Šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse sąvoka „alimentai“ pakeista sąvoka „išlaikymas“.

Šios dvi sąvokos reiškia tą patį, šnekamojoje kalboje vis dar vartojama senoji sąvoka „alimentai“, o teisinėje kalboje tas pats reiškinys vadinamas išlaikymu.

Išlaikymas (alimentai) yra vieno iš tėvų skiriamos lėšos savo nepilnamečiui, o kai kuriais atvejais pilnamečiui vaikui išlaikyti. Dažniausiai išlaikymas (alimentai) priteisiami, kai vaiko tėvai išsiskyrę, tačiau išlaikymą galima prisiteisti ir tais atvejais, kai tėvai tebėra susituokę.

Pažymėtina, kad pinigai, gauti kaip išlaikymas (alimentai) turi būti skiriami išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

Vaikų išlaikymo fondą administruoja Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondų administracija).

2008-2009 metais gauta 25540 prašymų išmokai iš VIF gauti, iš jų - 17970 prašymų gauta 2008 metais, 7570 prašymų – 2009 metais. Aktyvų asmenų kreipimąsi 2008 metais (ypač I ketvirtį) sąlygojo Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nuostata, jog išmokos skiriamos nuo kreipimosi į Fondų administraciją dienos.2009 metais Fondų administracija priėmė 17479 sprendimus dėl išmokų iš VIF mokėjimo, sustabdymo, nutraukimo, atnaujinimo, pakeitimo ir kt. 2009 metais išmokas iš VIF gavo 19388 vaikai. Vidutinis metinis išmokų gavėjų skaičius - 20506.

Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma, informacija apie Fondų administracijos sprendimą mokėti išmokas ir pasekmes skolininkui paskelbiama „Valstybės žiniose“. Per 2009 metus leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbti 9 skolininkų sąrašai (iš viso – 1915 skolininkai).

Kas turi teisę kreiptis?

Teisę kreiptis į Fondų administraciją išmokoms iš VIF gauti turi vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba teismo sprendimu paskirtas vaiko globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje.

Kas turi teisę į VIF išmoką?

Teisę gauti išmoką iš VIF turi vaikas, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje jaunesnis nei 18 metų asmuo, taip pat vyresnis nei 18 metų nedarbingas asmuo, kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas neįgalumas ir kuris ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį nustatyto išlaikymo iš vieno ar abiejų tėvų.

Ką reikėtų žinoti prieš kreipiantis į VIF?

Visų pirma, norint kreiptis į Fondų administraciją dėl išmokų gavimo iš VIF, pareiškėjas turi būti prisiteisęs išlaikymą vaikui, o jo negaunantys – kreiptis į antstolį, kuris turi išieškoti iš skolininko priteistą išlaikymą vaikui. Kai skolos neišieško ir antstoliai, kreipiamasi į VIF.

Kreiptis į VIF galima tiesiogiai arba siunčiant dokumentus paštu, registruotu laišku.

Kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti išmoką iš VIF:

1.  Prašymą išmokai iš VIF gauti (originalą). (Kiekvienam vaikui pildomas atskiras prašymas. Prašymo formą galima rasti www.socmin.lt puslapyje).
2. Pareiškėjo paso arba asmens tapatybės kortelės patvirtintą kopiją;
3. Vaiko gimimo liudijimo patvirtintą kopiją;
4. Seniūnijos išduotą pažymą apie pareiškėjo ir vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (originalą arba patvirtintą kopiją);
5. Antstolio išduotą pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (ši pažyma turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos išdavimo) (originalą).

• Jeigu kreipiasi vaikų globėjas (rūpintojas), papildomi turi pateikti Teismo sprendimą arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, dėl asmens paskyrimo vaiko globėju (rūpintoju).
• Kreipiantis dėl pilnamečio neįgalaus vaiko, papildomai reikia pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą (kurioje nurodyta darbingumo lygio priežastis – ligos ar būklės, atsiradusios iki 24 metų, arba ligos ar būklės, atsiradusios nuo vaikystės).

Primename. Iš VIF mokama ne didesnė kaip 1,5 MGL (šiuo metu tai - 195 Lt) dydžio išmoka vienam vaikui per mėnesį. Konkretus išmokos dydis apskaičiuojamas Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatyta tvarka.

Ką reikia žinoti pareiškėjui?

