Tačiau kuo daugiau su maistu ar papildais nėščiosios gaudavo geležies, tuo didesni buvo jų naujagimiai, rašoma tyrimo ataskaitoje. Ją paskelbė žurnalas „Human Reproduction“, praneša „Reuters Health“.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, rekomenduojama geležies paros norma suaugusiajam yra 14 miligramų, tačiau JAV nėščiosioms rekomenduojama kasdien suvartoti 27 miligramus geležies.

„Geležies vartojimas lemia, kiek jos susikaupia organizme, o nėštumo laikotarpiu jos reikia daugiau“, sako viena tyrimo autorių dr. Nisreen Alwan iš Lidso universiteto Maisto ir mitybos mokyklos.

Pasak jos, daugelis nėščiųjų Jungtinėje Karalystėje nesuvartoja rekomenduojamo geležies kiekio, o daugelis jų su maistu ar papildais vidutiniškai gauna maždaug 11,8 miligramų geležies per dieną.

Mokslininkai išanalizavo duomenis apie 1260 moterų – ką jos valgė ir ar vartojo maisto papildus per visą nėštumo laikotarpį.

Nustatyta, kad geležies suvartojimui kaskart padidėjus 10 miligramų per dieną, naujagimių svoris buvo 34 gramais didesnis.

Laikoma, kad normalus išnešioto naujagimio svoris yra 2,5-3,5 kilogramo. Vidutinis tyrimo metu gimusių naujagimių svoris buvo 3,4 kilogramo, ir tik vienas iš maždaug 25 kūdikių gimė mažesnio nei normalus svorio. 

Didesnis geležies kiekis nėščiosios organizme lemia, kad vaisius gauna pakankamai deguonies, o mažo svorio naujagimiai dažniau serga ar miršta, nesulaukę 1 metų.

Geru geležies šaltiniu laikomos pupelės, žaliosios lapinės daržovės kaip špinatai, taip pat mielės ir džiovinti vaisiai. Nėščiosioms svarbu gauti pakankamai vitamino C, kuris padeda organizmui įsisavinti geležį, praneša Savigydos pramonės asociacija.

Tokie ir panašūs klausimai kyla ne vienai besilaukiančiai mamytei, tačiau ne visos gauna kompetentingus atsakymus į juos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinika, Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos akušerių ginekologų draugija, Lietuvos akušerių sąjunga, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų kolegija, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugija išleido „Nėščiųjų atmintinę“, kurioje profesionaliai ir išsamiai atsakoma į visus besilaukiančioms moterims kylančius klausimus.

Pasak neseniai dukrelės susilaukusios jaunos mamytės Modestos Venclauskaitės, laukdamasi ji intensyviai domėjosi nėščiosios sveikata, skaitė įvairią literatūrą, konsultavosi su specialistais ir neseniai pagimdžiusiomis draugėmis. „Man naudingiausia buvo iš mokslinių medicininių knygų gauta informacija apie vaikelio raidą, moters sveikatą“, - sakė M. Venclauskaitė. Ji taip pat pridūrė, jog užsienio specialistų išleistose knygose rado visus reikiamus atsakymus į nėštumo periodu kilusius klausimus, tačiau prireikė nemažai laiko kol įsigilino į daugelį knygų.

