Neįgalieji – tokie asmenys, kurie turi ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti tokiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis.

Daugiau informacijos apie konvenciją rasite čia: ---->

Konvencijoje įtvirtinti neįgalių asmenų lygybės prieš įstatymą, laisvės bei saugumo, asmens neliečiamumo reikalavimai, laisvo judėjimo, pilietybės ir savarankiško gyvenimo teisės, teisė į sveikatą, darbą, užimtumą ir išsilavinimą, galimybė dalyvauti politiniame bei kultūriniame gyvenime.

Konvencijoje šalys skatinamos imtis atitinkamų priemonių, kad užtikrintų neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą.

Atlikta analizė parodė, kad daugelis įvairiuose Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos straipsniuose numatytų nuostatų jau yra įtrauktos į Lietuvos teisinę bazę: Konstituciją, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, Lygių galimybių įstatymą, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kitus įstatymus, reglamentuojančius sveikatos apsaugą, švietimą ir mokslą, socialinę apsaugą, užimtumą.

Taigi, Konvencijoje įtvirtinti bendri ją ratifikavusių valstybių įsipareigojimai atitinka bendrą Lietuvos politiką neįgaliųjų lygių galimybių ir socialinės integracijos srityje. Tačiau ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas teisinių nuostatų praktiniam įgyvendinimui.

Konvenciją galite atsisiųsti paspaudę čia --->

Kiekviena narė, atsižvelgdama į švietimo svarbą panaikinant vaikų darbą, turi imtis veiksmingų priemonių tam, kad:

         a) būtų užkirstas kelias įtraukti vaikus į nepriimtiną vaikų darbą;

         b) būtų suteikta būtina ir tinkama tiesioginė parama vaikams atitraukti juos nuo nepriimtino vaikų darbo, jų reabilitacijai ir socialinei integracijai;

         c) visiems nuo nepriimtino vaikų darbo atitrauktiems vaikams būtų užtikrinta galimybė įgyti nemokamą pagrindinį išsilavinimą ir visada, kai įmanoma ir tinkama, profesinį pasirengimą;

         d) būtų surasti vaikai, patekę į ypač rizikingas sąlygas, ir užmegztas ryšys su jais; ir

         e) būtų atsižvelgta į ypatingą mergaičių padėtį.

Nuoroda į visą konvenciją:  ------>  

Joje patvirtinamos nesantuokinio vaiko teisės. Teigiama, kad „kiekvieno nesantuokinio vaiko motinystė nustatoma remiantis tik vaiko „gimimo faktu” (2 str.), “kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu (3 str.), “nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Kai pareiga išlaikyti santuokinį vaiką priklauso tam tikriems tėvo arba motinos šeimos nariams, ši pareiga taip pat taikoma ir nesantuokinio vaiko atžvilgiu” (6 str.), “nesantuokinis vaikas turi tokią pačią teisę į savo tėvo, motinos bei tėvo arba motinos šeimos narių turto palikimą, tarsi būtų gimęs santuokoje” (9 str.) ir pagaliau “nesantuokinio vaiko tėvo ir motinos santuoka vaikui suteikiamas santuokinio vaiko teisinis statusas” (10 str.).

Nuoroda į visą konvenciją rasite čia:  ----->

Nuoroda į visą konvenciją rasite čia: ----->

Nuoroda į visą konvenciją rasite čia: ---->

Šis dokumentas - tai galingas įrankis, kovojant už vaiko teises, kadangi ratifikavusi JT Vaiko teisių konvenciją, šalis įsipareigoja panaudoti kuo daugiau savo išteklių, prireikus ir tarptautinį bendradarbiavimą, kad ji būtų įgyvendinta. 1995 m. Lietuva taip pat ratifikavo šią konvenciją.

Vaikų teisių konvencija yra unikali, kadangi:

-          ji yra bendra ir išsami, užtikrinanti vaiko pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises.

-         ji yra universali, taikoma visiems vaikams visose situacijose bet kuriame pasaulio kampelyje.

-         ji yra besąlygiška, nes net vyriausybės, turinčios ribotus išteklius, skatinamos imtis veiksmų, kad būtų apsaugos vaiko teisės.

-         ji yra holistinė, tvirtinanti, kad visos teisės yra vienodai svarbios, nedalomos ir tarpusavyje susijusios.

Vaiko teisių konvencija turi keturis pagrindinius principus:

-          Vaikai neturi patirti diskriminacijos „nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių“.

-         Vaikai turi teisę fiziškai, emociškai, psichologiškai, socialiai, kognityviai ir kultūriškai gyventi ir vystytis.

-         Imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų ar sprendimų, svarbiausia yra vaiko interesai. Šis principas turi būti taikomas tiek vyriausybių, administracijų ar teisėsaugos, tiek šeimos sprendimams priimti.

-         Vaikai turi teisę būti aktyviais dalyviais, sprendžiant visus su jų gyvenimu susijusius klausimus, bei laisvai reikšti savo nuomonę. Jie taip pat turi teisę būti išklausytiems.

Nuoroda į visą konvenciją rasite:  ----->