„Kaimo vietovėse ikimokyklinio ugdymo krepšelis turėtų padėti ne tik didinti darželių lankomumą, bet ir skatinti steigti naujas ikimokyklinio ugdymo įstaigas ar atskiras grupes, vykdančias ikimokyklinio ugdymo programas. Ikimokyklinuko krepšelis suteikia galimybę kurti mažas, jaukias, namų aplinką primenančias ir lanksčiau prie gyventojų poreikių prisitaikančias įstaigas, kuriose vaikai galėtų būti nemaitinami ir nemigdomi, bet bent jau keturias valandas per dieną dalyvautų ugdymo procese“, – teigė Švietimo ir mokslo ministerijos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyr. specialistė Ilona Grigaravičienė.

Kita vertus, ikimokyklinuko krepšelio taikymas priklauso ir nuo ugdymo įstaigos steigėjo – ar jis nenumatys papildomo mokesčio už ugdymą. Tačiau krepšelio lėšos yra skirtos lėšos ne tik darbuotojų atlyginimui, bet ir ugdymo priemonėms, ugdymo procese dalyvaujančių darbuotojų kvalifikacijai kelti, pažintinei veiklai ir informacinėms, komunikacinėms technologijoms diegti.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. ikimokyklines ugdymo įstaigas Lietuvoje lankė 94 737 ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai. Tačiau kaimo vietovėse darželius lankė tik 10 475, o miestuose – 84 262 vaikai. Pastebima tendencija, kad per pastaruosius ketverius metus kaimo vietovėse tiek vaikų, lankančių ikimokyklines ugdymo įstaigas, tiek ir pačių darželių skaičius mažėjo.

„Kaimo vietovėse dažniausiai šeimos augina ne vieną vaiką, o leisti kelias atžalas į ikimokyklinio ugdymo įstaigą tampa rimtu finansiniu išbandymu. Deja, dėl paplitusios bedarbystės ne kiekvienai šeimai šiuo metu ikimokyklinio ugdymo paslaugos yra įkandamos. Be to, jeigu ugdymo įstaiga yra įsikūrusi toliau nuo namų, papildomai prisideda išlaidos kelionei bei laiko sąnaudos“, – teigia Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros politikos analizės skyriaus vedėjas dr. Antanas Valantinas.

Ikimokyklinio ugdymo krepšelis suteikia galimybę bedarbių ar sunkiai besiverčiančioms šeimoms nemokamai leisti vaikus ne mažiau kaip keturioms valandoms per dieną ugdytis ikimokyklinėse įstaigose. Dauguma minėtoje apklausoje dalyvavusių gyventojų, t. y. 44 proc., teigė, jog pasinaudotų tokia galimybe. Tačiau tėvai, gaunantys socialinę paramą ir norintys vaikus iki 3 metų leisti į ikimokyklines ugdymo įstaigas, to daryti negali, nes ugdydami vaikus ikimokyklinio ugdymo įstaigose netektų socialinės paramos.

„Neretai tėvai, gyvenantys kaimo vietovėse, nėra motyvuoti leisti vaikus į ikimokyklines įstaigas, nes mano, kad gali patys jiems skirti pakankamai laiko ir sudaryti sąlygas ugdytis namuose. Tačiau vaikus ugdyti ikimokyklinėje įstaigoje visų pirma verta dėl socializacijos, aktyvesnės pažintinės veiklos, geresnio kalbos vystimosi ir kt. Remiantis tyrimais, atliktais užsienio šalyse, vaikai, kurie lankė darželius, ateityje pasiekia geresnių rezultatų, yra savarankiškesni, užima aukštesnes pareigas darbe ir gauna didesnes pajamas“, – teigia A. Valantinas.

Taip pat nemaža dalis tėvų – daugiau nei ketvirtadalis, t. y. 26 proc., pageidautų, kad jų vaikų lankomame darželyje būtų teatro ir vaidybos grupės. Atitinkamai papildomų keramikos ir etnografijos pamokėlių norėtų 8 ir 6 proc. tėvų.  

Remiantis apklausos duomenimis, trečdalis apklaustų tėvų šiais metais lopšeliuose-darželiuose pageidauja įvairesnės veiklos, lygiai tokia pat dalis – mažiau rinkliavų. „Problemos dėl papildomų rinkliavų kyla ne tik dėl to, kad tėveliams trūksta lėšų ar jie apskritai nenorėtų jų duoti. Dažnai tiesiog trūksta informacijos, kaip ir kur tos papildomai darželiui skiriamos lėšos yra panaudojamos, todėl natūralu, kad tėveliai vėliau pradeda tokias rinkliavas vertinti nepalankiai“, – teigė Vilniaus lopšelio-darželio „Pilaitukas“ pavaduotoja J. Lapinskienė.

24 proc. respondentų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigų šiais metais pageidautų mažesnių vaikų grupių darželiuose. Tačiau Lietuvos lopšeliuose-darželiuose vaikų skaičius grupėse kol kas nemažėja – paprastai jas sudaro 20-25 vaikai. 14 proc. apklaustų tėvų tikisi, kad lopšeliuose-darželiuose bus atnaujintos patalpos. 

Paklausti apie galimybę pratęsti lopšelių-darželių darbo laiką už papildomą mokestį, daugiau nei penktadalis, t. y. 22 proc., tėvų teigė, kad tokia paslauga būtų reikalinga. Kita vertus, 21 proc. tėvų pageidavo, kad prailgintos grupės kaina jau turėtų būti įskaičiuota į mėnesinį vaiko darželio mokestį. 19 proc. apklausos dalyvių teigė, kad jiems nereikia, kad lopšeliai-darželiai dirbtų ilgiau nei įprasta. Mažiausia dalis, t.y. 12 proc., apklaustųjų sakė, kad toks poreikis būtų, jei tai nekainuotų papildomai.

Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių tėvų, t. y. 25 proc., rinkdamiesi darželį, pirmenybę teikia ne tam, ar jis valstybinis, ar privatus, o pirmiausia vertina pedagogų kvalifikaciją. 24 proc. apklausos dalyvių teigia, kad privatūs lopšeliai-darželiai yra tik pinigų švaistymas, todėl jie renkasi valstybines ugdymo įstaigas.

