PAŠALPOS

Ligos pašalpa

Wed, 20 Jan 2010 13:12:00 +0200

Kas turi teisę gauti ligos pašalpą?

Asmenys, kurie:

pripažinti laikinai nedarbingais ir jiems išduotas nedarbingumo pažymėjimas;
draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu (už juos mokamos socialinio draudimo įmokos):
dėl ligos (ar šeimos nario slaugos) nedirbo ir prarado darbo pajamas;
tapo laikinai nedarbingais darbo laikotarpiu;
pirmajai laikinojo nedarbingumo dienai turi ne trumpesnį kaip 3 mėn. per paskutinius 12 mėn. arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą *;
kreipėsi į Sodros teritorinį skyrių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ligos pabaigos.

*Stažo reikalavimas netaikomas:

apdraustiesiems, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios dar nebuvo sukakę 26 metų ir iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais, neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimo datą įrodantį dokumentą (pvz., diplomą su priedu).
apdraustiesiems, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu buvo draudžiami kaip pareigūnai (statutiniai valstybės tarnautojai, pareigūnai - pvz., policininkai), ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo iki kol jie tapo apdraustaisiais (išėjimo iš pareigūno tarnybos ir tapimo apdraustuoju ligos ir motinystės socialiniu draudimu) neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti pažymą apie tarnybos pabaigą iš buvusios tarnybos.

Apie ligos pašalpų skyrimą asmenims, gaunantiems pajamas pagal autorines sutartis – šio skyriaus 14 atsakymas

2. Kada skiriama pašalpa?

Kai laikinasis nedarbingumas atsiranda dėl:

ligos arba traumos, išskyrus ligos pašalpų skyrimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų, pripažintų draudiminiais įvykiais, atvejus;
užkrečiamų ligų protrūkių ir epidemijų;
vaikų priežiūrai – jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas;
šeimos nario ligos – jeigu jį būtina slaugyti;
gydymosi proteziniame ir/ar ortopediniame stacionare.
šeimos nariui – motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui, kuris dėl savo ligos ar traumos (gydančio gydytojo sprendimu) negali prižiūrėti šio vaiko.

Pašalpa skiriama, jeigu apdraustasis tapo laikinai nedarbingu darbo laikotarpiu.

Asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais 2009-05-01 ir vėliau, ligos pašalpa po atleidimo iš darbo mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą sudaro: laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos ar turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui; ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), tėvystės, profesinės reabilitacijos pašalpų gavimo laikas; ligos pašalpų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų gavimo laikas; nedarbo socialinio draudimo išmokų gavimo laikas.

Jeigu apdraustojo asmens ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, taikomas 30 kalendorinių dienų mėnuo. Per kalendorinį mėnesį negali būti įskaityta daugiau kaip vienas ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo mėnuo.

Tais atvejais, kai apdraustasis asmuo neturi reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai jis buvo išleistas vaiko priežiūros atostogų, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 12 mėnesių laikotarpio, buvusio prieš pastarąsias atostogas.

3. Koks yra ligos pašalpos dydis?

Už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, ligos pašalpą moka darbdavys (slaugant sergančius šeimos narius, ligos pašalpa mokama iš „Sodros“ biudžeto lėšų nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos). Ši pašalpa negali būti mažesnė kaip 80 procentų ir didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu asmuo dirba keliose darbovietėse, ligos pašalpą už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka kiekvienas darbdavys.

Vidutinis darbo užmokestis nustatomas pagal Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintą Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą (Žin., 2003, Nr. 52-2326). Informaciją šiuo klausimu teikia Valstybinė darbo inspekcija tel. (8-5) 213 97-72 (8-5) 213 97-72.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ligos pašalpa iš darbdavio lėšų mokama tik tuo atveju, kai apdraustasis prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš Sodros biudžeto lėšų. Jos dydis – nuo 3 iki 7 (imtinai) laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 procentų, o nuo 8 laikinojo nedarbingumo dienos - 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Slaugant sergančius šeimos narius arba prižiūrint vaiką, ligos pašalpa mokama iš „Sodros“ biudžeto lėšų nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Asmenims, nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu - nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš „Sodros“ biudžeto lėšų 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Ligos pašalpa mokama už darbo dienas pagal kalendorių (taikoma 5 dienų darbo savaitė, nepriklausomai nuo apdraustojo darbo grafiko).

4. Kokio laikotarpio pajamos vertinamos skaičiuojant ligos pašalpą?

Ligos pašalpa skaičiuojama pagal užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, asmens draudžiamąsias pajamas (nepriklausomai nuo to, ar asmuo dirbo visą ketvirtį ir vertinamos tiek esamoje, tiek buvusioje darbovietėje jo gautos pajamos).

Pavyzdžiui, jeigu asmuo laikinai nedarbingu tapo 2010 m. sausio mėnesį, ligos pašalpa bus skaičiuojama pagal jo 2009 m. III ketvirčio (liepa, rugpjūtis, rugsėjis) draudžiamąsias pajamas.

5. Koks yra minimalus ir maksimalus pašalpos dydis?

Ligos pašalpos dydis priklauso nuo asmens užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, draudžiamųjų pajamų (darbo užmokestis, gautos ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), tėvystės, profesinės reabilitacijos pašalpos, nedarbo socialinio draudimo išmokos).

Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė kaip ketvirtadalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną. Jei dirbantis ir apdraustas asmuo, turintis reikiamą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą ligos pašalpai gauti, užpraeitą kalendorinį ketvirtį neturėjo pajamų, nes buvo išėjęs nemokamų, vaiko priežiūros nuo dviejų iki trejų metų atostogų ar apskritai nedirbo, jam skiriama minimalaus dydžio ligos pašalpa.

Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties ketvirčio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė). Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, 4 dydžių sumos.

Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, 4 dydžių sumą dalijant iš tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).

Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį.

Minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, ketvirtadalį dalijant iš tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė). Metinį vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių kiekvienais metais tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministras (2010 m. - 21,2).

6. Kur kreiptis dėl ligos pašalpos skyrimo?

Apdraustasis asmuo nedarbingumo pažymėjimą ir/ar jo tęsinį pateikia įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai (vadovo įgaliotam asmeniui), kuri ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po pateikimo privalo apskaičiuoti ligos pašalpą iš darbdavio lėšų už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku (išskyrus šeimos nario slaugą ir organų donorus– ligos pašalpa šiuo atveju nuo pirmosios dienos mokama iš Sodros lėšų) bei užpildyti nedarbingumo pažymėjimo antrąją pusę.

