• Vaikų linija - tai psichologinę pagalbą vaikams ir paaugliams teikianti tarnyba. Vaikai ir paaugliai gali kreiptis į Vaikų liniją dėl įvairių jiems iškilusių sunkumų – nesutarimų su draugais, tėvais ar mokytojais, konfliktų, sunkumų moksluose, kai jaučiasi vieniši ar nemylimi, o taip pat dėl įvairių kitų rūpesčių, kuomet sunku ir norisi pasitarti.

Pagalba teikiama nemokamu telefonu - 116 111 (Darbo laikas: I-VII 11:00 - 21:00).

 Emocinė parama internetu: registruotis ir rašyti  www.vaikulinija.lt (atsako per dvi dienas).

Išsamesnė informacija: www.vaikulinija.lt  

• Jaunimo linija - tai linija, teikianti psichologinę pagalbą krizę išgyvenantiems asmenims.

Nemokamas šios linijos telefonas -  8 800 28888 (darbo laikas: I-VII visą parą).

Emocinė parama internetu: ( registruotis ir rašyti www.jaunimolinija.lt/internetas (atsako per dvi dienas).

Išsamesnė informacija: www.jaunimolinija.lt

• Linija Doverija – tai psichologinę pagalbą teikianti linija. Iš kitų linijų ji išsiskiria tuo, jog pagalba paaugliams ir jaunimui teikiama rusų kalba.

Nemokamas pagalbos telefonas 8 800 77277 (darbo laikas: I-V 16.00 - 20.00).

• Pagalbos moterims linija -  linija, skirta moterims, kurios šiuo metu išgyvena vidinę krizę ir ieško pagalbos ir psichologinė paramos.

Nemokamas pagalbos telefonas: 8 800 66366 (darbo laikas: I-V 10:00 - 21:00).

 Emocinė parama internetu: rašyti el. paštu pagalba@moteriai.lt (atsako per tris dienas).

• Vilties linija - psichologinės pagalbos ieškantiems linija, kurioje dirba profesionalai ir savanoriai konsultantai.

Pagalba nemokamu telefonu :  116 123 (darbo laikas: I-VII visą parą).

Emocinė parama internetu: rašyti svetainėje http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com (atsako per tris darbo dienas).

• Dingusių žmonių šeimų pagalbos centras -  paramą teikiama dingusių žmonių artimiesiems, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, prostitutėmis verčiamoms dirbti moterims, važiuojantiems dirbti į užsienį ir abejojantys dėl saugumo. 

Nemokama pagalbos linija: 8-800 2 61 61 (darbo laikas: I-V 9-17 val.).

Dienos centruose moterys, vyrai ar neįgalieji gali  gauti  įvairiapusę socialinę pagalbą, vaikams organizuojamas ugdymas, pamokų ruoša, laisvalaikio užimtumas ir maitinimas, siekiama ugdyti paauglių bendravimo įgūdžius, organizacinius gebėjimus, savivertę, savarankiškumą, kūrybiškumą, skatinti aktyvų dalyvavimą pačių organizuojamose veiklose. Su centrą lankančių vaikų tėvais dirbamas sistemingas socialinis darbas, jie skatinami geriau rūpintis savo vaikais ir jų ugdymu, tėvams teikiama reikiama psichologinė, pedagoginė ir teisinė pagalba, šalinamos priežastys, dėl kurių vaikams gali būti nustatoma globa (rūpyba).

Lietuvoje esančių dienos centrų kontaktai:   spauskite

                *Paruošta remiantis Mūsų šeima ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis

Pirmajame pokalbyje plačiau pristatoma Asociacijos veikla, antrajame – įdėmiau žvelgiama į  Lietuvoje įgyvendinamą valstybės paramos šeimai politiką.