Informaciją apie ikimokyklines ugdymo įstaigas ir jų veiklą, tėvai dažniausiai gauna iš įstaigų darbuotojų – taip atsakė 35 proc. respondentų. 24 proc. apklaustųjų svarbiausias informacijos šaltinis yra specializuoti interneto portalai. O 21 proc. apklaustų tėvų teigė dažniausiai naujienas apie lopšelius-darželius sužinantys iš stendinių skelbimų.

Minėtoje apklausoje internete, kuri vyko šių metų spalio mėnesį, dalyvavo daugiau nei aštuoni tūkstančiai respondentų iš visos Lietuvos.

www.ikimokyklinis.lt – interneto portalas, kuriame pedagogai, padedantys tėvams ugdyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus, bei patys tėveliai gali rasti visą jiems reikiamą ir aktualią informaciją vienoje vietoje. Tai pirmasis ir vienintelis specializuotas tokio tipo tinklapis Lietuvoje, skatinantis šiuolaikišką požiūrį į vaikų ugdymą vaikystėje. Projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, vykdytojas – Ugdymo plėtotės centras.

Dvi dienos be mamos. Trys. Savaitė. Vienus vaikus tėvai iš darželio skuba pasiimti kiekvieną vakarą, o kitiems tenka jame nakvoti. Nuverktus skruostus šluosto auklėtojos.

Namie – reti svečiai

Vėlų ketvirtadienio vakarą pravėrus Žvėryne, Birutės gatvėje, įsikūrusio darželio duris, justi sujudimas. Pasibaigus pirmame darželio aukšte vykusiam susirinkimui, tėvai pakilo į antrą, kur jų išsiilgę laukė mažieji.

Pačiupusi tėčiui už rankos maždaug trejų metukų darželio auklėtinė tempė jį į koridorių. "Pažiūlėk", – mažu piršteliu baksnojo į rudens gėrybių parodą. "Ajajai, kaip gražu", – linguodamas galvą gyrė tėtis. Jo balse skambėjo švelnus pasididžiavimas.

Kol vyriškis drabužinėje rengė dukrą šiltais drabužiais, mergaitė nesiliovė čiauškėti – nesibaigianti dienos įspūdžių tirada. Jos užteks dar visam keliui namo.

Tuo metu grupėje prie stalo sukišę galvas sėdėjo vaikų pulkelis. Jie susikaupę piešė. Net prasivėrus grupės lauko durims vaikai nepakildavo ir neskuosdavo pažiūrėti – gal atėjo pasiimti jų? Vaikai žino: namo šiandien jie neis. Tokia kai kurių savaitinio darželio auklėtinių realybė.

Rymo prie lango ir laukia

"Savaitinukai", kaip juos švelniai vadina darželių auklėtojos, laiką skaičiuoja ne dienomis, bet naktimis. "Vaikai iš dieninės grupės klausia: "Jau pietų pamiegojome? O jau tiek kartų pavalgėme?" Jie žino, kad dar kartą užkąs ir netrukus keliaus namo. O "savaitinukai" teiraujasi: "Jau naktelę pamiegojau? Vadinasi, dar liko dvi naktelės, ir mane pasiims", – pasakojo Vilniaus Birutės darželio vedėja Diana Susaninienė.

Tačiau ne visą savaitę tie patys – jie tarpusavyje mainosi. Nuo pirmadienio iki penktadienio darželyje gyvena maždaug 15 vaikų, dažniausiai iš socialiai remtinų, daugiavaikių arba rizikos šeimų.

Pirmomis dienomis savaitiniame darželyje paliktų mažamečių emocijos liejasi per kraštus. Adaptacijos periodas širdį veria net daug ko mačiusioms auklėtojoms.

"Vakarais langus aplimpa didelės liūdnos akys. Vaikai rymo ir laukia. Vieni gailiai verkia, kiti tyli, niekuo nesidomi, užsisklendžia savyje", – pasakojo D.Susaninienė.

Kyla ir isterijų, kai vidurnaktį prabudęs vaikas pratrūksta nenuraminama rauda. "Anksčiau tokiu atveju skambindavome mamai. Vienos atlėkdavo viską metusios. Kitos susierzindavo, pradėdavo šaukti: "Aš dirbu ir nieko negaliu padaryti! Kvieskite greitąją!" Laikui bėgant nutarėme tvarkytis pačios ir skambinimo praktikos atsisakėme: kam traumuoti mamą, kuri nieko negali pakeisti?" – svarstė D.Susaninienė.

Duobę kasa ir šventas melas

Savaitinis darželis – iššūkis ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Ne kiekvienas, palikdamas vaiką, atlaiko psichologinę įtampą. Įsprausti į kampą tėvai griebiasi švento melo, kuris galiausiai turi skausmingų padarinių, traumuojančių vaikus.

"Ką pažadėjai, privalai ištesėti. Vaikai nekvaili. Tai – maži žmonės, kurie viską supranta", – įsitikinusi D.Susaninienė.

Ji prisimena ne vieną atvejį, kai tėvų melu užvirtą košę tenka srėbti darželio personalui.

"Mergaitė kabinasi mamai ant kaklo ir neleidžia išeiti: "Dar vienas butukas, dar vienas apkabinimas." Tada klausia: "O kiek naktelių miegosiu?" Mamai atsakius, kad tris, puola į ašaras. Šioji neatsilaiko ir pagudrauja: "Na, gerai, tu naktelę panakvok, o po jos eisim į "Nykštuką". Kitą dieną mergaitė klausia auklėtojos: "Naktelė jau praėjo? Vadinasi, šiandien mane pasiims mama ir vesis į "Nykštuką". Ateina vakaras, o mamos kaip nėra, taip nėra", – skaudžią situaciją prisiminė darželio vedėja.

Dalinė kompensacija

Nuviltus, ilgesio kamuojamus vaikus auklėtojos kaip įmanydamos stengiasi užliūliuoti žaidimais, pokštais, piešimu ar kita įdomia veikla. Vakarais mažyliai vaišinami mėtų arbata su sausainiais ar saldainiu.