Prašymą ligos pašalpai skirti ir dokumentus asmuo gali pateikti pasirinktame Sodros teritoriniame skyriuje, kuris ir skirs ligos pašalpą.

Kreipiantis į Sodros skyrių, nedarbingumo pažymėjimas turi būti užpildytas darbdavio (darbdavių). Ligos pašalpa iš Sodros lėšų skiriama tik po to, kai apskaičiuota pašalpa iš darbdavio (darbdavių) lėšų už dvi pirmąsias ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku (šeimos nario slaugos ir organų donorystės atveju – ligos pašalpa nuo pirmosios dienos mokama iš Sodros lėšų).

7. Kokius dokumentus reikia pateikti, kreipiantis dėl ligos pašalpos skyrimo?

nedarbingumo pažymėjimas, kurio antroji pusė turi būti užpildyta darbdavio (darbdavių);
duomenys apie pareiškėjo asmeninę sąskaitą, į kurią bus pervedama ligos pašalpos suma;
kai ligos pašalpa už visą kalendorinį mėnesį mokama iš Sodros lėšų, kai darbuotojas jau atleistas iš darbo arba kai apdraustojo mėnesinis darbo užmokestis mažesnis arba lygus 470 Lt (tai turi būti nurodyta darbdavio išduotoje pažymoje) – prašymo dėl NPD taikymo kopiją; kai ligos pašalpa apskaičiuojama tik iš pajamų, gautų pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, NPD netaikomas, prašymo dėl NPD taikymo pildyti nereikia.
prašymą skirti pašalpą (gali būti pildomas atėjus į „Sodros“ teritorinį skyrių arba parsisiunčiamas iš „Sodros“ interneto svetainės www.sodra.lt).

Buvę studentai turi pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimą ir baigimo datą įrodantį dokumentą (pvz., diplomą su priedu), o buvę pareigūnai – pažymą iš buvusios tarnybos (darbovietės) arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus apie jų tarnybos pabaigą.

Kreipiantis į „Sodros“ teritorinį skyrių, nedarbingumo pažymėjimas turi būti užpildytas darbdavio (darbdavių). Ligos pašalpa iš socialinio draudimo lėšų skiriama tik po to, kai apskaičiuota pašalpa iš darbdavio lėšų už dvi pirmąsias ligos dienas.

Prašymus ir dokumentus dėl ligos pašalpos gavimo pasirinktam ,,Sodros” teritoriniam skyriui gali pristatyti pats sirgęs asmuo (asmeniškai arba išsiųsti paštu) ar darbovietės buhalteris ar kitas įpareigotas asmuo.

8. Koks kreipimosi dėl ligos pašalpos gavimo terminas?

Tiek į darbdavį, tiek į „Sodros“ teritorinį skyrių reikia kreiptis ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ligos pabaigos. Pašalpos mokamos ne daugiau kaip už 12 praeitų mėnesių, skaičiuojant nuo kreipimosi skirti pašalpą dienos.

9. Per kiek laiko turi būti paskirta ir išmokėta ligos pašalpa?

Sprendimas dėl ligos pašalpos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo Sodros skyriuje dienos.

Ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos, ligos pašalpos suma pervedama į apdraustojo asmeninę sąskaitą.

Ligos pašalpa iš socialinio draudimo lėšų skiriama tik po to, kai apskaičiuota pašalpa iš darbdavio lėšų už dvi pirmąsias ligos dienas.

10. Kokie ligos pašalpos mokėjimo laikotarpiai?

Ligos ar traumos atveju – iki darbingumo atgavimo ar darbingumo lygio nustatymo dienos arba iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.

Vaikų įstaigoje nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą ir dėl to atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

Neįgaliesiems, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją – ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;

Gydantis ortopedines ir/ar protezavimo paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje – už visą gydymosi joje (įskaitant vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos) laiką.

Užkrečiamų ligų protrūkių ir epidemijų metu – šių ligų židiniuose nustačius karantino režimą – visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo; asmenį nušalinus nuo darbo kaip užkrečiamos ligos sukėlėjo nešiotoją (jeigu negalima perkelti į kitą darbą) - iki darbingumo atgavimo arba darbingumo lygio nustatymo dienos.

Savanoriškai gydantis stacionare nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos - ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.

Ligos pašalpa po atleidimo iš darbo mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas.

11.Kokia yra ligos pašalpos mokėjimo trukmė slaugant sergančius šeimos narius (vaikus, įvaikius, sutuoktinį, tėvus, įtėvius)?

ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas;
vaiką iki 14 metų – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų;
šeimos nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare bet kuria liga sergantį iki 7 m. vaiką - už visą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;
šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis (pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintą sąrašą), pašalpa iš Sodros biudžeto lėšų mokama nuo pirmosios slaugymo dienos už visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
šeimos nariui – motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui, kuris dėl savo ligos ar traumos (gydančio gydytojo sprendimu) negali prižiūrėti šio vaiko. Ši pašalpa mokama iš Sodros lėšų nuo pirmos vaiko priežiūros dienos ir ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Pavyzdžiui, mama yra vaiko priežiūros atostogose, gauna motinystės (tėvystės) pašalpą, pati suserga ir dėl to negali prižiūrėti vaiko. Šiuo atveju pašalpa galės būti mokama vaiko tėvui, turinčiam teisę į šią pašalpą (t. y. jei jis yra apdraustas ir turi reikiamą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą). Pašalpa bus mokama nuo pirmos vaiko priežiūros dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

12. Kiek laiko mokama ligos pašalpa apdraustajam, gaunančiam invalidumo (netekto darbingumo) pensiją?

ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.

13. Kada nemokama ligos pašalpa laikinai nedarbingiems asmenims?

Ligos pašalpa nemokama, jeigu:

asmuo tapo laikinai nedarbingais dėl traumos, kurią gavo darydami nusikalstamą veiką;
sužalojo savo sveikatą ar apsimetė sergančiu;
tapo laikinai nedarbingu dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis;
pažeidė gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvyko pas gydytoją pasitikrinti darbingumo – ligos pašalpa neskiriama ar jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, bet ne ilgiau kaip 14 dienų, o neatvykusiems patikrinimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ar Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinę komisiją – visam laikui nuo tos dienos, kai jie turėjo atvykti pasitikrinti.

jeigu apdraustasis asmuo nedarbingumo ar šeimos nario slaugos laikotarpiu dirbo ar dėl ligos ar šeimos nario slaugos neprarado darbo pajamų arba elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo ar šeimos nario slaugos trukmę (mokėsi, keliavo), ligos pašalpa už tą laikotarpį nemokama. Šiuos pažeidimus gali nustatyti Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai, Sodros teritorinio skyriaus valstybės tarnautojai ar darbdavio sudaryta komisija.

