Informuoja LR Švietimo ir mokslo ministerija

Per diskusiją buvo apžvelgta situacija mokyklose dvasingumo ugdymo atžvilgiu. Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys, kiti kalbėjusieji teigė, kad dabar per daug kreipiama dėmesio į žinias, mokyklos pristinga laiko auklėjimui, mūsų vaikai vis dažniau jaučiasi nelaimingi, vieniši, darosi vis labiau paviršutiniškesni. 
„Reikėtų pagaliau išleisti Baltijos kelio nuotraukas ir padovanoti mokykloms, kad mokiniai matytų jų tėvų šviečiančius veidus. Mokyklose trūksta gerų pavyzdžių, dėl to vaikas nebeturi su kuo identifikuotis“, – sakė diskusijoje dalyvavusi rašytoja Vanda Juknaitė. Ji pasigedo ir sunykusios geros tradicijos, kai menininkai vykdavo į mokyklas, bendraudavo su mokiniais. Kalbėdama apie mokytojų rengimą, rašytoja ir pedagogė teigiamai atsiliepė apie šiemet įvestą testą būsimiesiems mokytojams. Šis testas jauniems žmonėms tikrai padėjo atsirinkti, ar jie yra tinkami tokiai profesijai. 
Lietuvos jėzuitų provincijolas Gintaras Vitkus SJ paminėjo britų tyrimus, kurie parodė, jog vertybėms ugdyti svarbiausias amžiaus tarpsnis 14–18 metų. Tačiau mokinio vertybines nuostatas sugebės suformuoti tik mokytojas, kuris pats jas turi. Mokinius galės paveikti tik toks mokytojas, kuris pats yra asmenybė. 
Rašytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis tiki, kad mokykla, panašiai kaip teatras, gali tapti oaze, „bunkeriu“, – vieta, kur vaikams ir paaugliams gera būti, kur formuojasi draugiška, palaikanti bendruomenė. Remdamasis savo mokytojavimo patirtimi, jis atkreipė dėmesį, kad mokyklos menkai išnaudoja tautos paveldą. Lietuvių liaudies dainos, mitai, pasakos – šie paprasti dalykai gali suvienyti, auklėti, neįkyriai, nejučiom formuoti vertybes. 
Viešoji konsultacija–diskusija „Dvasinis ugdymas: švietimo įstaigų vaidmuo“ skirta Valstybinei švietimo strategijai atnaujinti. 
Tai šeštasis viešas ministerijos surengtas renginys, skirtas švietimo strategijai atnaujinti po 2012 metų. 

Informuoja LR Švietimo ir mokslo ministerija

Nuo rugsėjo 1 dienos nuo valgyklų prekystalių dingo riebalų prisigėrę ir įvairių skonio stipriklių pripompuoti “čipsai”, konservantų “apnuodyti” spraitai ir kokakolos, šokoladukai, daug kitų, ypač vaikų mėgstamų, nors ir nesveikų, maisto produktų. Valgiaraščiuose atsirado daugiau virškinimo sistemą tausojančių patiekalų, daržovių, desertui - vaisių. Specialistai tikisi, jog mokyklose įvedus naują maitinimo tvarką mūsų šalies vaikų mityba ir jų sveikata bus žymiai geresnės nei iki šiol.

Maitinimo naujovės

Moksleivių maitinimui parengti valgiaraščiai turi būti suderinti su teritorine visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga. Anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vedėjos Elenos Mirinavičienės, naująją maitinimo mokyklose tvarką sveikatos apsaugos ministras patvirtino dar vasarą. “Iš esmės naujoji tvarka nelabai kuo skiriasi nuo ankstesnės. Tik reikalavimai tapo labiau reglamentuoti, griežtesni. Tačiau kadangi mūsų rajono mokyklose maitinimą organizuoja stipri įmonė, dėl naujovių nepajutome jokios įtampos. Be to, ir anksčiau su šiais maisto tiekėjais neturėjome jokių valgiaraščių derinimo problemų”, - sakė E. Mirinavičienė.

Vedėja pasakojo, jog pagal naująją tvarką nuo mokslo metų pradžios iš valgyklų turėjo dingti bulvių traškučiai, kiti riebaluose virti gaminiai, saldainiai, šokoladas ir jo gaminiai, konditerijos ir kiti gaminiai su šokoladu ar kremu, maisto produktai su sintetiniais dažikliais, konservantais, saldikliais, aromato ir skonio stiprikliais, kitais priedais, gazuoti bei energiniai gėrimai, sultinių koncentratai, kavamedžio pupelių kava, rūkyta žuvis, konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai, mechaniškai atskirtos mėsos ir jos gaminiai, maisto, pagaminto iš genetiškai modifikuotų organizmų. Taip pat maistas moksleiviams gaminamas be jų sveikatai nepalankių produktų, turinčių daug sočiųjų riebalų, cukraus ar druskos, kenksmingų cheminių ar nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų.

Pietums turi būti tiekiami karšti patiekalai, sudaryti iš daug baltymų turinčių produktų (mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių, ankštinių, pieno produktų) ir daug angliavandenių turinčių produktų (bulvių, makaronų, kruopų), taip pat daržovės ir vaisiai arba jų salotos, duona ir gėrimas (rekomenduojama sultys). Vienas iš karštų pietų patiekalų turi būti tausojantis virškinimo sistemą, t. y. pagamintas garuose, troškintas ar virtas vandenyje.