"Norime juos palepinti ir kompensuoti šeimos stygių. Dieniniai auklėtiniai namie gauna ir gardėsių, ir dėmesio, todėl bent dalį to norime suteikti ir mes. Iš esmės "savaitinukams" skiriame daugiau šilumos, apkabinimų, paglostymų", – neslėpė D.Susaninienė.

Pirmas klausimas

"Kur miegosi?" – tokį pirmą klausimą grupėje sutiktam dienraščio fotografui uždavė S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje veikiančio savaitinio darželio "Daigelis" auklėtinis. Atsakius, kad namie, berniukas nesidrovėdamas išpyškino, kad jis nakvos darželyje. Mama ateis po kelių dienų. "Vieniša", – pridėjo mažametis.

"Daigelį" iš viso lanko 168 vaikai. Iš devynių darželio grupių septynios – savaitinės. "Yra poreikis, mes turime teikti paslaugą", – darželio veiklos principus rinkos dėsniais pagrindė direktorė Tatjana Dvilevič.

Pusė visų auklėtinių darželyje kelias dienas per savaitę lieka ir nakčiai. Iš tos pusės penktadalis darželyje miega visas penkias naktis.

Rūpinasi, bet nemyli?

Dažniausiai vaikus savaitiniuose darželiuose palieka vienišos mamos, jaunos šeimos, pamaininį darbą dirbantys žmonės.

Pasitaiko, kad savaitinius darželius lanko net gana pasiturinčių šeimų vaikai. Tačiau jie ugdymo įstaigoje nakvoja palyginti retai. Tėvai iš darželio atžalas pasiima vėlai vakare – apie 20–21 val.

"Būna ir tokių atvejų, kai tėvai vaikus savaitei palieka be realios būtinybės – tiesiog tam, kad patenkintų savo poreikius, jaustųsi laisvi. Pasiėmę vaikus net savaitgaliui jie nemoka su jais bendrauti, jų neapgobia šiluma, su jais neužsiima. Tačiau tokie atvejai reti", – pasakojo T.Dvilevič.

"Kartą susirgo viena auklėtinė. Abu mamos duoti telefonai buvo išjungti. Pagal nurodytą darbovietę perskambinau visus Vilniaus "McDonald's" restoranus, tačiau paaiškėjo, kad ji ten nebedirba. Iškviečiau greitąją ir pati lydėjau vaiką į ligoninę. Tai buvo antradienis ar trečiadienis. Mama apsireiškė tik penktadienį. Pasirodo, ji jau dirba kažkurioje degalinėje, bet apie pakeistą darbovietę informuoti nesiteikė. Nesakau: vaikas būdavo tvarkingas, prižiūrėtas, apskalbtas, tačiau emocinio ryšio tarp jo ir mamos nebuvo", – pasakojo D.Susaninienė.

Per mėnesį vos neišprotėjo

Sunku suvokti, tačiau yra mamų, kurioms vaikai tiesiog nereikalingi. Į darželį jie atvežami taksi ir paliekami savaitei.

"Vasarą darželį buvome uždarę mėnesiui. Tai išgirdusi viena mama reiškė didžiulį nepasitenkinimą ir aiškino, kad jai su dviem vaikais bus per sunku. Girdėjau, bet tai tik gandai, kad vyresnioji mergaitė iki išnaktų lakstė lauke, daugiau laiko leido gatvėje, o ne namie. Grįžusi į darželį ji buvo emociškai išsibalansavusi, sulysusi, keikėsi. O mama, atvedusi vaikus, nesikuklino pareikšti: "Vos neišprotėjau", – prisiminė D.Susaninienė.

Moteris yra girdėjusi pasiteisinimų, kad vaikus mama darželyje palieka savaitei, nes jai per toli važinėti jų pasiimti.

T.Dvilevič neslėpė, kad yra mamų, kurioms vaikai atsibosta ir per dvi savaitgalio dienas: "Atveda pirmadienį ir sako: "Kaip jis mane užkniso."

Brangiausia – mamytė

Pastebėta, kad savaitiniuose darželiuose mažėja vaikų iš socialinės rizikos šeimų. Tiek Vilniaus Birutės darželis, tiek "Daigelis" auklėja maždaug dešimties rizikos šeimų vaikus.

"Prieš kelerius metus šis skaičius buvo kelis kartus didesnis. Tačiau ir dabar pasitaiko, kad vaikas darželyje pirmą kartą pamato unitazą", – atviravo T.Dvilevič.

"Per savaitę mes tuos vaikiukus nuprausiame, išskalbiame drabužėlius, sočiai maitiname, o po savaitgalio jie vėl ateina murzini, apskurę, alkani", – vaikų iš rizikos šeimų būtį nupasakojo D.Susaninienė.

Nors darželyje skanus maistas, šilta ir saugu, vaikai vis tiek visada veržiasi namo. "Ateina pasiimti svirduliuodama, pamušta akimi, o vaikas bėga ištiesęs rankutes ir džiaugiasi: "Mamytė!" – sakė T.Dvilevič.

"Auklytė gali būti geriausia pasaulyje, bet tikros šeimos niekas neatstos", – kolegei pritarė Vilniaus Birutės darželio vadovė.

Kompromisai su sąžine

Išimčių yra, tačiau darželių vedėjos tikina, kad didžiuma šeimų labai stengiasi ir vaikus į savaitinį darželį leidžia tik dėl to, kad nėra kitos išeities.

"Tai tikrai nėra degradavę žmonės. Tiesiog jie dirba pamaininį darbą aptarnavimo srityje – degalinėse, oro uoste, ligoninėse. Viena mama prisipažino, kad po naktinės pamainos ligoninėje vos kojas parvelka namo – apie vaikus tikrai negalvoja. Ar ji nenusipelno poilsio, išsimiegoti? Kita mama dirba "Čili" tinkle. Tačiau ji, nors ir pavargusi, po darbo iškart atkelia pasiimti vaiko, matyt, jaučia sąžinės graužatį", – svarstė D.Susaninienė.

