Rūpinamės vaiko sveikata

Kas tas rotavirusas ir kaip su juo kovoti?

Tue, 19 Apr 2011 10:02:00 +0300

Rotavirusas – vienas iš dažniausių virusų, sukeliančių sunkų ūminį viduriavimą kūdikiams ir mažiems vaikams visame pasaulyje. Literatūros duomenimis, beveik visi vaikai iki penkerių metų amžiaus bent kartą yra sirgę rotavirusine infekcija. Kasmet pasaulyje rotavirusine infekcija (RVI) suserga apie 18 milijonų žmonių ir registruojama virš 500 000 mirčių, daugiausia – besivystančiose šalyse, kur medicininė pagalba yra ribota.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2010 metais RVI Vilniaus mieste susirgo 623 gyventojai, net 95 proc. visų susirgusiųjų buvo hospitalizuoti. Dažniausiai rotavirusine infekcija sirgo mažyliai iki trejų metų amžiaus, tai sudarė net 70 proc. visų susirgusių asmenų. Didžiausias sergamumas RVI Vilniaus mieste būna sausio – gegužės mėnesiais, kuriems tenka net apie 80 proc. viso metinio sergamumo, tačiau pavieniai susirgimai registruojami ištisus metus.

Rotavirusinė infekcija – tai virusinė žarnyno infekcija, pasireiškianti karščiavimu, viduriavimu, vėmimu, bendra organizmo intoksikacija. Infekciją sukelia virusas, priklausantis Reoviridae šeimai, Rotavirus genčiai. Šie virusai gana atsparūs išorinėje aplinkoje, ant sausų paviršių išlieka gyvybingi net iki 15 dienų, ant rankų – iki 4 valandų, vandenyje – iki 1 mėnesio. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio plovikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis medžiagomis ar 70 % etanolio turinčiais tirpalais bei virinant.

Rotavirusinės infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus ar virusų nešiotojas, kuris išskiria virusą su išmatomis. Rotavirusu užsikrečiama fekaliniu – oraliniu būdu per nešvarias rankas ar sergančiojo žmogaus išmatomis užterštus daiktus, indus, maistą. Ligos metu žmogus su išmatomis į aplinką išskiria labai daug rotavirusų (apie 108–1010 virusų viename ml išmatų), o tam kad užsikrėstume pakanka tik 10–100 rotavirusų. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4–6 dienas. Literatūros duomenimis, apie 50 proc. vaikų virusus su išmatomis išskiria vieną dieną, o 9 proc. net 3–5 dienas prieš pasireiškiant ligos simptomas. Būtent tokie asmenys ir sudaro didžiausią pavojų aplinkiniams. RVI imlumas yra visuotinis, tačiau dažniausiai, kaip buvo minėta, serga kūdikiai ir maži vaikai. Vyresni vaikai ir suaugę asmenys serga žymiai rečiau, jie dažniausiai serga lengvesne, ar besimptome ligos forma.

Rotovirusinės infekcijos inkubacinis periodas dažniausiai trunka nuo 12 valandų iki 5 parų. Ligos pradžia būna ūmi. Liga prasideda karščiavimu, vėmimu, dažnu viduriavimu labai vandeningomis išmatomis, ligonis skundžiasi pilvo skausmu, pūtimu, 20–40 proc. pacientų atsiranda ir respiracinių simptomų (sloga, kosulys, gerklės skausmas). Karščiavimas, vėmimas tęsiasi kelias dienas, o viduriavimas – 3–7 dienas. Vemdamas ir viduriuodamas ligonis praranda daug skysčių ir mikroelementų, organizme sutrinka elektrolitų pusiausvyra, gali sutrikti inkstų ir kitų gyvybiškai svarbių organų veikla. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams. Išnykus gastroenterito požymiams žmogus rotavirusą su išmatomis dažniausiai dar išskiria apie vieną savaitę. Literatūros duomenimis, maitinimas motinos pienu suteikia tam tikrą apsaugą nuo RVI pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tačiau nėra įrodymų, dėl ilgalaikės apsaugos. Persirgus rotovirusine infekcija išsivysto ilgalaikis imunitetas sunkios formos susirgimams. Susirgus pakartotinai klinikiniai ligos požymiai ir simptomai būna žymiai lengvesni.

Rotavirusų didelis atsparumas išorinėje aplinkoje ir ypač maža užkrečiamoji dozė sudaro palankias sąlygas plačiam jų paplitimui visuomenėje. Nepakankamas dėmesys vaikų žaidimų, motinos ir vaiko kambarių higieninei priežiūrai prekybos, pramogų bei viešojo maitinimo įstaigose galimai įtakoja tokį spartų susirgimų plitimą. Vaikai, lankantys ikimokyklinio, neformaliojo ugdymo įstaigas rotavirusine infekcija neretai užsikrečia ten, o vyresnieji bei suaugę asmenys – namuose nuo sergančių mažųjų šeimos narių. Ligos išvengti sudėtinga, jei maistą gamina serganti mama, ypač jeigu produktai vartojami be šiluminio apdorojimo.