Skolininko nemokamas išlaikymas vaikui ir dėl to susidariusi skola iki kreipimosi į Fondų administraciją dienos iš VIF – nekompensuojama.

Skolininkas informuojamas apie tai, kad valstybė perima skolininko pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir įstatymų nustatytais būdais sieks iš skolininko išsireikalauti iš VIF išmokėtas sumas ir 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų sumų iki jų visiško išieškojimo iš skolininko.

VIF išmokos apskaičiuojamos nuo kreipimosi dienos. Kreipimosi dėl išmokos iš VIF diena laikoma ta diena, kurią Fondų administracija gavo ir užregistravo prašymą. Kai prašymas siunčiamas paštu, kreipimosi diena dėl išmokos iš VIF laikoma vietos pašto spaude pažymėta prašymo išsiuntimo diena.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos:

• Pateikiamos nepatvirtintos dokumentų kopijos.

Atkreipiame pareiškėjų dėmesį - visas siunčiamas kopijas: paso ar tapatybės kortelės, vaiko gimimo liudijimo - būtina patvirtinti. Kopijas tvirtina seniūnas arba notaras.

P.S. Seniūnas kopijas tvirtina nemokamai. (Seniūnijos - arčiausiai gyventojų esanti savivaldybės administracijos grandis).

Jeigu pareiškėjai pateikė neteisingai užpildytus arba ne visus dokumentus, VIF darbuotojai informuoja apie tai ir paprašo per 1 mėn. atsiųsti tinkamus arba papildomus dokumentus.

Visas prašymų formas galima rasti www.socmin.lt puslapyje, tiesiogiai atvykus į Fondų administraciją ar atsiuntus užklausą elektroniniu paštu info@gvifa.lt. Visas prašymų formas taip pat galite gauti savivaldybių socialinės paramos ir rūpybos skyriuose.

Jeigu iškilo kokių klausimų dėl dokumentų pateikimo, konsultuokitės telefonu: (8 5) 272 8081, (8 5) 279 6076, (8 5) 279 6327  arba teiraukitės siųsdami užklausas, pranešimus elektroniniu paštu į info@gvifa.lt. Fondų administracijos darbuotojai visada suteiks išsamią informaciją bei pakonsultuos kaip teisingai pildyti dokumentus.

Dažniausiai užduodami klausimai:

Iki kokio amžiaus mokama išmoka iš VIF?

Išmokos iš VIF skiriamos iki vaiko pilnametystės (18 metų), taip pat vyresniam nei 18 metų asmeniui, jeigu jam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas neįgalumas. Vaikui sulaukus 18 metų, išmokos mokėjimas iš VIF yra nutraukiamas.

Ar prasidėjus naujiems metams, pareiškėjas, gaunantis išmokas iš VIF, turi pateikti prašymą pakartotinai?

Jeigu pareiškėjas ir toliau negauna viso arba dalies teismo sprendimu nustatyto išlaikymo vaikui bei neatsirado aplinkybių, turinčių įtakos išmokos dydžiui, pakartotinai (metų pradžioje) teikti prašymą išmokai iš VIF gauti - nereikia.

Kokius dokumentus reikia pateikti norint atnaujinti išmokos gavimą iš VIF?

Jeigu pareiškėjas nori atnaujinti išmokos gavimą iš VIF ir kreipiasi pakartotinai, jis turi pateikti prašymą išmokai iš VIF gauti ir antstolio pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą. (Antstolio pažyma patvirtina, kad vaikas negauna viso ar dalies jam nustatyto išlaikymo).

Kas yra 1 MGL?

1 MGL (Minimalaus gyvenimo lygis) = 130 Litų.

Šiuo metu visos socialinės išmokos skaičiuojamas ne MGL, o BSI (Bazinė socialinė išmoka) dydžiu, kuris taip pat lygus 130 Litų.

Nemažai klausimų sulaukiama dėl priteistos sumos vaikui išlaikyti indeksavimo.

Kas yra indeksavimas? Kas jį turi atlikti? Kaip jį pasiskaičiuoti pačiam?

Indeksavimas – periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas.

