ir nebūtų pasiekiami paieškos programomis. O tos bendrovės, kurios dar nepasirašė ES saugesnės tinklaveikos principų, turėtų tai padaryti nedelsdamos, kad būtų užtikrintas mūsų vaikų saugumas“, – teigia N. Kroes.

Kaip praneša dailymail.co.uk, daugiau nei 2 valandų spoksojimas į mirguliuojantį ekraną gali vaikus padaryti nelaimingus.

Mokslininkai neatrado jokio ryšio tarp pasyvaus gyvenimo būdo – t.y vengimo sportuoti - ir neigiamos psichologinės būklės. Televizoriaus žiūrėjimas, anot mokslininkų, kenkia vaiko psichinei būklei.

Tačiau mokslininkai nenori skatinti vaikų nesportuoti. Jie tiesiog siūlo vaikams ir sportuoti, ir sumažinti televizoriaus žiūrėjimą iki dviejų valandų.

Ištyrus vieną tūkstantį 10 -11 metų vaikų paaiškėjo, kad tie, kurie prie televizoriaus praleisdavo mažiau laiko, jautėsi laimingesni. Vaikai, kurie dažnai žiūrėjo televizorių savo psichologinę būseną apibūdino taip: „ aš esu dažnai nelaimingas, nusiminęs ir dažnai verkiu“.

„Kaspersky“ pateiktas užblokuotas mėginimų kiekis yra įspūdingas. Jis rodo, kad internete be jokių ribojimų naršantis vaikas gali lengvai patekti į pornografinio turinio svetaines. Žinant, kad didžioji dalis vartotojų nepasinaudoja „Kaspersky“ antivirusinėse programose esamos tėvų kontrolės funkcijos galimybėmis, galima įsivaizduoti, kiek vaikų vis tik pasiekia pornografinį turinį“, – sakė „Kaspersky Lab.“ programinės įrangos platintojos Lietuvoje, bendrovės „Atviros informacinės sistemos“ projektų vadovas Andrius Šaveiko.

,,Kaspersky Lab.“ duomenimis, pornografines svetaines vaikai dažniausiai bando pasiekti vėlai vakare – apie 11 val. vakaro. Šiuo paros metu „Kaspersky“ programose esanti tėvų kontrolės funkcija užblokuoja apie 225 tūkst. vaikų bandymų patekti į pornografinio turinio svetaines.

„Tėvai dažnai nežino apie tėvų kontrolės funkciją ir jos galimybes. Ji leidžia riboti vaikų matomą turinį internete ir socialiniuose tinkluose, užblokuoti prieigą prie tinklalapių, kuriuose yra nepageidaujamų žodžių, taip pat riboti mažųjų praleidžiamą laiką prie kompiuterio. Tikėtina, kad su šia „Kaspersky Lab.“ produktų funkcija galima apie 90-95 proc. apsaugoti savo atžalas nuo nepageidaujamo turinio“, – sakė A. Šaveiko.

Tėvų kontrolės modulis yra diegiamas į „Kaspersky PURE“ ir „Kaspersky Internet Security” antivirusines saugumo programas. Šis modulis leidžia tėvams blokuoti vaikų bandymus patekti į abejotino turinio ar įtartinas svetaines. Tėvų kontrolės modulis taip pat leidžia riboti abejotinų failų parsisiuntimą į kompiuterį iš interneto, įrašyti vaikų pokalbius susirašinėjimo ir bendruomeninėse programose, tokiose kaip ICQ, MSN ar pan.

Parlamentarai taip pat iki 16 metų padidino amžiaus ribą, nuo kurios nebaudžiami pilnamečio asmens lytiniai santykiai su nepilnamečiu.

Už mažamečių tvirkinimą iki šiol buvo taikoma bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 met

ų. Priėmus Baudžiamojo kodekso pataisas, tvirkintojai bauda atsipirkti nebegalės.

„Pirmiausia yra pasikeitimas straipsnyje, kuris kalba apie mažamečių tvirkinimą. Sugriežtinta maksimali bausmė – iki 5 metų laisvės atėmimo. Už tokius veiksmus nebebus taikoma bauda kaip alternatyvi bausmė“, – sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.  

Taip pat priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos, pagal kurias pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Anksčiau amžiaus riba šiuo atveju buvo 14 metų.

Tačiau, pasak J. Sabatausko, taip pat atsirado norma, kad jei nėra didelio amžiaus ar fizinės bei dvasinės brandos skirtumo, tada atsakomybė netaikoma.

