Medikai, komentuodami Statistikos departamento duomenis, sako, kad tokias tendencijas lemia vėlesnės santuokos, kontracepcija ir moterų noras siekti karjeros, praneša LTV naujienų tarnyba.

Vilniaus universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos skyriaus vedėjo Ričardo Daunoravičiaus teigimu, priežastys, kodėl moterys gimdo vis vėliau tos pačios visame pasaulyje.

„Yra labiau planuojamas nėštumas, naudojamos   kontraceptinė priemonės, todėl išsilavinimas, ilgesnės studijos. Iš kitos pusės vėlesnės vedybos ir, sakyčiau, moteris dar siekia karjeros“, – teigia jis.

Pasak daktaro, Lietuva pagal šį rodiklį sparčiai vejasi išsivysčiusias vakarų valstybes: gimdančių trisdešimtmečių daugėja, o nepilnamečių mažėja.

„Jeigu mūsų klinikoje kasmet gimdo maždaug 3 proc. gimdyvių, kurių amžius yra virš 30 metų gimdo pirmą kartą. Daug jaunų nesubrendusių mamyčių nėra: 17-mečių gimdyvių mūsų klinikoje užfiksuota 0,3 proc.“, – statistiką pateikia R. Daunoravičius.

Medikai sutinka, kad vyresnės moterys nėštumą ir gimdymą vertina atsakingiau, tačiau akivaizdu, kad egzistuoja ir rizika, todėl šios moterys privalo skrupulingai tikrintis sveikatą nėštumo metu, planuoti gimdymą ir apsilankyti pas genetikus.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis gimdančių pirmąjį vaiką lietuvių amžius 2000-taisiais nesiekė 24-erių, o 2009-aisiais jau buvo 25 su puse metų.

Dutūkstantaisiais daugiausiai vaikų pagimdė 20-24-erių metų moterys, o pernai   25-29 metų gimdyvės.

Nuo 2000-ųjų beveik du kartus padaugėjo gimdančių 30-ties, 39-erių metų moterų. Bet mažėjo ypač jaunų 15-24 metų gimdyvių.

Šie skaičiai atitinka daugelio išsivysčiusių šalių tendencijas. Pasukiniais Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis ES gimdyvių vidurkis beveik siekia 30 metų, o gimdančiųjų po pirmąjį vaiką 27-erius metus.

Šių metų liepos mėnesį Vilniuje pradėjo veikti pirmieji Lietuvoje be tėvų globos likusių nepilnamečių mamų globos namai „Užuovėja“.  

Jie buvo atidaryti siekiant kiek galima labiau sumažinti vaikų iki 3 metų skaičių, kurie patenka į globos įstaigas, t.y, kad kuo daugiau vaikų augtų su savo mamomis.

„Užuovėjoje“ gali apsigyventi tos nepilnametės, kurios pačios nori auginti savo vaikus, tačiau neturi galimybių ir vietos, kur gyventi.

Lrt.lt domėjosi, kaip kinta nepilnamečių mamų skaičius Lietuvoje bei tuo, ar turi įtakos ankstyvai motinystei aplinka, kurioje mergaitė užaugo.

Nepilnamečių mamyčių – mažėja

Kaip lrt.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos gerovės departamento Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja Daina Urbonaitienė, tiek pagimdžiusių nepilnamečių, kurios turi tėvus, tiek pagimdžiusių nepilnamečių, kurioms skirta globa, skaičius mažėja.

„2009 m. turime visu 100 mažiau pagimdžiusių nepilnamečių palyginti su 2008-aisiais. Jeigu 2008 m. turėjome 623 tokias nepilnametes, tai 2009 metais jų registruota 520“, – sakė pašnekovė.

Anot D. Urbonaitienės, sprendimas steigti nepilnametėms mamoms globos namus buvo priimtas po atlikto tyrimo.

„Tyrimas parodė, kad Lietuvoje tokios įstaigos reikia. Iš to tyrimo buvo matyti, kad 14 proc. pagimdžiusių nepilnamečių buvo atskiriamos nuo savo kūdikių. Ir atskiriamos buvo tiek šeimose, kuriose augo, tiek globos institucijose, bet vis dėlto dažniau vaikelis būdavo atskiriamas nuo globos institucijoje augančios mamos.