Karšti mėsos patiekalai patiekiami 2-3 kartus per savaitę, žuvies patiekalai - ne mažiau kaip 1-2 kartus. Likusieji maisto produktų gaminiai - ne mažiau nei vieną kartą per savaitę.

Kad patiekalai nesikartotų, nuo šių mokslo metų valgiaraščiai sudaromi 20 dienų laikotarpiui, atsižvelgiant į rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir energijos normas vaikams pagal jų amžių. Mokyklose gali būti vienas arba keli karšti pietų patiekalai. Anot vedėjos, tai priklauso nuo įstaigoje besimokančių moksleivių skaičiaus, patiekalų perkamumo. Taip pat būna ir užkandžių meniu.

E. Mirinavičienė sakė, jog mūsų rajono mokyklose palyginti su kitais šalies miestais neatsisakyta sriubos: “Šaltą dieną jau geriau suvalgyti karštos sriubos lėkštę nei kokį obuolį ar šaltą užkandį. Todėl nusprendėme mūsų rajono mokyklose sriubą palikti”.

Bene svarbiausias šių metų pasikeitimas - karšti pietų patiekalai turi būti gaminami tik iš tos pačios maisto produktų kategorijos. Todėl nuo šiol valgyklose būna vadinamosios mėsos, paukštienos, žuvies, daržovių, miltų, bulvių ar varškės dienos. “Siekiama, kad vieną dieną prekyboje nebūtų, tarkim, žuvies ir mėsos. Arba tokių patiekalų, kurie abu sunkiai virškinami”, - pastebėjo E. Mirinavičienė. Ir pridūrė, jog jei ir ne visi vaikai mėgsta žuvį, kurią, beje, valgyti labai sveika, ar kitus maisto produktus, iš patiekalų meniu vis tiek galima kažką išsirinkti.

Per daug sureikšmino

“Užsienyje mačiau, kaip per pietus viena laisva patalpa tampa “mobilia valgykla”. Ant sulankstomų stalų visiems moksleiviams patiekiamas vienas karštas patiekalas. Po pietų viskas sutvarkoma, toliau vyksta kasdieninis mokyklos gyvenimas. Manau, mūsų šalies mokyklose per daug sureikšmintas sveiko maisto kultas, moksleivių maitinimasis. Juk mokinys mokykloje paprastai valgo tik vieną kartą, likusius kartus - namie ar kitur. Todėl svarbiausia, kad vaikas, būdamas mokykloje, apskritai būtų pavalgęs nors ir tą vieną kartą ir kažko šilto, o ne vaikščiotų pusę dienos alkanas. Kad priverstume vaikus tai padaryti, pirmiausia reikėtų daugiau dėmesio skirti mitybos ugdymui ir mokykloje, ir šeimoje”, - kalbėjo E. Mirinavičienė.

Vedėjos teigimu, tas pats patiekalų asortimentas pateikiamas ir socialiai remtiniems vaikams, ir tiems moksleiviams, kurie maistą perka. “Tas pats meniu pateikiamas ir mokytojams. Norisi, kad mokyklose nebūtų diskriminacijos, kad neturtingai gyvenantys vaikai nebūtų išskiriami iš visos mokyklos bendruomenės”, - pastebėjo vedėja.

Šiuo metu mūsų rajone nemokamus pietus valgo 2174 vaikai. Iš jų - 86 moksleiviai gauna ir pusryčius. Nemokamas maitinimas mokyklose skiriamas tada, kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį mažesnės nei 525 litai.

Pirkdami “čipsus” moksleiviai protestuoja prieš pokyčius

Kelerius metus rajono moksleivius maitina VšĮ “Kretingos maistas”. Įmonės generalinio direktoriaus Irmanto Norkaus pasiteiravome, kaip naująją tvarką vertina maitinimo paslaugas teikiančios įmonės. “Gimtajai žemei” I. Norkus sakė, jog anksčiau jie dirbdavo laikydamiesi valgiaraščiams taikomų reikalavimų: “Naujoje tvarkoje nėra kažko labai ypatingo. Jau kurį laiką neprekiavome vaikams kenksmingais maisto produktais, patiekalų su visokiais nesveikais priedais neruošdavome. Ir anksčiau duodavome vaisių: bananų, mandarinų, obuolių. Tiesa, šį rudenį tikrai daugiau pateikiame daržovių”.

Anot generalinio direktoriaus, vienus moksleivius pokyčiai valgyklose tenkina, kiti - dar dažniau užsuka į netoli mokyklų esančius prekybos centrus. “Yra mokyklų, kuriose labai mėgstamas sveikas maistas, daržovių salotos. O kitose tokių patiekalų suvalgoma mažiau. Tuo tarpu tikrai padaugėjo moksleivių, kurie per pertraukas vis dažniau eina pirkti kokių nors užkandžių į parduotuves. Todėl dabar bulvių traškučių valgytojų skaičius labai padidėjo. Galbūt moksleiviai taip bando prieštarauti naujajai maitinimo tvarkai mokyklose? Tai tarsi savotiškas protestas. Esą kodėl jie nebeturi teisės rinktis, ką valgyti?” - kalbėjo I. Norkus.

