Vestuvių dieną duodamas pažadas rūpintis vienas kitu ir mylėti viens kitą džiaugsme ir varge, kol mirtis išskirs, per pastaruosius porą dešimtmečių prarado tikrąją prasmę.

Požiūrį į šeimą atspindinti statistika negailestinga: daugiau nei 60 proc. porų, davusių amžiną priesaiką, išsiskiria per pirmuosius penkerius bendro gyvenimo metus. Santuokas ir ištuokas registruojantys specialistai pastebi: jei pora išgyveno dešimtmetį, veikiausiai kartu sulauks ir gyvenimo saulėlydžio.

Deimantines vestuves savaitgalį švęsiantys panevėžiečiai Genovaitė ir Vytautas Maskaliūnai per 60 bendro gyvenimo metų surado darnios ir tvirtos šeimos formulę.

Į devintą dešimtį įžengusi pora, išgyvenusi vienturčio sūnaus netektį, įveikusi onkologines ligas, mėgaujasi buvimu dviese ir tikina esantys laimingi.

 Kaltas „išrokavimas“

Liaudies išmintis, kad anksti kėlęs ir anksti susituokęs nesigailėsi, Maskaliūnams pasiteisino.

Vos perkopę dvidešimtmetį aukso žiedus sumainę sutuoktiniai iki šiol taip ir nesurado argumentų, pateisinančių bendrą gyvenimą nesusituokus.

„Gyventi susidėjus yra „bardakas“. Daugiausia žmogžudysčių ir smurto – tarp sugyventinių. Išgirsti, kad vyras žmoną muštų – retenybė, o sugyventinis saviškei dažnai į kaulus duoda“, – skirtumą pažymi V.Maskaliūnas.

Sutuoktinių nuomone, darnios šeimos paslaptis – meilė ir pagarba. Šios vertybės jiems visada buvo svarbiau nei materialinė gerovė. Pasak V.Maskaliūno, bėda, kad šiais laikais antrąją pusę dažnai renkamasi klausantis ne širdies, o proto balso.

„Anais laikais tuokėsi iš meilės, dabar – iš „išrokavimo“. Tik žiūri, kad būsimasis vyras ar žmona pinigų, mašiną turėtų, šeimą išlaikyti galėtų. Atrodo, kad „ženijasi“ vien tik dėl tų prakeiktų kapeikų. Ir išsiskyrę dar kartą vesti neskuba, nes pašalpų už vaikus negaus ar dar ko nors. Nebuvo ir nebus laiminga santuoka iš išskaičiavimo. Pinigai greitai išgaruoja, meilė trunka ilgiau“, – gyvenimo išmintimi dalijosi V.Maskaliūnas.

Vaikų neprivalo remti

Sutuoktiniai pamena bendrą gyvenimą pradėję kurti neturėdami nė šaukšto – Vytauto turtas tilpo paties susikaltame mediniame lagaminėlyje, o jaunamartė pirmą paltą siuvosi iš pledų. Kurį laiką pas Genovaitės mamą bute glaudęsi jaunavedžiai mėnesio pabaigoje sąžiningai susimokėdavo už maistą. Maskaliūnų nuomone, tėvai neprivalo materialiai remti vaikų – šie labiau vertins tai, ką užsidirbs savo rankomis.

„Kai tuokėmės, abu buvome ubagai, bet labai mylėjom ir pykčių dėl pinigų niekada nekildavo“, – šeiminio gyvenimo pradžią mena sutuoktiniai.

Visą gyvenimą šmaikštumu garsėjęs V.Maskaliūnas pajuokauja, kad vis dėlto jo meilė buvo išskaičiuota. Kai iš savo būsimosios nusipirkęs obligacijų laimėjo anais laikais milžinišką sumą – 500 rublių, nusprendė sėkmę jam atnešusios mergaitės nebepaleisti.

Maskaliūnai susituokę nė neturėjo laiko taikytis vienas prie kito. Tada vairuotoju dirbančiam Vytautui per pirmuosius gyvenimo metus ilgam tekdavo išvažiuoti į komandiruotes, vėliau – trejus metus atiduoti privalomajai karinei tarnybai.