Pagrindinės kūdikių atskyrimo nuo motinų priežastys buvo dvi. Pirmoji – vaikų globos namai neturi sąlygų, kad kūdikis galėtų augti kartu su savo mama. Didelėje vaikų globos įstaigoje, kur gyvena 60–80 vaikų, mamai su kūdikiu tikrai nepritaikyta aplinka.

Antroji priežastis – daugiau psichologinė. Vaikų globos namuose esant mamai su kūdikiu atsirasdavo negatyvus kitų vaikų požiūris, kad štai jai sudaromos išskirtinės sąlygos, gal ir mums taip reikia padaryti, apie mus daugiau šokinės“, – pasakojo D. Urbonaitienė.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistės, 2009 m. atliktas tyrimas parodė, jog iš pagimdžiusių nepilnamečių apie 17 proc. vaikus augina vienos, t. y. be savo antros pusės.

„Tai galime pasakyti, kad vis dėlto dažniau yra tėvelis, kad jis padeda nepilnametei mamai auginti judviejų atžalą“, – pažymėjo D. Urbonaitienė.

Vis dėlto, kaip lrt.lt informavo Vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja Renata Stankevičienė, pastaraisiais metais tuokiasi vis mažiau nepilnamečių. Statistiniai duomenys rodo, jog didžioji dalis santykius įregistravusių nepilnamečių – merginos.

Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. šalyje buvo 200 susituokusių nepilnamečių (11 vyrų, 189 moterys), 2007 m. – 205 (11 vyrų, 194 moterys), 2008 m. – 203 (9 vyrai, 194 moterys), tuo metu 2009 m. jau tik 122 asmenys (7 vyrai, 115 moterų).

„Mus pasiekė moderni kontracepcija. Visiškai aišku, kad jaunos merginos turi galimybę ir naudojasi tuo. Nebesame tokie, kurie vos paminėjus kontraceptikus – susigūžtų.

Pažymėtina ir tai, kad kai ateina modernios kontraceptinės priemonės, labai sumažėja priverstinių santuokų – jeigu jau laukiamasi, tai būtina ir tuoktis.

Galime pažiūrėti į abortų statistiką. Jų smarkiai mažėja. Ir tai vėl ta pati priežastis – modernių kontraceptinių priemonių naudojimas“, – nepilnamečių mamų bei santuokų su nepilnamečiais asmenimis skaičiaus mažėjimą aiškino Lietuvos socialinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotoja demografė Vladislava Stankūnienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos gerovės departamento Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja D. Urbonaitienė mano, jog džiuginanti statistika didele dalimi yra lytinio švietimo mokyklose ir kitose jaunimui skirtose įstaigose pasekmė.

Nepilnamečių mamų nebesmerkia ir nemoralizuoja

Šių metų liepos mėnesį Vilniuje atidarytų pirmųjų Lietuvoje nepilnamečių mamų globos namų „Užuovėja“ direktorė Žana Aleksienė sako sulaukianti skambučių iš visos Lietuvos. Jaunosios mamos arba dar tik būsimos mamos atvažiuoja apžiūrėti gyvenamųjų patalpų, pasikalbėti.

Šiuo metu, pasak direktorės, įstaigoje su savo vaikučiais gyvena dvi mamos, netrukus su mažaisiais atsikels dar trys.

Iš viso globos namuose „Užuovėja“ vienu metu gali glaustis 15 nepilnamečių mamų su savo atžalomis. Jos čia ne tik apgyvendinamos – jaunosioms mamoms nereikia pergyventi dėl maitinimo išlaidų, joms suteikiamos švietimo, vaiko priežiūros bei medicinos paslaugos. Šiuose globos namuose nepilnametė mama gali gyventi, kol jai sukanka 21 metai.

Anot Ž. Aleksienės, ateityje bus užpildytos visos laisvos gyvenamosios vietos. Kaip aiškino pašnekovė, kaltos „be galo ilgos teismo procedūros“ (nepilnametės mamos perdavimas iš vieno globėjo kitam).

Nepilnamečių mamų globos namų vadovės teigimu, aplinkinių požiūris į nepilnametes motinas tikrai pozityvus. Anot Ž. Aleksienės, žmonės reaguoja supratingai, patys siūlosi padėti.

