Šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse sąvoka „alimentai“ pakeista sąvoka „išlaikymas“.

Šios dvi sąvokos reiškia tą patį, šnekamojoje kalboje vis dar vartojama senoji sąvoka „alimentai“, o teisinėje kalboje tas pats reiškinys vadinamas išlaikymu.

Išlaikymas (alimentai) yra vieno iš tėvų skiriamos lėšos savo nepilnamečiui, o kai kuriais atvejais pilnamečiui vaikui išlaikyti. Dažniausiai išlaikymas (alimentai) priteisiami, kai vaiko tėvai išsiskyrę, tačiau išlaikymą galima prisiteisti ir tais atvejais, kai tėvai tebėra susituokę.

Pažymėtina, kad pinigai, gauti kaip išlaikymas (alimentai) turi būti skiriami išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

Vaikų išlaikymo fondą administruoja Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondų administracija).

2008-2009 metais gauta 25540 prašymų išmokai iš VIF gauti, iš jų - 17970 prašymų gauta 2008 metais, 7570 prašymų – 2009 metais. Aktyvų asmenų kreipimąsi 2008 metais (ypač I ketvirtį) sąlygojo Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nuostata, jog išmokos skiriamos nuo kreipimosi į Fondų administraciją dienos.2009 metais Fondų administracija priėmė 17479 sprendimus dėl išmokų iš VIF mokėjimo, sustabdymo, nutraukimo, atnaujinimo, pakeitimo ir kt. 2009 metais išmokas iš VIF gavo 19388 vaikai. Vidutinis metinis išmokų gavėjų skaičius - 20506.

Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma, informacija apie Fondų administracijos sprendimą mokėti išmokas ir pasekmes skolininkui paskelbiama „Valstybės žiniose“. Per 2009 metus leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbti 9 skolininkų sąrašai (iš viso – 1915 skolininkai).

Kas turi teisę kreiptis?

Teisę kreiptis į Fondų administraciją išmokoms iš VIF gauti turi vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba teismo sprendimu paskirtas vaiko globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje.

Kas turi teisę į VIF išmoką?

Teisę gauti išmoką iš VIF turi vaikas, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje jaunesnis nei 18 metų asmuo, taip pat vyresnis nei 18 metų nedarbingas asmuo, kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas neįgalumas ir kuris ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį nustatyto išlaikymo iš vieno ar abiejų tėvų.

Ką reikėtų žinoti prieš kreipiantis į VIF?

Visų pirma, norint kreiptis į Fondų administraciją dėl išmokų gavimo iš VIF, pareiškėjas turi būti prisiteisęs išlaikymą vaikui, o jo negaunantys – kreiptis į antstolį, kuris turi išieškoti iš skolininko priteistą išlaikymą vaikui. Kai skolos neišieško ir antstoliai, kreipiamasi į VIF.

Kreiptis į VIF galima tiesiogiai arba siunčiant dokumentus paštu, registruotu laišku.

Kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti išmoką iš VIF:

1.  Prašymą išmokai iš VIF gauti (originalą). (Kiekvienam vaikui pildomas atskiras prašymas. Prašymo formą galima rasti www.socmin.lt puslapyje).
2. Pareiškėjo paso arba asmens tapatybės kortelės patvirtintą kopiją;
3. Vaiko gimimo liudijimo patvirtintą kopiją;
4. Seniūnijos išduotą pažymą apie pareiškėjo ir vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (originalą arba patvirtintą kopiją);
5. Antstolio išduotą pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (ši pažyma turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos išdavimo) (originalą).

• Jeigu kreipiasi vaikų globėjas (rūpintojas), papildomi turi pateikti Teismo sprendimą arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, dėl asmens paskyrimo vaiko globėju (rūpintoju).
• Kreipiantis dėl pilnamečio neįgalaus vaiko, papildomai reikia pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą (kurioje nurodyta darbingumo lygio priežastis – ligos ar būklės, atsiradusios iki 24 metų, arba ligos ar būklės, atsiradusios nuo vaikystės).

Primename. Iš VIF mokama ne didesnė kaip 1,5 MGL (šiuo metu tai - 195 Lt) dydžio išmoka vienam vaikui per mėnesį. Konkretus išmokos dydis apskaičiuojamas Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatyta tvarka.

Ką reikia žinoti pareiškėjui?

Skolininko nemokamas išlaikymas vaikui ir dėl to susidariusi skola iki kreipimosi į Fondų administraciją dienos iš VIF – nekompensuojama.