Pašnekovo teigimu, galbūt Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai per greitai įvedė tokius griežtus, netgi kai kur gerokai “perdėtus” reikalavimus valgyklose. Pasak generalinio direktoriaus, kaip galima nurodyti, kuo maitintis, mokykloje besimokantiems aštuoniolikamečiams ar devyniolikamečiams. Juk jie jau suaugę žmonės ir turi teisę patys spręsti. Dėl tokios situacijos taip pat kenčia ir mokytojai.

“Neteisinga, kad kai kurie specialistai neigiamai atsiliepia apie sriubą. Esą tai tik menkavertis patiekalas. Tačiau prisiminkime, jog nė viena lietuvių tautos karta neišaugo be močiučių ir mamų verdamų sriubų. Todėl negerai, kad sriuba tapo tik rekomenduojamu patiekalu, o kai kurios mokyklos jos visiškai atsisakė”, - pastebėjo I. Norkus.

Generalinis direktorius tikisi, kad ateityje ši tvarka bus koreguojama ir visgi kai kas bus pataisyta, kol viskas grįš į savo vietas.

Rimtų priekaištų neturi

Dukstynos pagrindinės mokyklos direktorė Daiva Liumparienė sakė, jog įsigaliojus naujajai tvarkai iš tikrųjų pasikeitė patiekalų asortimentas, jų ruošimo būdas. Atsirado daugiau troškintų patiekalų, sumažėjo keptų, aliejuje virtų valgių, padaugėjo salotų, vaisių, sulčių.

D. Liumparienė džiaugėsi, kad palikdami mokykloje sriubą išsaugojo gražias jos valgymo tradicijas: “Vaikai tikrai mėgsta sriubas. Juolab kad jos, nors ir ne kiekvieną dieną, ant kiekvieno stalo patiekiamos gražiuose puoduose”.

Direktorė sakė, jog taip pat moksleiviams patinka varškė, bet be jokių daržovių, mėgsta blynus. Tarp labiausiai nemėgstamų patiekalų - įvairių kruopų košės.

“Kokius patiekalus dabar dažniausiai renkasi moksleiviai, stebi mokytojai. Be to, tėvai taip pat domisi, ką valgo jų vaikai, nori susipažinti su valgiaraščiais. Tačiau dėl pasikeitusio asortimento tikrai nesulaukiau jokių rimtų priekaištų. Juolab kad ir anksčiau iš mokyklos pašalinome visokius vaikams nesveikus maisto produktus”, - sakė D. Liumparienė.

Keisti maisto produktų deriniai ir nemažos kainos

Vidiškių pagrindinės mokyklos direktorės Laimutės Strelčiūnienės teigimu, didelių priekaištų naujajai moksleivių maitinimo tvarkai mokykloje neturi. Tačiau kai kurie dalykai kartais yra keisti. Anot L. Strelčiūnienės, neįprasčiausia, kad visą dieną patiekalai gaminami iš tos pačios kategorijos produkto. Todėl sumažėjo jų įvairovė. “Kodėl negalima rinktis skirtingesnių patiekalų? Tai vaikams nelabai patinka. Tačiau tai jau ne mūsų sprendimai. Taip pat kartais būna savotiški maisto produktų deriniai. Kartą buvo patiekta makaronų košė su varške. Mačiau, kad vaikams tai nepatiko. Iš tiesų labai savotiškas skonis”, - kalbėjo direktorė.

Kaip sakė L. Strelčiūnienė, mokyklos virėja labai stebi, ką labiausiai mėgsta valgyti vaikai, išklauso jų norus, stengiasi atsižvelgti į pageidavimus. “Tačiau apskritai maistas yra geras. Nors kai kuriems vaikams 3,5 lito kainuojantis patiekalas yra pakankamai brangu. Juolab kad anksčiau buvo galima pavalgyti ir už du litus ar dar pigiau. Kita vertus, pabandykime savo vaikus pavalgydinti už maždaug tris litus. Įdomu, ar pavyktų”, - sakė direktorė.

Taip pat mokykloje moksleiviams nuolat primenama apie šilto ir sveiko maisto būtinybę augančiam organizmui. Pasak L. Strelčiūnienės, mokytojai stengiasi, kad vaikai per pertraukas neitų pirkti maisto į parduotuves. Tačiau kartais kalbos būna veltui. Juk namuose vaikai maitinami suproduktais su įvairiais priedais. “Vaikų mitybos įpročiai formuojasi šeimoje. Kartais galvoju, kad mamos nebemoka ar nenori gaminti, jei vaikai maitinami dešrelėmis, pirktais koldūnais”, - pastebėjo pašnekovė.

Taujėnų vidurinės mokyklos kolektyvui taip pat keistai atrodo su salotomis patiekiami miltiniai patiekalai. “Jei gyventume Italijoje ar ten, kur karštas klimatas, galbūt būtume įpratę valgyti salotas, jų derinius su kitais valgiais. Tačiau esame lietuviai. Todėl kai kada meniu, net suaugusiems, būna gana savotiškas. Mums labiau patinka karbonadai, maltinukai, blyneliai, virtinukai. Vaikai ypač mėgsta sriubą. Gal todėl, kad ji mūsų mokykloje skaniai ruošiama”, - sakė direktorius Stasys Kaplūnas.