„Maitinimui, šildymui užtenka, patalpos gražios ir visai kitai priežiūrai lėšų tikrai užtenka. Vienintelis dalykas, dėl kurio tenka „susispausti“, yra rūbai, bet irgi negalime labai skųstis – bendruomenė labai objektyviai vertina mūsų poreikius ir suneša rūbelių. Ištiesta ranka tikrai nevaikštome, labai dažnai bendruomenė atsiliepia, savanorių labai daug. Skambina žmonės, klausia, ko reikia, patys savo nuožiūra atneša.

Visuomenės požiūris tikrai teigiamas, mes nesame sulaukę jokio neigiamo skambučio, tikrai nesame sulaukę nė vieno blogo žodžio“, – pasakojo pašnekovė.

Kaip pastebi „Užuovėjos“ direktorė, ir pačios įstaigoje gyvenančios mamos jaučiasi komfortabiliai. Tą rodo ir jų elgesys su savo mažaisiais.

„Tikrai labai puiki iniciatyva įsteigti šituos namus, mamos jaučiasi daug saugiau. Savo akimis matau, kaip auga vaikučiai, mamos meilės apsupti, prieraišumas mamai tikrai vystosi.

Anksčiau tokiais atvejais vaikai būdavo atskiriami nuo mamų, nes nebūdavo sąlygų juos auginti – šiai dienai šie globos namai, saugi psichologinė aplinka tapo išeitimi. Nė viena motina nenori atiduoti vaiko, myli, saugoja, globoja ir labai bijo, kad, neduok Dieve, niekas iš jos to kūdikėlio neatimtų“, – kalbėjo Ž. Aleksienė.

Lrt.lt kalbinta globos namuose „Užuovėja“ gyvenanti nepilnametė mama nedaugžodžiavo. Jauna moteris patikino, kad įstaigą ir joje teikiamas paslaugas vertinanti gerai, ateityje planuojanti mokytis, vėliau dirbti, o dabar visą laiką skirianti vaikeliui auginti.

2 mėnesių mažylį auginanti 17-metė prisipažino, kad jeigu ne globos įstaiga, kurioje dabar ji gyvena, šiandien ji nematytų, kaip auga jos vaikas – jis būtų buvęs paimtas į kūdikių namus.  

Nebesugeba įskiepyti atsakomybės jausmo

Lrt.lt pašnekovės pažymi, jog ankstyvos motinystės jokiu būdu nereikėtų tapatinti su šeima, kurioje nepilnametė augo.

„Nepilnamečių mamų, kurios augo be tėvelių dėmesio ir šilumos, yra tikrai labai nedidelis skaičius – tik 2,8 proc. visų pagimdžiusių nepilnamečių“, – pažymėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos gerovės departamento Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja D. Urbonaitienė.

Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Motinos ir vaiko globos namų vadovė Vida Neverovič sako, jog vis daugiau pilnamečių motinų, augusių pilnose šeimose, kreipiasi į ją pagalbos.

„Jeigu prieš dvejus metus būčiau tikrai galėjusi pasakyti, kad didesnioji dalis besikreipiančių – merginos augusios globos namuose, tai apie paskutinių metų statistiką to negalėčiau pasakyti. Pusė ateina iš globos namuose augusių, pusė iš savo šeimose užaugusių, gal netgi daugiau savo šeimose augusių. Ir iš įvairiausių šeimų kreipiasi, nebūtinai iš asocialių“, – teigė pašnekovė.

V. Neverovič nuomone, tėvai per mažai dėmesio skiria savo vaikams. Anot jos, kai kurios motinos, atėjusiosios į įstaigą gyventi iš pilnų šeimų, dažnai neturi išugdytų elementarių įgūdžių – tų, kurių dažnai neišugdo ir globos įstaigos jose augančioms merginoms.

„Tai ir socialinių įgūdžių neturėjimas, ir elementariausių savitvarkos įgūdžių neturėjimas. Pavyzdžiui, ateina mergaitės iš šeimos ir nemoka susitvarkyti kambario, išsiplauti kokio koridoriaus. Šito, pasitaiko, nemoka ir mergaitės iš globos namų“, – pastebėjo pašnekovė.