"Neleidau sūnaus į savaitinį, bet pažįstu tokį jausmą, kai 23 val. po darbo eini namo ir žiūri į langus. Aha, gaisro nebuvo, reikia tikėtis, kad viskas gerai. Pareinu namo, paguldau į lovą miegantį sūnų ir apeinu visus kampus. Ar dujos neatsuktos, ar rozetės vietoj? Nes 17 val. grįžęs iš darželio penkiametis būdavo vienas. Vyras lankė paskaitas, o man darbas. Gerai, kad viskas neilgai truko. O kai kurių visas gyvenimas toks. O jeigu nutiktų nelaimė? Kartą už lovos radau nudegintų degtukų ir nusvilusią žaislo ausį. Visam gyvenimui susigraužtum, kad neleidai vaiko į savaitinį darželį", – interneto svetainėje supermama.lt užvirusioje diskusijoje apie savaitinius darželius mintimis dalijosi mama.

Pinigų psichologams nėra

"Daigelio" direktorė save vadina turtuole. Jos vadovaujamoje įstaigoje dirba net du logopedai ir psichologė – puse etato. Tai Vilniaus darželiuose – tikra retenybė.

"Vos išlaikome turimus etatus, nekalbant apie papildomus", – paaiškino savivaldybės Švietimo departamento Neformaliojo švietimo skyriaus vyresnioji specialistė Ona Vaicekauskienė. Vilčių, kad artimiausiu metu darželiuose, ypač turinčiuose savaitines grupes, atsiras psichologų, ji nesuteikė. O labai reikėtų, nes spręsti mažamečių emocines problemas auklėtojoms neretai pritrūksta kompetencijos.

"Vaikams reikia padėti prisitaikyti prie aplinkos, pokyčių jų gyvenime, daug ką paaiškinti jiems suprantama kalba. Be to, mažamečiams labai svarbus kūno kontaktas. Mano galva, psichologas turėtų dirbti kiekviename darželyje. Ir ne tik ateiti į jį, bet turėti savo nuolatinį kabinetą. Bet tam reikia valdžios palaikymo, valstybinio požiūrio", – kalbėjo "Daigelyje" dirbanti psichologė Anastasija Sadauskienė.

Tačiau bent jau savivaldybės požiūris savaitinių darželių klausimu yra visiškai atsainus ir abejingas. Per tris darbo dienas niekas iš Švietimo skyriaus nesugebėjo atsakyti, kiek iš viso savaitinių darželių, ar savaitinių grupių dieniniuose darželiuose yra sostinėje. "O kam? Tam nėra jokios būtinybės", – į klausimą, ar kada nors Vilniuje buvo atliktas tyrimas, kiek naktų per savaitę vidutiniškai vaikai miega darželiuose ir koks savaitinių darželių poreikis, atsakė O.Vaicekauskienė.

Sigita Lesinskienė

Vaiko raidos centro psichiatrė

Ar turės padarinių vaiko raidai tai, kad jis lankė savaitinį darželį, priklauso nuo emocinio tėvų ir vaikų ryšio. Labai svarbu, kaip tėvai moka paaiškinti, kodėl yra būtent taip, ar jie kalbasi, atsako į vaiko klausimus, ar sukuria jam saugumo jausmą.

Be to, daug lemia darželio aplinka – ar ten jauku, ar geranoriška, supratinga auklėtoja.

Jei kurios nors dalies šioje grandinėje trūksta, vaikui neramu, baisu, vieniša, jis gali jaustis nereikalingas, užmirštas, pamestas.

Patarčiau tėvams laiką, kurį vaikas praleis darželyje, pademonstruoti vaizdinėmis priemonėmis. Galbūt vaikas galėtų braukyti dienas kalendoriuje ar pažymėti jas žvaigždutėmis.

Kiekvienas atvejis individualus. Tačiau, kad savaitinis darželis yra iššūkis ir vaikams, ir tėvams – neabejotina.

Norisi reabilituoti tėvus. Ar mama blogesnė, kad bijo prarasti darbą, kuris padeda išlaikyti sūnų ar dukrą, juos aprūpinti? Be to, mano manymu, daug geriau vaiką palikti darželyje, kur jis pažįsta personalą, kur jam artima aplinka, nei atiduoti prižiūrėti kaimynei, tetai ar pratinti prie naujos auklės.

Būtų labai gerai, jei kiekvienas darželis turėtų psichologą, galintį dirbti ne tik su vaikais, bet ir konsultuoti tėvus.

Mes, kaip vaikų gydytojai ir psichiatrai, savo klinikinėje praktikoje nuolat susiduriame su darželio amžiaus vaikais, kurie nepritapo prie darželio grupės, iškrito iš kolektyvo, į jų emocijas niekas nereagavo ir pagalbos darželyje nebuvo sulaukta, o juk tai yra švietimo įstaiga.

Savivaldybės paramą ignoravo

Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė atkreipė dėmesį, kad ugdymo įstaigų, grupių, švietimo pagalbos specialistų (psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų, logopedų) ir socialinių darbuotojų ar kitų etatų steigimu rūpinasi savivaldybės.

Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama padėti savivaldybėms, nuo 2007 m. vykdo tikslinę Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007–2012 m. programą. Joje didelis dėmesys skiriamas švietimo pagalbos plėtrai ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų šeimoms. Įgyvendinant šią programą, 2008–2009 m. konkurso būdu Lietuvoje buvo įsteigta daugiau nei 60 švietimo pagalbos specialistų etatų darželiuose ir pedagoginėse psichologinėse tarnybose, organizuoti mokymai specialistams ir tėvams.

Deja, dėl sunkmečio savivaldybės neparodė didelio aktyvumo steigti minėtų specialistų etatus, nors valstybė iš biudžeto buvo numačiusi didesnę paramą (2 mln. litų), nei savivaldybės pasinaudojo (apie 600 tūkst. litų).

"Savivaldybės pertvarkai nesiryžo, nes pasibaigus konkurso būdu gautai finansinei paramai jos privalėtų įsipareigoti toliau išlaikyti įsteigtą etatą. Taigi numatytų veiklų įgyvendinimas labai priklauso nuo savivaldybių aktyvumo, nuo to, kiek jos ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą išskiria kaip prioritetinę sritį", – sakė G.Šeibokienė.

Nuo šių metų liepos mėnesio Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva supaprastintos higienos normos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų veiklai sudaro palankesnes sąlygas steigti privačius vaikų darželius ir spręsti vietų stygiaus problemą (žr. plačiau http://www.smm.lt/vds/index.htm).