Sutuoktiniai sako ir vėliau namo grįždavę tik permiegoti. G.Maskaliūnienė iki 65 m. žaidė stalo tenisą, buvo surinkusi taškų net sporto meistro vardui gauti. Vyras žmonai irgi nenusileido – ne vieną medalį nuskynęs ralio lenktynėse. Kai sveikata priminė, kad laikas atsisakyti didelių fizinių krūvių, abu uždainavo operetėje.

„Nebuvo kada mums „provotis“. Veiklos daug turėjom, dar sūnų auginom. Būdavo, grįžę namo tik skubėdavom patikrinti, ar pamokos paruoštos, paklausti, kaip viens kitam per dieną sekėsi“, – pasakojo Maskaliūnai.

Ir sulaukę garbaus amžiaus sutuoktiniai neužsidaro tarp keturių sienų. Visą gyvenimą buhaltere išdirbusi 83-ejų G.Maskaliūnienė ir dabar dar tvarko įmonės buhalterinę apskaitą, o vyras nepaleidžia iš rankų mašinos vairo.

„Galėčiau jau nebedirbti, 63 metų darbo stažą turiu. Bet reikia atmintį lavinti. Ir širdžiai atgaiva“, – pripažįsta G.Maskaliūnienė.

Svarbiausia – nusileisti

Į devintą dešimtį įkopę sutuoktiniai tvirtina, kad jų meilė per gyvenimą taip ir neišgaravo, tik liko ramesnė, pilna pagarbos viens kitam ir pripratimo.

V.Maskaliūnas, švelniai žvelgdamas į žmoną, šmaikštauja susitaikęs su jam tekusia dalia būti saviškės tarnu.

„Aš – Liūtas, o jis – Jautis“, – žvaigždžių nulemtais charakteriais pasiskirstymą šeimoje aiškina G.Maskaliūnienė.

Vyras tikina nė nesiveržiantis vadovauti, o paklaustas, kas šeimos galva, pažvelgęs į žmoną tik nusijuokia: argi nesimato?

Pasak Maskaliūnų, išmokti nusileisti – bene svarbiausia taisyklė.

„Net darbe, jei nenusileisi, išmes. O kas bus, jei supykus žmona išvarys? Geresnę kažin ar rastum. Be atlaidumo gyvenimo nebus“, – įsitikinęs vyras.

G.Maskaliūnienė prasitaria neištverianti nepabarusi vyro už jo kandų liežuvį, mat kartais pailsta klausytis, kaip šis dvi valandas „šposaudamas“ pasakoja, kaip dešimt minučių ėjo iš garažo namo.

Girdėdamas tokius žmonos priekaištus V.Maskaliūnas skuba pasiteisinti: reikia ką nors sugalvoti, kad gyventi dviese būtų įdomiau.

Sutuoktiniai svarsto, kad greitai į skirtingas puses pasukančios poros ilgainiui dėl to gailisi.

„Dabar labai sunku rasti garsenybę, su tuo pačiu partneriu kelerius metus gyvenančią. Pabando vieno, kito, trečio, išsibarsto, ir tiek. O kai karštis praeina, supranta, kad tas pirmasis buvo geriausias“, – mano V.Maskaliūnas.

Su uošviais gyventi negerai

Dažnas, išgirdęs, kad sutuoktiniai koja kojon per gyvenimą žengia jau šešiasdešimt metų, negali atsistebėti.

O jie tvirtina per tiek laiko nė vienas niekada neturėjęs minčių pasukti „į kairę“ ar nutėkšti pareiškimą skyryboms. Prieš Dievą duota priesaika įpareigoja susidūrus su sunkumais ieškoti išeities.

„Vienus įpareigoja pinigai, o mus – prie altoriaus duotas pažadas“, – patikina Maskaliūnai.

Deimantines vestuves švęsiantys sutuoktiniai įžadus atnaujins du kartus – Civilinės metrikacijos skyriuje ir bažnyčioje. Tik šį kartą tėvų nepasveikins sūnus – vienintelę atžalą palaidojo prieš ketvertą metų.