Skolininkas informuojamas apie tai, kad valstybė perima skolininko pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir įstatymų nustatytais būdais sieks iš skolininko išsireikalauti iš VIF išmokėtas sumas ir 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų sumų iki jų visiško išieškojimo iš skolininko.

VIF išmokos apskaičiuojamos nuo kreipimosi dienos. Kreipimosi dėl išmokos iš VIF diena laikoma ta diena, kurią Fondų administracija gavo ir užregistravo prašymą. Kai prašymas siunčiamas paštu, kreipimosi diena dėl išmokos iš VIF laikoma vietos pašto spaude pažymėta prašymo išsiuntimo diena.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos:

• Pateikiamos nepatvirtintos dokumentų kopijos.

Atkreipiame pareiškėjų dėmesį - visas siunčiamas kopijas: paso ar tapatybės kortelės, vaiko gimimo liudijimo - būtina patvirtinti. Kopijas tvirtina seniūnas arba notaras.

P.S. Seniūnas kopijas tvirtina nemokamai. (Seniūnijos - arčiausiai gyventojų esanti savivaldybės administracijos grandis).

Jeigu pareiškėjai pateikė neteisingai užpildytus arba ne visus dokumentus, VIF darbuotojai informuoja apie tai ir paprašo per 1 mėn. atsiųsti tinkamus arba papildomus dokumentus.

Visas prašymų formas galima rasti www.socmin.lt puslapyje, tiesiogiai atvykus į Fondų administraciją ar atsiuntus užklausą elektroniniu paštu info@gvifa.lt. Visas prašymų formas taip pat galite gauti savivaldybių socialinės paramos ir rūpybos skyriuose.

Jeigu iškilo kokių klausimų dėl dokumentų pateikimo, konsultuokitės telefonu: (8 5) 272 8081,

(8 5) 279 6076, (8 5) 279 6327 arba teiraukitės siųsdami užklausas, pranešimus elektroniniu paštu į info@gvifa.lt. Fondų administracijos darbuotojai visada suteiks išsamią informaciją bei pakonsultuos kaip teisingai pildyti dokumentus.

Dažniausiai užduodami klausimai:

Neretai žmonės teiraujasi kaip jiems elgtis, jeigu vaiko tėvas (motina) nemoka pilno išlaikymo arba moka nereguliariai, ar verta tokiu atveju kreiptis į VIF ir kokio dydžio išmoka būtų mokama?

Atsakome, pvz., jeigu vaikui yra priteistas išlaikymas 400 Lt kas mėnesį, o skolininkas moka tik dalį – po 200 Lt ar po 100 Lt, tokiu atveju, su vaiku gyvenančiam ir juo besirūpinančiam vienam iš tėvų, tikrai verta kreiptis į VIF dėl išmokų, kadangi VIF sumokės skirtumą, bet ne daugiau nei 195 Lt. T.y. jeigu skolininkas iš priteistų 400 Lt moka tik 200 Lt, tai pareiškėjas iš VIF gautų 195 Lt, jeigu skolininkas iš priteistų 300 Lt moka tik 150 Lt, tai pareiškėjui iš VIF būtų mokama 150 litų dydžio išmoka. Jeigu vaikui teismo sprendimu yra nustatytas išlaikymas 130 litų ir vaikas negauna jo, tokia pati suma būtų mokama ir iš VIF.

Nemažai klausimų sulaukiama dėl alimentų persiteisimo. Pareiškėjai teiraujasi, ar VIF išmokės susidariusį skirtumą jeigu teismo sprendimu pvz., nuo 2009-02-12 padidintas išlaikymas vaikui iki 350 litų?

Atsakome, jeigu asmuo iki minėtos datos jau buvo VIF pareiškėjas ir gavo išmokas iš VIF, tai susidaręs skirtumas bus išmokėtas nuo persiteisimo datos. Tokiu atveju, pareiškėjas turi pristatyti iš antstolio pažymą dėl vaiko išlaikymo persiteisimo.

Kokius dokumentus reikia pateikti persiteisus alimentus?

Persiteisus išlaikymą vaikui, pareiškėjas turėtų pateikti (atsiųsti) laisvos formos prašymą dėl VIF išmokos perskaičiavimo ir antstolio pažymą, kurioje būtų nurodyta: naujas išlaikymo dydis bei nuo kada jis priteistas.