„Atmintinė sumanyta, norint sugriauti įvairius Lietuvoje egzistuojančius mitus apie nėščiųjų sveikatą, sukoncentruoti svarbiausią ir reikalingiausią informaciją. Leidinys yra pagrįstas mokslu, su jame pateikiama informacija sutinka visos prie projekto prisidėjusios institucijos“, - sakė projekto vadovė  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos profesorė daktarė Rūta Jolanta Nadišauskienė. „Moterys pasiklysta informacijos liūne ir nebesugeba atsirinkti, ką turėtų daryti, kaip elgtis?“, - antrino viena iš atmintinės bendraautorių LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja rezidentė Justina Kačerauskienė. Gydytoja taip pat teigė, kad šiandien dauguma besilaukiančiųjų itin domisi savo ir savo vaikelio sveikata, tačiau susipainioja, kokius tyrimus kokiu nėštumo laikotarpiu turi pasidaryti, kaip turi maitintis ir pan. „Nėščiųjų atmintinėje“ remiantis mokslo įrodymais pagrįstais teiginiais stengtasi paaiškinti ir atsakyti į svarbiausius klausimus. „Tokių atmintinių jau atspausdinta 5000, dar daugiau ruošiamasi atspausdinti, knygelė jau verčiama į anglų kalbą. Šiuo metu atmintines nėščiosios gali nemokamai gauti pirminės sveikatos priežiūros centruose, kitose gydymo įstaigose, kurios prižiūri nėščiųjų būklę“, - kalbėjo gydytoja J. Kačerauskienė. Paklausta, ar jau sulaukė atsiliepimų apie atmintinę iš ją skaičiusių moterų, gydytoja atsakė, jog taip, nėščiosios džiaugėsi, kad pagaliau gali turėti ypatingai trumpą santrauką ir nebereikia knaisiotis po knygas.

„Nėščiųjų atmintinėje“ paaiškinta, kada ir į kokį specialistą turėtų kreiptis nėščia moteris, kokie yra gimdymo požymiai ir kokius daiktus reikėtų pasiimti, važiuojant į Gimdymo skyrių? Patariama, kad moterys važiuodamos pasiimtų pasą ar asmens tapatybės kortelę, socialinio draudimo pažymėjimą, „Nėščiosios kortelę“, mineralinio vandens, asmens higienos reikmenų, įklotų po gimdymo, naktinius marškinius, chalatą, šlepetes, sauskelnių ir drabužėlių naujagimiui (apatinių marškinėlių, šliaužtinukų, vilnonių kojinių, kepurytės, rūbelių, su kuriais naujagimis bus parsivežtas į namus). Atmintinėje taip pat griaunamas mitas, kad nėščia moteris turi maitintis „už du“. Mitybos racioną tiesiog reikia papildyti 300 kcal daugiau nei iki nėštumo. Tai būtų: 350 g jogurto arba 100 g duonos, arba bananas, kriaušė ir obuolys ir t.t. Jeigu besivystantis vaisius gauna per mažai maisto medžiagų, sutrinka jo augimas ir raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni ne tik pirmaisiais gyvenimo metais, bet ir užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu, vėžiniais susirgimais. Nėštumo metu labai svarbu suteikti savo vaikeliui geras sąlygas augti, apsaugoti jį nuo žalingų aplinkos veiksnių: alkoholio, rūkalų išskiriamų toksinių medžiagų.

Leidinyje nurodoma, kad nėščia moteris prieš pradėdama vartoti bet kokį maisto papildą, turi pasitarti su prižiūrinčiu specialistu. Folinės rūgšties maisto papildai skiriami visoms nėščiosioms: 400 μg per parą. Geriausia, kai folinės rūgšties tabletės geriamos bent 3 mėnesius iki nėštumo, o pastojus – dar 12 savaičių. Taip nėščioji sumažina riziką, kad naujagimis turės nervinio vamzdelio defektą (būklė, kai nesuaugus stuburo slanksteliams lieka tarpas, pro kurį pažeidžiamos nugaros smegenys) bei kai kuriuos apsigimimus. Tam tikrais atvejais reikalinga 10 kartų didesnė dozė (pvz., minėti apsigimimai šeimoje).

Tai tik keli patarimai, pateikti „Nėščiųjų atmintinėje“, kuri turėtų tapti neatskiriama kiekvienos besilaukiančios moters palydove. Pasak Jill Churchill, „Nėra nei vieno būdo, kaip tapti tobula mama, bet yra daug būdų, kaip tapti gera...“.

„Nėščiųjų atmintinės“ elektroninę versiją galima rasti: www.sam.lt/go.php/lit/IMG/428, taip pat http://www.lagd.lt/.