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacijos steigiamoji konferencija vyko Kaune 2004 metų lapkričio 27 dieną. Konferencijoje buvo įvardinta ir esminė asociacijos misija: šeimai palankios aplinkos puoselėjimas. Aplinka šiuo atveju suvokiama tiek kaip šeimai palankūs teisės aktai, šeimą gerbianti žiniasklaida, šeimos vertybes propaguojanti švietimo sistema, plačios socialinės ir psichologinės paslaugų šeimai infrastruktūros sukūrimas.

Asociacija tapo įtakingiausia skėtine organizacija, vienijančia šeimų, tėvų bei šeimomis besirūpinančias formalias ir neformalias nevyriausybines organizacijas, religines bendruomenes; analizuoti. Ji analizuoja, skleidžia ir keičiasi informacija apie šeimos ir tėvų problemas šalies viduje ir užsienyje, aktyviai dalyvauja valstybės paramos šeimai politicos formavimui.

Per šešerius gyvavimo metus Asociacija inicijavo visuomenėje plataus atgarsio sulaukusias iniciatyvas. Žymiausia – 2007 metų balandį surengta šeimų eisena Vilniuje “Šeima – gyvybės lopšys”. Asociacija taip pat aktyviai dalyvavo rengiant Valostybinę šeimos politicos koncepciją,  nuolat vykdo reklamos stebėseną, inicijavo parodą “Mano šeima”, dalyvauja projektuose “Darni šeima” ir Šeimos universitetas. NŠTA aktyviai kovojo prieš “Gender  Loops” programos diegimą Lietuvos ikimokyklinėse įstaigose.

Reportažą pamatyti galite paspaudę čia --->

• Seminare susipažinsite su esminiais dalykais, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį santuokoje, norint sukurti ir išlaikyti darną ir artumą poroje.
• Pristatysime seminaro autorės atliktą išsiskyrusių asmenų tyrimą, kuriame išsiskyrę asmenys dalinasi savo patirtimi, taip pat bus pristatyti kitų Lietuvos ir užsienio tyrėjų duomenys apie santuokos raidą, bei skyrybų riziką santuokoje.
• Atlikdami praktines užduotis, įgausite praktinių įgūdžių, kaip kurti darnius santykius poroje.

Į seminarą kviečiame sutuoktinių ar ketinančių susituokti poras. Maloniai kviečiame dalyvauti ir nesusituokusias poras, taip pat jame gali dalyvauti ir pavieniai asmenys, kuriuos ši tema domina.

 Seminarą veda: psichologė Giedrė Gutautė,

Seminaro trukmė: 2,5 valandos.

Seminaras vyks: „Šiaurės miestelio technologijų parko“ konferencijų salėje,  Galvydžio g. 5, Vilnius

       birželio 30 dieną, nuo 18:30 iki 21:00 val.

       liepos 14 dieną, nuo 18:30 iki 21:00 val.

       liepos 28 dieną, nuo 18:30 iki 21:00 val.

Seminaro kaina: - 30 litai asmeniui. Į kainą įskaičiuotos dvi kavos pertraukėlės.

Seminaro dalyvių kiekis ribotas, dėl to būtina išankstinė registracija.

Registruodamiesi būtinai nurodykite, kurią dieną norėtumėte dalyvauti seminare: birželio 30, liepos 14 ar liepos 28.

Registruotis galite: el.paštu: info@mirgosnamai.lt arba tel: 8-615-95 305

Daugiau informacijos: www.mirgosnamai.lt

 Šiose paskaitose ir praktiniuose užsiėmimuose organizatoriai pasidalins savo žiniomis, įgytomis vienu naujausių ir didžiulį pripažinimą pasaulyje įgijusio tiek profesionalios psichoterapijos, tiek dvasinio asmenybės augimo srityse, metodu – „Šeimos konsteliacijos“.   