Iki kokio amžiaus mokama išmoka iš VIF?

Išmokos iš VIF skiriamos iki vaiko pilnametystės (18 metų), taip pat vyresniam nei 18 metų asmeniui, jeigu jam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas neįgalumas. Vaikui sulaukus 18 metų, išmokos mokėjimas iš VIF yra nutraukiamas.

Ar prasidėjus naujiems metams, pareiškėjas, gaunantis išmokas iš VIF, turi pateikti prašymą pakartotinai?

Jeigu pareiškėjas ir toliau negauna viso arba dalies teismo sprendimu nustatyto išlaikymo vaikui bei neatsirado aplinkybių, turinčių įtakos išmokos dydžiui, pakartotinai (metų pradžioje) teikti prašymą išmokai iš VIF gauti - nereikia.

Kokius dokumentus reikia pateikti norint atnaujinti išmokos gavimą iš VIF?

Jeigu pareiškėjas nori atnaujinti išmokos gavimą iš VIF ir kreipiasi pakartotinai, jis turi pateikti prašymą išmokai iš VIF gauti ir antstolio pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą. (Antstolio pažyma patvirtina, kad vaikas negauna viso ar dalies jam nustatyto išlaikymo).

Ar VIF kompensuos susidariusią skolą vaikui, pvz. už 10 metų, jeigu vaiko tėvas (motina) niekada nemokėjo priteisto išlaikymo (alimentų)?

Visiems besikreipiantiems primename, kad pinigai iš VIF nemokami už praėjusį laikotarpį.

Išmokų suma paskaičiuojama nuo kreipimosi į Fondų administraciją dienos. Tai reiškia, jeigu pareiškėjas pateikė dokumentus 2009-07-01, jam nebus mokomos išmokos skaičiuojant nuo VIF veiklos pradžios 2008-01-01 ar dar anksčiau, o tik nuo dokumentų pateikimo į Fondų administraciją dienos.

Už skolos, susidariusios iki kreipimosi į VIF dienos, išieškojimą ir tolimesnį teismo sprendimo vykdymo administravimą atsako antstolis.

Kas yra 1 MGL?

1 MGL (Minimalaus gyvenimo lygis) = 130 Litų.

Šiuo metu visos socialinės išmokos skaičiuojamas ne MGL, o BSI (Bazinė socialinė išmoka) dydžiu, kuris taip pat lygus 130 Litų.

Nemažai klausimų sulaukiama dėl priteistos sumos vaikui išlaikyti indeksavimo.

Kas yra indeksavimas? Kas jį turi atlikti? Kaip jį pasiskaičiuoti pačiam?

Indeksavimas – periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas.

2008 m. liepos 9 d. yra priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr. 684 "Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin., 2008, Nr. 82-3263), kuriame nurodyta:

• Periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas pagal skaičių apvalinimo taisykles: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki lito (5 punktas);
• Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios paskirtos arba padidintos per paskutinius 6 mėnesius (7 punktas);
• Periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis. Kai priteistas išlaikymas ar atlyginama žala išieškoma darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų  pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo (8 punktas);
• Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (9 punktas);

Pagal aukščiau minėtą nutarimą, vartotojų kainų indeksas (VKI) sudarė:

Vartotojų kainų indekso lentelė

Tėvai, kurie teikia išlaikymą savo vaikams teiraujasi, kaip jiems elgtis, jeigu teismo sprendimu yra priteista mokėti po 1 MGL (130 litų), o vaiko motina reikalauja mokėti po 153 litus, kadangi ji priteistą sumą indeksavo pas antstolį?

Fondų administracija informuoja, kad tokiu atveju, vaiko tėvas turi mokėti jau indeksuotą sumą.

Kaip indeksuojama 1 MGL = 130 litų suma?

pvz. pagal teismo vykdomąjį dokumentą vaikui išlaikyti nustatyta mokėti ne mažiau 1 MGL (130 litų). Ši suma dauginama iš vartotojų kainų indekso (žr. „Vartotojų kainų indekso“ lentelę) ir dalijama iš 100, pvz.:

130 x 108,1:100 = 141 Lt (suapvalinta)

141 x 108,5:100 = 153 Lt (suapvalinta)

153 x 101,3:100 = 155 Lt (suapvalinta)

Kas laukia tų tėvų, kurie nemoka išlaikymo savo vaikams?