14. Ligos pašalpų skyrimas asmenims, gaunantiems pajamas pagal autorines sutartis

Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, nuo 2009-01-01 yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti. Jie turės teisę gauti ligos pašalpą, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą ir jų laikinasis nedarbingumas prasidėjo laikotarpiu, kuriuo šie asmenys laikomi apdraustaisiais.

Šie asmenys laikomi apdraustaisiais nuo socialinio draudimo pradžios datos (įmokų sumokėjimo dienos) iki draudiminio įvykio dienos, jei per šį laikotarpį buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos nuo pajamų sumos, ne mažesnės kaip šio laikotarpio minimalių mėnesinių algų (MMA) suma. Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, apdraustaisiais laikomi ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo socialinio draudimo pradžios datos.

Stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo MMA dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Kai įmokos sumokėtos nuo didesnės ar mažesnės nei MMA sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai didesniu ar mažesniu. Laikoma, kad šie asmenys yra įgiję ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą atitinkamai pašalpai gauti, jeigu iki laikinojo nedarbingumo pradžios už juos buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 3 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinių 12 mėnesių laikotarpį arba nuo ne mažesnės negu 6 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinių 24 mėnesių laikotarpį.

Ligos pašalpa šiems asmenims nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama iš Sodros biudžeto lėšų. Jos dydis – nuo 3 iki 7 (imtinai) laikinojo nedarbingumo dienos - 40 procentų, o nuo 8 laikinojo nedarbingumo dienos - 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

Slaugant sergančius šeimos narius arba prižiūrint vaiką, ligos pašalpa mokama iš „Sodros“ biudžeto lėšų nuo 1 laikinojo nedarbingumo dienos 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Pašalpa bus apskaičiuojama pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo pradžios mėnesį.

Daugiau informacijos ''Sodra'' tinklalapyje ---> arba

Motinystės (tėvystės) pašalpa

Wed, 20 Jan 2010 13:10:00 +0200

Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, kuris:

draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu (už jį mokamos socialinio draudimo įmokos);
suteiktos vaiko priežiūros atostogos, išskyrus kai asmuo atleistas iš darbo dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo, bankroto ar pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai arba paskyrimo į pareigas terminui ar įgaliojimų laikui ir dėl to nesuteiktos šios atostogos, išskyrus dirbančius tik pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis – žiūrėkite 10 atsakymą;
iki pirmos vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą*.
kreipėsi į „Sodros“ teritorinį skyrių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo vaiko priežiūros atostogų pabaigos;

Apie pašalpos skyrimą asmenims, kurie dirba pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis ir savarankiškai dirbantiems asmenims skaityti šio skyriaus 11 atsakymą.

* Stažo reikalavimas netaikomas:

apdraustiesiems, kurie iki vaiko priežiūros atostogų pradžios dar nebuvo sukakę 26 metų ir iki šių atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais, neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimo datą įrodantį dokumentą (pvz., diplomą su priedu).
apdraustiesiems, kurie iki vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu buvo draudžiami kaip pareigūnai (statutiniai valstybės tarnautojai, pareigūnai - pvz., policininkai), ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo iki kol jie tapo apdraustaisiais (išėjimo iš pareigūno tarnybos ir tapimo apdraustuoju ligos ir motinystės socialiniu draudimu) neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti pažymą apie tarnybos pabaigą iš buvusios tarnybos.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą sudaro: laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos ar turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui; ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpų gavimo laikas; ligos pašalpų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų gavimo laikas; nedarbo socialinio draudimo išmokų gavimo laikas.

Jeigu apdraustojo asmens ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, taikomas 30 kalendorinių dienų mėnuo.

Per kalendorinį mėnesį negali būti įskaityta daugiau kaip vienas ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo mėnuo.

Tais atvejais, kai apdraustasis asmuo neturi reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai jis buvo išleistas vaiko iki 3 metų priežiūros atostogų, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 12 mėnesių laikotarpio, buvusio prieš pastarąsias atostogas.

Motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo laikotarpis

Ši pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu– nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sukanka dveji metai (įskaitant vaiko gimimo dieną);

jeigu moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą, suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas, jai mokamos abi pašalpos;

kai asmuo, gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, atleidžiamas iš darbo dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo ar bankroto bylos iškėlimo, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuota darbo sutartis ar paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, jam paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa mokama nustatytą laiką, bet ne ilgiau kaip iki įsidarbinimo.

Kai apdraustasis, gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, įgyja teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą už kitą vaiką, jam mokamos abi šios motinystės (tėvystės) pašalpos, nesvarbu, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Šiuo atveju skiriant pašalpą laikotarpis, iš kurio draudžiamųjų pajamų apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, maksimalus ir minimalus mėnesinis kompensuojamasis uždarbis ir pašalpos minimalus dydis, nustatomas įvertinant kitą dieną po nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, o jeigu šių atostogų asmuo neturėjo - vaiko gimimo dieną.

Kai vaiko priežiūros atostogos skirtingų vaikų priežiūrai tuo pat metu suteikiamos motinai (įmotei) ir tėvui (įtėviui), kiekvienam mokama motinystės (tėvystės) pašalpa tik už tą vaiką, kurio priežiūrai suteiktos šios atostogos.

Kai motinystės (tėvystės) pašalpos gavėjas, kuriam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, kreipiasi dėl motinystės (tėvystės) pašalpos už kitą vaiką, skyrimo, įsakymo (potvarkio) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo kito vaiko priežiūrai nuorašo pateikti nereikia (kalbama apie pametinukus). Kai motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo laikotarpiu pasibaigia vaiko priežiūros atostogos vienam vaikui prižiūrėti, turi būti pateiktas įsakymo (potvarkio) nuorašas dėl vaiko priežiūros atostogų kito vaiko priežiūrai.

Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis

Nuo 2010 m. sausio 1 d.:

maksimalios motinystės (tėvystės) pašalpos mažėja dėl naujo draudžiamųjų pajamų dydžio nuo 7440 Lt iki 5850 Lt
maksimali ligos, profesinės reabilitacijos, nelaimingų atsitikimų darbe pašalpa mažėja iki 4 vidutinių draudžiamųjų pajamų arba 4680 Lt

Nuo 2010 m. liepos 1 d. dar kartą bus keičiama motinystės (tėvystės) išmokų mokėjimo tvarka:

maksimali motinystės (tėvystės) pašalpa mažėja iki 4680 Lt dydžio (t.y. ji mažinama nuo tos sumos, kuria Jūs gaunate po sausio 1 d. sumažinimo). Mažinimas netaikomas pašalpoms, kurios neviršija 800 Lt.
motinystės (tėvystės) pašalpa bus skiriama 90 proc. darbo užmokesčio iki vaikui sueis 1 metai ir 75 proc. iki sueis 2 metai (t.y. pirmais vaiko gimimo metais mokėti 90 proc. gauto atlyginimo sumą, o jau antrais vaiko metais – 75 proc.).