Šis pažinimas padėjo daugeliui ir specialistų, ir šeimų atrasti savo gyvenimo klausimus naujoje šviesoje, išspręsti atrodo neišsprendžiamas problemas, arba tiesiog žymiai daugiau padėti sau ir kitiems, atgaivinti, sustiprinti save, santykius, meilę. Dažnai daugelis pasako: „...nesitikėjau, kad tai gali taip giliai ir aiškiai atskleisti tai, ko iki šiol nesupratau, neradau – tai, kas man iš tiesų svarbu, mane stiprina, praturtina, man padeda...“

 Tai unikalios žinios paskaitoje ir praktinis patyrimas apie:

• meilę ir laimę, giminę ir šeimą,  Gyvenimo, sėkmės ir sielos dėsnius, psichologiją,
• vyro - moters, tėvų - vaikų santykius, mūsų išgyvenamus jausmus, sėkmes ir nesėkmes, 
• sunkumus ir krizes, sielos ir kūno sveikatos klausimus, jų sprendimus,
• santarvės, meilės ir laimės ištakas, ir dar nematytas mūsų galimybes.

Pradžioje vyksta 1,5 val. paskaita, o po jos – praktinis užsiėmimas, kuriame praktiškai padėsime pažinti, ar išspręsti jūsų klausimus su „Šeimos konsteliacija“. 

Šeimos konsteliacija (vidinio paveikslo išdėstymas) – tai unikali galimybė per grupės, ar individualų darbą lyg modeliavime tiesiog matomame lygyje pamatyti, pažinti ir harmonizuoti savo gyvenimo, santykių, arba šeimos gyvą vidinį paveikslą, - mūsų sieloje esančius vidinius jausmus, santykius, procesus, - kaip jie kartais ir nepastebint veikia šeimos, giminės, mūsų, ir mūsų vaikų gyvenimus. Tai dažnai išgyvenama kaip realus dabar vykstantis tikras vidinis gyvenimo procesas, sujungiantis praeitį, dabartį ir ateitį.

Čia taip pat atrandame sunkumų, krizių, konfliktų - partnerystės, šeimos, tėvų-vaikų, sveikatos ir gyvenimo klausimuose naują, žymiai aiškesnį supratimą, ištakas ir jų praktinius sprendimus. Tiesiog eigoje yra galimybė juos išgyventi ir įgyvendinti, dėka ko sunkumai, sutrikimai gali tiesiog atsitraukti. Tai padeda ne tik dalyvavusiam asmeniui, bet ir visai šeimai.  Konsteliacija taip pat padeda patirti tai, kas dar nerealizuota, pagilinti ryšius, sustiprinti santykius ir meilę, atrandant dar nepanaudotus resursus gyvenime, savyje ir šeimoje. Šie sprendimai išlaisvina galingas mūsų, bei šeimos vidines jėgas pasikeitimams ir ateičiai.

Šiame praktiniame užsiėmime kuris tai vienas, ar du asmenys, kurie nori kad jų klausimas būtų nagrinėjamas, tampa klientais, o kiti lieka dalyviais - stebėtojais, arba, jei pageidauja, ir pagalbininkais. Klientui - asmeniško didelio išsipasakojimo čia nereikia. Tačiau gaunamas patyrimas apima ir praturtina visus dalyvius – tiek pagalbininkus, tiek tik stebėtojus.

Paskaitas ir užsiėmimus veda: Kazimieras D. Daugėla (Sisteminis psichologas, sisteminės-fenomenologinės psichoterapijos konsultantas)

Dalyviui 10lt., su nuol.- 5 lt. Paskaitų temos keičiasi.

 Norintiems būti klientu - išdėstyti, spręsti savo klausimą, pageidautina išankstinė registracija, ir kaina- pagal susitarimą.