Fondų administracija informuoja, kad tie tėvai, kurie neteikia išlaikymo savo vaikams - tampa valstybės skolininkais, o susidariusios skolos bus išieškomos iki visiško jų padengimo. Be to, Fondų administracija turi teisę iš skolininkų išieškoti VIF išmokėtas sumas su 5 procentais metinių palūkanų be senaties termino.

Pastebima, kad skolininkai nenori būti skolingi ir patys pradeda geranoriškai mokėti alimentus bei grąžinti skolas valstybei. Fondų administracija taip pat kviečia skolininkus savo noru grąžinti skolas valstybei, pervedant susidariusią skolą į banko sąskaitą LT 297300 0101 0791 1840. Prieš tai, be abejo, skolininkai turėtų kreiptis į VIF ir susižinoti skolos dydį. 

Vaikų išlaikymo fondo adresas:

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Rinktinės g. 48A, LT-09318 Vilnius

• Tel. (8 5) 272 8081, (8 5) 279 6076, (8 5) 279 6327
• Faksas (8 5) 265 3984,
• El. paštas info@gvifa.lt

Detalesnę informaciją apie VIF galite rasti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje www.socmin.lt    --->   Šeima ir vaikai     --->  Vaikų išlaikymo fondas.

Informaciją parengė VIF Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Lukošaitienė

Siūloma, kad smulkųjį verslą pradedantiems bedarbiams vienerius metus būtų mokama 25 proc. minimalios algos dydžio, t.y. 200 litų, subsidija per mėnesį.

Tik nedidelė dalis darbo neturinčių žmonių linkę savarankiškai spręsti užimtumo problemas. Tuo tarpu tokios lengvatos paskatintų Darbo biržoje registruotus bedarbius pradėti individualią veiklą, ką šiuo metu jiems sudėtinga padaryti, kadangi neturi pakankamai lėšų verslo liudijimui įsigyti ir socialinio draudimo įmokoms mokėti.

Tikimasi, jog tokie pakeitimai paskatintų ilgalaikius bedarbius imtis privačios veiklos, skatintų jų užimtumą, prisidėtų prie šešėlinio verslo mažinimo. Pastaruoju metu mažėja žmonių dirbančių pagal verslo liudijimus. Jei jų išsiėmimas kainuotų pigiau, realu, jog padaugėtų žmonių, norinčių imtis legalaus smulkaus verslo.

Darbo grupės siūlymai dėl paramos bedarbiams buvo pristatyti Smulkaus ir vidutinio verslo tarybai, kuriems iš esmės buvo pritarta.

Informuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Finansų ministerija iš šešių atrinko keturis bankus, kurie teiks valstybės remiamas paskolas studentams 2010 metais.

Studentams paskolas teiks „DNB Nord“, „Nordea Bank Finland“, „Swedbank“ ir „Snoro“ bankai. Finansų ministerijos atstovai tikina, kad šįmet, lyginant su praėjusiais metais, bankų atrankos konkurse dalyvavusios kredito įstaigos pasiūlė geresnes paskolų studentams sąlygas - palūkanų norma litais vidutiniškai sumažėjo daugiau nei per pusę, eurais - vidutiniškai daugiau nei dešimtadaliu.

Atrenkant paskolas su valstybės garantija studentams teiksiančius bankus buvo vertinama siūloma maksimali palūkanų normos marža (kurios dydis turėjo būti mažesnis nei 3 proc.), maksimali lėšų suma, kurią kredito įstaiga įsipareigoja skirti valstybės remiamoms paskoloms teikti, atsižvelgiama į paskolos gavėjams numatytus taikyti mokesčius, bendrą valstybės remiamos paskolos kainos metinę normą (visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su valstybės remiamos paskolos suteikimu susijusius mokesčius), paskolos grąžinimo atidėjimo laikotarpius ir galimų atidėjimų skaičių, vietoves, kur bus teikiamos paskolos.

Keturių bankų pasiūlyta maksimali marža yra nuo 1,9 iki 2,99 proc. Geriausias sąlygas pateikė „DNB Nord“ ir „Nordea Bank Finland“ bankai. Paskolų palūkanų dydis litais būtų nuo 3,98 iki 5,07 proc., eurais – nuo 2,56 iki 3,65 proc. Paskolos studentams teikiamos kintamomis palūkanomis, kurių dydį įtakoja tarpbankinių palūkanų litais (Vilibor) arba eurais (Euribor) normos.