Jeigu apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpa didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams – 2 kartus, gimus trynukams – 3 kartus ir t.t.), t.y. pašalpa didinama, jeigu 1 iš tėvų prižiūri kelis vaikus.

Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis priklauso nuo asmens draudžiamųjų pajamų, gautų per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį (darbo užmokestis, gautos ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), tėvystės, profesinės reabilitacijos pašalpos, nedarbo socialinio draudimo išmokos).

Jeigu asmuo skaičiuotinu laikotarpiu draudžiamųjų pajamų neturėjo, skiriama minimali pašalpa.

Motinystės (tėvystės) pašalpa apskaičiuojama pagal metų vidutinį darbo dienų per mėnesį skaičių ir mokama už praėjusį mėnesį.

Asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama įvertinant jų draudžiamąsias pajamas.

Kokio laikotarpio pajamos vertinamos skaičiuojant motinystės (tėvystės) pašalpą?

Motinystės (tėvystės) pašalpa skaičiuojama pagal per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį apdraustojo gautas draudžiamąsias pajamas. Pavyzdžiui, jeigu vaiko priežiūros atostogos suteiktos nuo 2010 m. sausio mėnesio, pašalpa bus skaičiuojama pagal laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. draudžiamąsias pajamas.

Asmenys, kurie dirba pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis pateikę vaiko gimimo liudijimą, prilyginami asmenims, kuriems suteiktos ar vaiko priežiūros atostogos. Šių asmenų vaiko priežiūros atostogų pradžia laikoma kita po tėvystės atostogų ar nėštumo ir gimdymo atostogų diena.

Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, t. y. pajamas, nuo kurių buvo mokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, apdraustojo gautas ligos (įskaitant darbdavio apmokėtas 2 ligos dienas), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų pašalpas, nedarbo socialinio draudimo išmokas.

Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį, motinystės (tėvystės) pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį.

Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 5 dydžių sumą dalijant iš tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).

Be to, jeigu apdraustasis bent dalį laikotarpio, iš kurio apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, buvo vaiko priežiūros, kol jam sueis 3 metai, atostogose ir jam suteikiamos naujos vaiko priežiūros atostogos, motinystės (tėvystės) pašalpa jų prašymu gali būti apskaičiuota pagal tą patį kompensuojamąjį uždarbį, iš kurio buvo apskaičiuota pirmesnė (ankstesnė) motinystės (tėvystės) pašalpa.

Kur kreiptis dėl pašalpos skyrimo?

Prašymą ir dokumentus pašalpai skirti asmuo gali pateikti pasirinktame Sodros skyriuje, kuris ir skirs pašalpą.

Reikalingi dokumentai:

1. įsakymo dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo pagal Darbo kodekso 180 straipsnį, nuorašą, o kai asmuo atleistas iš darbo dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo, bankroto ar pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai arba paskyrimo į pareigas terminui ar įgaliojimų laikui, ir jam dėl to nesuteiktos vaiko priežiūros atostogos – papildomai turi pateikti dokumentus, įrodančius atleidimo iš darbo pagrindą (įsakymo, potvarkio, darbo sutarties nuorašus), išskyrus tik pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis dirbančius asmenis, kuriems tokios atostogos nesuteikiamos.

1.1 Kai motinystės (tėvystės) pašalpos gavėjas, kuriam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, kreipiasi dėl motinystės (tėvystės) pašalpos už kitą vaiką, skyrimo, įsakymo (potvarkio) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo kito vaiko priežiūrai nuorašo pateikti nereikia (kalbama apie pametinukus).

1.2 Kai motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo laikotarpiu pasibaigia vaiko priežiūros atostogos vienam vaikui prižiūrėti, turi būti pateiktas įsakymo (potvarkio) nuorašas dėl vaiko priežiūros atostogų kito vaiko priežiūrai.

2. vaiko gimimo liudijimą (arba jo nuorašą);

3. prašymą dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo (gali būti pildomas atėjus į „Sodros“ teritorinį skyrių arba parsisiunčiamas iš „Sodros“ interneto svetainės www.sodra.lt, (Apdraustųjų portalas/pašalpos/motinystės (tėvystės) pašalpa). Kai motinystės (tėvystės) pašalpa apskaičiuojama tik iš pajamų gautų pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, NPD netaikomas, prašymo dėl NPD taikymo pildyti nereikia.

4. duomenis apie asmeninę sąskaitą, į kurią bus pervedama motinystės (tėvystės) pašalpa;

5. prašymą skirti pašalpą (gali būti pildomas atėjus į „Sodros“ teritorinį skyrių arba parsisiunčiamas iš „Sodros“ interneto svetainės www.sodra.lt, sk. Pašalpos).

6. Jeigu asmeniui mokamas motinystės (tėvystės) pašalpos skirtumas (pašalpos dalis), reikia pateikti pažymą (pažymas) apie mėnesio draudžiamąsias pajamas arba duomenis apie ketvirčio pajamas pateikia draudėjas.

7. Darbdavio išduotą pažymą, kurioje turi būti nurodyta:

darbovietės pavadinimas,
apdraustojo vardas ir pavardė,
asmens kodas arba socialinio draudimo numeris,
priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, pagal kurias apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis (apie kurias duomenų draudėjai dar nėra pateikę),
taip pat turi būti nurodytos draudžiamosios pajamos tų mėnesių, kurie patenka į kompensuojamojo uždarbio skaičiavimo laikotarpį, tačiau Registre tų mėnesių pajamos nurodytos bendroje ketvirčio pajamų sumoje.

Asmenys, kurie dirba pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, pateikę vaiko gimimo liudijimą, prilyginami asmenims, kuriems suteiktos ar vaiko priežiūros atostogos. Šių asmenų vaiko priežiūros atostogų pradžia laikoma kita po tėvystės atostogų ar nėštumo ir gimdymo atostogų diena.

Dokumentų nuorašai patvirtinami priimant prašymus ir originalai grąžinami. Jeigu prašymas skirti pašalpą siunčiamas paštu, prie jo pridedami visų reikiamų dokumentų nuorašai, patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka.

Per kiek laiko reikia kreiptis dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo

Pašalpos skiriamos, jeigu jų į Fondo valdybos teritorinį skyrių buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo laikotarpio, už kurį asmuo turi teisę gauti pašalpą, pabaigos.