 Lietuvos aštuntokai daugiau nei dvidešimt skalės taškų lenkia Latvijos, Graikijos, Liuksemburgo mokinių pasiekimus pilietinių žinių srityje. Geriausiai tyrime pasirodė Suomija (576 taškai), Danija (576 taškai) ir Pietų Korėja (565 taškai). Prasčiausiai šiame tyrime pasirodė Dominikos Respublikos (380 taškų), Paragvajaus (424 taškai) ir Indonezijos (433 taškai) mokiniai.

„Prasminga pažvelgti, kaip atrodome tarptautiniu kontekstu, palyginti šiuos duomenis su 2009 metais Pilietinės visuomenės instituto atliktu pilietinės galios indeksu, kuris rodo, kad 15–19 metų jaunuoliai pilietiniu aktyvumu išsiskiria iš visuomenės, o mokytojų pilietinės galios indeksas yra itin aukštas, – pristatydamas tyrimą sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Šis tarptautinis tyrimas parodė, kad pasirinktos kryptys – mokinių savivaldos stiprinimas, bendruomenės, ypač tėvų, įtraukimas į mokyklos gyvenimą, pilietinio ugdymo kaip disciplinos įvedimas – yra teisingos“.

ICCS tyrimo tikslas yra ištirti aštuntos klasės mokinių pilietines žinias, gebėjimus ir nuostatas bei palyginti juos su kitų šalių to paties amžiaus jaunuolių pasiekimais. Naudojant mokinių testus ir klausimyną, buvo vertinamos mokinių žinios (faktai, supratimas, priežastingumas), nuostatos, elgesys, intencijos, mokinio aplinka, dalyvavimas politinėje, visuomeninėje, kultūrinėje, socialinėje veikloje. Vertinami ir žinių pokyčiai lyginant su 1999-ųjų rezultatais. Šiame tyrime vertinami ir mokytojai.

Lietuva išsiskiria tuo, kad berniukų rezultatai labai ryškiai atsilieka nuo mergaičių pilietinio aktyvumo rezultatų. Tik 32 procentai mūsų aštuntokų save pirmiausia tapatina su Europos, o ne su savo šalies piliečiu. Daugumoje šalių mokinių europinės tapatybės rezultatas daug aukštesnis, kai kur siekia apie 80 proc. Gana daug, 88 proc., Lietuvos aštuntokų rengėsi ateityje balsuoti rinkimuose.

2009 metų tyrime dalyvavo 38 pasaulio šalys. ICCS tyrimo duomenys surinkti iš daugiau nei 140 000 mokinių, 62 000 mokytojų ir daugiau nei 5300 mokyklų. Lietuvoje ištirti 3911 jaunuolių pasiekimai iš 199 Lietuvos mokyklų. Šiame tyrime dalyvavo mokiniai, kurie mokosi lietuvių, rusų ir lenkų bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose. Tyrime dalyvavo ir mokyklų direktoriai (iš viso 196) bei mokytojai (iš viso 2780).

Lietuva ICCS tarptautiniame tyrime dalyvavo antrą kartą. Mūsų šalies aštuntokų rezultatai, palyginti su 1999 metais, nepasikeitė. Rezultatų pagerėjimas užfiksuotas tik vienoje šalyje – Slovėnijoje (+3 taškai). Daugelyje šalių rezultatai sumažėjo. Didžiausias neigiamas pokytis užfiksuotas Bulgarijoje (-11 taškų), Čekijoje (-10 taškų), Slovakijoje (-10 taškų) ir Lenkijoje (-9 taškai).

ICCS tyrimo metu sukaupta gausi informacija apie pilietinį ugdymą ir pilietiškumą įvairiose pasaulio šalyse yra reikšminga kiekvienos šalies švietimo sistemai, nes leidžia ne tik įvertinti šalies mokinių pasiekimus tarptautiniame kontekstu, bet ir išryškina sistemos stipriąsias ir tobulintinas sritis. Pasinaudojus ICCS tyrimo Lietuvos ir kitų dalyvavusių šalių rezultatų analize galima efektyviau spręsti aktualius su pilietiškumu susijusius klausimus.

Daugiau informacijos: dr. Rita Dukynaitė, Švietimo ir mokslo ministerija, tel. (8 5) 219 11 23, dr. Aistė Elijio, Nacionalinis egzaminų centras, tel. (8 5) 275 61 80.