Mažinant galimybę užsikrėsti rotavirusais, reikia vengti kontakto su sergančiuoju. Sergančų vaikų negalima vesti į ugdymo įstaigas ar kitas vaikų susibūrimo vietas. Rekomenduojama susirgusįjį, ar įtariamą sergant kuo anksčiau atskirti (izoliuoti) nuo sveikų asmenų, skiriant jam atskirą kambarį, ar vietą kambaryje. Patalpas kur yra ligonis kuo dažniau vėdinti, bei valyti drėgnu būdu ne mažiau kaip 2 kartus per dieną, naudojant atskirą valymo inventorių. Rekomenduojama kasdien atlikti patalpų ir namų apyvokos daiktų dezinfekciją. Aplinkai valyti ir dezinfekuoti naudojamos šiluminės (karštas vanduo) ir cheminės priemonės (buitinės valymo arba dezinfekuojančios valymo priemonės) ir būdai (virinimas, skalbimas, plovimas, šluostymas). Vaiko žaislų plovimui rekomenduojama naudoti tik muilo ar sodos tirpalą. Ligonis ir slaugantys asmenys turi laikytis asmens higienos, rekomenduojama, ne tik plauti rankas su muilu, bet ir dezinfekuoti alkoholio turinčiomis priemonėmis.

Siekiant apsaugoti vaikus nuo rotavirusinės infekcijos rekomenduojama juos paskiepyti. Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, registruotos dvi saugios ir efektyvios vakcinos, kurios skirtos vaikams nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių amžiaus.

Kaip pabrėžė vyriausioji specialistė Natalija Beliakova, turime prisiminti, kad vienas iš pagrindinių rotavirusinės infekcijos plitimo veiksnių yra užterštos rankos. Taigi pagrindinė nespecifinė RVI profilaktika – rankų higiena. Rankas reikia plauti ne tik pasinaudojus tualetu, bet ir grįžus namo, prieš valgį ar maisto gaminimą.

Informuoja LR Sveikatos apsaugos ministerija

Naujos metodinės rekomendacijos „ Sveikatą stiprinančią mokyklų veiklos vertinimo rodikliai ir jų taikymas ikimokyklinio ugdymo mokyklose“

Tue, 19 Apr 2011 09:54:00 +0300

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras šių metų balandžio mėnesį išleido naujas metodines rekomendacijas „Sveikatą stiprinančią mokyklų veiklos vertinimo rodikliai ir jų taikymas ikimokyklinio ugdymo mokyklose“ . Šias metodines rekomendacijas parašė dvi autorės: Higienos instituto dr. Aldona Jociutė ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė.Dalia Sabaliauskienė.

Vystant sveikatos stiprinimo procesus, 2007 m. buvo parengtos ir išleistos „Sveikatą stiprinančių mokyklų veiklos vertinimo rodiklių ir jų taikymo“ metodinės rekomendacijos, kuriomis jau treji metai sveikatos stiprinimo procesams mokykloje įsivertinti naudojasi bendrojo lavinimo mokyklos. Nuo šiol tokią priemonę turės ir ikimokyklinio ugdymo mokyklos. Šios metodinės rekomendacijos padės stiprinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokyklų bendruomenių gebėjimus nustatyti ir valdyti kokybinius ir kiekybinius sveikatą stiprinančios veiklos mokykloje pokyčius.

Metodinės rekomendacijos parengtos taip, kad būtų suprantamos ikimokyklinio ugdymo specialistams, atliekantiems ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus auditą. Ikimokyklinio ugdymo mokykloms, esančioms Sveikatą stiprinančių mokyklų tinkle, šios metodinės rekomendacijos padės įsivertinti sveikatinimo veiklos pasiekimus, pamatyti pokyčius bei tobulinti veiklą, išryškinti gerosios praktikos pavyzdžius ir juos skleisti mokyklos bendruomenės nariams ir kitoms mokykloms. Ikimokyklinio ugdymo mokykloms, planuojančioms tapti sveikatą stiprinančiomis mokyklomis, šios metodinės rekomendacijos gali būti vertinga priemonė fiksuojant esamus pasiekimus ir trūkumus bei numatant priemones jiems pašalinti. Parengtos pavyzdinės iliustracijos gali būti orientyras ikimokyklinio ugdymo mokyklos specialistams rengiant ir koreguojant sveikatos stiprinimo programas, mokyklos pripažinimui sveikatą stiprinančia mokykla.