Pašalpos skyrimas ir išmokėjimas

Sprendimas dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo Sodros skyriuje dienos.

Ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo Sodros skyriuje dienos pašalpos suma pervedama į apdraustojo asmeninę sąskaitą. Vėliau ši pašalpa pervedama kiekvieną mėnesį (mokant už praėjusį mėnesį).

Sodros teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos galima apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Konstitucijos pr. 12, Vilnius).

Pašalpos asmenims, dirbantiems pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis bei savarankiškai dirbantiems asmenims.

Asmenys, kurie dirba pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, taip pat savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimus) nuo 2009-01-01 yra draudžiami motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti. Šie asmenys, pateikę vaiko gimimo liudijimą, prilyginami asmenims, kuriems suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Šių asmenų vaiko priežiūros atostogų pradžia laikoma kita po tėvystės atostogų ar nėštumo ir gimdymo atostogų diena.

Šie asmenys turės teisę gauti pašalpą, jeigu pirmajai vaiko priežiūros atostogų dienai turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, apdraustaisiais laikomi ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo socialinio draudimo pradžios datos.

Laikoma, kad šie asmenys yra įgiję ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą motinystės (tėvystės) pašalpai gauti, jei iki vaiko priežiūros atostogų pradžios už juos buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės 12 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius.

Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio iki vaikui sueis 1 metukai, ir 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio – iki vaikui sueis 2 metukai.

Motinystės (tėvystės) pašalpa skaičiuojama pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį (šių asmenų vaiko priežiūros atostogų pradžia laikoma kita po tėvystės atostogų ar nėštumo ir gimdymo atostogų diena). Pavyzdžiui, jeigu vaiko priežiūros atostogos prasideda nuo 2010 m. sausio mėnesio, pašalpa bus skaičiuojama pagal laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio31 d. draudžiamąsias pajamas.

Asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama įvertinant jų draudžiamąsias pajamas.

Daugiau informacijos rasite ---> arba

Tėvystės pašalpa

Wed, 20 Jan 2010 13:09:00 +0200

Teisę gauti tėvystės pašalpą turi tėvas, kuris:

apdraustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu;
įstatymų nustatyta tvarka išleistas tėvystės atostogų, iki vaikui sukaks vienas mėnuo (išskyrus dirbančius tik pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis bei savarankiškai dirbančius asmenis – žiūrėkite šio skyriaus 10 atsakymą);
per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą*

dėl tėvystės atostogų nedirba ir praranda darbo pajamas;
kreipėsi į „Sodros“ teritorinį skyrių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tėvystės atostogų pabaigos.

*Stažo reikalavimas netaikomas:

yra apdraustieji asmenys iki 26 metų (vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas), jeigu jie iki tėvystės atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais, neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimo datą įrodantį dokumentą (pvz., diplomą su priedu).
apdraustiesiems, kurie iki tėvystės atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu buvo draudžiami kaip pareigūnai (statutiniai valstybės tarnautojai, pareigūnai - pvz., policininkai, kurie iki 2008-01-01 buvo draudžiami tik pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu), ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo iki kol jie tapo apdraustaisiais (išėjimo iš pareigūno tarnybos ir tapimo apdraustuoju ligos ir motinystės socialiniu draudimu) neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti pažymą apie tarnybos pabaigą iš buvusios tarnybos.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą sudaro: laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos ar turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui; ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) ir profesinės reabilitacijos pašalpų gavimo laikas; ligos pašalpų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų gavimo laikas; nedarbo socialinio draudimo išmokų gavimo laikas.

Jeigu apdraustojo asmens ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, taikomas 30 kalendorinių dienų mėnuo.

Per kalendorinį mėnesį negali būti įskaityta daugiau kaip vienas ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo mėnuo.

Apie pašalpos skyrimą asmenims, kurie dirba pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis ir savarankiškai dirbantiems asmenims skaityti šio skyriaus 10 atsakymą.

Tėvystės pašalpos mokėjimo trukmė

Tėvystės pašalpa mokama už tėvystės atostogų laikotarpį (nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sukanka vienas mėnuo). Jeigu apdraustasis pasinaudoja ne visomis tėvystės atostogomis, o tik dalimi, tėvystės pašalpa mokama už šią atostogų dalį, bet ne ilgiau kaip iki vaikui sukanka vienas mėnuo.

Tėvystės pašalpa mokama už darbo dienas. Ji išmokama visa iš karto pasibaigus tėvystės atostogoms.

Asmenims, kurie dirba pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, tėvystės pašalpa mokama vieną mėnesį nuo vaiko gimimo, jeigu vaiko tėvas neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Šie asmenys, pateikę vaiko gimimo liudijimą, prilyginami asmenims, kuriems suteiktos tėvystės atostogos. Jiems tėvystės atostogų pradžia laikoma vaiko gimimo diena.

Tėvystės pašalpos dydis

Pašalpos dydis yra 100 proc. asmens kompensuojamojo uždarbio. Nuo 2009-01-01 tėvystės pašalpos dydis priklauso nuo asmens draudžiamųjų pajamų (darbo užmokestis, gautos ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), tėvystės, profesinės reabilitacijos pašalpos, nedarbo socialinio draudimo išmokos), gautų per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš tėvystės atostogų pradžios mėnesį.

Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė kaip trečdalis ir didesnė kaip 5 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių tėvystės atostogų pradžios mėnesį, suma.

Kokio laikotarpio pajamos vertinamos skaičiuojant tėvystės pašalpą?

Nuo 2009-01-01 kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas tėvystės pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš tėvystės atostogų pradžios mėnesį. Pavyzdžiui, jeigu tėvystės atostogos suteiktos nuo 2010 m. sausio mėnesio, pašalpa bus skaičiuojama pagal laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. draudžiamąsias pajamas.

Kai apdraustasis dirba keliose darbovietėse, tėvystės pašalpa jam apskaičiuojama tik pagal tose darbovietėse turėtas draudžiamąsias pajamas, kuriose jis yra išleistas tėvystės atostogų.

Jeigu laikotarpiu, iš kurio draudžiamųjų pajamų turi būti apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis tėvystės pašalpos dydžiui nustatyti, apdraustasis buvo tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, tai nauja pašalpa gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota atitinkama ankstesnė (pirmesnė) tėvystės pašalpa.

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas tėvystės pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš tėvystės atostogų pradžios mėnesį turėtas draudžiamąsias pajamas, t. y. pajamas, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, taip pat apdraustojo gautas ligos (įskaitant darbdavio mokėtą pašalpą už 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų pašalpas, nedarbo socialinio draudimo išmokas.