Pirmoji – tėveliai, nusprendę dvejus metus auginti vaiką, pirmaisiais metais gautų 70 proc., o antraisiais – 40 proc. kompensuojamo atlyginimo dydžio išmoką ir neribojant galėtų dirbti. Antroji alternatyva – tėveliai, nusprendę minėtų atostogų išeiti vieneriems metams, ištisus metus kas mėnesį gautų 100 proc. kompensuojamo atlyginimo dydžio išmoką. Išmokos dydis būtų ribojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma.

Taip būtų suderinti interesai tų šeimų, kurios nori vaiką ilgiau pačios auginti namuose, ir tų šeimų, kurios nori aktyviai tęsti darbinę veiklą.

Taip pat, siekiant objektyviau įvertinti asmens indėlį mokant socialinio draudimo įmokas, apsispręsta pailginti terminą, pagal kurį yra skaičiuojamos motinystės (tėvystės) pašalpos. Taigi, šios pašalpos būtų skaičiuojamos įvertinant 24 kalendorinių mėnesių draudžiamąsias pajamas, o ne 12 mėnesių, kaip yra dabar.

Naujoji tvarka paliestų tik tuos tėvelius, kurie atostogų išeitų nuo 2011 metų liepos 1 d. Tuo tarpu tėveliai, jau išėję vaiko auginimo atostogų, ir toliau gaus tokias išmokas, kokios jiems buvo paskirtos.

Taip pat siūloma nuo 2011 m. liepos 1 d. nustatyti 100 proc. atlyginimo dydžio pašalpos mokėjimą už vienu metu gimusius du ir daugiau vaikų. Pašalpa nebūtų dvigubinama ar trigubinama.

Skatinant tėvus sėkmingai sugrįžti į darbo rinką, siekiant sudaryti geresnes sąlygas derinti įsipareigojimus šeimai ir darbą, užtikrinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtrą, sudaryti didesnes galimybes ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui, Seimas įpareigojo Vyriausybę iki š.m. spalio mėn. parengti ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtros programą. Tai taip pat yra numatyta Vyriausybės protokoliniame sprendime dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos koncepcijos įgyvendinimo.

Už šiuos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus balsavo 57 parlamentarai, prieš – 33, susilaikė – 15.

Įsigaliojus šiems pakeitimams motinystės (tėvystės) išmokos Lietuvoje liktų vienos dosniausių pasaulyje, kaip yra ir dabar. Vis dėlto ekonominė realybė yra tokia, kad šiuo metu išmokų dydžiai neatitinka dabartinių šalies finansinių galimybių, todėl norint ateityje gyventi geriau, šiandien reikia priimti sudėtingus ir nepopuliarius sprendimus.

Dėl to dar turės apsispręsti Prezidentė.

Informuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Nėščios moterys, geriančios alkoholinius gėrimus, gadina gimsiančių sūnų spermą. Motinų sužaloti sūnūs ateityje gali turėti problemų norėdami susilaukti atžalų.

Kaip praneša BBC, danų mokslininkai ištyrė 350 jaunuolių ir nustatė, kad tris kartus žemesnis spermos lygis buvo pas tuos vaikinus, kurių motinos nėštumo metu per savaitę išgerdavo keturis alkoholinius gėrimus, lyginant su tais, kurių motinos nėštumo metu buvo blaivininkės.

Tyrimo metu buvo apklausti 18 - 21 amžiaus vaikinai. Vaikinų, kurių motinos nėštumo metu piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, spermatozoidų kiekis siekė 20 milijonų mililitre, o tų, kurių motinos visai negėrė alkoholinių gėrimų, siekė 40 milijonų mililitre.

Alkoholiniams gėrimams mokslininkai priskyrė ir alų ar nedidelę stiklinę vyno.