Parkai ir skverai dažniau labiau atitinka šunų ir išgerti bei parūkyti mėgstančių asmenų poreikius nei šeimų, auginančių vaikus, teigia lrt.lt kalbinti tėvai.

Tuo metu miestų savivaldybių atstovai teigia, kad „norint visada galima rasti prie ko prikibti“ ir bendrą padėtį žaliosiose zonose vertina gerai. O sveikatos priežiūros specialistai įspėja, kad šiemet derėtų pasisaugoti erkių.

Vaikus auginančios šeimos išskiria keletą pagrindinių savo regionų žaliosioms zonoms būdingų problemų. Viena iš jų – vis dar šeimininkų nesurenkami jų keturkojų ekskrementai.

„Pas mus skvereliai labiau pritaikyti keturkojams negu vaikams. Jeigu vaikai taip dergtų pievoje, kaip keturkojai dergia, tai jų atžvilgiu turbūt nebūtų tokios tolerancijos“, – ironizuodamas kalba keturių vaikų tėvas iš Kaišiadorių Aidas Bernatonis.

Pašnekovas prisimena savo viešnagę Belgijoje, kurioje tapę norma, kad keturkojui atlikus gamtinius reikalus šeimininkas išsitraukia iš kišenės maišelį, surenka ekskrementus ir išmeta į artimiausią šiukšlių dėžę.

„Deja, mūsų skvereliuose keturkojai mylimi labiau negu vaikai. Baisu vaiką į pievelę vieną paleisti, nes „kakaliukų“ prisirinkti gali“, – apie rūpesčius pasakojo A. Bernatonis.

Du vaikus auginanti klaipėdietė Danguolė Rudienė sako, „kad iš kur jos mažasis bepareitų, visada įmynęs į šuns „kaką“, o apie Klaipėdos skulptūrų parką net anekdotas buvo sukurtas.

„Kai mažesni vaikai buvo, tai sakydavome: „Einame į skulptūrų šuns „kaką“ parką pamindžioti“. Toks mūsų posakis būdavo“, – kalbėjo klaipėdietė.

Tris vaikus auginantis kaunietis Skirmantas Šalučka pastebi, kad tautiečiams „trūksta supratimo apie tai, kas yra mūsų Lietuva“.

„Ar mes savo namuose šiukšliname kambario viduryje, ar nešiukšliname? Ar leidžiame šuneliui kambario viduryje pridergti, ar neleidžiame?“, – klausė pašnekovas.

Nėra kur pervystyti mažųjų

Pašnekovai taip pat pažymi, kad žaliuosiuose plotuose „nėra pakankamai arba iš viso nėra tualetų“, taip pat nėra kur pervystyti mažųjų.

Kaišiadoriškis keturių vaikų tėvas A. Bernatonis sako, kad kalbant apie sąlygas žaliuosiuose plotuose nereikėtų būti „maksimalistais ir norėti idealių sąlygų“, tačiau dabar daugelyje jų nėra būtinų, elementarių dalykų.

„Aišku, vaiką „nusysinti“ galima ir už medžio, bet jeigu jam ko nors daugiau reikia? O jeigu mamai arba tėčiui reikia? Aš jau nekalbu apie pervystymo vietas“, – vardino A. Bernatonis.

Pašnekovas taip pat pažymėjo, jog miestų žaliosiose zonose, kuriose lankosi šeimos su vaikais, turėtų būti uždrausta rūkyti.

„Mes labai džiaugiamės, kad to nebeliko kavinėse ir restoranuose, ir mes dabar galime su visa šeima nebijodami į jas užsukti papietauti per šventes ir panašiai. Manau, parkuose turėtų būti uždrausta rūkyti – mes labai džiaugiamės, kad Kaišiadoryse parke uždraudė rūkyti“, – kalbėjo pašnekovas.

Lrt.lt pašnekovai pažymėjo, kad kai kuriuose parkuose jie vis dar nesijaučia saugūs. Tokius nuogąstavimus išsakė tiek Klaipėdos, tiek Vilniaus, tiek Kauno gyventojai.

„Dieną, kas dėl to saugumo, sakyčiau, normalu, bet pavakariais visko būna… Netrūksta ne visada prognozuojamų paauglių, neaišku, ką darančių – duodi pastabą ir nežinai, kuo tavo pastaba pasibaigs“, –   pasakojo du vaikus auginanti klaipėdietė Danguolė Rudienė.  

Parkų galėtų būti ir daugiau?

Klaipėdietė, dviejų vaikų mama Alvida Barasienė pažymi, kad „žaliųjų plotų yra mažokai“.