Dokumentus dėl tėvystės pašalpos skyrimo galima pateikti apdraustojo pasirinktame „Sodros“ teritoriniame skyriuje, kuris ir skirs pašalpą.

Tėvystės pašalpai paskirti reikalingi dokumentai

prašymą skirti pašalpą (gali būti pildomas atėjus į pasirinktą „Sodros“ teritorinį skyrių arba parsisiunčiamas iš „Sodros“ interneto svetainės http://www.sodra.lt/ (Apdraustųjų portalas/pašalpos/tėvystės pašalpa).
vaiko gimimo liudijimą (arba jo nuorašą) arba vaiko gimimo pažymėjimą (arba jo nuorašą),
santuokos liudijimą (arba jo nuorašą) - jeigu pateikia ne vaiko gimimo liudijimą, o vaiko gimimo pažymėjimą (arba jo nuorašą),
įsakymo (potvarkio) dėl tėvystės atostogų suteikimo pagal Darbo kodekso 179/1 straipsnį, nuorašą, išskyrus tik pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis dirbančius asmenis, kuriems tokios atostogos nesuteikiamos.
prašymo dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo kopiją - jeigu pašalpa bus skiriama už visą kalendorinį mėnesį arba apdraustojo mėnesinis darbo užmokestis yra mažesnis arba lygus 470 Lt (tai patvirtina darbdavio pažyma apie apdraustojo paskutinio prieš tėvystės atostogų suteikimą mėnesio darbo užmokestį); kai pašalpa apskaičiuojama tik iš pajamų gautų pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, NPD netaikomas, prašymo dėl NPD taikymo pildyti nereikia.
duomenis apie asmeninę sąskaitą, į kurią bus pervedama tėvystės pašalpa;
Darbdavio išduotą pažymą, kurioje turi būti nurodyta:
- darbovietės pavadinimas,
- apdraustojo vardas ir pavardė,
- asmens kodas arba socialinio draudimo numeris,
- priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, pagal kurias apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis (apie kurias duomenų draudėjai dar nėra pateikę),
- taip pat turi būti nurodytos draudžiamosios pajamos tų mėnesių, kurie patenka į kompensuojamojo uždarbio skaičiavimo laikotarpį, tačiau Registre tų mėnesių pajamos nurodytos bendroje ketvirčio pajamų sumoje.

Buvę studentai turi pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimą ir baigimo datą įrodantį dokumentą (pvz., diplomą su priedu),, o buvę pareigūnai – pažymą iš buvusios tarnybos (darbovietės) arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus apie jų tarnybos pabaigą.

Kreipiantis dėl pašalpos skyrimo būtina pateikti reikiamų dokumentų originalus, išskyrus įsakymą (potvarkį) dėl tėvystės atostogų suteikimo arba nuorašus, patvirtintus įstatymų nustatyta tvarka.

Per kiek laiko reikia kreiptis dėl tėvystės pašalpos skyrimo?

Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tėvystės atostogų pabaigos.

Pašalpos skyrimas ir išmokėjimas

Sprendimas dėl tėvystės pašalpos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo Sodros skyriuje dienos.

Pasibaigus tėvystės atostogoms, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pašalpos suma pervedama į apdraustojo asmeninę sąskaitą.

Sodros teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos galima apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Konstitucijos pr. 12, Vilnius).

Tėvystės pašalpos asmenims, dirbantiems pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis bei savarankiškai dirbantiems asmenims.

Asmenims, kurie dirba pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims (išskyrus asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimus) tėvystės pašalpa mokama vieną mėnesį nuo vaiko gimimo, jeigu vaiko tėvas neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Šie asmenys, pateikę vaiko gimimo liudijimą, prilyginami asmenims, kuriems suteiktos tėvystės atostogos. Jiems tėvystės atostogų pradžia laikoma vaiko gimimo diena.

Laikoma, kad šie asmenys yra įgiję ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą tėvystės pašalpai gauti, jei iki tėvystės atostogų pradžios (iki vaiko gimimo dienos) už juos buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 12 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius.

Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, apdraustaisiais laikomi ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo socialinio draudimo pradžios datos.

Tėvystės pašalpos dydis 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

Pašalpa skaičiuojama pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš tėvystės atostogų pradžios mėnesį (šių asmenų tėvystės atostogų pradžia laikoma vaiko gimimo diena). Pavyzdžiui, jeigu tėvystės atostogos prasideda nuo 2010 m. sausio mėnesio, pašalpa bus skaičiuojama pagal laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. draudžiamąsias pajamas.

Daugiau informacijos ieškokite paspaudę čia: ---> arba

Motinystės pašalpa

Wed, 20 Jan 2010 12:57:00 +0200

Teisę gauti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo laikotarpį turi asmenys, kurie:

apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu asmenys (už juos mokamos socialinio draudimo įmokos);
išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas;
dėl nėštumo ir gimdymo atostogų nedirba ir praranda darbo pajamas;
pirmajai nėštumo ir gimdymo atostogų dienai turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
kreipėsi į „Sodros“ teritorinį skyrių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos.
jeigu moteris atleista iš darbo nėštumo metu ar nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo, bankroto ar pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai ar paskyrimo į pareigas terminui ar įgaliojimų laikui, papildomai reikia pateikti dokumentus, įrodančius atleidimo iš darbo pagrindą (įsakymo, potvarkio, darbo sutarties nuorašus) .

Apie pašalpos skyrimą asmenims, kurie dirba pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis ir savarankiškai dirbantiems asmenims skaityti šio skyriaus 11 atsakymą.

*Stažo reikalavimas netaikomas:

apdraustiesiems, kurie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios dar nebuvo sukakę 26 metų ir iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais, neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimo datą įrodantį dokumentą (pvz., diplomą su priedu).
apdraustiesiems, kurie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu buvo draudžiami kaip pareigūnai (statutiniai valstybės tarnautojai, pareigūnai - pvz., policininkai), ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo iki kol jie tapo apdraustaisiais (išėjimo iš pareigūno tarnybos ir tapimo apdraustuoju ligos ir motinystės socialiniu draudimu) neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti pažymą apie tarnybos pabaigą iš buvusios tarnybos.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą sudaro: laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos ar turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui; ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpų gavimo laikas; ligos pašalpų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų gavimo laikas; nedarbo socialinio draudimo išmokų gavimo laikas.

Jeigu apdraustojo asmens ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, taikomas 30 kalendorinių dienų mėnuo.