„Jei alkoholis pažeidžia embrioną, tai ateityje šių berniukų spermos kokybė bus prastesnė“, - teigia medikė Cecilija Ramlau – Hansen. Tačiau kiti medikai ginčijasi, ar tikrai alkoholis gali paveikti vyrų vaisingumą.

Maždaug 10 proc. tėčių kenčia nuo priešgimdyminės ar pogimdyminės depresijos, o amerikiečiai dažniau jaučiasi nusiminę prieš gimstant vaikui ar jam gimus nei jų kolegos kitose šalyse, teigiama „Journal of the American Medical Association“ skelbiamame tyrime.

Dažniausiai depresija tėčiams pasireiškia praėjus 3–6 mėnesiams po kūdikio gimimo. Tuomet prislėgti jaučiasi 25,6 proc. tėvų, tvirtina mokslininkai.

Nuo priešgimdyminės ir pogimdyminės depresijos JAV kenčia 14 proc. tėvų, o pasauliniu mastu – 8,2 proc. Anot tyrimo autorių, šis faktas reikalauja tolimesnių turimų, kurie palygintų skirtingų šalių „socialines normas ir darbo įpročius po vaiko gimimo“, praneša naujienų agentūra AFP.

Mokslininkai, analizavę 43 skirtingų tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau kai 28 tūkst. žmonių, duomenis, taip pat nustatė, kad nuo pogimdyminės depresijos kenčiančių skaičius daugiau kaip du kartus viršijo 4,8 proc., o tiek vyrų per 12 mėnesių laikotarpį tvirtino sirgę paprasta depresija.

Mamos pogimdymine depresija suserga beveik dukart dažniau nei tėčiai – maždaug 24 proc. kenčia nuo depresijos, susijusios su nėštumu ar vaiko gimimu.

Kaip ir tėčiams, mamoms depresija dažniausiai pasireiškia praėjus 3–6 mėnesiams po kūdikio gimimo. Tuomet prislėgtos jaučiasi maždaug 42 proc. moterų.

Dažniausiai, jei pogimdymine depresija kamuoja mamą, ja susirgs ir tėtis. Be to, anot tyrimo autorių, ši depresija gali daryti poveikį ir vaiko emocijoms, elgesiui ir vystymuisi.

Mokslininkai taip pat pastebi, kad prevencinės ir intervencinės kovai su depresija skirtos programos turėtų dėmesį skirti šeimai ir poroms, o ne atskiriems individams.

 

Vitamino A vartojusių moterų vaikų plaučių tūris buvo vidutiniškai 3 procentais didesnis palyginti su kontroline grupe.
Atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamas tyrimas buvo atliktas Nepale, jame dalyvavo 1371 vaikas, praneša „Reuters Health“. Tyrimo ataskaitą paskelbė žurnalas „New England Journal of Medicine“.

Tačiau kai nėščiosioms buvo duodama beta karotino – provitamino, iš kurio kepenyse gaminamas vitaminas A, jų vaikų plaučių tūris nebuvo didesnis.  
„Didesnis vitamino A bioefektyvumas palyginti su beta karotinu gali būti paaiškinamas jų įsisavinimo ir metabolizmo skirtumais“, daro išvadą tyrėjai, kuriems vadovavo dr. William Checkley iš Johns Hopkins medicinos mokyklos.

Mokslininkai mano, kad pasaulyje vitamino A nepakankamumas būdingas 190 milijonų ikimokyklinio amžiaus vaikų ir 19 milijonų nėščiųjų. Vitamino A trūkumas gali sukelti sveikatos problemų nėštumo ir vaikų ankstyvojo vystymosi laikotarpiu, dėl jo kasmet apanka iki pusės milijono vaikų.

Pasaulio bankas yra paskelbęs, kad vitamino A papildų vartojimas išlaidų požiūriu yra vienas efektyviausių būdų gerinti žmonių sveikatą. Nepale kaip tik įgyvendinama nacionalinė ikimokyklinio amžiaus vaikų aprūpinimo vitaminu A programa.