„Praėjusiais metais teiktų paskolų aukštų palūkanų priežastis buvo Vilibor dydis. Tačiau Vyriausybė stengiasi stabilizuoti valstybės finansus ir taip sumažinti tarpbankinių palūkanų normas bei pagerinti skolinimosi sąlygas ir studentams, ir visiems besiskolinantiems“, – trečiadienį sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Su išsamia informacija apie bankų siūlomas paskolų sąlygas studentai gali susipažinti Valstybiniame studijų fonde. Šiemet numatoma garantuoti iki 150 mln. litų valstybės remiamų paskolų studentams (praėjusiais metais šis limitas siekė 100 mln. litų).

Knygoje išsamiai apžvelgiama mokinių savivaldos organizacijų padėtis, aprašomi mokinių savivaldos organizacijų pagrindiniai modeliai, pateikiama pavyzdžių, patarimų, kaip galima organizuoti mokinių savivaldos kūrimąsi ir veiklą mokykloje.

Ši knygelė bus naudinga mokytojams, savivaldybių darbuotojams, kurie rūpinasi mokinių savivalda, arba ją inicijuojantiems ir organizuojantiems žmonėms. Leidinys pravers ir mokiniams, norintiems savo mokykloje plėtoti savivaldą.

Knygą savivaldybės jau gali atsiimti Švietimo aprūpinimo centre (Geležinio Vilko g. 12, Vilnius).

Elektroninę leidinio versiją surasite adresu
http://www.placiau.lt/uploads/files/metodikos/savivaldos_gidas_2009.pdf

Daugiausia panevėžiečių konsultuota civilinės teisės ir proceso klausimais. Gyventojams ypač aktualios paveldėjimo, prievolių, notarų ir antstolių veiklos, daiktinės teisės problemos. Taip pat dažnai kreiptasi dėl šeimos teisės - santuokos sudarymo ir nutraukimo, sutuoktinių teisių ir pareigų, šeimos narių išlaikymo, tėvystės nustatymo ir kt. Trečia pagal gausumą interesantų grupė – gavusieji konsultacijas darbo teisės klausimais. Juos domino darbo užmokesčio, garantijų ir kompensacijų, darbo sutarčių sudarymo ir vykdymo problemos. Žymiai sumažėjo konsultacijų socialinės apsaugos teisės, administracinės teisės ir proceso klausimais.

2009 metais 308 gyventojams parengtas ar padėtas parengti prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą. Teisės skyriaus specialistų teigimu, dažniausiai konsultuoti vyresni, nepasiturintys asmenys. Pastebėta tendencija, kad žmones pasiekia informacija apie jų teises, todėl nemažai konsultuota vyresnių kaip 18 metų jaunuolių (ypač studentų), vienišų vaikus auginančių motinų.  
    
Primename, kad pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir teisinio pobūdžio dokumentų valstybės ir savivaldybių institucijoms rengimas, informacija dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Nemokamos pirminės teisinės pagalbos į Teisės skyrių gali kreiptis visi deklaravusieji gyvenamąją vietą Panevėžio mieste, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų.

Statistikos departamentas parengė ir išleido kasmetinį leidinį „Socialinė apsauga Lietuvoje 2008 m.“ Leidinyje skelbiama 2004–2008 m. statistinė informacija apie socialinės apsaugos išlaidas ir pajamas, išlaidas įvairioms socialinės apsaugos išmokoms ir paslaugoms bei gavėjų kategorijoms.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, socialinės apsaugos išlaidos 2008 m. sudarė 18 mlrd. litų ir, palyginti su 2007 m., išaugo 26 procentais, o palyginti su 2005 m., – beveik 2,5 karto.
2000–2005 m., bendrajam vidaus produktui (BVP) augant sparčiau nei išlaidoms socialinei apsaugai, šių išlaidų dalis, palyginti su BVP, mažėjo. 2006 m. padėtis stabilizavosi, ir 2007 m. socialinės apsaugos išlaidos, palyginti su BVP, sudarė 14,5 procento, 2008 m. – 16,2 procento. Tai vienas mažiausių rodiklių, palyginti su kitomis ES valstybėmis.