„Šiaip Klaipėdoje žaliųjų plotų ir nėra labai daug. Jeigu anksčiau į Klaipėdos miesto parką pasivaikščioti ar tiesiog papramogauti atvažiuodavo žmonės iš viso miesto, tai dabar to nebėra.

Negali sakyti, kad žalieji plotai visai netvarkomi – yra ir šiukšliadėžės, ir dviračių takai, bet trūksta suoliukų ir pačių parkų. Jeigu Klaipėdos šiaurinis rajonas turi didelius žaliuosius plotus, kaip vasaros estrada, parkas ir iki jūros netoli, tai pietinė Klaipėdos miesto pusė yra skurdesnė“, – pasakojo pašnekovė.

Trijų vaikų tėvas, vilnietis Evaldas Matiukas pažymėjo, kad „parkų yra, bet juose kažko trūksta“.

„Pilaitėje yra parkas visai neblogas – ir upelis yra, ir vaikams žaidimų aikštelė. Bet, aišku, galėtų būti idealiau – trūksta šiukšliadėžių, suoliukai sulaužyti.

Prie Neries… Irgi kažko trūksta. Nepritaikyta šeimoms su vaikais. Nėra sūpynių, kur vaikai galėtų karstytis. Sereikiškių parke buvome – nepatiko. Ten ne tik mažai sūpynių – takeliai trumpoms mažų vaikų kojytėms ir vežimėliams nepritaikyti.

Ir dar jaunimas apgirtęs vaikšto. Nesaugu su mažais vaikais“, – pasakojo vilnietis.

Trijų vaikų tėtis, vilnietis Šarūnas Bagdonas, paklaustas ar galėtų rekomenduoti kokį nors savo miesto parką šeimai su vaikais, prisipažino, kad „turėtų gerai pagalvoti“.

„Tikrai reikėtų paieškoti tokios erdvės… Nėra taip, kad galėčiau nurodyti konkrečią vietą ir pasakyti: „Štai, ta vieta puikiai sutvarkyta ir ten malonu ateiti praleisti laiką su šeima“, – sakė pašnekovas.

„Visada gali rasti prie ko prisikabinti“

Lrt.lt kalbintų miestų – Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus – savivaldybių atstovai pripažįsta, kad žaliosiose zonose trūksta tam tikrų dalykų, tačiau bendrai padėtį vertina kaip gerą.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Mikalauskienė pripažįsta, kad „ne šimtu procentų viskas idealu“, bet didžiojoje dalyje žaliųjų plotų padėtis yra normali.

„Sakykime, Moniuškos skveras yra nuošalyje, transporto ne per daugiausia, galima puikiai praleisti laiką ant vejos kažką pasitiesus. Sereikiškių parkas šiuo metu remontuojamas. Visai neblogas yra Pasakų parkas, Vingio parkas.

Patys gyventojai nesaugo turto: laužo vaikų žaidimų aikšteles, suolus, šiukšlina, naikina šiukšliadėžes“, – pasakojo pašnekovė.

Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius teigė „padėtį Klaipėdos parkuose, skveruose ir kituose žaliuose plotuose vertinantis gerai“.

„Žalieji plotai nuolat prižiūrimi, valomi takai, šienaujamos prieigos. Klaipėdiečiai savo laisvalaikį labiausiai mėgsta leisti pajūryje, Smiltynėje, Giruliuose, Melnragėje.

Nemaža dalis klaipėdiečių leidžia laiką Skulptūrų, Trinyčių parkuose bei prie Danės upės pakrančių. Mėgstamas ir Draugystės parkas, kuris šiais metais pradedamas tvarkyti. Miestiečių lankomi Sąjūdžio bei Poilsio parkai.

Poilsio parkas šiais metais pradedamas tvarkyti, nes daugelį metų nebuvo skiriamas finansavimas, reikia visiškai sutvarkyti infrastruktūrą, atnaujinti pėsčiųjų bei dviračių takus, įrengti suolus, apšvietimą“, – informavo Klaipėdos meras.

R. Taraškevičius pažymėjo, kad dėl lėšų stygiaus mieste nepakanka tualetų, vandalų niokojami suolai ir šiukšliadėžės. Nepakankamai drausmingi ir šunų savininkai.

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyresnioji specialistė Birutė Zareckienė pažymėjo, kad „žiūrint neigiamai visada galima rasti daug problemų ir prie ko prisikabinti, tačiau žiūrint teigiamai – Kaunas yra vis labiau tvarkomas ir prižiūrimas“.