2008 m. liepos 9 d. yra priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr. 684 "Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin., 2008, Nr. 82-3263), kuriame nurodyta:

• Periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas pagal skaičių apvalinimo taisykles: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki lito (5 punktas);
• Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios paskirtos arba padidintos per paskutinius 6 mėnesius (7 punktas);
• Periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis. Kai priteistas išlaikymas ar atlyginama žala išieškoma darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų  pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo (8 punktas);
• Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (9 punktas);

Pagal aukščiau minėtą nutarimą, vartotojų kainų indeksas (VKI) sudarė:

Vartotojų kainų indekso lentelė

Tėvai, kurie teikia išlaikymą savo vaikams teiraujasi, kaip jiems elgtis, jeigu teismo sprendimu yra priteista mokėti po 1 MGL (130 litų), o vaiko motina reikalauja mokėti po 153 litus, kadangi ji priteistą sumą indeksavo pas antstolį?

Fondų administracija informuoja, kad tokiu atveju, vaiko tėvas turi mokėti jau indeksuotą sumą.

Kas laukia tų tėvų, kurie nemoka išlaikymo savo vaikams?

Fondų administracija informuoja, kad tie tėvai, kurie neteikia išlaikymo savo vaikams - tampa valstybės skolininkais, o susidariusios skolos bus išieškomos iki visiško jų padengimo. Be to, Fondų administracija turi teisę iš skolininkų išieškoti VIF išmokėtas sumas su 5 procentais metinių palūkanų be senaties termino.

Pastebima, kad skolininkai nenori būti skolingi ir patys pradeda geranoriškai mokėti alimentus bei grąžinti skolas valstybei. Fondų administracija taip pat kviečia skolininkus savo noru grąžinti skolas valstybei, pervedant susidariusią skolą į banko sąskaitą LT 297300 0101 0791 1840. Prieš tai, be abejo, skolininkai turėtų kreiptis į VIF ir susižinoti skolos dydį. 

Vaikų išlaikymo fondo adresas:

Vaikų išlaikymo fondo administracija
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Rinktinės g. 48A, LT-09318 Vilnius

• Tel. (8 5) 272 8081, (8 5) 279 6076, (8 5) 279 6327
• Faksas (8 5) 265 3984,
• El. paštas info@vif.lt

Detalesnę informaciją apie VIF galite rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje www.socmin.lt    --->   Šeima ir vaikai     --->  Vaikų išlaikymo fondas.

Informaciją parengė VIF Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Lukošaitienė

Nuo 2010 m. sausio 1d.:

• išmoka vaikui (97,5 Lt) mokama iki 2 metų ir tik tada, jei šeima negauna išmokos iš Sodros, arba ją gauna, tačiau šios pašalpos dydis yra mažesnis nei 525 Lt.
• vaikui nuo 2 – 7 metų bus mokama 52 Lt išmoka, jei pajamos vienam šeimos nariui neviršija 525 Lt
• daugiavaikėms šeimoms bus mokama 52 Lt išmoka iki kol kiekvienam vaikui sukaks 18m., tik tuo atveju, jei šeimos pajamos neviršija 525 Lt/mėn.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

1. prašymas; 
2. asmens tapatybės dokumentas;
3. vaiko (vaikų) gimimo liudijimas (liudijimai)*;
4. mokyklos pažyma, jeigu vyresnis kaip 18 metų asmuo mokosi;

Išmoka vaikui nemokama, jei jis yra pilnametis ar emancipuotas ir turi savo vaikų, asmuo susituokia, yra paskelbta paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, asmuo yra pilnametis, atliekantis bausmę, sulaikytas ar suimtas.

Kas, kur ir kada gali kreiptis dėl išmokų vaikams?

Dėl išmokų gali kreiptis bet kuris iš vaiką (vaikus) auginančių tėvų, globėjas (rūpintojas) arba pats 18 metų ir vyresnis asmuo.

 Dėl išmokų už vaikus reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę. Jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturima - į savivaldybę, kurioje gyvenama.

Išmoka vaikui skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo savivaldybės administracijai dienos.
Išmoka vaikui skiriama ir tuo atveju, kai vaikui nustatyta laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos.

Gruodžio 9 d. daugeliui iš mūsų buvo dar viena diena metuose. O tuo tarpu LR Seime vyko karštos diskusijos po kurių buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas ir pakeisti su juo susiję įstatymai (pvz. išmokų vaikams įstatymas, ligos ir motinystės socialinio draudimo ir pan.).

Pagal šį statymą 2010-aisiais daugelį pasieks apkarpytos pensijos, įvairios socialinės išmokos, tarp kurių yra ir šeimoms aktualios išmokos.