Vienam šalies gyventojui tenkančios socialinės apsaugos išlaidos 2008 m. sudarė vidutiniškai 5,4 tūkst. litų ir, palyginti su 2007 m., išaugo 26 procentais, o palyginti su 2005 m., – 1,9 karto. Didžiausią dalį sudarė išlaidos ligos ir (arba) sveikatos priežiūros bei senatvės išmokoms ir paslaugoms, 2008 m. – atitinkamai 30 ir 41 procentą. Apie du trečdalius socialinės apsaugos išlaidų sudaro išmokos pinigais, likusią dalį – paslaugos ir kompensacijos. Per pastaruosius trejus metus sparčiausiai didėjo išlaidos piniginėms išmokoms šeimai ir vaikams (2,7 karto), ligos pašalpoms (2), nedarbo išmokoms (1,5 karto).

Pagrindinis socialinės apsaugos finansavimo šaltinis yra darbdavių socialinės įmokos. 2008 m. jos sudarė 55 procentus visų socialinės apsaugos pajamų. Valdžios sektoriaus įmokos sudarė 39 procentus. Palyginti su 2007 m., darbdavių socialinės įmokos išaugo 20 procentų, valdžios sektoriaus – 16 procentų.

Socialinės apsaugos pajamos ir išlaidos apskaičiuotos pagal Europos integruotos socialinės apsaugos statistikos sistemos (ESSPROS) metodiką, naudojant statistinių tyrimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijos ir kitus administracinius duomenis.

Leidinį galima įsigyti Statistikos departamento bibliotekoje-knygyne, nemokama elektroninė leidinio versija skelbiama Statistikos departamento interneto svetainėje.

 

 

Socialinės apsaugos ir sveikatos statistikos skyriaus vedėja Aldona Ablingienė

 

Pasiteirauti: Jolita Klimaitė
Socialinės apsaugos ir sveikatos statistikos skyriaus
vyriausioji specialistė
Tel. (8 5) 236 4748
El. p. jolita.klimaite@stat.gov.lt 

Informacijos šaltinis: www.stat.gov.lt

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 2 dalies pakeitimas, numatantis, kad pensijų pristatymo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – valdyba). Remiantis tuo, Valdybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtino Pensijų ir kompensacijų pristatymo tvarkos aprašą. Minėtas aprašas numato keletą pensijų ir kompensacijų pristatymo pakeitimų.
 
Nuo 2010 m. sausio 1 d. ar vėlesnės datos paskirtos pensijos ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas (toliau – išmokos) pervedamos tik į gavėjų sąskaitas kredito įstaigose. Ši nuostata netaikoma gavėjams, kurie: yra netekę 75-100 procentų darbingumo (I grupės invalidai); nedirba ir gyvena vietovėse, kuriose nėra kredito įstaigų; yra sukakę 80 ir daugiau metų, jeigu jie nedirba arba dirba, tačiau jiems mokamos išmokos dydis nepriklauso nuo draudžiamųjų pajamų turėjimo ar darbo savarankiškai.
 
Dirbantiems gavėjams išmokos, kurių dydis priklauso nuo draudžiamųjų pajamų turėjimo ar darbo savarankiškai, pervedamos tik į gavėjų sąskaitas kredito įstaigose kiekvieno mėnesio 28 dieną. Todėl dirbantys išmokų gavėjai, kurie iki 2010 m. sausio 1 d. išmokas gaudavo ne kredito įstaigoje, turi kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. sausio 26 d., „Sodros“ teritoriniam skyriui, mokančiam jiems išmokas, pranešti savo sąskaitos rekvizitus.
 
Iki 2010 m. sausio 1 d. paskirtų išmokų pristatymo būdas bei mokėjimo diena nesikeičia, išskyrus dirbančius išmokų gavėjus.

„Sodros“ informacija

Nuo šių metų pradžios, įsigaliojus naujai pensijų ir kompensacijų pristatymo tvarkai, kurią nustatė „Sodra“, ne visiems žmonėms socialinio draudimo išmokos bus pervedamos į jų sąskaitas bankuose. Iš bankų išmokas patys atsiimti turės tik dirbantieji išmokų gavėjai, nepaisant to, kada jiems išmokos buvo paskirtos - iki 2010 metų ar vėliau. Taip pat ir kiti išmokų gavėjai, kuriems jos bus naujai paskirtos nuo 2010 m. sausio 1d.. 

Išimtys bus daromos:
- neįgaliesiems, netekusiems 75-100 procentų darbingumo (I grupės invalidų);
- žmonėms, nedirbantiems ir gyvenantiems tose vietovėse, kur nėra jokių kredito įstaigų,
- nedirbantiems išmokų gavėjams, kuriems yra 80 ir daugiau metų.
Kaip ir iki šiol, „Sodros“ išmokos jiems bus pristatomos asmeniškai - atnešamos tiesiai į namus.