Nuo 2011-ųjų planuojama įvesti ikimokyklinuko krepšelį – valstybė finansuos 4 ugdymo valandas per dieną. Galimybė pasinaudoti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama suteikia naujų paskatų plėtoti darželių tinklą kaimo vietovėse. Ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo įstaigos steigėjas gali gauti finansavimą iki 65 proc. visų projekto išlaidų. Didžiausia galima paramos suma supaprastinta tvarka teikiamiems projektams sudaro iki 260 tūkst. Lt.

Tais atvejais, kai kaimo vietovėje ketinama įgyvendinti didesnės vertės projektą, didžiausia paramos suma iki šių metų gruodžio 31 d. – 1,7 mln. Lt, o kitais metais – ne daugiau kaip 690 tūkst. Lt.

Paraiškas pagal šias dvi priemones Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos galima teikti nuo 2010 m. spalio 4 d. iki 2010 m. lapkričio 12 d. Plačiau su priemonių „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ naujomis įgyvendinimo taisyklėmis galite susipažinti Žemės ūkio ministerijos svetainėje www.zum.lt arba pagal nuorodą http://www.zum.lt/lt/zemes-ukio-ministerija/kaimo-pletra/parama-pagal-2007-2013-m--programos-priemones/parama-pagal-2007---2013-metu-kpp-priemones/. 
Daugiau informacijos suteiks Živilė Šukytė, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyr. specialistė, tel. (8 5) 239 1271, el. p. ZivileS@zum.lt.

Švietimo ir mokslo ministerijos 
Komunikacijos skyrius 
Tel. (8 5) 219 1233

Vienas jos tikslų – statyti vaikų lopšelius ir darželius, kuriuose šiuo metu trūksta vietų.

Įstatymo pataisos iniciatorės parlamentarės Rimos Baškienės teigimu, ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigimui būtų galima naudoti Privatizavimo fondo ir namų renovacijos lėšas.

R. Baškienė sako, kad naujų darželių steigimąsi paskatintų ir Švietimo ir mokslo ministro siūlomi ikimokyklinio ugdymo krepšeliai.

„Ikimokykliniame ugdyme dalyvauja tik 56 proc. Lietuvos vaikų. Ir ypač liūdna padėtis kaime – 20 proc.

Kaip išspręsti šią problemą? Skatinimas nevalstybinių darželių steigimo.

Švietimo ir mokslo ministras ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtrai pateikė idėją įvesti ikimokyklinio ugdymo krepšelius. Gal tai paskatintų privačių ir, aišku, valstybinių darželių tam tikrą konkurenciją“, – svarsto Seimo narė Rūta Baškienė.

Šeimos, kaip socialinio darbo objekto, funkcionavimas ir jos narių tarpusavio santykiai socialinių darbuotojų dėmesį patraukia ne tik kai iškyla grėsmė jos socialiniam stabilumui, bet neretai domina ir kaip sėkmingos asmenybės socializacijos objektas. Šie specialistai pažymi, kad tėvų ir vaikų santykių ir asmenybės socializacijos vystymuisi didelę reikšmę daro ankstyvas vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankymas. Vaikams – tai grupinės patirties socializacija, tėvams – iššūkis nenutolti nuo vaiko prisitaikymo prie visuomenės gyvenimo normų proceso.

Bendravimo trūkumo grėsmės

Didėjant gyvenimo tempams, bendravimui šeimose lieka vis mažiau laiko. Apsikrovę darbo rūpesčiais ir nuolat skubantys tėvai yra priversti samdyti aukles, savo mažąsias atžalas leisti į vaikų lopšelius, darželius ir kitas vaikų auklėjimo bei priežiūros įstaigas.

Vaikų darželių auklėtojos teigia, kad anksti ryte vaikus atvežę, o po darbų pasiėmę pavargę tėvai ne visada pasidomi, kaip jų mažiesiems sekėsi, ką jie per dieną išmoko. Todėl palaipsniui vaikai nuo tėvų atitolsta, pradeda maištauti nepaklusdami, o iš to kyla daug problemų – tėvų ir vaikų konfliktai, asmenybės socializacijos sutrikimai ir panašiai.

Siekiant užkirsti kelią šioms problemoms, ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantys vaikų auklėjimo specialistai stengiasi į ugdymo procesą įtraukti tėvus, tačiau atkreipia dėmesį, kad tėvų dalyvavimas įvairiuose socioedukaciniuose projektuose tiesiogiai priklauso nuo jų pačių iniciatyvos. Vienkartinis tėvų apsilankymas Kalėdų šventės proga nėra sprendimo būdas, veikiau tai yra indikatorius, kaip svarbu vaikams matyti savo tėvus ten, kur jie mokosi pažinti pasaulį.

Būtinybė mėgdžioti tėvus

Socialinio darbo specialistai atkreipia dėmesį, kad vaikystėje socializacijos mechanizmas yra imitacija ir identifikacija, ir tai akivaizdžiai atsiskleidžia vaikams lankant ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Vaikų darželių auklėtojos pažymi, kad vaikai sąmoningai stengiasi mėgdžioti artimiausius savo aplinkos žmones, dažniausiai tėvus. Vaikams svarbu, kad tai, kaip jie tai daro, matytų ir patys asmenys, kurie juos mėgdžioja.

Nesunku pastebėti, jog kiekvienam vaikui malonu, kai jo tėtis ar mama stebi, kaip jis šoka, dainuoja, deklamuoja ar paprasčiausiai piešia. Jam smagu, kad patys svarbiausi žmonės jo gyvenime mato, kaip jis sugeba išreikšti save taip, kaip tik gali jo maža širdelė.

Todėl Vilniaus lopšelyje-darželyje „Obelėlė“ tėvų ir vaikų ryšiui skiriamas ypatingas dėmesys. Čia nuolat organizuojami įvairiausi renginiai, lavinantys vaikų vaizduotę, kūrybinius įgūdžius ir atveriantys jiems galimybes parodyti savo tėvams, ką kiekvienas geriausiai sugeba.