Visą tyrimą rasite adresu
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/tmp/Pilietinio_ugdymo_ir_pilietiskumo_tyrimas_ICCS_2009__Rezultatai_NEC.pdf

Informuoja LR Švietimo ir mokslo ministerija

Visus tyrimo rezultatus rasite paspaudę čia --->

Švedijos mokslininkai mano, kad dainavimas chore gali padėti ne tik gerai jaustis, tačiau ir palengvinti sergančiųjų skrandžio sutrikimais gyvenimą.

Kaip praneša Švedijos naujienų portalas „thelocal.se“, jau ankstesni tyrimai atskleidė teigiamas biologines ir psichologines dainavimo pasekmes: tai atpalaiduoja, suteikia džiaugsmo pojutį bei teigiamos energijos.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad dainavimas stimuliuoja oksitocinų koncentraciją serume. Dainavimas chore taip pat pagerina anabolinę regeneraciją bei palengvina sergančiųjų dirgliosios žarnos sindromu (DŽS) gyvenimą, nes paprastai jų kraujyje yra mažas oksitocinų kiekis.

„Įrodyta, kad tokie užsiėmimai gali pagreitinti žmogaus kūno procesus regeneruojant ląsteles – tai mūsų sveikatos pagrindai. Mes išsiaiškinome, kad dainavimas chore, lyginant su kitais užsiėmimais, pagreitina šiuos procesus“, – cituojamas profesorius Toresas Theorellas iš Stokholmo universiteto Streso tyrimo instituto.

Pykti, širsti ir rėkti  – sveika. Tokia forma išreikštos emocijos, anot mokslininkų, mažina įtampą ir nerimą. Atrodo, kad šis mokslininkų teiginys prieštarauja sveikam protui ir logikai, tačiau kaip praneša dailymail.co.uk, mokslininkai įsitikinę, kad pyktis sukelia teigiamas emocijas.

Mokslininkų tyrimai parodė, kad pyktis paspartina kraujotaką į tą smegenų dalį, kuri „kontroliuoja“ teigiamus jausmus. Tyrimo metu mokslininkai tyrė 30 vyrų, kuriems pyktį sukėlė naudodami 50 pačių baisiausių ir pyktį sukeliančių frazių.

Prieš tyrimą ir po jo vyrams buvo išmatuotas širdies plakimo dažnis, kraujospūdis bei streso hormonai ir testosterono kiekis. „Pykstant, labiau veikia kairysis smegenų pusrutulis“, - sakė daktaras Neusas Herrero.

Jis teigė, kad kairysis smegenų pusrutulis atsakingas už teigiamas emocijas bei sukelia artimumo jausmą, sukuria laimės pojūtį, o dešinysis – susijęs su neigiamomis emocijomis, sukelia baimę, liūdesį.  

Gyventojų skaičius šalyje nuo 1990 metų sumažėjo 365 tūkstančiais. Maždaug tiek gyventojų šiuo metu gyvena Kaune.

Statistikos departamento parengtame ir išleistame kasmetiniame leidinyje apie šalies socialinę ir ekonomimę raidą  nurodoma, kad mažėjimas vyko dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos ir emigracijos.

Šių metų pradžioje Statistikos departamentas priskaičiavo 3 mln. 329 tūkst. 6 šalies gyventojus.

Paaiškėjo, kad 2009 m. gimė 20 tūkst. gyventojų mažiau nei 1990 m. Emigravusiųjų skaičiai 1990 ir 2009 m. nelabai skiriasi, tačiau 2005–2008 m. emigruojančiųjų buvo mažiau.

Per 20 valstybės Nepriklausomybės metų vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas išliko panašus. 2009 m. moterų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 11 metų ilgesnė nei vyrų.

Ryškūs pokyčiai minėtuoju laikotarpiu stebimi sveikatos priežiūros sektoriuje. Gydytojų skaičius sumažėjo 1,5 tūkst., slaugytojų – 16,3 tūkst., vaistininkų padaugėjo 0,7 tūkst. Lovų skaičius ligoninėse 2009 m., palyginti su 1990 m., sumažėjo du kartus.