Tikimės, kad šis leidinys padės specialistams įsivertinti vykdomą sveikatos stiprinimo veiklą ir ieškoti naujų sprendimų vaikų sveikatos labui. Leidinį galima rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro internetinėje svetainėje adresu http://www.smlpc.lt/lt/metodine_medziaga/

Informuoja LR Sveikatos apsaugos ministerija

Gyventi sveikai – ir lengva, ir sunku

Thu, 30 Dec 2010 14:48:00 +0200

VL žurnalistė Aušra Pocienė

Per didžiąsias metų šventes vieni kitiems linkime sveikatos. O ji labiausiai priklauso nuo mūsų pačių. Ką daro, kad būtų sveiki ir laimingi, ir ką patartų kitiems, pasiteiravome žinomų šalies medikų ir sveikatos specialistų.

Septyni kasdieniai darbai

„Kai sakome, kad negaluojame ar sergame, dviem atvejais iš trijų turime sutikti, kad esame apsileidę arba nemokšos. Jei laikytumėmės paprastų tiesų, kurios žinomos ir propaguojamos dar nuo Vydūno laikų, ligų ir nelaimių būtų kur kas mažiau“, – įsitikinęs Lietuvos sveikuolių lyderis Dainius Kepenis. Kad būtume sveiki ir kūnu, ir siela, pasak D.Kepenio, turime grūdintis, judėti, sveikai maitintis, kontroliuoti save, medituoti, melstis ir atgailauti. Tai – septyni darbai, kuriuos kiek vienas žmogus turėtų kasdien padaryti. Vis kartu jie sukuria sinerginį efektą ir mobilizuoja sveikąsias organizmo galias. „Kiekvieną vakarą eidamas miegoti žmogus turėtų savęs paklausti, ar nieko blogo niekam nepadarė, ar paprašė atleidimo, jei kažką užgavo, ar pabuvo nurimęs medituodamas, ar nepersivalgė, ar buvo suprakaitavęs, ar apsiliejo šaltu vandeniu, kad neperšaltų. Turėtume visada rūpintis, kad mūsų kūnas, siela ir dvasia būtų sotūs, švarūs ir atsparūs. O kad pasiektume šios harmonijos, reikia turėti tikėjimo, darbštumo ir kantrybės“, – savąją gyvenimo filosofi ją dėstė 58-erių D.Kepenis. Tačiau sveikuolis neslepia, kad laikytis šių taisyklių jam pačiam pavyksta ne visada. „Būčiau šventasis“, – juokėsi sveikuolis. Anot jo, jei žmogus nori būti sveikas, bent valandą per dieną turi paskirti sau. Tuomet tikrai sulauks gražios ir sveikos senatvės.

Stresą būtina valdyti

Šias paprastas ir visiems žinomas tiesas pakartojo ir žinomas medikas, Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga. „Galbūt ne visada pačiam pavyksta taip teisingai gyventi, tačiau patarti kitiems galiu“, – sakė jis. Vienas svarbiausių dalykų, padedančių žmogui išlikti sveikam, anot gydytojo, yra judėjimas. Kasdien bent po pusvalandį reikėtų pavaikščioti, pasportuoti. Dabar tam yra labai palankus metas – galima paslidinėti, tiesiog pavaikščioti po apsnigtą mišką pabūti gryname ore. Būtina sveikai maitintis, valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, vengti prisivalgyti prieš miegą, ypač riebaus maisto, nevartoti daug druskos, kuri provokuoja širdies ir kraujagyslių ligas. Reikėtų rūpintis normaliu kūno svoriu. Geriau valgyti dažniau ir mažiau. Antsvoris, pasak J.Sąlygos, didina kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį, riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, nuo kurių visame pasaulyje ir Lietuvoje miršta daugiausia žmonių. Sveikatą ardo alkoholio vartojimas, rūkymas, o ypač stresas, tapęs kasdieniu daugelio mūsų gyvenimo palydovu. „Mūsų gyvenimas kupinas stresų, neigiamų emocijų, kurios yra tiesioginis širdies dirgiklis, daugelio ligų priežastis. Stresą valdyti nėra lengva, reakcijos priklauso nuo kiekvieno žmogaus jautrumo. Stresą valdyti padeda saviįtaiga, užsiėmimas mėgstamu darbu, buvimas gamtoje. Visa tai veikia raminamai, padeda nuvyti blogas mintis, neigiamas emocijas“, – aiškino J.Sąlyga.