Vitamino D vartojimas nėštumo laikotarpiu yra ne tik saugus motinai ir vaisiui, bet ir gali sumažinti pirmalaikio gimdymo bei infekcijų tikimybę, teigia Kanados mokslininkai. Savo atsitiktinių imčių kontroliuojamą tyrimą jie pristatė kasmetinėje Pediatrijos mokslinių draugijų konferencijoje Vankuveryje.

Prieš pusę amžiaus buvo manoma, kad vitaminas D gali lemti įgimtines ydas, tačiau dabar žinoma, kad šis vitaminas svarbus motinos ir kūdikio sveikatai, įskaitant kaulus ir imuninę sistemą. Be to, pastarojo meto tyrimai parodė, kad vitamino D nepakankamumas nėštumo laikotarpiu yra rimta visuomenės sveikatos problema, praneša sciencedaily.com.

„Su maistu pakankamai vitamino D negauname, taip pat nepakankamai būname ir tiesioginiuose saulės spinduliuose“, sako viena tyrimo vadovių dr. Carol L. Wagner. Todėl ji ir jos kolegos, įskaitant jau 30 metų vitaminą D tyrinėjantį dr. Bruce W. Hollis, nusprendė nustatyti, koks optimalus vitamino D kiekis reikalingas nėščiosioms.

 Tyrime dalyvavo 494 moterys. 12-16 savaičių nėščias moteris mokslininkai atsitiktinai suskirstė į tris grupes ir joms kasdien iki pat gimdymo davė po 10, 50 arba 100 mikrogramų vitamino D. Moterų sveikata buvo įvertinama kas mėnesį, kad nebūtų padaryta žalos jų sveikatai. 

 „Jokio šalutinio vitamino D poveikio nepastebėta nė vienoje tiriamųjų grupėje“, sako dr. C. L. Wagner.
Mokslininkai taip pat siekė nustatyti bet kokį vitamino D vartojimo ir gimdymo komplikacijų ryšį, įskaitant preeklamsiją, gestacinį diabetą, infekcijas ir pirmalaikį gimdymą.

„Įdomiausias tyrimo rezultatas buvo tas, kad savo organizme daug vitamino D sukaupusios moterys rečiau gimdė pirma laiko ir rečiau sirgo infekcijomis“, sako dr. C. L. Wagner.

Didžiausias teigiamas poveikis pastebėtas toje moterų grupėje, kurios kasdien gaudavo po 100 mikrogramų vitamino D, todėl mokslininkai tokį kiekį ir rekomenduoja nėščiosioms.

Būsimosioms mamoms vartojant papildus, sumažėja tikimybė, kad gims maži pagal nėštumo trukmę vaikai, kurie paprasti turi įvairių sveikatos sutrikimų.
Tai yra pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, kai išsivysčiusioje šalyje siekta nustatyti specialiai nėščiosioms sukurtų multivitaminų poveikį, rašo „Daily Mail“. Iki šiol tirta, kokį poveikį nėščiosioms maisto papildai turi besivystančiose šalyse, kur maisto gali trūkti arba jis nesuteikia pakankamai maistingųjų medžiagų.

Londono Metropolitan universiteto Smegenų chemijos ir žmonių mitybos instituto bei Homertono universiteto ligoninės mokslininkai tyrė 402 neseniai pastojusias moteris iš Londono rytinių priemiesčių. 

Pusė jų per pirmąsias 12 nėštumo savaičių ėmė vartoti maisto papildą  „Pregnacare“, kuris turi 19 vitaminų ir mineralų, įskaitant geležį, folio rūgštį ir vitaminą D. Kitos tiriamosios vartojo placebą.

Moterims pagimdžius, mokslininkai nustatė, kad papildus vartojusios gimdyvės buvo sukaupusios daugiau geležies, folio rūgšties, tiamino ir vitamino D.
Nors geležies atsargos organizme sumažėjo abiejose tiriamųjų grupėse, tačiau vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu geležies nepakankamumas nustatytas 55 procentams moterų placebo grupėje palyginti su 36 procentais tarp tų, kurios multivitaminus vartojo. 