Vidutinė mėnesinė socialinio draudimo senatvės pensija 1990 m. sudarė apie 42, o 2010 m. – 51 procentą vidutinio išmokėto darbo užmokesčio. Gyventojų realiojo darbo užmokesčio indeksas, nuo 2000 m. iki 2007 m. kilęs, vėliau pradėjo mažėti ir 2009 m. buvo 2000 m. lygio. Tiesioginės užsienio investicijos šalyje nuo 1997 m. išaugo daugiau nei 10 kartų. Lengvųjų automobilių skaičius 1000-čiui gyventojų nuo 1990 m. išaugo 3,6 karto.

Nuo savo „antrųjų pusių“ realų darbo atlyginimą slepia 18 proc. Rusijos moterų. Tai paaiškėjo per apklausą, kurią atliko portalo SuperJob.ru sociologai.

Moterys elgiasi taip pat kaip ir vyrai

Vyrai, nuslepiantys savo gaunamo atlyginimo dydį nuo žmonų, neskuba atskleisti motyvų, bet dažniausiai pasiaiškina: „taip išėjo“.

Nors moterys taip pat linkusios slapukauti, jų atsakymai nuosaikesni: „moterys turi turėti savo paslapčių...", „mano gaunamos pajamos gerokai mažesnės nei sutuoktinio. Juo labiau, jos – nepastovios. Todėl aš negaliu tiksliai pasakyti, kiek gaunu ar išleidžiu per mėnesį“. „O kam? Aš – silpna moteris...“.

Kai kurios apklausos dalyvės prisipažino, kad slepia savo gaunamą atlyginimą nuo sutuoktinių dėl to, jog šie elgiasi lygiai taip pat.

„Jis man nieko nesako ir neparodo čekių. Todėl ir aš ėmiau taip pat daryti.“ Vis dėlto, tyrimas atskleidė, kad būtent moterys ( 18 proc.) labiau linkusios slėpti savo uždarbį nei vyrai (13 proc.). Tyrimo metu nustatyta, jog dažniausiai nuo vyrų savo gaunamą atlyginimą slepia 40-50 metų moterys (27proc.).

Kuo daugiau uždirba, tuo dažniau nepasako

Nustatyta, kad kuo daugiau moteris uždirba, tuo rečiau jai kyla noras pasakyti vyrui, kiek ji tiksliai gauna pinigų per mėnesį. Nors panaši tendencija pastebima ir tarp respondentų vyrų. Tie, kurie uždirba daugiau nei 45 tūkst. rublių (beveik 4000 litų, - red.past.) per mėnesį, nuo žmonų nuslepia maždaug 15 proc. gaunamo atlyginimo dydį, o tie, kurių uždarbis ne didesnis nei 25 tūkst. (2165 litai, - red. past.) – 10 proc.

Vis dėlto didesnė dalis respondentų (82 proc.) nė nemėgina slėpti gaunamus atlygius nuo savo „antrųjų pusių“.

„Tarp mūsų nėra paslapčių“, „ ne toks didelis atlyginimas, kad turėčiau jį slėpti“, „šeima be abipusio pasitikėjimo išyra“, - tokie ir panašūs buvo 84 proc. vyrų atsakymai. Sąžiningumą ir atvirumą piniginiais klausimais deklaravo 79 proc. moterų: „šeimoje turi būti viskas aišku“, „stengiamės vesti šeimos biudžetą, kad galėtume kartu planuoti išlaidas.“

Į pateiktus klausimus nevienareikšmiškai atsakė vos 3 proc. respondentų: „kartais nežino, bet iš esmės tarp mūsų nėra paslapčių“, „greičiausiai nujaučia...“.

Klaipėdos miestas nebe pirmus metus dalyvauja tarptautiniame tyrime “Europos miestai prieš narkotikus (ECAD: European Cities Against Drugs). Islandijos Reikjaviko universiteto mokslininkų inicijuoto tyrimo tikslas - padėti Europos miestų politikams kovoti su jaunimo įsitraukimu į narkotikus.

Siekiant išsiaiškinti svaigalų, narkotinių medžiagų paplitimą tarp uostamiesčio moksleivių, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras apklausė 1896 Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklų dešimtokų.