Taip pat, direktoriaus teigimu, patiekalų kainos yra nemažos. Todėl ne kiekvienas vaikas valgo 3-5 litus kainuojančius pietus.

Klaus tėvų nuomonės

Apie naująjį patiekalų asortimentą teiravomės Žemaitkiemio pagrindinės mokyklos direktoriaus Reimonto Devenio. Direktorius sakė, jog visą tiesą apie naująją tvarką planuojama sužinoti apklausus mokyklos vaikų tėvus. Tai ketinama padaryti per artimiausią tėvų susirinkimą. “Tačiau kol kas niekas nesiskundė. Vadinasi, viskas gerai, maistas skanus”, - pastebėjo R. Devenis.

Mokykloje mokosi 39 moksleiviai, kurių dauguma valgo nemokamus pietus. Kadangi įstaiga neturi savo valgyklos, maistas į mokyklą atkeliauja iš “Šilo” vidurinės mokyklos virtuvės.

Dėmesio skiriama per mažai

Kaip laikomasi patvirtintų valgiaraščių, užkandžių asortimento sąrašų, tikrina mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, vadinamosios mokyklos medicinos sesutės. Tuo tarpu jų darbą prižiūri rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras. Jo direktorė Vaida Puodžiūnienė kalbėjo, jog sveikos gyvensenos ir mitybos pagrindai formuojasi šeimoje, mokykloje. Tačiau tikrai ne visos rajono švietimo įstaigos tam skiria pakankamai dėmesio. “Žinau, kad vaikai vis tiek bėga į parduotuves pirkti bandelių, bulvių traškučių. Žodžiu, to, kas jiems draudžiama valgyti”, - sakė V. Puodžiūnienė.

Direktorė sakė, jog lapkričio viduryje prekybos centras “Rimi” visoje šalyje inicijuoja akciją pradinukams. Jos metu 1-4 klasių moksleiviams bus pasakojama apie sveiką gyvenseną, dėmesį skiriant vaikų mokymui, kaip jiems teisingai pasirinkti maisto produktus. Akcija vyks ir dešimtyje mūsų rajono mokyklų.

Tai atskleidė Ugdymo plėtotės centro (UPC) užsakytas bei Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas tyrimas „Lietuvos gyventojų, tarp jų pradinių klasių mokinių tėvų, požiūris į informacinių komunikacinių technologijų ir inovatyvių mokymo(si) metodų taikymą bendrojo lavinimo mokyklų pradinėse klasėse“.

Tačiau gyventojų požiūris į pradinį ugdymą Lietuvoje, priklausomai nuo amžiaus ir socialinės padėties, yra gana nevienodas. Daugiau kaip trečdalis ( 37 proc.) Lietuvos gyventojų (paprastai vyresnių) mano, kad ugdymas pradinėse klasėse niekuo neturėtų skirtis nuo tokio, kokį jie patys gavo, būdami vaikais. Lygiai tiek pat procentų žmonių mano priešingai – kad ugdymo turinys ir metodai turi iš esmės pasikeisti. Prie pastarosios nuomonės daugiau buvo linkę jauni didmiesčių gyventojai, gyvenantys šeimose, turintys aukštąjį išsilavinimą.
Beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad pradinis ugdymas galėtų tapti modernesnis, jei būtų mokoma daugiau užsienio kalbų, informacinių technologijų, suteikiama praktinių gebėjimų, žinių, reikalingų gyvenime.

Maždaug pusė pradinukų tėvų pasisako už didesnį pradinio ugdymo modernizavimą. Tėvai mano, kad pradinėse klasėse ir popamokinėje veikloje būtina naudoti įvairias informacines komunikacines technologijas (kompiuterius, multimedijos projektorius, interaktyvias lentas, MP3 grotuvus ir kt.). Didžioji dauguma (69 proc.) pradinukų tėvų teigia, kad vaikams lengviau ir įdomiau mokytis mokykloje, jei mokymo metu yra taikomos patrauklios vaizdinės priemonės, mokymo medžiaga pateikiama žaidybine forma bei taikomos informacinės technologijos.

Tyrimas parodė, kad beveik visi (97 proc.) jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų daugiau ar mažiau jau moka naudotis kompiuteriu. Beveik 90 proc. pradinukų namuose turi kompiuterį. Maždaug pusė jų kompiuteriu naudojasi kasdien. Tačiau specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai pažintį su kompiuteriu pradeda vėliau – nuo 8 metų ir dar vyresni.

Šis tyrimas atskleidė, kad visuomenė dar nelabai pritaria kitokių ugdymosi poreikių turinčių vaikų integracijai. Gana didelis procentas apklaustųjų mano, kad vaikai su psichine ar net fizine negalia neturi mokytis įprastoje mokykloje. Tokius vaikus labiau buvo linkę atskirti vienturčius vaikus auginantys, mažesnio išsilavinimo tėvai.