Tačiau svarbiausias rezultatas buvo tas, kad papildus vartojusioms moterims gimė mažiau mažų kūdikių.

Aštuoni iš 88 kūdikių, gimusių papildus vartojusioms moterims, pripažinti mažais pagal nėštumo trukmę palyginti su 13 tokių kūdikių iš 61, kurie gimė placebo grupės moterims.

Maisto papildus vartojusių moterų kūdikių svoris vidutiniškai buvo 120 gramų didesnis. Tyrimo ataskaitą paskelbė žurnalas „British Journal of Nutrition“.
„Tai, kas vaisiui nutinka gimdoje, gali beveik apspręsti kūdikio gyvenimą“, sako akušerijos konsultantas Pat O'Brien iš Londono universitetinio koledžo. Pasak jo, mažiems kūdikiams dažniau išsivysto kvėpavimo sutrikimai ir gelta, o jiems suaugus – antsvoris, diabetas ir širdies ligos.
 
Pasak P. O'Brien, būtų pigiau būsimosioms mamoms duoti specialiai pagamintų maisto papildų, nei kūdikius prižiūrėti intensyvios terapijos skyriuose.
Jungtinė Karalystė mažų pagal nėštumo trukmę kūdikių skaičiumi yra viena labiausiai atsilikusių Vakarų Europoje, jos 8 procentų rodiklis yra blogesnis nei Kubos ir prilygsta Rumunijai.

„Vitabiotics“ bendrovės gaminamais maisto papildais „Pregnacare“ prekiaujama ir Lietuvoje.

s.lukosiute@kl.lt

Klausykitės klasikinės muzikos ir negalvokite apie vaiko lytį. Išmeskite buityje naudojamus chemikalus ir žiūrėkite, ką valgote. Tai priesakai moterims, trokštančioms, kad kūdikis gimtų sveikas.

"Pastoja" ir vyras

"Vaiko gyvenimas prasideda iki jo gimimo", – teigia psichologė ir meno terapeutė Katerina Kazanceva.

Ši mintis kai kuriuos tėvus šokiruoja, bet visi sutinka, kad laukiamas vaikas ateityje jausis geriau nei nemylimas netyčiukas.

Psichologė su būsimuoju vaiku pataria bendrauti nuo pirmųjų akimirkų, vos sužinojus apie užsimezgusią gyvybę. Tai pravartu prisiminti ir pastojus netikėtai.

K.Kazanceva teigė, kad mažylis nuo pat pirmos dienos supranta emocijas. Tad ar bus laimingas, pasitikintis savimi ir aplinkiniais, priklausys nuo motinos mąstymo nėštumo laikotarpiu. Psichologė patarė stebėti ir kontroliuoti savo jausmus, išmokti atsipalaiduoti.

Bendrauti su vaikeliu turėtų abu tėvai, nes kartu su moterimi "pastoja" ir vyras. Apie praėjusią dieną, savo rūpesčius bei džiaugsmus mažyliui turėtų pasakoti ir tėvas.

"Vėliau su vaiku seksis lengviau bendrauti", – tikino psichologė, asociacijos "Tapk mama" steigėja ir vadovė K.Kazanceva.

Moksliškai nustatyta: jei su kūdikiu nebendraujama per nėštumą, didesnė tikimybė susilaukti neįgalaus ar alergiško vaiko.

Klasika daro stebuklus

Klasikinė muzika būsimą kūdikį pratina prie nematomojo pasaulio. Meno terapeutė K.Kazanceva patarė klausytis Antonio Vivaldi, Volfgango Amadeus Mocarto ir Ferenco Listo, o štai Johano Sebastiano Bacho ir Ludviko van Bethoveno geriau atsisakyti dėl pernelyg žemų tonų.