Mokėti džiaugtis ir liūdėti

Anot psichologo, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docento Dainiaus Pūro, dvasinė žmogaus sveikata (ją dar galima vadinti psichikos ar proto sveikata) yra ne mažiau svarbi už fizinę, arba kūno, sveikatą. Svarbu žinoti pagrindinius proto sveikatos stiprinimo principus ir, nors tai nelengva, stengtis jų laikytis kasdieniniame gyvenime. „Aš pats stengiuosi jų laikytis, nors, prisipažįstu, ne visada pavyksta. Bet blogiausia, kai žmonės apie tai visai nesusimąsto arba ignoruoja šiuos svarbius dalykus“, – sakė psichologas. Vienas šių principų – būti savimi tarp kitų. Vadinasi, reikia suderinti du sunkiai suderinamus dalykus: būti savimi, turėti savo principus ir jų laikytis, o kartu būti lanksčiu. Anot D.Pūro, daugumai paprastai užtenka lankstumo, tačiau lankstumas, virtęs konformizmu, atsisuka prieš pati žmogų. Gal ir pasiekiama trumpalaikė nauda, bet ilgainiui žmogus gali prarasti savo dvasinį stuburą, tai yra save patį. „Žmonės neturėtų bijoti pripažinti turintys psichologinių problemų. Tai normalu. Nenormalu tvirtinti, kad tu jų neturi. Tokia akla psichologinė gynyba anksčiau ar vėliau virsta prasta gyvenimo kokybe“, – aiškino D.Pūras. Anot jo, turime išmokti džiaugtis gyvenimu, ypač kasdienėmis maloniomis smulkmenomis. Tačiau turime mokėti ir liūdėti, kai atsitinka nelaimė. Nesveika bambėti dėl smulkmenų ir pavydėti tiems, kam geriau sekasi. Kuo žmogus labiau sureikšmina savo tariamas nesėkmes, kuo labiau jis siekia vien materialinės naudos, tuo jis tampa labiau dvasiškai pažeidžiamas. Geriausia apsauga nuo dvasiniu krizių – elgtis taip, kaip norėtum, kad kiti elgtųsi su tavimi. „Nebijokime kartais pasielgti kaip vaikai. Visi mes buvome vaikai ir jais tam tikra prasme išlikome. Tai – nuoširdumo ir geros dvasines sveikatos pagrindas“, – patarė D.Pūras. Tačiau esame suaugę žmonės ir atsakome už savo veiksmus, tad sprendimus gyvenime turime priimti patys. Sugebėjimas tą daryti yra dvasinio brandumo ir dvasines sveikatos pagrindas.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis mažėja

Thu, 30 Dec 2010 14:47:00 +0200

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, 51-ąją šių metų savaitę (gruodžio 20-26 d.) sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis Lietuvoje, lyginant su prieš tai buvusia savaite, sumažėjo ir buvo 43,3 atv./10 000 gyv.

Praėjusiais metais tą pačią savaitę bendras Lietuvos rodiklis buvo 46,4 atv./10 000 gyv.
Bendras didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo sezoniniu gripu ir ŪVKTI sukeltomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę - 43,3 atv./10 000 gyv. (50 savaitę buvo 55,3 atv./10 000 gyventojų). Tebevyrauja ŪVKTI, tačiau registruojamų gripo atvejų nežymiai daugėja.
Didžiausias sergamumas praėjusią savaitę užregistruotas Vilniaus (61,3 / 10 tūkst. gyv.) ir Kauno (47,1 / 10 tūkst. gyv.), Šiaulių (41,6 / 10 tūkst. gyv.) ir Telšių (39,1 / 10 tūkst. gyv.) regionuose. Mažiausiai sergančiųjų išlieka Tauragės (19,4 / 10 tūkst. gyv.) ir Utenos (29,8 / 10 tūkst. gyv.) regionuose.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 25 Europos šalys registruoja žemą sergamumo gripu ir ŪVKTI lygį, tik Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Airijoje ir Portugalijoje registruojamas vidutinis sergamumo lygis. Dauguma šalių praneša apie didėjančią sergamumo tendenciją. Iš visų išskirtų virusų 69 proc. sudaro A tipo gripo virusas, pagal subtipavimą 91 proc. sudaro pandeminis A (H1N1) gripo virusas, 9 proc.- A (H3) ir 31 proc. B tipo. Tai rodo, jog Europoje jau prasideda gripo epidemija su dominuojančiais pandeminio A (H1N1) ir B tipo gripo virusais.
Nuo 40 metų savaitės gauta net 400 pranešimų apie sunkios ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (SARI) atvejus. Pirmoji šalis, kurioje registruoti SARI atvejai - Jungtinė Karalystė.
Informacija apie gripą Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje - www.sam.lt
Daugiau informacijos:
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, tel. (8 5) 230 0124, (8 5) 230 0124, g.amasenkovaite@ulac.lt, www.ulac.lt
Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos,
tel. (8 5) 277 8036, (8 5) 277 8036, lina.biekstaite@vvspt.lt, www.vvspt.lt

SAM Ryšių su visuomene skyrius

Per maistą ir vandenį plintančios užkrečiamosios ligos tyko namuose

Fri, 05 Nov 2010 09:39:00 +0200

Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad per šių metų rugsėjo mėnesį ir spalio mėn. pirmuosius du dešimtadienius Kauno apskrityje buvo registruoti 364 susirgimai žarnyno infekcinėmis ligomis. Įtariama, kad net 323 iš 364 (88,7 proc.) susirgusiųjų, galėjo užsikrėsti namuose. Kai vienu metu suserga ne vienas, o du trys šeimos nariai, tai įvardijama kaip protrūkis šeimoje. Buvo registruota 10 tokių protrūkių.

Ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų atsiradimą ir plitimą dažniausiai įtakoja geriamojo vandens, maisto produktų kokybė ir asmens higiena. Neramina tai, kad pastaruoju metu gyventojai taupydami vandenį dažnai neplauna rankų ir nepakankamai gerai išplauna indus. Kai kurie gyventojai namuose taupydami elektros energiją, ypač šaltuoju metų laikotarpiu, atjungia šaldytuvus, o įsigiję greitai gendančių maisto produktų, laiko juos kelias dienas kambario temperatūroje.

Kauno visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė Laima Stragienė primena, kad ūmių žarnyno infekcinių susirgimų galima išvengti laikantis paprastų ir visiems žinomų taisyklių:
• Negalima neapgalvotai taupyti vandens asmens higienai, o elektros energijos – maisto produktų saugumui.
• Prieš gaminant patiekalus iš žalios mėsos, paukštienos, kiaušinių ir baigus juos gaminti, būtina nusiplauti rankas, nuvalyti stalus, tinkamai išplauti indus bei įrankius.
• Gaminamą ir paruoštą maistą reikia laikyti tinkamoje temperatūroje, greit gendantį – tik šaldytuve;
• Negalima bet kur valgyti neaiškios kilmės patiekalų, ne šaldytuve laikytų produktų, žalių kiaušinių, nepakankamai šiluma apruoštos mėsos, ypatingai paukštienos, taip pat žuvies, bei neplautų vaisių ir daržovių.
• Ypač rizikinga pirkti pieną pakelėse, iš privačių atsitiktinių asmenų, supiltą į abejotino švarumo butelius ar kitas talpas, laikomą kelias valandas be šaldymo įrangos.
• Įsigyjant maisto produktus būtina atkreipti dėmesį į realizavimo datą.
• Kepant mėsą ant laužo, svarbu, ją gerai iškepti: pavojingos bakterijos žus, kai temperatūra gabalo viduje bus ne žemesnė kaip 80-90°C. Mėsa gabalo viduje neturi būti rausva - priešingu atveju galime susirgti salmonelioze, kampilobakterioze, listerioze.
• Negalima gerti netvarkingų šachtinių šulinių ar atvirų telkinių vandens, nes jie neretai būna užteršti žarnyno užkrečiamųjų ligų sukėlėjais.

Pajutus pirmuosius užkrečiamosios ligos požymius: pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Laima Stragienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, tel. (8 37) 33 16 95.

Kristina Motiejūnaitė, Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene), tel. (8 37) 33 16 92, el. p.: kristina.motiejunaite@kaunas.vvspt.lt

Informuoja LR Sveikatos apsaugos ministerija

Klaipėdoje - sveikiausių dantukų konkursas

Thu, 04 Nov 2010 10:19:00 +0200

Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras antrus metus iš eilės pradinių klasių moksleiviams rengia konkursą „Sveiki mano dantukai“. Konkurse dalyvaus septyniasdešimt pradinukų iš 14 uostamiesčio mokyklų.

„Šis konkursas – tai linksmas renginys, kuriame mažieji klaipėdiečiai turės galimybę pademonstruoti savo žinias apie burnos higieną, dantukų valymo įpročius. Tai ne tik proga vaikams rungtis dėl įvairių prizų, bet ir bandymas atkreipti dėmesį į Lietuvoje opią problemą – ne itin gerą vaikučių dantų būklę“ , - pasakojo Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro specialistė Diana Butkienė.

Lietuvoje atliktos epidemiologinės studijos rodo, kad 50 proc. trimečių vaikų jau turi sugedusius dantis (98 proc. šių dantų pažeidimų yra negydyti). Viena pagrindinių ankstyvojo vaikų ėduonies priežasčių nurodoma netinkama dantų priežiūra.

Specialistų teigimu, karieso ir dantų ligų paplitimą galima ne tik sumažinti, bet ir jo išvengti. Burnos higiena ir dantų švara padeda išsaugoti sveikus dantis. Tačiau, kaip rodo moksliniai tyrimai, daugelis vaikų nereguliariai valo dantis arba jų visai nevalo. Stomatologai rekomenduoja valyti dantis mažiausiai du kartus per dieną.

Dažniausiai dantys genda nuo apnašų, susikaupusių ant dantų ir tarpdančiuose. Jos susidaro iš maisto dalelyčių gleivių ir bakterijų. Apnašose iš gliukozės gaminasi rūgštys, kurios pamažu ardo emalio paviršių, jei nepašalinamos nuo danties. Vaikučių dantukais pirmiausia turėtų rūpintis tėvai – mažyliai nesugeba kruopščiai ir tinkamai išsivalyti savo dantukų, todėl patiems mažiausiems vertėtų juos išvalyti.

Konkursas “Sveiki mano dantukai” bus rengiamas lapkričio 5 d. (penktadienį) 10 val. Versmės pagr. mokykloje (I. Simonaitytės g. 2) . Konkurse dalyvaus 2 – 4 klasių moksleiviai. Laimėtojai Klaipėdos garbę gins Klaipėdos apskrities konkurse.