Tyrimų veiklos vadovas dr. Albinas Kalvaitis pažymi, kad ši analizė leidžia adekvačiau įvertinti esamą padėtį, numatyti pradinio ugdymo modernizavimo kryptis ir imtis priemonių jo kokybei ir prieinamumui didinti.

Šis tyrimas – UPC įgyvendinamo projekto „Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti informacines komunikacines technologijas (IKT) ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas“ dalis.

Tyrimo rezultatai ir galimos pradinio ugdymo modernizavimo kryptys buvo aptartos spalio viduryje surengtoje pradinio ugdymo ekspertų, švietimo politikų, praktikų diskusijoje. Buvo akcentuojama, kad ugdymo kokybės galima siekti tik atliepiant pasikeitusius visuomenės poreikius, atveriant ir pritaikant mokyklą įvairiems vaikų ugdymosi poreikiams. Neabejota, kad inovatyvių mokymo metodų, informacinių technologijų diegimas turėtų svariai prisidėti prie pradinio ugdymo modernizavimo, prieinamumo didinimo. 
 
Tyrimas buvo užsakytas ir atliktas Ugdymo plėtotės centro įgyvendinamo projekto „Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti informacines komunikacines technologijas (IKT) ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas“ lėšomis. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas ir Lietuvos valstybė.

Minėto tyrimo ataskaita bus skelbiama Ugdymo plėtotės centro svetainėje http://www.inovacijos_upc.smm.lt/

Patys gabiausi vaikai Lietuvos bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose yra priversti vegetuoti – jų gebėjimai neugdomi, o ir žinių jie gauna per mažai, teigia lrt.lt kalbinti gabių vaikų tėvai. Specialistai pastebi, kad mūsų šalyje vis dar nėra bendros gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo sistemos, ir vis dar diskutuojama, ar tokia sistema yra reikalinga ir koks turėtų būti gabių vaikų ugdymo modelis.

Programas parengė penkios Lietuvos organizacijos, įgyvendinančios Europos socialinio fondo ir Lietuvos biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse“ (TAPK). Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotą projektą administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Vadybos ir psichologijos institutas kartu su Vilniaus universitetu bei dailės terapijos pradininke Lietuvoje – viešąja įstaiga „Rafaelis“ – šią savaitę, spalio 25 d., Vilniaus apskrityje jau pradėjo projekto TAPK lėšomis remiamą „Elitinės asmenybės akademijos“ programą. Keturiolikos-aštuoniolikos metų jaunimui skirta programa padės įveikti šiame amžiuje neretai patiriamą tapatybės krizę.

Jūrų skautų programa orientuota į vienuolikos-šešiolikos metų paauglius. Per įvairias laisvalaikio veiklas: vandens žygeivystę, irklavimą, buriavimą jie turės galimybę ugdyti charakterį, lyderystę, mokysis veikti išvien – stiprins visuomeninėje veikloje ir gyvenime reikalingus būdo bruožus bei įgūdžius. 

Programą „Humaniškumo ir tolerancijos link“ Klaipėdos, Panevėžio ir Tauragės apskrityse organizuos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Mokiniams bus organizuojami teoriniai ir praktiniai mokymai, seminarai, diskusijos, kurių tikslas – suvokti humaniškumo, tolerancijos, kantrybės prasmę ir jų kuriančią galią visuomenėje. 

Šaulių sąjungos programa suburs 11–18 m. jaunuolių grupes, kurios imsis savanorystės misijos ir savo darbais propaguos jos idėjas. Kaimo vietovėje gyvenantys vaikai dalyvaus savitarpio pagalbos „Mokausi ir padedu kitiems“ grupių veikloje. Mokiniai lankys senelius, neįgaliuosius, vaikų namų auklėtinius, padės policijai palaikyti tvarką per viešuosius renginius, valys ir sodins miškus.

Viešoji įstaiga „Scenos ir estetikos mokykla“ vykdys programą „Tolerancijos ir pakantumo bei lyderystės kompetencijų ugdymas pasitelkiant tradicinę ir šiuolaikinę kultūrą“. Remiantis lietuvių tautosakos kūriniu „Eglė žalčių karalienė“ ir jo interpretacija (roko operos forma) vaikai mokysis suprasti skirtingas kultūras ir jas interpretuoti, savarankiškai ir kūrybiškai spręsti konfliktines situacijas, atskleisti ir lavinti saviraiškos gebėjimus, bendrauti.

Projekto TAPK laimėtojai: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (Klaipėdos, Panevėžio ir Tauragės apskr.), UAB Vadybos ir psichologijos institutas (Vilniaus apskr.), Lietuvos šaulių sąjunga (Šiaulių, Telšių ir Utenos apskr.), VšĮ „Scenos ir estetikos mokykla“ (Alytaus ir Marijampolės apskr.), Lietuvos jūrų skautija ir Kauno jūrų skautų laisvalaikio centras (Kauno apskr.).

Neformaliojo ugdymo programoms įgyvendinti 2010–2011 mokslo metais numatyta skirti 1,25 mln. Lt.