Jei ne vyro tvirtas petys, supratimas ir atjauta, G.Maskaliūnienė neįsivaizduoja, kaip jos, motinos, širdis būtų ištvėrusi vaiko netektį. Viens kito palaikymas padėjo abiem įveikti ir onkologines ligas. Sutuoktiniai tikina pernelyg ligų ir neišsigandę: Genovaitė pasikliovė auglį išpjovusiais gydytojais, o Vytautas ligą numarino gurkšnodamas rupūžės antpilą.

„Reikia išgerti „čierką“ ir pagalvoti, kad meluoja“, – kaip elgtis išgirdus blogą žinią, pataria V.Maskaliūnas.

Sutuoktiniai pripažįsta: visą gyvenimą šeima jiems buvusi didžiausia užuovėja nuo negandų. Abu stengėsi savo skaudulių neužkrauti kitiems.

Jie viens kitam buvo svarbesni netgi už vienintelį vaiką. Žinojo, kad sūnų augina ne sau, kad jis turės savo gyvenimą.

Maskaliūnų nuomone, nėra gerai, jei šeimą sukūrę vaikai gyvena kartu su tėvais.

„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad su uošviais gyventi – blogai. Nors uošvė mane labiau užtardavo nei savo dukrą, bet vis tiek ne tiek sutaikydavo mus, kiek suerzindavo“, – pasakojo V.Maskaliūnas.

Sutuoktiniai tikina niekada nesikišdavę ir į sūnaus šeimos reikalus. Netgi vieninteliam vaikui mirus, tėvai paliko marčiai spręsti, kur ir kaip laidoti vyrą, savo vaikų tėvą.

O didžiausią klaidą šeimos daro, Maskaliūnų nuomone, kai susipykusios lekia guostis tėvams.

„Gink Dieve, tėvams nereikia žinoti, kas dedasi vaikų šeimose. Patys turi išsiaiškinti, jei kas ne taip, o ne kitiems skųstis“, – patarė G.Maskaliūnienė.

Trumpai padraugavę nesituoktų

Savaitgalį aukso žiedus sumainysiantys nuo vaikystės pažįstami 22-ejų Raimonda Gvozdaitė ir ketveriais metais vyresnis Vaidas Stumbrys susituokti ryžosi po penkerių metų draugystės. Būsimų jaunavedžių nuomone, klaidą daro besituokiantys menkai viens kitą pažinodami.

„Nesuprantu besituokiančiųjų po vos kelių mėnesių draugystės. Kad žmogų geriau pažintum ir nusiimtum rožinius akinius, reikia kartu pagyventi. Kai pamatai, koks žmogus yra buityje, kaip jis elgiasi kilus ginčams, gali rimtai apsispręsti, tinkami viens kitam ar ne“, – įsitikinusi R.Gvozdaitė.

Pora jau senokai ir ne kartą svarstė – tuoktis ar dar palaukti, tačiau susieti gyvenimų nesiryžo, kol Raimonda nebaigė lituanistikos studijų Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Dar mėnuo, ir būsima jaunamartė rankose laikys ketverių studijų metų rezultatą – diplomą.

„Santuoka mums reiškia stabilumą, santykių įtvirtinimą“, – patikina Raimonda.

Jaunuoliai įsitikinę: jei abu norės, jų šeimos neištiks tokia krizė, po kurios lieka vienintelis kelias – skyrybos.

„Jei abu stengiasi, meilė tęsiasi ilgai ilgai. Norėčiau, kad mūsų šeima būtų tokia, kaip seniai susituokusių mano būsimųjų uošvių. Jie taip gražiai sutaria“, – šeimos pavyzdį turi Raimonda.

Tačiau mergina mato, kad ilgametė santuoka tampa retenybe. Ne viena jos pažįstamų ar draugų šeima išsiskyrė po kelerių bendro gyvenimo metų.

Jos nuomone, sėkmingos santuokos paslaptis – abipusė pagarba ir lygybė.