Bendradarbiavimo su tėvais svarba

Vilniaus lopšelio-darželio „Obelėlė“ socioedukaciniai renginiai puikiai iliustruoja sėkmingos vaikų socializacijos ir specialistų bendradarbiavimo su tėvais įgyvendinimo būtinumą.

Viename iš tėvų ir vaikų ryšį stiprinančiame renginyje vaikai virto „gėlėmis“. Suskirstyti grupėmis vaikai dainavo pagal auklėtojos Rimos, besivadinančios slapyvardžiu Šarūnė Rimaitė, sukurtus eilėraštukus ir buvo atitinkamai pasipuošę, t.y. jei dainuojama apie rugiagėlę – mėlyni rūbeliai, jei apie ramunę – balti, jei apie saulėgrąžą – geltoni ir panašiai.

Būtina pabrėžti, kad šiame darželyje vykstančiuose renginiuose tėvai nebūna tik stebėtojai. Jie taip pat įtraukiami į kūrybinį procesą, padėdami savo vaikams atlikti vieną ar kitą užduotį ar net pasivaržyti su kitais tėvais ir taip leisdami savo mažiesiems draugiškai pasijuokti.

„Mano tėvelis toks kūrybingas, kokią gražią gėlytę iš popieriaus padarė“, – pagalvos trimetis pyplys ir šimtu procentu mėgdžios savo tėtį, nes juk jo paties mama ir tėtis yra patys geriausi pasaulyje, kad ir ką darytų – daro gerai ir teisingai.

Minėtame „gėlių“ vaidinime aktyviai dalyvavo ir tėvai. Jie ne tik papuošė savo atžalas, siuvo prie rūbelių gėlių žiedlapius, bet ir dalyvavo žaidimuose.

Darželio bendruomenę, kurioje labai svarbią vietą užima vaikų tėvai, būtų galima palyginti su tuo pačiu gėlių vaidinimu. Vaikai, mūsų gražiosios gėlytės, visi kartu auga viename gėlyne, o tėvai ir auklėtojos – vadinamojo „gėlyno“ prižiūrėtojai. Vaikas jau gimsta su tam tikromis savybėmis, charakteriu, tačiau milžinišką įtaką jo vystymuisi visgi turi aplinka. Tad tiek tėvai, tiek auklėtojai turi būti pačiais geriausiais gėlininkais pasaulyje, kad jų užauginti augalėliai spindėtų įvairiausiomis spalvomis ir nepaisant baisiausių darganų nenuvystų. Socialinio darbo ekspertai pasakytų, kad tai būtina daryti siekiant išvengti socializacijos trūkumų.

Tačiau ši vasara ikimokyklinio ugdymo srityje žada radikalesnių permainų. Kur saugiai palikti vaiką kelioms valandoms, ne visai dienai, ko gero, tėvams greitai nebereikės sukti galvos. Nuo liepos 1-osios įsigalios paprastesnės sąlygos steigti naujus vaikų darželius. 
      
Savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriaus vyr. specialistė Irena Mockuvienė sakė, kad šiais ugdymo metais Kupiškyje darželius lankė 309 vaikai: "Saulutės" vaikų lopšelį-darželį - 120, "Obelėlės" - 130, "Varpelį" - 76 darželinukai. Subačiaus vaikų lopšelis-darželis turėjo per 40 ugdytinių. Mieste vietų stygiaus darželiuose pastaruoju metu nejuntama. Daugmaž į juos patenka visi norintys. Kiek keblesnė padėtis Subačiuje, kur dėl mažokų patalpų nėra galimybės didinti vaikų skaičiaus, o norinčių leisti čia savo atžalas tėvų prašymų nestinga. 
      
Atostogų režimu 
      
Kupiškyje liepos mėnesį dirbs tik "Saulutės" vaikų lopšelis-darželis. Šios ikimokyklinės įstaigos direktorė Danutė Staišiūnienė paaiškino, kad tų darželių-lopšelių, kurie vasarą atostogaus, vadovai informuoja savo ugdytinių tėvus, kad yra galimybė tą mėnesį vaikus laikinai leisti į kitą darželį. Apytiksliai šiuo metu iš "Obelėlės" yra gauti 5 prašymai priimti vaikus, o iš "Varpelio" - apie 15. Birželio pabaigoje tie sąrašai bus patikslinti. 

"Pernai liepą dirbo vaikų ir jaunimo ugdymo centras "Varpelis". Kitąmet bus eilė - "Obelėlei", - kalbėjo "Saulutės" direktorė. 
      
Subačiaus vaikų lopšelio-darželio direktorė Marija Morkūnienė sakė, kad jų įstaiga jau daug metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais nedirba. Kitos išeities nėra, nes darbuotojams priklauso 56 atostogų dienos. Keisti, vaduoti darbuotojus neleidžia finansai. Tėvai tuos mėnesius kažkaip išsiverčia ir be darželio. Vaikų, lankančių jų įstaigą, labai sumažėja jau birželį. 

Direktorė patvirtino, kad eilutė vaikų, laukiančių vietos jų darželyje, yra. "Praktiškai, kai vaikelis tik gimsta, tėveliai jį ir užrašo į eilę. Ypač dosnūs gimimų subatėnams buvo praėjusieji metai. Darželyje yra 40 vietų. Šiemet išleidome 14 vaikų, o šiuo metu naujų yra 17. Sąrašai dar bus tikslinami. Praėjusiais metais rugsėjo mėnesį turėjome 44 vaikučius, bet po kiek laiko 4 išėjo", - pasakojo apie situaciją darželyje M. Morkūnienė. 
      
Skatins steigti darželius 
      
Kultūros ir švietimo skyriaus vyr. specialistė I. Mockuvienė pakomentavo, kokių naujovių laukti nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujoms higienos normoms, kurios bus taikomos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms. Pasak specialistės, naujosios higienos normos turėtų paskatinti privačių darželių kūrimąsi ir sumažinti jų stygių, kuris ypač jaučiamas didmiesčiuose. Vilniuje ir kitur žmonės jau imasi iniciatyvos kurti tokias įstaigas, o Kupiškyje apie tai dar neteko girdėti. Gal informacija apie supaprastintus reikalavimus darželių steigėjams pažadins ir mūsų rajono gyventojų iniciatyvą. 
      