Programa „Shout“ pristatyta šeštajame Pasauliniame novatoriško švietimo forume, kuris pirmą kartą surengtas Afrikos žemyne, Pietų Afrikos Respublikoje. Forume tarp 500 geriausių pasaulio pedagogų, atrinktų iš beveik 200 tūkst. programos „Novatoriška mokykla“ dalyvių, dalyvaus ir Lietuvos atstovai iš Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijos.

Naujos programos „Shout“ rengėjai skatins milijonus pasaulio mokytojų ir mokinių mažinti žemės, oro ir vandens taršą. Specialiai sukurta erdvė internete leis skirtingų šalių mokytojams ir mokiniams diskutuoti apie aplinkos problemas, įgyti svarbių bendradarbiavimo, kritinio mąstymo ir socialinės atsakomybės įgūdžių bei padės įveikti  kultūrinius, kalbos barjerus. Per trejus metus „Microsoft“ ir partneriai šiam projektui skirs beveik 2,5 mln. litų (1 mln. JAV dolerių).

„Siekiame, kad vaikai galėtų ir norėtų mokytis ne tik klasėje, bet už jos ribų, o mokytojai per pamokas juos paskatintų ir suteiktų užklasinei veiklai reikalingų žinių, – sakė Michael Furdykas, „TakingITGlobal“ įkūrėjas. – Kai mokiniai dalyvauja tokiuose projektuose, bendrauja ir moko kitų klasių moksleivius, stengiasi pakeisti savo aplinką arba netgi įteikia peticiją valdžios atstovams, jie įgauna įgūdžių, kurie vėliau pasitarnauja vaiko asmeniniame gyvenime ir būsimame darbe.“

Programa „Shout“ startuos lapkričio mėnesį. Tinklalapyje www.shoutlearning.org bus paskelbta pirmoji užduotis, kurią drauge spręsti turės visos dalyvaujančios mokyklos. Interneto transliacijos metu apie aplinkosaugą kalbės mokytojai ir instituto „Smithsonian“ ekspertai, jie pateiks ir metodinę medžiagą. Bendradarbiaudami su kitų šalių bendraamžiais, mokiniai turės sukurti veiksmų planą, kaip jie tausos aplinką, ir jį įgyvendinti. Per pirmus programos metus dalyviai sieks sumažinti žemės taršą, o kitais metais imsis švarinti vandenį ir orą.

„Vaikams daug įdomiau gilintis į aplinkos problemas, kai gali jas aptarti su kitų šalių bendraamžiais. Su jais bendraudami Lietuvos mokiniai supras, kad pasaulinės problemos iš tiesų yra pasaulinės, nes pamatys, kad ir kitų šalių mokiniai su jomis susiduria, - sakė „Microsoft Lietuva“ vadovas Mindaugas Glodas. 

„Programos „Shout“ metu įvairiausių šalių vaikams ir mokytojams bendradarbiavimą palengvins technologijos – jos padės įveikti valstybių sienas ir susikalbėti skirtingų kultūrų mokiniams.  Bendradarbiaudami vaikai pajus, kad ir jie gali pakeisti savo aplinką, – sakė Claudine Brownas, „Smithsonian“ instituto švietimo direktorius. – „Smithsonian“ instituto darbuotojai pasitelks gausius tyrimų ir mokslo išteklius ir dalyviams internetu suteiks vertingų žinių apie klimato kaitą ir aplinkos taršą.“

Griaunami mitai

„Esu girdėjusi daugybę tiesos neatspindinčių mitų apie privačias mokyklas. Vienas iš labiausiai paplitusių tas, kad mokslas privačioje mokykloje, nors ir labai kokybiškas, bet retai kam prieinamas. Tačiau tai toli gražu nėra tiesa. Suskaičiavus ir palyginus išlaidas, bendra suma rodo, kad norint vaikui duoti visapusišką išsilavinimą, privačiose mokyklose mokslas kainuoja pigiau nei vidurinėse“, – teigė Vilniaus gimnazijos direktorė Tatjana Liubertienė.

Mes esame pripratę taupyti, taupome ir neišlaidaudami dėl vaikų, bet ar iš tikrųjų sutaupome? Anot Vilniaus privačios gimnazijos direktorės pavaduotojos ugdymui Editos Zabalevičiūtės, kai vaikas mokosi valstybinėje mokykloje, kur gauna tik pamokas, tėvams, norintiems vaikui suteikti visapusišką išsilavinimą, tai per metus gali kainuoti per 10 000 Lt.
 
Tikroji mokslo kaina, arba skūpas moka du kartus

Palyginkime kokybiško mokslo savaitę valstybinėje mokykloje ir privačioje. Privačioje mokykloje mokslo savaitė kainuoja apie 220 Lt. Į šią sumą įeina ne tik pamokos, dėmesys, teigiamas emocinis-psichologinis mikroklimatas, individuali mokymosi programa bei vadovėliai, bet ir kiekvieną dieną po pamokų skiriamos 5 val. popietinio darbo su vaiku (namų ruoša, korepetitoriai, konsultacijos). Prie bendros mokymo programos pridedamas neformalusis ugdymas (du būreliai pasirinktinai), išplėstas užsienio kalbų kursas (skiriama daugiau pamokų, nei numatyta programoje, ir pridedama trečioji užsienio kalba), kiekvieną dieną po 2 valandas skiriama darbui su korepetitoriais. Neretai privačiose mokyklose yra išplėstas muzikinis-meninis lavinimas. Visa veikla organizuojama taip, kad vaikas nepervargtų.