Inf.tel.: 8 637 74700, el.p.: k.isdestymai@gmail.com

Daugiau informacijos: www.konsteliacijos-d.lt

Galimi pažinimo, harmonizavimo ir sprendimų praktinėje sesijoje klausimai:

• Santykiai šeimoje, partnerystėje, tėvystėje, aplinkoje - konfliktai, krizės, sunkumai,
• Sunkūs vaikai, auklėjimo, brandos, sveikatos, mokymosi, vystymosi sunkumai  
• Pasitikėjimas savimi, gyvenimo jėga, savęs atradimas šeimoje ir gyvenime  
• Savęs, kaip asmenybės, moters, vyro, partnerystės, tėvystės gilesnis pažinimas, auginimas, stiprinimas
• Savirealizacija, sėkmė dvasiniame ir materialiame kelyje, prasmė, laimė, kiti gyvenimo klausimai

- taip pat – specialios temos:  

• Sunkios būsenos, sielos sunkumai, išgyvenamos emocijos (depresija, susiskaldymas,  vidinė tuštuma, šaltumas, abejingumas, pyktis, nerimas, agresija, liūdesys, kaltė, baimės)
• Sunkūs likimai giminėje, šeimoje. Pasikartojantys likimai, skaudūs įvykiai, traumos, nesėkmės.   
• Priklausomybės, ligos, simptomai, funkciniai sutrikimai. Gyvenimas su liga, sergančiu, ar priklausomu asmeniu.
• Rūpestis dėl artimų žmonių, pagalba jiems.  

Sveikatos klausimuose konsteliacija nepakeičia gydymo, tačiau padeda išsispręsti vidinėms sutrikimų priežastims asmenyje, šeimoje. Tuomet prasideda vidinis gyjimas, padedantis ir atveriantis kelius sielos ir kūno sveikimui, stiprybei ir atsistatymui.

Užsiėmimai grupėse ir individualiai vyksta ir Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Kaune.

Pedagoginė pagalba yra susijusi su vaiko ugdymu ir lavinimu, besiremianti jo vystymusi ir sėkminga socializacija. Tuo tarpu psichologinė pagalba – tai mokinio asmenybės ir ugdymosi problemų įvertinimas ir sprendimas, psichologinės pagalbos teikimas bendradarbiaujant su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokytojais, juos konsultuojant. Šios pagalbos tikslas – padėti mokiniui atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis.

Šeima pedagoginę- psichologinę pagalbą gali gauti:

1. Ugdymo įstaigose (daugiau sužinoti galite paskaitę straipsnį „Pedagoginė- psichologinė pagalba mokykloje).
2. Savivaldybės pedagoginėje- psichologinėje  tarnyboje.
3. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centre.

Savivaldybių pedagoginėse-psichologinėse tarnybose dirba psichologai, įvairių specializacijų turintys specialieji pedagogai, logopedai, socialiniai pedagogai, gydytojai neurologai, psichiatrai. Šie specialistai:

• Konsultuoja vaikus:

                   - Įveikiant bendravimo ir emocinius sunkumus (nerimą, baimę, stresą);
                   - Įveikiant psichologines krizes;
                   - Keičiant ir lavinant socialinio elgesio įgūdžius ir pan.

• Konsultuoja tėvus ir pedagogus psrendžiant vaiko psichologines, pedagogines ar vystymosi problemas.

• Vykdo diagnostiką ir korekciją:

                   - Nustatant ugdymosi sunkumų priežastis.

                   - Pritakant ugdymo programas ir metodus.

                   - Teikiant logopedinę  ir specialiąją pedagoginę pagalbą.

• Vykdo švietimo veiklą ir prevencinį darbą.

Savivaldybių pedagoginių-psichologinių tarnybų kontaktus rasite paspaudę čia --->

Tuo tarpu Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras kartu su Švietimo ir mokslo ministerija formuoja specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo šalyje prioritetus; vykdo specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo šalyje stebėseną ir pan.

– Papasakokite, kas paskatino įsteigti emocinę paramą internetu.

– Kviesdami parašyti laišką į Jaunimo psichologinės paramos centro (JPPC) emocinės paramos internetu programą „Draugo laiškai”, sakome: „Kartais apie savo sunkumus parašyti yra lengviau negu apie juos kalbėti”. Būtent tai ir paskatino sukurti šią programą: kad būtų dar viena galimybė kreiptis pagalbos tuomet, kai jos reikia – parašyti. Paskatino ir tai, kad internetas tampa vis patrauklesne ir vis lengviau prieinama erdve jauniems žmonėms. Kreiptis pagalbos internetu daugeliui jaunų žmonių yra priimtiniau ir patraukliau, nei jos ieškoti kitais būdais.