Apsaugokime vaikus nuo gripo

Thu, 28 Oct 2010 10:08:00 +0300

Kaip ir kasmet, prasidėjus gripo sezonui, visuomenės sveikatos specialistai ragina gyventojus skiepytis nuo gripo ir taip išvengti galimų sunkių šios ligos formų arba komplikacijų. Nemažai gyventojų, siekdami įvertinti savo šeimos apsisaugojimo nuo gripo galimybes, kreipiasi į specialistus su klausimais apie vaikų skiepijimą sezoninio gripo vakcina.

Į šiuos klausimus atsako Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Rudžinskaitė.

Kokio amžiaus vaikus galima skiepyti nuo gripo?

Visos trys 2010–2011 m. sezoninio gripo vakcinos (Vaxigrip, Influvac, Fluarix 0,5 ml) yra skirtos asmenims nuo 3 metų (36 mėnesių) amžiaus. Be to, vaikams nuo 6 iki 35 mėn. yra speciali vaikiška vakcina (Vaxigrip vaikams 0,25 ml).

Kodėl tikslinga vaikus paskiepyti nuo sezoninio gripo?
Vaikus skiepyti nuo gripo tikslinga, nes:
• Mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra didelė tikimybė užsikrėsti gripu nuo kitų sergančių vaikų.
• Iš mokyklos ar darželio parneštu gripo virusu vaikas gali pasidalinti su šeimos nariais, tėveliais, jaunesniu broliuku ar sesute, kurių skiepyti dar negalima.
• Pastebėta, kad pradėjus aktyviau nuo gripo skiepyti vaikus, sumažėjo ir suaugusiųjų sergamumas. Tyrimais įrodyta, kad gripas pavojingiausias patiems jauniausiems (iki 2 m. amžiaus) ir patiems vyriausiems (vyresniems nei 65 m. amžiaus) asmenims.
• 2009 m. gripo pandemija parodė, kad naujasis gripo virusas, kuris turėtų cirkuliuoti dar daugelį metų, pavojingiausias jauniems ir sveikiems asmenims.

Kaip turėtų vykti vaikų vakcinacija sezoninio gripo vakcina?

Anksčiau nevakcinuotiems sezoninio gripo vakcina vaikams iki 9 m. amžiaus rekomenduojamos dvi vakcinos dozės: antra vakcinos dozė skiriama ne anksčiau kaip po 4 savaičių nuo pirmosios.

Kiek laiko šios vakcinos turėtų apsaugoti vaiką nuo gripo?

Sezoninio gripo vakcinos apsauga pirmiausia priklauso nuo individualios organizmo reakcijos. Paprastai pakankamas imunitetas susiformuoja nuo vienos vakcinos dozės jau po 2 savaičių ir trunka 6–12 mėn. Deja, šimtaprocentinės apsaugos nesuteikia nė viena vakcina, tačiau paskiepytieji serga žymiai lengvesne ligos forma, jiems rečiau pasitaiko gripo komplikacijų, rečiau tenka gydytis ligoninėje, vartoti antibiotikus.

Kada nerekomenduojama skiepyti vaikų sezoninio gripo vakcina?

Nerekomenduojama skiepyti:
• vaikų, kurie yra alergiški kiaušinio baltymui arba kitai vakcinos sudedamajai daliai;
• esant ūmios peršalimo ligos požymiams (tokiu atveju skiepijimą rekomenduojama atidėti).

Kokios nepageidaujamos reakcijos gali pasitaikyti paskiepijus vaiką sezoninio gripo vakcina?

Reikėtų nepamiršti, kad gripas yra daug kartų sunkesnis ir pavojingesnis už visas nepageidaujamas reakcijas, kurių gali pasitaikyti. Nepageidaujamos reakcijos į sezoninio gripo vakciną priklauso nuo individualaus organizmo. Dažniausiai pasitaikančios nepageidaujamos reakcijos į sezoninio gripo vakciną: paraudimas, patinimas, skausmingumas dūrio vietoje, karščiavimas, negalavimas, šaltkrėtis, nuovargis, galvos skausmas, prakaitavimas. Paprastai visos šios nepageidaujamos reakcijos praeina savaime per 2–3 dienas.
Sezoninio gripo vakcinos teikiama nauda yra žymiai didesnė už galimą riziką.

Ar skiepai nuo sezoninio gripo vaikams yra mokami?

Vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis, yra skiepijami valstybės biudžeto lėšomis įsigyta sezoninio gripo vakcina (nemokamai). Visiems kitiems vaikams sezoninio gripo vakcina yra mokama.

Kur reikėtų kreiptis, norint paskiepyti vaiką sezoninio gripo vakcina?

Dėl skiepų nuo sezoninio gripo ar kitais klausimais susijusiais su gripu ir skiepais nuo jo, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Kristina Rudžinskaitė, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja, tel. (8 37) 33 1677.