Kokie gi pakeitimai siūlomi socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme?

Nuo sausio 1d. pasikeis išmokų vaikams sistema:

• išmoka vaikui (97,5 Lt) bus mokama iki 2 metų ir tik tada, jei šeima negauna išmokos iš Sodros, arba ją gauna, tačiau šios pašalpos dydis yra mažesnis nei 525 Lt.

• vaikui nuo 2 – 7 metų bus mokama 52 Lt išmoka, jei pajamos vienam šeimos nariui neviršija 525 Lt

• daugiavaikėms šeimoms bus mokama 52 Lt išmoka iki kol kiekvienam vaikui sukaks 18m., tik tuo atveju, jei šeimos pajamos neviršija 525 Lt/mėn.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. pasikeičia motinystės (tėvystės) išmokų mokėjimo tvarka:

• maksimalios motinystės (tėvystės) pašalpos mažėja dėl naujo draudžiamųjų pajamų dydžio nuo 7440 Lt iki 5850 Lt
• maksimali ligos, profesinės reabilitacijos, nelaimingų atsitikimų darbe pašalpa mažėja iki 4 vidutinių draudžiamųjų pajamų arba 4680 Lt

Nuo 2010 m. liepos 1 d. dar kartą bus keičiama motinystės tėvystės išmokų mokėjimo tvarka:

• maksimali motinystės (tėvystės) pašalpa mažėja iki 4680 Lt dydžio (t.y. ji mažinama nuo tos sumos, kuria Jūs gaunate po sausio 1 d. sumažinimo). Mažinimas netaikomas pašalpoms, kurios neviršija 800 Lt.

• motinystės (tėvystės) pašalpa bus skiriama 90 proc. darbo užmokesčio iki vaikui sueis 1 metai ir 75 proc. iki sueis 2 metai (t.y. pirmais vaiko gimimo metais mokėti 90 proc. gauto atlyginimo sumą, o jau antrais vaiko metais – 75 proc.).

Maksimali nedarbo socialinio draudimo išmoka mažėja iki 650 Lt.

Apie įstatymą daugiau informacijos rasite: --->

Daugiau apie socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pasiūlymus  susipažinsite LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktose skaidrėse:  --->

• nemokamus pietus, nemokamą maitinimą vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 VRP (525 Lt) dydžio;

• nemokamus pusryčius, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1 VRP (350 Lt) dydis.

Atsižvelgiant į šeimų gyvenimo sąlygas – kai mokinys auga su vienu iš tėvų, šeimoje auga trys ir daugiau vaikų, tėvai (vienas iš tėvų) turi negalią, įvykus gaisrui, padariusiam žalą šeimos turtui, sveikatai, vienam iš šeimos narių nukentėjus nuo ligos, patyrus sudėtingą operaciją, mokiniai turi teisę į:

• nemokamus pietus ir nemokamą maitinimą vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 700 Lt;

• nemokamus pusryčius ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 525 Lt.

 Šeima turi pateikti prašymą – paraišką (Socialinių paslaugų skyriuje) socialinei paramai mokiniams gauti bei šiuos dokumentus:

•  suaugusių šeimos narių asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus;
• vaiko gimimo liudijimą;
• pažymas apie pajamas (visų pajamas gaunančių šeimos narių už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi mėnesio arba kreipimosi mėnesio);
• santuokos liudijimą;
• sutuoktinio mirties liudijimą, jei pareiškėjas yra našlys;
• ištuokos liudijimą, jei pareiškėjas yra išsituokęs.

Dėl paramos skyrimo šeimos turi kreiptis pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei gyvenamoji vieta nedeklaruota – pagal faktinę gyvenamąją vietą į Socialinio darbo skyriaus darbuotojus.

Kiekvienam gimusiam vaikui,  skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka (1430 Lt).
Įvaikintam vaikui, neatsižvelgiant į tai, kad jau buvo išmokėta išmoka gimusiam vaikui, skiriama bazinės socialinės išmokos dydžio vienkartinė išmoka.

Taip pat, mokama ir  Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams, įstatymų nustatyta tvarka paskirtiems vaiko, Lietuvos Respublikos piliečio, globėjais (rūpintojais).   