– Kaip per šį laikotarpį nuo įsikūrimo keičiasi besikreipiančiųjų skaičius? Koks santykis tarp konsultavimo atvejų internetu ir telefonu?

– „Draugo laiškų” programa pradėjo gyvuoti 2002 m., t.y. prieš 8 metus. Nuo to laiko ji gerokai pasikeitė, išaugo. Kai programą kūrėme, tikėjomės sulaukti trumpų klausimų, į kuriuos galėtume greitai ir trumpai atsakyti. Tačiau tik pradėjus programai veikti, sulaukėme šūsnies laiškų su ilgais ir išsamiais pasakojimais apie išgyvenamus sunkumus. Programos gyvavimo pradžioje laiškus ir atsakymus dėdavome viešai į puslapį – juos galėjo skaityti visi svetainės lankytojai. Tačiau atsakyti galėdavome ne į visus, o tik į dalį gaunamų laiškų. Šiuo metu atsakome į visus gaunamus laiškus, o atsakymą į savo laišką gali perskaityti tik laiško autorius. Į laiškus „Draugo laiškų“ programoje atsako emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ savanoriai, sėkmingai baigę pusės metų trukmės parengiamuosius kursus. Gaunamų ir atsakomų laiškų skaičius išaugo nuo kelių šimtų pirmaisiais programos gyvavimo metais iki 1380 gautų ir atsakytų laiškų 2007 m., 1838 – 2008 m. ir 2337 – 2009 metais. Skambučių „Jaunimo linijos“ telefonu (8 800 28888) sulaukiame gerokai daugiau nei laiškų. „Jaunimo linijos“ savanoriai per metus atsiliepia į ~100 tūkst. skambučių. Tačiau nemaža pokalbių telefonu dalis yra trumpi skambučiai, kurių metų skambinantys žmonės teiraujasi informacijos, tyli, nedrįsdami pradėti kalbėti, išdykauja ir pan. Skambučiai, kurių metų žmonės dalinasi savo sunkumais, problemomis, sudaro mažesnę dalį. Tuo tarpu didžiojoje dalyje laiškų, kurių sulaukiame „Draugo laiškų“ programoje, mums rašantys žmonės dalinasi savo sunkiais išgyvenimais, rašo apie problemas, su kuriomis susidūrė.

– Ar galima teigti, jog konsultaciją internetu renkasi tie, kurie bijo gyvai kalbėti apie savo problemas?

– Turbūt ne vienam žmogui apie sunkumus parašyti yra lengviau, nei apie juos kalbėti. Tai rodo ir mūsų patirtis – paskambinę pagalbos telefonu žmonės dažnai nedrįsta prabilti, pradėti dalintis tuo, ką išgyvena. Mums rašantys žmonės taip pat kalba apie tai, jog nedrįsta paskambinti ar kreiptis tiesioginės pagalbos. Dažnai laiškas yra pirmas žingsnis tolimesnės pagalbos link. Ne vienas yra prisipažinęs, kad po to, kai mums parašė, išdrįso ir paskambinti ar kreiptis pagalbos tiesiogiai.

– Teikiant psichologinę pagalbą telefonu pagal tam tikrus kriterijus galima išsiaiškinti apie melagingą skambutį. Ar įmanoma įvertinti melagingą elektroninį laišką?

– Nesiimame to daryti. Atsiliepiame į tai, ką mums rašo. Mūsų požiūriu, nesvarbu ar laiško autorius dalinasi tikra, ar išgalvota istorija - ji vienokiu ar kitokiu būdu atspindi tuos dalykus, kurie laiško autoriui yra kažkuo svarbūs.

– Ar užtikrinate visišką asmenų konfidencialumą ir privatumą teikdami emocinę paramą?