Kristina Motiejūnaitė, Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene), tel. (8 37) 33 1692, el. p.: kristina.motiejunaite@kaunas.vvspt.lt

Informuoja LR Sveikatos apsaugos ministerija

Ką reikia žinoti apie silantus?

Wed, 30 Jun 2010 08:49:00 +0300

DMN inf.

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet Lietuvoje vykdoma vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis prevencinė programa. Nors valstybė skiria pakankamai lėšų vaikų dantukų priežiūrai, dalis pinigų lieka nepanaudota.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistai nurodo, ką reikia žinoti apie silantus.

Kas yra silantai? Silantai – tai skysta plombinė medžiaga, kuria užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagelės. Taip dantys apsaugomi nuo dantų ėduonies, be to, juos lengviau valyti. Verta žinoti, kad silantais dengiami tik nesugedę nuolatiniai dantys.

Ar silantai visiškai apsaugo nuo ėduonies? Nors dantų ėduonies profilaktika gali būti vykdoma įvairiomis priemonėmis, tačiau įrodymais pagrįsti medicinos duomenys patvirtina silantavimo efektyvumą. Specialistai teigia, kad laiku padengus vaikų dantis silantais, karieso atsiradimo tikimybė sumažėja 80–90 procentų.

Kokio amžiaus vaikų dantukai gali būti dengiami silantu? 6 – 14 metų. Efektyviausia ir rekomenduojama vos išdygus pirmiems nuolatiniams krūminiams dantims. Delsti negalima, nes vėliau padengimas silantais neduos norimo efekto.

Ar dengimas silantais skausmingas? Ne. Tai neskausminga keliolika minučių trunkanti procedūra. Dantuko gręžti nereikia. Danties paviršius nuvalomas, apdorojamas specialiais skysčiais ir padengiamas silantu, naudojant labai mažą šepetėlį ar specialų švirkštą, silantas šiuo metu dažniausiai yra sukietinamas, panaudojant specialią šviesą.

Ar ši paslauga mokama? Pagal šią programą numatytas paslaugas 6–14 metų vaikams nemokamai teikia sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusios poliklinikos, šeimos medicinos centrai, kuriuose dirba gydytojai odontologai arba burnos higienistai. Gydymo įstaigoms, sudariusioms sutartį su ligonių kasomis, iš PSDF biudžeto mokama už visas minėto amžiaus vaikams suteiktas paslaugas. Nesudarę šių sutarčių privačiai dirbantys odontologai tokių paslaugų nemokamai neteikia.

Kodėl vienų vaikų dantis ėduonis puola dažniau nei kitų? Dantų ėduonies atsiradimą lemia daugelis priežasčių: burnos higiena, sumažėjęs dantų atsparumas, dantų apnašos, paveldimumas. Įtakos turi ir mitybos įpročiai: neracionali mityba, didelis angliavandenių kiekis maiste, netinkamas mitybos režimas, mažas fluoro kiekis geriamajame vandenyje ir kt.

Ką daryti jeigu iškrito silantas? Padengtų silantais dantų kontrolė atliekama po 3 mėnesių, vėliau – kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.

Padengus dantukus silantais, rečiau reikės valytis dantukus? Klaidinga manyti, kad, padengus dantis silantais, galima nelabai kruopščiai valyti dantis, netinkamai maitintis, reguliariai nebetikrinti burnos pas odontologą. Tokiu atveju burnos bakterijos ir rūgštys “sugraužia” ne tik dantis, bet ir silantus, netgi plombas.

Lietuvoje dengimas silantais ne toks populiarus? Tėveliai Lietuvoje ne taip aktyviai naudojasi šia nemokama paslauga kaip kitose šalyse Nors lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto kasmet skiriama pakankamai (šiemet 2 mln. litų) – beveik kasmet dalis jų lieka nepanaudota. Per pirmus keturis šių metų mėnesius šios prevencinės pagalbos paslaugomis pasinaudojo mažiau vaikučių nei pernai: jei pernai minėtu laikotarpiu silantavimo paslaugos buvo suteiktos 20 813 vaikų, tai šiemet penktadaliu mažesniam vaikų skaičiui – 16 628.

Kad iškylos į gamtą negadintų nuotaikos

Wed, 30 Jun 2010 08:46:00 +0300

Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad prasidėjus vasarai ir šylant orams bei arėjant ilgiesiems nedarbo savaitgaliams, padažnėja išvykų į gamtą, todėl galima tikėtis per maistą plintančių infekcinių ligų pagausėjimo. Vasaros laikotarpiu dažniausiai užsikrečiama bakterinėmis žarnyno infekcijomis, tokiomis kaip salmonelioze, šigelioze, kampilobakterioze, ešerichioze ir kt.

Šias ligas sukeliančios bakterijos šiltomis oro sąlygomis gali ilgai išgyventi aplinkoje, o patekusios į maisto produktus – daugintis. Kai kurios maiste besidauginančios bakterijos gali gaminti toksiną, kuris taip pat gali būti apsinuodijimo maistu priežastis.