Per kalendorinį mėnesį negali būti įskaityta daugiau kaip vienas ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo mėnuo. Tais atvejais, kai apdraustasis asmuo neturi reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai jis buvo išleistas vaiko iki 3 metų priežiūros atostogų, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 12 mėnesių laikotarpio, buvusio prieš pastarąsias atostogas.

2. Motinystės pašalpos mokėjimo laikotarpis

Moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių, motinystės pašalpa mokama už 126 kalendorinių dienų laikotarpį;

komplikuoto gimdymo ir kai gimsta daugiau nei vienas vaikas atvejais– mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų laikotarpį.

Moterims, kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas, motinystės pašalpa mokama už 56 kalendorinių dienų laikotarpį po gimdymo o komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimsta daugiau nei vienas vaikas - už 70 kalendorinių dienų po gimdymo laikotarpį.

Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę, motinystės pašalpa mokama už 28 kalendorinių dienų laikotarpį po gimdymo;

jei kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau, pašalpa mokama už 126 kalendorines dienas po gimdymo;

Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę negyvą vaiką, motinystės pašalpa mokama už 28 kalendorinių dienų laikotarpį po gimdymo.

Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę, komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimsta daugiau nei vienas vaikas, papildomai mokama už 14 kalendorinių dienų.

Apdraustajam asmeniui, įvaikinusiam naujagimį ar paskirtam jo globėju, motinystės pašalpa mokama nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis 70 dienų.

Motinystės pašalpos skyrimo pagrindas - nustatyta tvarka išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas. Teritoriniam skyriui pateikiamo pažymėjimo antroji pusė turi būti užpildyta darbdavio (darbdavys privalo užpildyti pažymėjimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas).

3. Motinystės pašalpos dydis

Motinystės pašalpos dydis – 100 proc. asmens kompensuojamojo uždarbio.

Motinystės pašalpos dydis priklauso nuo asmens draudžiamųjų pajamų. Ši pašalpa skaičiuojama pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį.

Jeigu apdraustajai gimė du ir daugiau vaikų, pateikus vaikų gimimo liudijimus, išmokama motinystės pašalpa, padidinta atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams – 2 kartus, gimus trynukams – 3 kartus ir t.t. Jeigu motinystės pašalpa jau buvo išmokėta, tai išmokamas jau išmokėtos ir padidintos (pagal vaikų skaičių) motinystės pašalpos skirtumas.

Jeigu moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą, suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas, jai mokamos abi pašalpos.

Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama už darbo dienas pagal kalendorių (taikoma 5 dienų darbo savaitė). Ji išmokama visa iš karto.

4. Kokio laikotarpio pajamos vertinamos skaičiuojant motinystės pašalpą

Motinystės pašalpa skaičiuojama pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį. Pavyzdžiui, jeigu nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos nuo 2010 m. sausio mėnesio, motinystės pašalpa bus skaičiuojama pagal laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. draudžiamąsias pajamas.

Be to, jeigu moteris bent dalį laikotarpio, iš kurio apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, buvo vaiko priežiūros, kol jam sueis 3 metai, atostogose ir jai suteikiamos naujos nėštumo ir gimdymo atostogos, motinystės pašalpa jos prašymu gali būti apskaičiuota pagal tą patį kompensuojamąjį uždarbį, iš kurio buvo apskaičiuota pirmesnė (ankstesnė) motinystės pašalpa.

5.Minimalus ir maksimalus pašalpos dydis

Motinystės pašalpos dydis priklauso nuo asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį (darbo užmokestis, gautos ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpos, nedarbo socialinio draudimo išmokos).

Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė kaip trečdalis draudžiamųjų pajamų ir didesnė kaip 5 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojančių nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį, suma.

Jeigu asmuo skaičiuotinu laikotarpiu draudžiamųjų pajamų neturėjo, skiriama minimali pašalpa.

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal pajamas, nuo kurių buvo mokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, apdraustojo gautas ligos (įskaitant darbdavio apmokėtas 2 ligos dienas), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpas, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų pašalpas, nedarbo socialinio draudimo išmokas.

6. Kur kreiptis dėl motinystės pašalpos skyrimo

Asmuo pateikti dokumentus gali pasirinktame Sodros skyriuje, kuris ir skirs pašalpą. Kreipiantis į Sodros skyrių, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas turi būti užpildytas darbdavio (darbdavių).

Darbdavys nėštumo ir gimdymo pažymėjimo antrąją pusę privalo užpildyti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po pateikimo.

7. Per kiek laiko reikia kreiptis dėl motinystės pašalpos skyrimo

Pašalpos skiriamos, jeigu jų į VSDFV teritorinį skyrių buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos ir mokamos ne daugiau kaip už 12 praeitų mėnesių, skaičiuojant nuo kreipimosi skirti pašalpą dienos.

8. Dokumentai motinystės pašalpai

Prašymas skirti motinystės pašalpą, kuriame nurodomi duomenys apie asmeninę sąskaitą (gali būti pildomas atėjus į „Sodros“ teritorinį skyrių arba parsisiunčiamas iš „Sodros“ interneto svetainės www.sodra.lt (Apdraustųjų portalas/pašalpos/motinystės pašalpa).
Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, kurio antroji pusė užpildyta visų darbdavių (darbdavys privalo užpildyti nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo antrąją pusę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas)
Prašymas dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo (gali būti pildomas atėjus į „Sodros“ teritorinį skyrių arba parsisiunčiamas iš „Sodros“ interneto svetainės www.sodra.lt, sk. Pašalpos). Kai pašalpa apskaičiuojama tik iš pajamų gautų pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, NPD netaikomas, prašymo dėl NPD taikymo pildyti nereikia.
Darbdavio pažyma apie nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį asmeniui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, taikytą NPD bei išskaičiuotą ir sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio sumą. Jeigu moteris nėštumo ir gimdymo atostogų išeina pirmą mėnesio dieną, tokios pažymos nereikia.
Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto bylos iškėlimo, arba pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui ar paskyrimo į pareigas terminui ar įgaliojimų laikui, papildomai pateikiami dokumentai, įrodantys atleidimo iš darbo pagrindą (įsakymo (potvarkio) dėl atleidimo iš darbo nuorašą, darbo sutarties nuorašą ir pan.);
Darbdavio išduotą pažymą, kurioje turi būti nurodyta:
- darbovietės pavadinimas,
- apdraustojo vardas ir pavardė,
- asmens kodas arba socialinio draudimo numeris,
- priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, pagal kurias apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis (apie kurias duomenų draudėjai dar nėra pateikę),
- taip pat turi būti nurodytos draudžiamosios pajamos tų mėnesių, kurie patenka į kompensuojamojo uždarbio skaičiavimo laikotarpį, tačiau Registre tų mėnesių pajamos nurodytos bendroje ketvirčio pajamų sumoje.