Devyniems mėnesiams patariama pamiršti roką ir metalą.

Kai kurios moterys teisinasi nemėgstančios klasikinės muzikos. Psichologės manymu, dėl būsimo vaikelio gerovės pravartu pasistengti, o pratintis prie tokios muzikos galima pamažu, klausymąsi kasdien pailginant keliomis minutėmis.

"Jei per nėštumą dėl pinigų stygiaus negalite visavertiškai maitintis – klausykitės Mocarto", – pasak K.Kazancevos, šio kompozitoriaus muzika taip paveikia, kad neutralizuoja neigiamą prastos mitybos poveikį.

Daug, bet ne už du

Pusantro dešimtmečio paskaitas būsimiems tėvams skaitanti akušerė, asociacijos "Tapk mama" narė Rita Juciuvienė, tvirtina: nėštumas – ne liga, tik ypatinga moters būklė, kai būtina pasisaugoti.

Būsimam vaikui formuotis svarbiausios pirmosios 12 savaičių. Akušerė R.Juciuvienė šiuo laikotarpiu patarė ypatingą dėmesį skirti savijautai ir mitybai: žiūrėti, kas dedama į burną, bet nevalgyti už du.

Rekomenduojama negerti jokių vaistų, išskyrus folio rūgštį. Geriau atsisakyti vištienos, plėšriųjų jūrų žuvų, o atvežtinius vaisius ir daržoves keisti sezoninėmis vietos gėrybėmis iš sodo ir daržo.

Priklausomai nuo darbo pobūdžio, nuo trečiojo nėštumo mėnesio moteris kasdien turėtų gauti ne daugiau kaip 2200–2500 kalorijų. Per dieną reikėtų valgyti 5–6 kartus, tačiau nepersivalgyti.

Gimdymas prilygsta viršukalnei

"Iki 12 nėštumo savaitės nedažykite plaukų cheminiais dažais ir naudokite natūralią kosmetiką. Išmeskite skalbinių minkštiklius, sukeliančius alergiją", – moko akušerė R.Juciuvienė.

Praėjus pirmosioms 12 nėštumo savaičių būsimos mamos gali pradėti sportuoti, prieš tai pasitarusios su akušere-ginekologe.

"Fizinis aktyvumas yra profilaktinė priemonė nuo visų negalavimų, net jei prieš tai nesportavote. Gimdymas prilygsta kopimui į kalną, tad būtina treniruotis", – tikino pašnekovė.

R.Juciuvienė nepataria gerti vitaminų per visą nėštumo laikotarpį, nebent kamuotų mėšlungis ar mažakraujystė. Neverta nerimauti ir dėl nėštumo pradžioje užkietėjusių vidurių. Jei negalavimas užsitęsia ilgiau, žarnyno veiklą reikėtų reguliuoti.

Būsimos mamos nerimauja dėl kraujuojančių dantenų. Pasak R.Juciuvienės, taip nutinka, nes nėštumo laikotarpiu pasikeičia rūgštingumo pusiausvyra (pH). Kartais dėl šios priežasties burnoje jaučiamas nemalonus skonis.

Antroje nėštumo pusėje dantenos dažniausiai nustoja kraujuoti. Dantis per nėštumą patariama valyti tik žolinėmis pastomis.

Patarimai būsimosioms mamoms

Kaip išvengti rytinio pykinimo pirmaisiais nėštumo mėnesiais? Dar neišlipus iš lovos, reikėtų atsigerti drungnos arbatos ir suvalgyti džiūvėsį. Tada stipriai pamasažuoti padedančius atsikratyti pykinimo taškus ant riešo.

Kaip normalizuoti žarnyno veiklą? Kas rytą išgerti stiklinę skysčio, susidariusio nuo pavakaryje užpiltų šešių džiovintų slyvų. Tada šias suvalgyti. Pusryčiauti – po pusvalandžio.

Jei ėda rėmuo – gerkite pieną arba pakramtykite migdolų.