Dažniausiai apsinuodijama greitai gendančiu maistu, tokiu kaip: karšto rūkymo mėsa, žuvis, dešros, taip pat pieno produktai, kreminiai gaminiai ir kt., bei nurijus patogeniniais mikroorganizmais užteršto atvirų vandens telkinių vandens.
Pagrindinė žarnyno užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonė yra švarios rankos ir švari aplinka.

Siekiant poilsio gamtoje metu išvengti žarnyno užkrečiamųjų ligų, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė pataria:
• Ruošiantis į kelionę ar į gamtą, įsidėti negreitai gendančių maisto produktų.
• Užkandžiams gamtoje pasiimti labiausiai tinkamo maisto - šalto rūkymo mėsos gaminių, traškučių, sausainių be kreminio įdaro, kondensuoto arba labai aukšta temperatūra apdoroto pieno, vaisių, daržovių.
• Vykstant į gamtą kelioms dienoms labai svarbu įvertinti kiek ir kokių maisto produktų pasiimti, ypač jei ten nebus šaldytuvo, geriamo vandens.
• Maistą termoizoliacinėse talpose laikyti ne ilgiau kaip vieną dieną.
• Neplauti vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje.
• Maistui ir indų plovimui vartoti tik švarų geriamą vandenį.
• Maudantis jūroje, ežere ar upėje, stengtis, kad vandens nepatektų į burną.
• Prieš valgį nusiplauti rankas su muilu.
• Kelionės ar išvykos metu turėti drėgnų servetėlių rankoms.
• Saugoti maistą nuo musių ir graužikų.
• Vengti užkandžiauti paplūdimiuose prekiaujamais pyragėliais su mėsa ar dešrelėmis.

Jeigu nepavyko išvengti maistu plintančios infekcinės ligos, pajutus pirmuosius ligos požymius (pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą), patartina kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Orina Ivanauskienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja, tel. (8 37) 33 16 77, el. p. orina.ivanauskiene@kaunas.vvspt.lt

Kristina Motiejūnaitė, Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene), tel. (8 37) 331692, el. p.: kristina.motiejunaite@kaunas.vvspt.lt

Informuoja LR Sveikatos apsaugos ministerija

Neretai vaikų sveikatos pažymos pildomos aplaidžiai

Wed, 16 Jun 2010 09:28:00 +0300

Marija Gabrienė
LTV naujienų tarnyba

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistai nustatė, kad neretai medikai vaikų sveikatos pažymas pildo formaliai.

Specialistai sako, kad dėl to dalis kaltės tenka ir moksleivių tėvams, kurie į vaikų sveikatos patikrinimą kartais žiūri aplaidžiai, praneša LTV naujienų tarnyba.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistai, patikrinę 19 tūkstančių vaiko sveikatos pažymų, kurios pernai buvo pristatytos į uostamiesčio mokyklas, nustatė, kad nemažai jų užpildytos atmestinai.

„Gydytojai dažniausiai neužpildo kūno masės indekso, nepamatuoja kraujospūdžio ir tiesiog nenurodo galutinės diagnozės, kuri yra mums labai svarbi. Nes mokykloje dirbantys visuomenės sveikatos specialistai privalo žinoti, kokia mokinio liga, į ką reikia labai atkreipti dėmesį“, – sako Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pavaduotoja Ineta Pačiauskaitė.

Šie duomenys, pasak specialistų labai svarbūs mokytojams, nes pagal juos vaikai skirstomi į grupes per kūno kultūros pamokas. O ištikus nelaimei, vaikui būtų suteikta kokybiška pirmoji pagalba.

Medikai pripažįsta, kad juos vargina didelis popierizmas ir rudenį nusidriekiančios moksleivių eilės. Per keturias darbo valandas tenka priimti po trisdešimt vaikų.

„Būna daug žmonių, nespėjam, didelis krūvis mums. Pavargstam ir tada gali praleisti, ko nors nepažymėti.Vis tik geriau, kai ateina per priėmimą dešimt,negu kai ateina dvidešimt“, – teigė Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyresnioji vaikų ligų gydytoja Nijolė Mandeikienė.

Sveikatos pažymą į mokyklą privalu pristatyti iki rugsėjo penkioliktosios, tačiau daugelis tėvų susigriebia tik artėjant rugsėjui ar net prasidėjus mokslo metams.

„Tada jie bėga staigiai pas gydytoją ir prašo, kad jiems skubiai būtų užpildyta pažyma, nes jie turi pristatyti į mokyklą. Mes manom, kad ir dėl tokios priežasties gydytojai ne 100 proc. užpildo šitą pažymą“, – tvirtina I. Pačiauskaitė.

Specialistai primena,kad profilaktiškai vaiko sveikatą tikrinti reikia kartą per metus. Gavusiesiems pažymą metų pradžioje, pakartotinai prieš rugsėjį tikrintis nebūtina.