„Partneriai turi būti lygiaverčiai šeimoje. Kol kas pas mus taip nebus, nes aš vis dar esu studentė ir finansiškai pažeidžiamesnė nei mano būsimasis vyras, dirbantis Norvegijoje“, – pripažįsta Raimonda.

Moters nuomone, nors pinigai nėra svarbiausias dalykas šeimai, tačiau be jų jaustis visiškai laimingais irgi sunkiai įmanoma.

Kūdikio besilaukianti pora audžia planus kada nors sūpuoti ne vieną, o dvi ar net tris atžalėles.

„Mūsų tėvai augo daugiavaikėse šeimose, patys irgi nesame vienturčiai, todėl ir norime ne vieno vaikučio. Bet žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Širdis bet ko gali geisti, bet bus taip, kaip lemta“, – likimu pasitiki R.Gvozdaitė.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ

www.sekunde.lt

 

Amžinos meilės Jums linkintys
„Vestuvių ekspertai“

 Vytas Kokšta
www.vijolina.lt
www.smagiosvestuves.lt

Labai skirtingai mes, žmonės vertiname vienus ar kitus dalykus, įsivaizduojame savo būsimus veiksmus, darbų pasekmes ar elgesį. Kartais mūsų poelgiai įgauna tam tikrą reikšmę mūsų gyvenimuose.


• Savitarpio santykiai — tai, kas nutinka dviem žmonėms, kurie tikisi sulaukti šio to geresnio. Nežinomas autorius
• Žmogaus gyvenime yra trys svarbūs įvykiai: gimimas, santuoka ir mirtis, bet nebūtinai šia tvarka. John M. Shanahan
• Šeimos gyvenimas, kaip jį suprantame, mums yra toks pat nenatūralus kaip narvas kakadu. George Bernard Shaw 
• Prieš vestuves žiūrėkite plačiai atmerktomis akimis, po vestuvių - primerktomis. Benjamin Franklin 
• Kur yra santuoka be meilės, ten atsiras meilė be santuokos. Benjamin Franklin 
• Sutuoktinių neištikimybė — tai demokratijos taikymas meilei. Henry Louis Mencken 
• Meilė – tai gyvenimo šviesa. Santuoka – tai sąskaita už šviesą. – Autorius nežinomas.
• Apie ką galvoja pora varlių ir pora sutuoktinių: neduok, Dieve, atskris gandrai. 
• Netekęs galvos tuo neapsiriboja: dar ima siūlyti ranką ir širdį.
• Kur santuoka be meilės, ten ir meilė be santuokos. – B. Franklinas.
• Būtinai vesk. Jei gausi gerą žmoną, būsi laimingas; jei blogą – tapsi filosofu. – Sokratas.
• Santuoka – ne rojus ir ne pragaras, tai tiesiog skaistykla. – A. Linkolnas.
• Santuoka ypatinga tuo, kad su ja baigiasi stabo garbinimas. Kai vyras geriau įsižiūri į savo dievaitę, ji vėl tampa paprasta moterimi. – Dž. Adisonas.
• Santuoka negali būti laiminga, jeigu sutuoktiniai iki vedybų tobulai nepažino kito įpročių ir charakterio. – O. Balzakas.
• Santuoka teikia daug nemalonumų, tačiau viengungystė neteikia jokių džiaugsmų. – S. Džonsonas.
• Santuoka – ne tik malonumai, kurie šeimyniniame gyvenime tokie pat laikini kaip ir gyvenime apskritai; ji reikalauja vienodų polinkių, aistringo tarpusavio potraukio, charakterių panašumo – štai kas šią visuomenei būtiną nuostatą paverčia amžina problema. – O. Balzakas.
• Santuoka – tai vienintelis karas, per kurį miegate su savo priešu. – F. de Larošfuko.
• Santuokos grandinės tokios sunkios, kad joms panešti reikia dviejų, o kartais net trijų. – A. Diuma.
• Santuoka – tai, kas ištinka vyrus ir moteris, nepažįstančius vienas kito. – William Somerset Maugham.
• Tuoktis – tai perpus sumažinti teises ir padvigubinti pareigas. – A. Šopenhaueris.