Tuo tarpu mokantis vidurinėje mokykloje už neformalųjį ugdymą reikia mokėti papildomai iki 100 Lt per savaitę. Tėvams vežiojant vaiką į būrelius prie sumos prisideda dar apie 40 Lt išlaidų kurui. Korepetitorių samdymas dabartinę sumą gali pakelti iki 300 Lt, o papildomos užsienio kalbos pamokos ar kursai sumą gali padidinti iki 360 Lt. O jei dar pridėsime ir trečiosios užsienio kalbos mokymąsi (dažniausiai valstybinėse vidurinėse mokoma tik 2 užsienio kalbų), tai kaina šokteli iki 460 Lt.

Mokslo kaina Vilniaus privačioje gimnazijoje, kaip ir daugelyje privačių mokyklų, per pusmetį yra 4400 Lt, atrodo daug? Tačiau tai – tik lašas jūroje, lyginant su tuo, kiek kainuoja vaikų mokslas sudėjus visas išlaidas mokantis valstybinėje mokykloje: perkant vadovėlius, atskirai mokant už neformalųjį ugdymą, užsienio kalbų pamokas, korepetitorius bei vaikų vasaros stovyklas.
 
Neformalusis švietimas svarbus vaiko gyvenime

Neformalusis ugdymas tiek Europoje, tiek Lietuvoje darosi vis svarbesne švietimo sritimi. Jo paskirtis – skatinti asmenybės tobulėjimą ir aktyvų pilietiškumą, padėti spręsti jaunų žmonių integravimosi į darbo rinką problemą.

Neretai vaikams, besimokantiems valstybinėse vidurinėse mokyklose, reikia toli (keliolikos kilometrų spinduliu) ieškoti būrelių, kurie jiems padėtų save atskleisti, išbandyti savo gabumus įvairiose srityse. Dažnai mokinių tėvai tampa jų asmeninais vairuotojais ir vežioja vaiką maršrutu mokykla–būrelis–namai.

Tuo tarpu privačiose mokyklose vaikams yra organizuojama įdomi veikla nuo 8 iki 18 val. Vilniaus privačioje gimnazijoje plačiai išvystytas neformalusis ugdymas, vaikai gali rinktis įvairius būrelius nuo muzikos iki sporto (pvz.: šachmatus, rytų kovos menus, teatrą, chorą, keramiką, fleitą, fortepijoną, gitarą ir t. t.). Visi būreliai yra vienoje vietoje, tad tėveliams nereikia vežioti vaiko iš mokyklos į būrelius. Taip taupomas ne tik asmeninis tėvų laikas, bet ir kuras. Vien jam per metus, jei vaikas lanko bent porą būrelių, išleidžiama vidutiniškai apie 2000 Lt. O kur dar būrelių kainos, vaikui lankant bent porą būrelių, per mėnesį neformaliajam ugdymui išleidžiama nuo 140 iki 400 Lt. Per mokslo metus ši suma gali sudaryti iki 4000 Lt.

Prieš teikiant projektą svarstyti Vyriausybei, nauja koncepcija buvo aptarta su savivaldybių, muzikos ir dailės mokyklų, Kūno kultūros ir sporto departamento, jaunimo organizacijų atstovais.

„Didžiausias naujai organizuojamo pasirenkamojo-neformalaus švietimo privalumas yra tai, kad ugdymo programose galės dalyvauti gerokai daugiau vaikų negu dabar, - sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Jeigu šiuo metu įvairias veiklas lanko apie 91 tūkst. vaikų (20 proc.), tai ateityje jų skaičius galėtų išaugti iki 200 tūkst. (50 proc. visų Lietuvos mokinių). Valstybės finansuojamas krepšelis suteiks ir daugiau pasirinkimų, prasmingų veiklų, lavinančių vaikų gebėjimus ir talentus. Todėl ne tik išsaugosime jau veikiantį muzikos, dailės, sporto mokyklų tinklą, bet ir rasis galimybės jį gerokai praplėsti - steigtis naujoms šokio ir teatro mokykloms. Pastarosios dėl visapusiško asmenybės ugdymo yra labai populiarios Vakarų šalių švietimo sistemose“.

Šiai pasirenkamojo – neformalaus ugdymo sistemai reikės didesnio valstybės finansavimo negu dabar. Todėl parengus būtinus teisės aktus ir programas, sukūrus reikalingą informacinę sistemą ir išbandžius pilotinį projektą 2011 metais, naują finansinį modelį siūloma diegti 2012 metais.

Informuoja LR Švietimo ir mokslo ministerija

Išimtys – prasčiau gyvenantiems

Šiemet įdarbinant vasaros sezonui pirmenybę suaugusiesiems teikiantys lrt.lt kalbintų darbo biržų atstovai pažymėjo darantys išimtis, jeigu moksleiviai gyvena nepilnose, asocialiose arba labai sunkiai besiverčiančiose šeimose.