Vaikus prižiūrinčiose įstaigose bus galima pritaikyti trumpesnes ugdymo programas. Kai darželis vaikus priims tik pusdieniui (4 val.), nereikės specialiai jiems organizuoti maitinimo ar dienos miego. Naujajame higienos normų dokumente atsisakyta daugelio nepagrįstų reikalavimų, trukdančių, vadovaujantis pažangia pedagogika, organizuoti vaikų ugdymą. Antai nebelieka reikalavimo izoliuoti atskiras auklėtinių grupes ir jiems skirtas patalpas, kad vaikai turėtų didesnes erdves judėti, mokytųsi bendrauti. Atsisakyta ir draudimo ant palangių auginti gėles, padėti ten daiktus. Penkerių ar šešerių metų vaikus bus galima migdyti ant čiužinukų, nebūtinai lovytėse. Trumpai šnekant, į daug ką bus žvelgiama liberaliau, taikant lankstesnes, įvairesnes ikimokyklinio ugdymo formas. Tačiau ikimokyklinės įstaigos steigėjai vaikams privalės užtikrinti saugią tiek emociškai, tiek fiziškai, švarią, gražią ir jaukią aplinką.

Nuo šiol mūsų šalies pedagogai, padedantys tėvams ugdyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus, bei patys tėveliai galės rasti visą jiems reikiamą ir aktualią informaciją vienoje vietoje. Mat startavo interneto portalas www.ikimokyklinis.lt  – pirmasis ir vienintelis specializuotas tokio tipo tinklapis Lietuvoje, skatinantis šiuolaikišką požiūrį į vaikų ugdymą vaikystėje. Projekto www.ikimokyklinis.lt iniciatoriai – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, vykdytojas – Ugdymo plėtotės centras.

 „Tokio portalo mūsų šalyje labai trūko, nes profesionali informacija ir pagalba ikimokykliniam ugdymui iki šiol buvo, nepakankamai prieinama visiems ugdytojams, švietimo pagalbos specialistams arba pateikiama vartotojui nepatogia forma – specializuotuose leidiniuose, dokumentuose, renginiuose, skirtuose tik profesionalams. www.ikimokyklinis.lt teiks kvalifikuotą pagalbą visoms su vaikų ugdymu susijusioms grupėms – tiek pedagogams, švietimo pagalbos specialistams, tiek tėvams. Projektu siekiame stiprinti pažangų visuomenės požiūrį į vaiką, vaikystę, o taip pat ir ikimokyklinį ugdymą, kuris, visų pirma, turėtų padėti atsiskleisti ir augti vaikų galioms.– teigia Gražina Šeibokienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja.

 Pasak Gražinos Šeibokienės, naujajame portale struktūruotai pateikiama itin plataus spektro su ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu susijusi informacija – nuo vertybinių nuostatų į vaiką atskleidimo iki konkrečių patarimų, pvz. kaip ugdyti šeimoje vaiką su negalia; nuo informacijos apie įstaigas, ugdančias ikimokyklinukus ir priešmokyklinukus – iki galimybės dalyvauti pačių sukurtuose forumuose, burti bendraminčius ir kt.

Interneto portale www.ikimokyklinis.lt užsiregistravę pedagogai ir tėvai turės galimybę skaityti straipsnius įvairiomis ugdymo temomis, tiesiogiai siųsti klausimus specialistams, rasti informaciją apie visas mažylių ugdymo įstaigas Lietuvoje, sužinoti apie edukacinius renginius. Taip pat ras rekomenduojamos literatūros apie vaikus ir vaikams, galės diskutuoti su kitais tėvais ir t.t.

 „Neveltui portalo šūkis yra „Pažinkime vaikystę“ – šia gražia idėja siekiame „užkrėsti“ visą Lietuvą. Todėl labai kviečiame tiek ugdymo specialistus, tiek tėvelius aktyviai jungtis prie portalo ir dalintis savo patirtimi bei žiniomis, klausti ir domėtis. Tik tokiu būdu savo vaikams suteiksime visavertį ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą“, – teigia Giedrius Vaidelis, Ugdymo plėtotės centro direktorius.

 Portale užsiregistravę ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistai ras informaciją apie ugdymo naujoves, galės diskutuoti su kitais portalo lankytojais vaikų ugdymo temomis. Taip pat – publikuoti savo straipsnius, kurti specialistų bendruomenes, rasti metodinę bei oficialių institucijų pateikiamą informaciją. Planuojama, kad ateityje specialistai šiame portale galės nuotoliniu būdu dalyvauti kvalifikacijos  tobulinimo programose ar jas rengti patys.

 Portalas  www.ikimokyklinis.lt kuriamas Europos socialinio fondo lėšomis, vykdant projektą ,,Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“. Projekto partneriai – visos Lietuvos savivaldybės.

Daugiau informacijos:

Justina Žuklytė

Tel. /Phone: +370 (5) 210 20 60 

Mob. /Mobile: +370 (8611) 44711

El. pastas /e-mail: justina@vrtechnologijos.lt

Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė atkreipia dėmesį, kad iki šiol vaikų auklėjimo grupes galėjo kurti tik įstaigos, kurių pagrindinė veikla buvo apibrėžiama kaip ikimokyklinis ugdymas. Dabar tokia teisė bus suteikiama toms įstaigoms, kurios gebės sudaryti sąlygas saugiai ir ugdymo požiūriu prasmingai veiklai.

„Naujame higienos reikalavimų reglamente atsisakoma tik moraliai pasenusių normų. Tačiau išlieka esminiai reikalavimai, kad vaikas būtų ugdomas emociškai ir fiziškai saugioje, švarioje, jaukioje ir estetiškai turtingoje aplinkoje“, – sako G. Šeibokienė.

Tikimasi, kad naujos galimybės paskatins ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtrą. Šiuo metu tokių įstaigų paklausa yra labai didelė – savivaldybių vaikų darželiai ir lopšeliai nebegali priimti visų pageidaujančiųjų. „2009 metais Vilniuje nepatenkinti daugiau net 11 tūkstančių gyventojų prašymai priimti jų vaikus į darželius,“ – pažymi G.Šeibokienė.