Vienkartinei išmokai  gauti pateikite šiuos dokumentus:
1. prašymą (rašomas Socialinės paramos skyriuje);
2. asmens tapatybės dokumentus (LR piliečio pasas, Lietuvos Respublikos pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas nuolat gyventi Lietuvoje);
3. pažymą, išduota Savivaldybės priimamojo Gyventojų vietos deklaravimo tarnybos apie vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą;
4. vaiko gimimo liudijimą.

Gauti vienkartinę išmoką įvaikintam vaikui pateikiami šie dokumentai:
1. prašymas (rašomas Socialinės paramos skyriuje);
2. asmens tapatybės dokumentas (LR piliečio pasas, Lietuvos Respublikos pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas nuolat gyventi Lietuvoje);
3. teismo sprendimas įvaikinti;
4. pažyma, išduota Savivaldybės priimamojo Gyventojų vietos deklaravimo tarnybos  apie vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą;
5. vaiko gimimo liudijimas.

• Vienkartinė išmoka gimusiam vaikui skiriama, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos. Vaiko globėjui ji mokama, jei jis kreipiasi per 6 mėnesius nuo globos nustatymo dienos, bet ne vėliau kaip iki vaikui sukaks pusantrų metų, ir jei vienkartinė išmoka nebuvo išmokėta. Įvaikintam vaikui ši išmoka skiriama, jei dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko įvaikinimo dienos.
• Išmoka skiriama neatsižvelgiant į tai, kad kreipimosi metu vaikas jau yra miręs.
• Išmoka neskiriama, jei vaikas gimė negyvas, arba kreipimosi metu yra išlaikomas valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje, taip pat įvaikinus sutuoktinio (sugyventinio) vaiką.

Vienkartinei išmokai nėščiai moteriai gauti pateikiami šie dokumentai:
1. prašymas (rašomas Socialinės paramos skyriuje);
2. asmens tapatybės dokumentas (LR piliečio pasas, LR pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas nuolat gyventi Lietuvoje);
3. sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma apie nėštumą.
Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai skiriama, jei dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo dienos, kurios moteriai buvo likę 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos.

• Vaikui (asmeniui), išlaikomam (nemokamai gaunančiam nakvynę ir maistą) bendrojo lavinimo mokyklos (centro) ar profesinės mokyklos (profesinio rengimo centro) bendrabutyje, skiriama 2 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.
  

Lietuvos Respublikoje gyvenantiems vaikams užsieniečiams, kuriems nustatyta tvarka priskirta globa (rūpyba), bendra tvarka mokama globos (rūpybos) išmoka.

Jei pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo jis toliau nenutrūkstamai mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje ar mokosi profesinės, aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį) nepaisant to, dirba ar ne, taip pat tuo atveju, kai yra mirę nedirbančio pilnamečio asmens abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) (įtėvių), jam, kol mokosi, bet ne ilgiau kaip iki jam sukanka 24 metai, skiriama ir kartą per mėnesį mokama 4 bazinės socialinės išmokos  dydžio išmoka. Ši išmoka neskiriama ir nemokama daugiau kaip 2 kartus įstojusiems į tos pačios mokyklų grupės mokyklą ar įstojusiems į žemesnės mokyklų grupės mokyklą (kaip suskirstyta pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą).

Baigusiam dieninę bendrojo lavinimo mokyklą vyresniam kaip 18 metų asmeniui globos (rūpybos) išmoka mokama iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.

Vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimynoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.
Lietuvos Respublikoje gyvenantiems vaikams užsieniečiams, kuriems nustatyta tvarka globa (rūpyba) nustatyta Lietuvos Respublikoje ar jų globos (rūpybos) vykdymą perėmė kompetentinga institucija Lietuvoje taip pat, mokama globos (rūpybos) išmoka.