„Aišku, reikia ir tiems, ir tiems padėti, bet galimybės įsidarbinti moksleiviams yra žymiai sumažėjusios. Tai yra ilgalaikės bedarbystės problema – yra apie trečdalis bedarbių, kurie yra jau ilgą laiką be darbo, todėl, be abejo, jiems, pirmiausia bandoma padėti.

Iš kitos pusės yra tokių šeimų, kuriose, pavyzdžiui, mokyklinio amžiaus vaikus augina vienišos mamos arba iš viso visos šeimos nariai be darbo – tai pagal galimybes tokiems žmonėms stengiamės padėti. Ne visiems – tiktai labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims“, – pasakojo Alytaus darbo biržos direktorius R. Mačiulis

Alytiškiui antrino ir Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Bronislava Sabina Katinienė.

„Vis dėlto prioritetas yra suaugusieji ir moksleiviai iš šeimų, kuriose sudėtinga socialinė padėtis, tarkime, būna, kad ir abu tėvai bedarbiai“, – teigė pašnekovė.

Moksleiviai  nori dirbti

Kauno darbo biržos Karjeros planavimo skyriaus vedėja Lorita Baltrušaitienė sako, jog vaikai tikrai nori dirbti, bet pasiūlymų vasarai įdarbinti moksleivius skaičius ribotas.

Lrt.lt kalbintų Lietuvos darbo biržų atstovai pažymi, kad vieni darbdaviai noriai duoda darbo moksleiviams, tačiau kiti mieliau renkasi vyresnius ir labiau įgudusius žmones. 

„Į mus kreipiasi ūkininkai. Jie netgi labai noriai priima moksleivius, pavyzdžiui, ravėti laukuose braškių“, – sakė L. Baltrušaitienė.

Klaipėdos darbo biržos direktorius Andrius Adomaitis pastebi, kad Jaunimo darbo centre darbo pasiūlymų moksleiviams dvigubai mažiau negu anksčiau.

„Pasiūlymus jauniems, 16-18 metų žmonėms galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Daugelis darbdavių nori, kad pas juos ateitų dirbti žmogus, sulaukęs bent jau 18 metų. Darbdaviai sako: „Ką aš čia dabar rizikuosiu, o jeigu dar kažkas atsitiks, dar apmokyti reikės – jau geriau vyresnis ir nors šiek tiek įgudęs“, – pasakojo pašnekovas.

Tuo metu Šiaulių darbo biržos direktorė Genovaitė Kuprevičienė pastebi, kad darbdaviai moksleivius įdarbina noriai.

„Manau, jiems samdyti moksleivius pigiau atsieina – jiems moka tik minimumą, o suaugęs žmogus nelabai eis ravėti už minimumą. Pagaliau, juk paravi 3–5 dienas, ir darbo jau nebėra“, – svarstė Šiaulių darbo biržos direktorė.

G. Kuprevičienės teigimu, didžiausia dalis norinčių įsidarbinti moksleivių yra 15-17 metų.

Užims svetur išvykusių studentų vietas

Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška mano, kad moksleiviai šią vasarą be darbo neliks, nes nemažai darbo vietų atsilaisvins į užsienį išvykus Lietuvos studentams, tačiau pažymi, kad jų atlygis šiemet bus mažesnis.

„Galimybė kur nors įsidarbinti vasaros sezonui išliko, bet geriau apmokamų darbų šiandien žymiai mažiau.

Paslaugų verslai, kurie susiję su sezoniniais darbais – kavinės, restoranai, lauko kavinės – jos visą laiką turi poreikį darbuotojams, o kadangi šiuo metu nemažai studentų migruoja vasarai dirbti į užsienį, tai, iš principo, išlieka nemažai laisvų pozicijų vasarą moksleiviams dirbti čia, Lietuvoje“, – kalbėjo pašnekovas.

Tuo metu Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas Rimvydas Jasinavičius pažymėjo, kad gauti įprastą sezoninį darbą šiemet moksleiviams neturėtų būti problema, tačiau norintys padirbėti pramoninėje sferoje – vargiai gaus darbą.

„Tie, kurie specializuojasi į sezoninius vasaros darbus – suras darbų ne mažiau nei pernai ir užpernai, o tie, kurie nori į kitus darbus – jiems gauti darbą bus sunku, nes darbų apimtys sumažėjusios“, – teigė pašnekovas.

Ragina nuimti atsakomybę už nepilnamečius

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius pažymi, kad įsidarbinti vasaros sezonui šiemet mokiniams „mažesnės perspektyvos nei praeitais, ar užpraeitais metais“.

Pašnekovo nuomone, situacija galėtų pagerėti, jeigu nuo darbdavių pečių būtų nuimta atsakomybė už jam dirbantį nepilnametį.

„Reiktų įteisinti atsakomybės ribą tarp to paties moksleivio, mokymo įstaigos, tėvų ir darbovietės.   

Dabar darbdavys labiausiai bijo nelaimingo atsitikimo su nepilnamečiu (nutikus incidentui darbdaviui tektų prisiimti atsakomybę už tai, kas nutiko nepilnamečiui – lrt.lt). Darbdaviui negali būti taikoma atsakomybė už jam dirbantį nepilnametį“, – mano J. Guzavičius.