„Tyrimas – labai didelės apimties. Moksleiviai turėjo atsakyti į kelias dešimtis įvairių klausimų – pradedant narkotikų, alkoholio, rūkalų vartojimu, baigiant požiūriu į gyvenimą, mokyklą ar santykius su tėvais bei pedagogais. Apibendrinus 2008 metų apklausos duomenis, išryškėja kai kurios ne itin džiuginančios tendencijos – pavyzdžiui, kasdien cigaretes rūko trečdalis apklaustų moksleivių, o kanapių 2008 metais vartojo daugiau mokinių nei 2006 metais“ , - pasakojo Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja l.a. direktoriaus funkcijas Ineta Pačiauskaitė.

Tyrimas atskleidė, kad narkotikus iš kanapių bent kartą gyvenime vartojo trečdalis apklaustų dešimtokų. 5,8 proc. moksleivių prisipažino bent kartą bandę kitų nelegalių narkotinių medžiagų.
Trečdalis (28 proc.) apklaustų dešimtokų teigė, kad  dauguma jų draugų per pastarąjį mėnesį vartojo kanapes (hašišą ar marihuaną). Daugiausiai moksleivių (19,4 proc.) kanapių pirmą kartą pabandė būdami vyresni nei 15 metų

Tyrimas parodė, kad aktuali išlieka ir moksleivių rūkymo problema – kasdien rūko trečdalis dešimtokų.  Kone pusė (48,7 proc.) apklaustų mergaičių patikino per pastarąsias 30 dienų surūkančios kasdien po vieną ir daugiau cigarečių. Palyginus su 2006 metais jų skaičius išaugo kelias procentais. Tuo metu, berniukų, rūkančių kasdien, šiek tiek sumažėjo. Paaiškėjo, kad rūkalus moksleiviai išbando labai jauname amžiuje - pirmą cigaretę penktadalis apklaustų moksleivių prisipažino surūkę būdami 11 metų ir jaunesni.

Pastebima, kad daugėja moksleivių, vartojančių stiprius alkoholinius gėrimus. Tris ir daugiau kartų per pastarąjį mėnesį prisipažino vartoję 16,5 proc. moksleivių (tai keliais procentais daugiau nei 2006 m.) Nestiprius alkoholinius gėrimus vartoję teigė trečdalis apklaustų dešimtokų (t.y. 32,8 proc.) Pirmą kartą pasigėrę penkiolikos ir vyresni prisipažino trečdalis tyrime dalyvavusių dešimtokų.

Tarptautinis tyrimas analizuoja daugybę faktorių, kurie gali įtakoti kvaišalų paplitimą ar nepaplitimą tarp moksleivių. Moksleivių buvo prašoma atsakyti į klausimus apie jų laisvalaikio praleidimo būdus, pomėgius, požiūrį į sportą, savęs ir kitų vertinimą, santykius su tėvais. Pasak tyrimo organizatorių, kai kurie faktai yra itin iškalbingi ir leidžia daryti prielaidą, kodėl moksleiviai ima vartoti kvaišaus. Pavyzdžiui, net pusė tyrime dalyvavusių moksleivių prisipažino, išskyrus fizinio lavinimo pamokas, beveik niekada nesportuojantys, itin daug moksleivių teigė laisvalaikiu neturį kuo užsiimti, tad daug laiko praleidžia mieste, prekybos centruose – pasak specialistų, tai neabejotinai įtakoja priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą.

Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu šį tyrimą atliko: J.Ruškus (VDU), D.Žvirdauskas (KTU, VDU), V.Stanišauskienė (KTU).

Tyrimo rezultatai atskleidė, jog Neformaliojo švietimo veikloje mažai dalyvauja vaikų, jaunesnių nei 7 metai.  Ikimokykliniame amžiuje vaikų neformaliojo švietimo įstaigose nėra, o jiems pradėjus eiti į mokyklą  įvyksta dalyvavimo neformaliojo švietimo įstaigose bumas.

Neformaliojo švietimo veiklos pradinėse klasėse yra įvairios, didelė pasiūla ir paklausa. Tai, kad užsiėmimai nėra ryškiai diferencijuoti pagal veiklos formas, kad vienas užsiėmimas gali integruoti kelias veiklos formas, vertintinas kaip teigiamas dalykas, nors tai sukuria užsiėmimų apskaitos problemas. Vaikai migruoja iš vienos veiklos į kitą, atsirenka jiems labiausiai priimtinas neformaliojo švietimo formas, diferencijuojasi pagal interesus.

Su kitais tyrimo rezultatais galite susipažinti paspaudę čia --->