– Taip, teikdami emocinę paramą užtikriname į mus besikreipiančių žmonių anonimiškumą ir konfidencialumą. Laišką ir atsakymą į jį gali pamatyti tik pats laiško autorius ir savanoriai, kurie į laiškus atsako. Kiekvienas svetainės lankytojas į programą registruojasi savo sukurtu vardu ir slaptažodžiu. Saugumo dėlei sistemoje nėra galimybės slaptažodį priminti. Viešai pateikiame tik apibendrintą statistinę informaciją (svetainės lankytojų amžių, lytį, miestą, minėtas problemas).

– Kokio amžiaus yra besikreipiantieji ir kokios dažniausios problemos įvardijamos jų laiškuose?

– Daugiausia laiškų sulaukiame iš jaunų žmonių - 11-25 metų amžiaus. Dažniausiai minimos problemos yra mintys arba ketinimai nusižudyti, santykiai su kitos lyties atstovais su tėvais, globėjai, su draugais, taip pat vienišumas, psichikos arba fizinė sveikata, netektys, mokslai, patyčios, prievarta, gyvenimo prasmė, savęs žalojimas ir kt. Apie mintis arba ketinimus nusižudyti mums rašo kas penktame laiške. Svarbi „Jaunimo linijos“ parengiamųjų kursų dalis yra savanorių ruošimas padėti žmonėms, esantiems krizinėje situacijoje, galvojantiems apie savižudybę. Tad savanoriai, kurie atsako į laiškus, yra pasiruošę padėti savižudybės rizikoje esantiems žmonėms. Šiuo metu kaip tik yra kviečiami savanoriai, norintys prisijungti prie „Jaunimo linijos“ parengiamųjų kursų.

– Per kiek laiko besikreipiantis žmogus gauna atsakymą į parašytą elekroninį laišką?

– Esame įsipareigoję į laišką atsakyti per 3 dienas, tačiau dažniausia atsakome daug greičiau. 2009 m. atsakymo į savo laišką svetainės lankytojai vidutiniškai sulaukdavo 14 val. bėgyje.

– Ar nėra pavojaus, jog per tokį laiką suteikta pagalba gali būti neefektyvi, pvz. besikreipiančiajam galvojant apie savižudybę?

– Svetainės lankytojus informuojame, kad atsakymo gali tekti laukti iki 3 dienų. Tad jau rašydami laišką, jie tai žino. Ir, kaip jau minėjau, daugeliu atvejų į laiškus atsakome daug greičiau.

– Ar dažnai gaunate atgalinį atsakymą už suteiktą pagalbą?

– Gana dažnai iš to paties žmogaus sulaukiame ne vieno laiško. Kartais mums vėl parašo norėdami tiesiog padėkoti, kartais – dar kartą pasidalinti sunkumais.

– Ar turite nuolatinių asmenų, kurie rašo elektroninius laiškus ieškodami pagalbos? Kodėl taip yra? Gal nuolatinis minčių išsakymas elektroniniame laiške tiesiog padeda pasijusti geriau?

– Programos „Draugo laiškai“ tikslas yra suteikti emocinę paramą, tačiau nesiūlome ilgalaikės pagalbos. Savanoriai, kurie atsako į laiškus, nėra psichologai. Žinoma, jie praeina atranką, pusės metų paruošimo programą. Tačiau tai, ką siūlome mums rašantiems žmonėms, yra emocinė parama, kurios pagrindas yra išklausymas, palaikymas, nuoširdus buvimas šalia, kai to labiausiai reikia. Nekeliame sau tikslo teikti ilgalaikę pagalbą ar išspręsti laiško autoriaus problemas – tai būtų nerealu. Tačiau jei matome, kad mums parašiusiam žmogui yra reikalinga tolimesnė pagalba, kurią gali suteikti psichologas ar kitas specialistas, kreipiame pas jį, tuo pačiu informuojame, kaip vienas ar kitas specialistas galėtų padėti. Mūsų savanoriai naudojasi išsamiu Socialinės informacijos banku, kuriame galima rasti visoje Lietuvoje esančias organizacijas, teikiančias psichologinę bei socialinę pagalbą.