„Nuolat šienaujama, karpomi krūmai, pjaunami avariniai medžiai, yra valomos upių pakrantės, planuojame tvarkyti Ramybės parką.

Visi darbai yra daromi pagal jiems skirtas lėšas. Jei šių lėšų būtų dar daugiau, darbų būtų galima atlikti taip pat daugiau“, – vardino specialistė.

B. Zareckienės teigimu, „Kaune žaliųjų zonų, tinkamų gyventojų poilsiui, pakanka“.

„Ypač kauniečių mėgstamas yra Santakos parkas, taip pat lankomi Kalniečių, Ąžuolyno, Draugystės, kt. parkai“, – pasakojo pašnekovė.

Sveikatos priežiūros specialistai įspėja saugotis erkių

Tuo metu Alytaus visuomenės sveikatos centro vyresnioji specialistė ryšiams su visuomene Asta Gudaitienė perspėja saugotis erkių – Alytaus apskrityje daugėja sergančių erkiniu encefalitu ir Laimo liga.

„Alytaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2009 metais Alytaus apskrityje 2,1 karto padidėjo sergamumas erkiniu encefalitu, registruoti 39 šios ligos atvejai (2008 m. – 19 atvejų). Alytaus mieste pernai registruota 11 šios ligos atvejų (2008 m. – 3 atvejai), rajone – 6 atvejai (2008 m. – 6 atvejai).

2009-aisiais Alytaus apskrityje 46,34 proc. padidėjo sergamumas Laimo liga, registruoti 42 šios ligos atvejai (2008 m. – 29 atvejai). Laimo ligos atvejų Alytaus mieste pernai registruota 13 atvejų (2008 m. – 12), o rajone 10 atvejų (2008 m. – 12)“, – informavo specialistė.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Regina Birutė Ščerbavičienė pažymėjo 2010 metais atlikto patikrinimo metu Sąjūdžio parko prieigose buvo aptiktos pievinės erkės, kurios nėra pavojingos žmogui, tačiau pavojingos gyvūnams (platina gyvūnų užkrečiamąsias ligas).

„Buvo patikrinti ir kiti miesto želdiniai (8), penkiuose iš jų buvo rastos erkės – europinės miško (Ixodes ricinus) ir pievų erkės (Dermacentor reticulatus). Žmonėms yra pavojingos europinės miško erkės, kadangi jos perneša erkinio encefalito ir Laimo ligos sukėlėjus. Jų gausumas buvo vidutinis.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai atlieka pastovius erkių stebėjimus Pajūrio regioniniame parke (Giruliuose), Kuršių Nerijos Nacionaliniame parke. Daugelyje žmonių lankomų vietų šiuose parkuose aptiktos erkės, daugiausia europinės miško (Ixodes ricinus) erkės. Šios vietovės yra užregistruotos kaip pastovūs gamtiniai erkinio encefalito židiniai“, – dėstė R. B. Ščerbavičienė.

Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Irina Bulsienė pažymėjo, kad daugiausia erkių randama Kauno Kleboniškio miško parke, Kauno marių apylinkėse, Basanavičiaus šile. Anot specialistės, taip pat nemažai erkių Lampėdžių miško parke, Ąžuolyne, Botanikos sode.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė informavo, kad Vilniaus miesto teritorijoje nustatyti 8 Laimo ligos gamtiniai židiniai: Bukčių miško parkas, Vingio parkas, Žaliųjų ežerų miškinga teritorija, Turniškės, Valakupių poilsiavietė, Visorių-Bajorų miško parkas, Pavilnys ir gamtinis židinys prie Topelių ežero. Taip pat Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai užregistravo susirgusį asmenį, kuriam erkė įsisiurbė prie namų Lazdynuose.

Utenos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Alytės Žilienės suteiktais epidemiologiniais duomenimis, 2010 m. Utenos rajone užregistruoti 9 susirgimai Laimo liga, o erkinio encefalito susirgimų neužfiksuota.

Gyvūnų kontrolė nepakankama

Tuo metu Panevėžio visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vedėja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, Regina Abromaitytė atkreipia dėmesį, kad Panevėžio mieste nėra laikomasi gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių ir šios srities kontrolė yra nepakankama.

„2010 metais iki birželio 14 d. užfiksuota 115 Panevėžio miesto gyventojų, nukentėjusių nuo gyvūnų. Iš jų nuo šunų nukentėjo 80 asmenys, nuo kačių – 31, nuo įvairių gyvūnų (žiurkės, usūriniai šunys ir kt. ) – 4.