Globos (rūpybos) išmokai gauti, Jums reiks pateikti šiuos dokumentus:
1. prašymą (rašomas Socialinės paramos skyriuje) nurodant ar globojamas vaikas gauna alimentus ar kitokį valstybės išlaikymą;
2. globėjo asmens tapatybės dokumentus. Jei vaiko globėjas yra užsienietis, kuris gyvena Lietuvoje ir globoja vaikus, LR piliečius, nereikalaujama turėti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, svarbu, kad Lietuvos institucijos būtų nustačiusios globą (rūpybą);
3. vaiko gimimo liudijimą, jei turi - asmens tapatybės dokumentus;
4. dokumentuss apie globos (rūpybos) nustatymą ir asmens paskyrimą globėju (rūpintoju);
5. teismo sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo dokumentus, jei vaikui priteistas išlaikymas;
6. pateikite duomenis apie alimentus, jei jie priteisti ar gaunami susitarimo būdu.
7. pažymą iš mokymosi įstaigos, jei vaikas išlaikomas (nemokamai gaunantis nakvynę ir maistą) bendrojo lavinimo mokyklos (centro) ar profesinės mokyklos (profesinio rengimo centro) bendrabutyje;
8. abiejų tėvų (turėto vienintelio iš tėvų) mirties liudijimus, kai mirė asmens, kuris mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės, aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, tėvai;
9. mokymosi įstaigos pažymą, jeigu vyresnis kaip 18 metų asmuo mokosi.

• Globos (rūpybos) išmoką asmenims, kurie mokosi profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, skiria ir moka savivaldybės, kurioje yra mokykla, administracija. Turintiems teisę gauti globos (rūpybos) išmoką asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą Lietuvoje ir studijuojantiems užsienio valstybės profesinėje, aukštesniojoje ar aukštojoje mokykloje - šią išmoką moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą, administracija.

• Vaiko globėjui (rūpintojui) globos (rūpybos) išmoką moka tos savivaldybės, kurios vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu vaikui buvo nustatyta globa (rūpyba), administracija. Tais atvejais, kai besimokantis vyresnis kaip 18 metų asmuo lieka gyventi ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) socialinės globos įstaigoje, kurioje iki pilnametystės jam buvo nustatyta globa (rūpyba), ši išmoka mokama socialinės globos įstaigai.   

Globos (rūpybos) išmoka neskiriama:

Dėl šios išmokos kario vaiko motina gali kreiptis vaiko tėvo tarnybos laikotarpiu.

Išmokai gauti pateikiami šie dokumentai:
1. prašymą (rašomas Socialinės paramos skyriuje);
2. asmens tapatybės dokumentus;
3. vaiko gimimo liudijimą;
4. pažymą iš Lietuvos Respublikos teritorinio gynybos štabo apie vaiko tėvo šaukimą į privalomąją kario tarnybą.

Aplinkybės, dėl kurių bus nutraukiamas pašalpos mokėjimas:
1. pasibaigus vaiko tėvo tarnybos laikui;
2. atidavus vaiką į valstybinę globos įstaigą, arba įsteigus vaikui globą;
3. vaikui mirus;
4. mirus vaiko tėvui;
5. pasitraukus vaiko tėvui iš tarnybos arba jį atšaukus.

• sukakę senatvės pensijos amžių našlė arba našlys, neatsižvelgiant į jų amžių sutuoktinio mirties metu;
• pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005-07-01 – invalidais) našlė arba našlys

Teisę gauti našlaičių pensiją turi:

• mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005-07-01 – invalidais) iki 18 metų ir jeigu nuo 18 metų nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai).

• nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotų aukštųjų, profesinių ir bendrojo lavinimo mokyklų dieninių skyrių studentai ir mokiniai, sukakę 18 metų, turi teisę gauti našlaičių pensiją iki šių mokyklų baigimo (išskyrus bendrojo lavinimo mokyklų dieninių skyrių mokinius, kurie turi teisę gauti našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis šiose mokyklose, rugpjūčio 31 d.), bet neilgiau, negu jiems sukaks 24 metai.

Norėdami gauti našlių ar našlaičių penciją, ''Sodros'' teritoriniame skyriuje pateikite tokius dokumentus:

• prašymą; 
• Lietuvos Respublikos piliečio ar ES valstybės piliečio pasą, asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
• mirties liudijimą arba teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo nežinia, kur esančiu;
• dokumentą apie asmens amžių, jeigu tai nenurodyta mirties liudijime;
• dokumentą, įrodantį mirusiojo asmens stažą;
• dokumentą, įrodantį mirusiojo asmens draudžiamąsias pajamas;
• santuokos liudijimą;
• našlaičių gimimo liudijimus;
• mokymo įstaigų pažymėjimus, jeigu našlaičiai, vyresni kaip 18 metų, mokosi;.
• Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) išduotą darbingumo lygio pažymėjimą, jeigu teisė gauti šią pensiją priklauso nuo darbingumo lygio.

 Daugiau informacijos rasite ---> arba