Remiantis LR Civiliniu kodeksu ( 3.7 str.) išskiriamos tokias santuokos sudarymo sąlygas: 
• Santuoka gali būti sudaroma tik tarp skirtingos lyties asmenų (3.12 str.). 
• Savanoriškumas sudarant santuoką (LR Civilinio kodekso 3.13 str.). Vyras ir moteris, sudarydami santuoką, turi išreikšti savo valią, kuri nebūtų paremta grasinimais, prievarta, apgaule ar kitokio pobūdžio veiksniais (LR Civilinio kodekso 3.13 str. ), nes tai gali būti traktuojama kaip pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia.
• Sutuoktinių amžius; Sutuoktinių amžius yra glaudžiai susijęs su kita santuokos sąlyga - veiksnumas. Remiantis CK 3.14 str., santuoką galima sudaryti tik sulaukus 18 metų amžiaus. Tačiau yra numatoma galimybė ir sumažinti amžiaus ribą. Asmenys, nesulaukę 18 metų, tačiau norintys susituokti, bet tam nėra svarbių priežasčių, supaprastinto proceso tvarka gali kreiptis į teismą pagal nesulaukusio reikiamo amžiaus asmens prašymu arba turi būti svari priežastis – nėštumas. Šiuo atveju leidimą tuoktis taip pat duoda teismas, tačiau skirtingai nuo pirmojo atvejo, jis gali leisti tuoktis ir asmenims nesulaukusiems 15 metų amžiaus.
• Veiksnumas - asmens gebėjimas savo veiksmais įgyti teises ir susikurti pareigas.
• Monogamijos principas – draudžiama sudaryti santuoką, jei asmuo, ketinantis tuoktis, jau yra santuokoje su kitu asmeniu ir nėra šios santuokos nutraukęs įstatymų numatyta tvarka. Šis principas galioja daugelyje pasaulio valstybių, išskyrus kai kurias musulmoniškas valstybes, kuriose vyrauja poligamijos principas. 
• Draudžiama tuoktis artimiesiems giminaičiams. Šis draudimas įtvirtintas LR Civilinio kodekso 3.17 str. ir yra taikomas tėvams ir vaikams, įtėviams ir įvaikiams, seneliams ir vaikaičiams, tikriems ir netikriems broliams ir seserims, pusbroliams ir pusseserėms, dėdėms ir dukterėčioms, tetoms ir sūnėnams.

     Viename iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos esančių straipsnių yra teigiama, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, o santuokos ir šeimos reikšmė visuomenėje yra neįkainojama. Reikia pripažinti, jog apie šeimą ir šeimos sukūrimą nuolat diskutuojama, šeimos statusas analizuojamas pagal daugelį aspektų. Dažniausiai šeima mums siejasi su vyro ir moters susijungimu, kitaip tariant su santuoka, didelėm vestuvių iškilmėm, gausybe artimų, kviestinių svečių, balta vestuvine suknele.
     Lietuvos Respublikos Civiliniu kodekse 3.7 str. teigiama, jog santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius, o vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, vadinami sutuoktiniais. 
     Santuoką galima būtų įrėminti ir į tam tikrus rėmus, nes santuoka tai - absoliuti dviejų žmonių jungtis – fizinė, emocinė, intelektinė, dvasinė, psichologinė, daugybė kitų būsenų grandinė. Būtent ,,santuokos rėmai‘‘ santuokai iškelia keletą tikslų: pirmasis tikslas yra sutuoktinių tarpusavio meilė ir pagalba, antrasis – vaikų gimdymas. Sudarius katalikišką santuokos sutartį bažnyčioje ji tampa neišardoma, gi iš Viešpaties žodžių „Todėl ką Dievas sujungė, žmogus tebeperskiria“, ši jungtis galioja iki vieno iš sutuoktinių mirties.
Skirtingai vertiname dviejų žmonių susijungimą, neretai tradicinės santuokos sąvoka įgauna naujų spalvų, todėl labai įdomu, kaip patys apibūdintume santuokos reikšmę?