– Internetinę konsultaciją suteikia apmokyti savanoriai. Ar būna atvejų, kai į pagalbos procesą įsitraukia ir kiti specialistai?

– Kaip jau minėjau, jei matome, kad reikalinga specialisto pagalba, nukreipiame pas jį. Pateikiame aiškias nuorodas, kur žmogus galėtų šį specialistą surasti arčiausia savo gyvenamos vietos.

– Kaip jums pavyksta įvertinti teikiamos emocinės paramos internetu naudą klientams?

– Ne visuomet galime įvertinti ar mūsų suteikta parama konkrečiam žmogui padėjo, ar ne. Sulaukiame atsiliepimų iš žmonių, kurie yra dėkingi už palaikymą ir supratimą, kurie rašo, kad sulaukė tokios pagalbos, kokios tikėjosi. Būna ir taip, kad mūsų rašantieji nusivilia, jog nepateikiame konkretaus patarimo, ką jiems reiktų daryti. Tačiau ilgametė patirtis rodo, kad emocinė parama, teikiama tiek telefonu, tiek ir internetu, yra svarbus pagalbos būdas tiems, kuriems tuo metu yra labai sunku. Emocinė parama neišsprendžia visų problemų, tačiau leidžia pasijusti lengviau ir žengti į priekį.

• Kaip kalbėti taip, kad būčiau išgirstas ir suprastas?
• Kaip klausytis taip, kad girdėčiau ir suprasčiau?
  

Bendravimo įgūdžių mokymuose daugiausia dėmesio skiriama praktiniam  bendravimo įgūdžių lavinimui.

Kam jie skirti?

Programa skirta poroms, kurios savo santuoką laiko labai svarbiu dalyku ir nori skirti laiko bei dėmesio tarpusavio santykių puoselėjimui, tobulinimui. Programoje jos mokosi bendravimo įgūdžių, kurie padeda tiksliau išsakyti savo mintis ir geriau suprasti sutuoktinį, sėkmingiau spręsti konfliktines situacijas, o, bendrai sakant, kurti sėkmingus tarpusavio santykius. Tai gera galimybė dar geriau pažinti vienas kitą.

Kaip jie vyksta?

Tai arba kelių vakarų, arba savaitgalio trukmės seminaras, kuriame dalyvauja sutuoktiniai be vaikų, tėvų ir draugų. Paprastai seminare dalyvauja 8-12 porų. Vedantieji pateikia trumpas teorines žinias, paaiškina palengvinančias susikalbėjimą bendravimo technikas. Sutuoktiniams pateikiamos praktinės užduotis, jų prašoma  tarpusavyje aptarti įvairius klausimus naudojant bendravimo technikas.

Artimiausi mokymai vyks Vilniaus arkivyskupijos šeimos centre: 2009m. vasario 4, 11, 18, 25d.  Mokymus vakarais ves psichologas - psichoterapeutas Algirdas Petronis

Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro kontaktus rasite paspaudę čia --->

Bet koks smurtas - yra smurtas, ir nesvarbu, smurtauja vyras, moteris, paauglys.

Lietuvoje veikia nemažai organizacijų, kurios padeda nukentėjusiems nuo patirto smurto.

Jei neradote organizacijos savo mieste ar rajone, ieškokite: socialinės informacijos banke.

Pasak R. Kočiūno (1998), dalyvių poreikis vienytis problemų panašumo pagrindu čia panaudojamas keitimuisi informacija apie tai, kaip efektyviau organizuoti savo gyvenimą sergant, išgyvenant izoliaciją, emocines problemas, gyvenimo krizes. Tokiu būdu paramos grupėse ne tik pasidalinama jausmais, bet ir vykdomas psichologinis švietimas.