Iki Naujųjų metų paskirtos išmokos nedirbantiems gavėjams bus išmokamos kaip ir anksčiau – išnešiojamos arba pervedamos į banką, priklausomai nuo to, kaip buvo pasirinkęs žmogus.

„Žmonėms tikrai nereikia skubėti pasirinkti bankų - tokia informacija, pasirodžiusi viešojoje erdvėje,
neatitinka tikrovės. Juk dirbantiems išmokų gavėjams darbdaviai ir atlyginimą paprastai perveda per banką, o ne moka tiesiai į rankas, todėl, tikėtina, jie turi asmenines sąskaitas bankuose, kai kurie naudojasi ir el. bankininkystės paslaugomis“, - teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė.

Viceministrės teigimu, visiems pensininkams tikrai nereikės patiems vykti į artimiausią banką atsiimti jiems priklausančių pinigų. Vyresnio amžiaus ir sunkią negalią turintiems žmonėms (I gr. invalidams) tai nesudarys jokių nepatogumų ar papildomų rūpesčių.
Išmokos į gavėjų turimas sąskaitas bankuose iš „Sodros“ bus pervedamos ir išmokamos nemokamai, kadangi „Sodra“ yra sudariusi sutartis su visais didžiausiais šalies bankais – „Šiaulių banku“, SEB banku, „Swedbank“, „DnB NORD“, „Snoru“, „Ūkio banku“ ir Kredito unija. Už šias paslaugas „Sodra“ jiems moka pati.

Be to, ir Valstybės kontrolė audito išvadose yra nurodžiusi, kad VSDF valdybai reikia rinktis pigiausią išmokų pristatymo būdą, taip taupant pensijoms skirtus pinigus. Pavyzdžiui, „Lietuvos paštui“ už vienos išmokos pristatymą į namus mokama 0,87 lito, o bankui – 0,03 lito, o viso išmokų pristatymui per metus išleidžiama virš 50 mln. Lt socialinio draudimo lėšų.  
A.Morkūnienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad vyrauja klaidinga nuomonė, jog padaugės nusikaltimų ir užpuolimų, kai žmonės eis atsiimti išmokų į bankus.

„Ilgametė patirtis rodo, kad anksčiau, kuomet išmokas paštininkai žmonėms nešdavo į namus, pensijų išnešiotojai, turėdami dideles pinigų sumas, tikrai tapdavo masalu ilgapirščiams. Tačiau pensininkas neprarasdavo pinigų, nes šiuos praradimus „Sodrai“ padengdavo draudimas. Vis dėlto galimybė naudotis
bankų paslaugomis yra ne tik modernesnė, bet ir saugesnė. Juk niekas nežino, kiek pinigų pasiims į jį atėjęs žmogus. Galbūt jis kaip tik atneš čia padėti savo santaupas, užuot jas laikęs namuose“, - kalbėjo viceministrė.

Pagal naujai įsigaliojusią tvarką, dirbantiems gavėjams išmokos, nepriklausomai nuo jų skyrimo datos, bus pervedamos į gavėjų sąskaitas kredito įstaigose tik kiekvieno mėnesio 28 dieną. Taip yra todėl, kad išmokamos pensijos dalies dydis priklausys nuo per praėjusį kalendorinį mėnesį gautų draudžiamųjų pajamų, o informaciją apie jas darbdaviai turi pateikti iki kiekvieno mėnesio 15 d.. Todėl dirbantys išmokų gavėjai, kurie iki 2010 m. sausio 1 d. išmokas gaudavo ne kredito įstaigoje, turi iki 2010 m. sausio 26 d. savo sąskaitos rekvizitus pranešti „Sodros“ teritoriniam skyriui, mokančiam jiems išmokas.

Daugiau informacijos suteiks , paskambinus

Sausio 11 d., pirmadienį, 12 val. Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose, Staniūnų g. 41, Seimo narės Astos Baukutės iniciatyva bus atidarytas dar vienas „Gyvybės langelis“.

Kaip ir buvo žadėjusi, A. Baukutė tęsia savo pradėtą veiklą ir džiaugiasi, kad vis daugiau miestų prisijungia prie šios kilnios idėjos.  

„Gyvybės langeliai“ jau yra Vilniuje bei Klaipėdoje.