9. Motinystės pašalpos skyrimas ir mokėjimas

Sprendimas dėl motinystės pašalpos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo Sodros skyriuje dienos.

Ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos, pašalpos suma pervedama į apdraustojo asmeninę sąskaitą.

Motinystės pašalpų skyrimas asmenims, dirbantiems pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims

Asmenys, kurie dirba pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis, taip pat savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimus) nuo 2009-01-01 yra draudžiami motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti. Motinystės pašalpa skiriama pagal pateiktą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, jeigu jie turi teisę į šią pašalpą,. Šie asmenys turės teisę gauti pašalpą, jeigu pirmajai nėštumo ir gimdymo atostogų dienai turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Šie asmenys laikomi apdraustaisiais nuo socialinio draudimo pradžios datos iki draudiminio įvykio dienos, jei per šį laikotarpį buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos nuo pajamų sumos, ne mažesnės kaip šio laikotarpio minimalių mėnesinių algų (MMA) suma. Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, apdraustaisiais laikomi ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį nuo socialinio draudimo pradžios datos.

Laikoma, kad šie asmenys yra įgiję ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą motinystės pašalpai gauti, jei iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios už juos buvo sumokėtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 12 mėnesių MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius.

Motinystės pašalpos dydis– 100 proc. asmens kompensuojamojo uždarbio.

Motinystės pašalpa skaičiuojama pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį. Pavyzdžiui, jeigu nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos nuo 2010 m. sausio mėnesio, motinystės pašalpa bus skaičiuojama pagal laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. draudžiamąsias pajamas.

Daugiau informacijos rasite ---> arba

Socialinė pašalpa šeimoms

Tue, 01 Dec 2009 16:07:00 +0200

Teisę gauti socialinę pašalpą turi šeima, jeigu:
* šeimos nariai yra nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys;
* turimo turto vertė neviršija nustatyto turto vertės normatyvo;
* pajamos per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai, ir šeimos nariai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

kiekvienas vyresnis kaip 18 m. šeimos narys dirba ir:

* per 3 mėnesių laikotarpį dirbo ne mažiau kaip du trečdalius Darbo kodekso 144-146 straipsniuose nustatytos maksimalios darbo laiko trukmės, ir jiems apskaičiuota darbo užmokesčio ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
* nuo įsidarbinimo pradžios dirba ne mažiau kaip kalendorinį mėnesį ir jiems (jam) apskaičiuotas darbo užmokestis yra ne mažesnis už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

kiekvienas vyresnis kaip 18 m. šeimos narys nedirba, nes:

* mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems (jam) sukaks 24 metai bei laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d.;
* yra įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus arba gaunantys pensijas (išskyrus III grupės invalidui paskirtą pensiją), pensijų išmokas ar šalpos išmokas;
* yra I ir II grupės invalidai (neįgalieji);
* yra bedarbiai (bedarbis), gaunantys nedarbo draudimo pašalpą, ar mokymosi laikotarpiu - mokymosi pašalpą;
* yra dirbantys (dirbantis) viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus bei pasibaigus nurodytiems laikotarpiams;
* yra ne mažiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę (įsiregistravęs) darbo biržoje;
* slaugo šeimos narį; vaiką, kurį įstatymo nustatyta tvarka globoja šeima; artimąjį savo ar sutuoktinio giminaitį, kuriems nuolatinės slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka;
* ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare;
* moteris yra nėščia ir iki gimdymo yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau);

motina arba tėvas (globėja ar rūpintoja arba globėjas ar rūpintojas) augina namuose:

* vaiką iki 3 metų, nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos;
* bent vieną nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos arba mokyklos vaiką iki 8 metų, kai šeima turi 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų ir kai vaikai tinkamai prižiūrimi;
* ikimokyklinio amžiaus vaiką, bet ne vyresnį kaip 8 metų, nelankantį ikimokyklinės ugdymo istaigos pagal gydytojų rekomendaciją arba dėl to, kad gyvenamojoje vietovėje nėra ikimokyklinės ugdymo įstaigos ar vietų joje;

vaikai nuo 16 iki 18 metų:

* dirba (netaikant jiems darbo trukmės bei darbo užmokesčio dydžio reikalavimų);
* mokosi formaliojo švietimo įstaigose (baigus jas iki tų pačių metų rugsėjo 1 d.);
* yra invalidai (neįgalūs);
* yra įsiregistravę darbo biržoje;
* yra nėščios moterys.

Nutraukusių santuoką arba gyvenančių skyrium sutuoktinių, auginančių vaikus iki 18 metų, šeimoms socialinė pašalpa skiriama, jeigu tėvai yra sudarę teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį arba jei vaiko išlaikymą yra priteisęs teismas;

Nesusituokusių asmenų, kurie vieni augina vaikus iki 18 metų, šeimoms socialinė pašalpa skiriama:
* jeigu jų vaikui (vaikams) yra pripažinta arba nustatyta tėvystė ir teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui;
* jeigu nėra galimybės nustatyti vaiko tėvo (motinos) tapatybės arba teismas negali tėvui (motinai) priteisti vaiko išlaikymo;
* tėvystės nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.
* Nutraukusioms santuoką šeimoms nesikreipiant dėl teismo patvirtintos vaiko išlaikymo sutarties sudarymo arba dėl vaiko išlaikymo priteisimo, taip pat nesusituokusiems asmenims nesikreipiant dėl tėvystės pripažinimo arba nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (vaikams).

Socialinei pašalpai gauti pateikiami šie dokumentai:
1.   prašymas (rašomas Socialinės paramos skyriuje);
2.   pasas,asmens tapatybės kortelė, laikinas asmens dokumentas, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
3.   pažyma apie pajamas už 3 paskutinius mėnesius visų šeimos narių (darbo užmokestis, alimentai, stipendijos ir kt. pajamos);
4.   ištuokos liudijimas;
5.   mirties liudijimas;
6.   vaikų gimimo liudijimai ;
7.   Valstybinės teritorinės darbo biržos pažymos;
8.   pažyma iš mokymo įstaigos, jeigu vaikams daugiau kaip 16 metų, kad vaikai mokosi;
9. pensininko ir neįgaliojo pažymėjimai;
10. teismo nutartis dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Gali būti paprašyta pateikti reikalingus papildomus dokumentus.

Jei sutuoktiniai įregistruoti skirtingose vietose, kitoje vietoje įregistruotas sutuoktinis pateikia tos vietovės savivaldos institucijos pažymą apie tai, kad jam pašalpa neskiriama ir nemokama.