Panevėžio miesto gyventojai nukentėjo nuo miesto gyventojų šunų ir kačių (64 atvejai), dalis nukentėjo nuo nežinomų šunų ir kačių (32 atvejai)“, – dėstė R. Abromaitytė.

Akcijos plakatuose – vaikai su žinomais šalies krepšininkais – Steponu Babrausku, Mantu Kalniečiu, Martynu Gecevičiumi. Beveik prieš dvi savaites vienoje sostinės fotostudijų krepšinio žvaigždės ir mažieji jų bičiuliai surengė fotosesiją, kuria parodė, kaip galima sukurti vaikystę be melo, pykčio ir smurto, atkreipė dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria įvairaus amžiaus vaikai.

Įsimintiniausios šio susitikimo akimirkos buvo įamžintos nuotraukose, pagal kurias ir sukurti akcijos plakatai, kviečiantys visus kartu tarti: „Smurtui prieš vaikus – NE“.

Plakatai kurti pagal dvi skirtingas koncepcijas. Pirmoji – krepšininkas plačiais pečiais užstoja už jo nugaros susibūrusius vaikučius, norėdamas juos apsaugoti nuo smurto simbolio, gyvatę primenančio diržo. Antroji – sportininkas kartu su vaikučiais iš spalvingų kaladėlių stato pasakų pilį, atkreipiant dėmesį, kad laimingoje vaikystėje nėra vietos smurtui.

Šių dviejų koncepcijų plakatams reikalingi du skirtingi šūkiai.

Pirmosios koncepcijos plakatams siūlomi šūkiai:

- Apsaugokime vaikus nuo smurto!

- Saugokime vaikus. Tarkime smurtui NE!

- Diržas tinka tik kelnėms laikyti!

- Tavo šūkis:

Antrosios koncepcijos plakatams siūlomi šūkiai:

- Būkime su vaikais, o ne prieš juos!

- Mes – už vaikystę be pykčio.

- Laimingoje vaikystėje nėra vietos smurtui!

- Tavo šūkis: 

Šūkių plakatams rinkimas vyks virtualioje erdvėje. Pasiūlyti savo šūkį arba balsuoti už labiausiai patikusį galima ministerijos interneto svetainėje. Šūkių rinkimas truks savaitę, iki birželio 22 d. imtinai. 

Šiemet akcija „Smurtui prieš vaikus – NE“ rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos krepšinio federacija ir 2011 m. Europos vyrų krepšinio organizaciniu komitetu.

Informuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Tėvai, nebūkite abejingi - neleiskite vaikams žiūrėti televizoriaus. Vaikai, kurie žiūri suaugusiems skirtus filmus, gali pradėti vartoti alkoholį anksčiau.

Kaip rašo canada.com, JAV mokslininkai ištyrė 3600 vidurinėse mokyklose besimokančius vaikus ir nustatė, jog alkoholinius gėrimus dažniau vartojo vaikai, kuriems tėvai nedraudė žiūrėti suaugusiems skirtus filmus.  

JAV mokslininkų atliktas tyrimas parodė, jog 25 procentai vaikų, kurie reguliariai žiūrėjo suaugusiems skirtus filmus, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Tuo tarpu  alkoholinius gėrimus vartojo 3 procentai vaikų, kuriems tėvai uždraudė žiūrėti suaugusiems skirtus filmus.

Mokslininkai teigė, jog tėvai turi kontroliuoti vaikus ir neleisti jiems žiūrėti suaugusiems skirtus filmus. Mokslininkai nurodė dvi priežastys, kodėl filmai skatina vaikus vartoti alkoholinius gėrimus. „ Vaiką galima prilyginti beždžionei. Beždžionė mato - beždžionė daro. Vaikai mato rūkančius ir geriančius aktorius ir galvoja „o kodėl aš taip negalėčiau daryti?“. Nusikaltimai, smurtas ir seksas taip pat skatina vaikus atkartoti blogą elgesį“, - sakė tyrimo autorius James Sargent.

Mokslininkas teigia, jog vaikai kopijuodami aktorių elgesį dažnai piktnaudžiauja ne tik alkoholiu, bet gali pradėti ir rūkyti. Tyrimo autorius pastebėjo, jog alkoholinių gėrimų vartojimas rodomas ne tik filmuose, bet ir pramoginėse laidose, todėl tėvams rekomenduoja neleisti vaikams žiūrėti televizoriaus ilgiau nei 1 - 2 valandas per dieną.