Palankesnes sąlygas steigtis turės ir nevalstybiniai vaikų darželiai. Iki šiol dauguma ikimokyklinio ugdymo programų teikėjų, nepajėgdami įveikti griežtų reikalavimų, registruodavosi kaip įstaigos, teikiančios socialines paslaugas, nes gauti leidimą – higienos pasą buvo sudėtinga. Dabar jos galės pereiti į švietimo paslaugų teikėjų registrą. Šį procesą dar labiau turėtų paskatinti ikimokyklinuko krepšelis, kurį planuojama įvesti nuo 2011 metų sausio.

Naujajame dokumente nurodyti reikalavimai patalpoms ir įrangai, kuri būtina ugdant kūdikius iki vienerių metų. Manoma, kad tokios grupės gali atsirasti dar iki 2011 metų, nes poreikis yra nemažas.

Pasak G.Šeibokienės, naujame higienos normų dokumente atsisakyta daugelio nepagrįstų reikalavimų, kurie trukdė vaikų ugdymą organizuoti vadovaujantis pažangia pedagogika. Pavyzdžiui, nebelieka reikalavimo izoliuoti atskiras auklėtinių grupes ir jiems skirtas patalpas, kad vaikai turėtų didesnes erdves judėti, mokytųsi bendrauti. Atsisakyta ir tokio draudimo, kaip auginti gėles ant palangių ar padėti ten daiktus.

Taip pat atsisakyta ir reikalavimų, trukdančių pritaikyti trumpesnės dienos ugdymo programas, pavyzdžiui, būtinai organizuoti vaikų maitinimą, sudaryti sąlygas popietiniam miegui, kai įstaiga priims vaikus tik 4 valandoms per dieną. Vilniaus pedagoginio universiteto ir Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko tyrimus, kurie parodė, jog tėvai pageidauja įvairios trukmės ir lankstesnių, įvairesnių ikimokyklinio ugdymo formų.

Šios higienos normos taip pat praplės galimybes skleistis švietimo, kultūrinei ir socialinei veiklai regionuose. Šiuo metu vykdomas ES ir savivaldybių lėšomis remiamas projektas steigti universalius daugiafunkcinius centrus kaimo vietovėse.
Vadovaujantis naujomis higienos normomis, bus galima modernizuoti ir pritaikyti ikimokykliniam ar priešmokykliniam ugdymui nebenaudojamų mokyklų, ambulatorijų, bibliotekų, kultūros namų pastatus arba daugiafunkciniame centre įsteigti ikimokyklinę ar priešmokyklinę grupę.

Naujose higienos normose taip pat nustatyti specialūs reikalavimai, būtini ugdant specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Nurodyta, kaip pritaikyti aplinką ir sąlygas, pavyzdžiui, akliesiems ir kurtiesiems reikia specialios įrangos, daugiau erdvės judėti.

Kiekvienoje savivaldybėje esantys teritoriniai visuomenės sveikatos centrai prižiūrės, ar įvairių steigėjų įkurti vaikų darželiai atitinka sveikatos saugos reikalavimus. Ugdymo priežiūrą vykdys tos teritorijos, kur įsisteigusi įstaiga, savivaldybės administracijos švietimo padalinys.

Sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ bus skelbiama Seimo interneto svetainėje www.lrs.lt

Informuoja LR Švietimo ir mokslo ministerija

„Man, kaip pedagogei, svarbu paruošti tokią erdvę, kurioje mažas žmogus galėtų visapusiškai save realizuoti, ieškoti savo stipriųjų pusių“, – sako „Vilnius Montesori pre-School“ direktorė Ivona Rožanovska.

Pagrindinis Montessori ugdymo metodikos principas – leisti vaikui kruopščiai paruoštoje aplinkoje pačiam atrasti mokymosi džiaugsmą, laiku pastebėti jo gebėjimus ir nukreipti tinkama linkme.

Itin daug dėmesio skiriama pojūčiams lavinti. „Darželyje gausu priemonių, kurios padeda vaikui realizuoti savo įgimtą norą pažinti pasaulį – pavyzdžiui, mokydamiesi abėcėlę, liečia iš šiurkštoko popieriaus išpjaustytas raides, o mokydamiesi apie temperatūrą, gali prisiliesti prie įvairių cilindrų, pripildytų skirtingos temperatūros skysčių; kai mokoma geometrinių formų, vaikai užmerktomis akimis liečia skirtingų formų figūras. Mokydamiesi apie skonius, jie paragauja skirtingų skonių valgojųmų medžiagų, kad galėtų geriau suvokti, kas yra saldu, kartu, sūru ar rūgštu. Taip lavinami visi pojūčiai, o ne tik matymo ir klausymo kaip tradiciniuose darželiuose. Kai vaikas jutiminiu būdu mokosi fizinio pasaulio dėsnių ir principų – lavėja vaizduotė, abstraktusis mąstymas“, – Montessori ugdymo metodikos specifiką atskleidžia I. Rožanovska.

Montessori mokytoja vaikams nenurodo, ką jie turi mokytis. Mokymosi procesas prasideda tik tada, kai mažieji patys suranda tai, kas jiems įdomu ir susikoncentruoja ties viena mokomąja medžiaga. Patinkančia veikla vaikai užsiima tol, kol nusprendžia, kad išmoko, tuomet imasi kitų mokomųjų priemonių.

 „VMS darželyje vaikai turės galimybę nuo mažens bendrauti su bendraamžiais iš įvairių žemės kampelių, vartys žurnalus ir knygas, kuriose rašoma apie skirtingas žemės vietas ir žmones iš skirtingų pasaulio kampelių“, – sako I. Rožanovska.

Montessori vaikai už pasiekimus neskatinami dovanomis, niekada nekritikuojami ir nebaudžiami.

„Vilnius Montesori pre-School“ vadovė I. Rožanovska baigė nuotolines Montessori studijas Kanadoje, nuolat bendradarbiauja su Montessori mokyklomis Europoje ir JAV.

Daugiau informacijos: www.vms.lt, „Vilnius Montessori pre-School“ direktorė Ivona Rožanovska, tel. +370 606 38269, el. p. hello@vms.lt.