Priešingybės traukia. O galbūt atvirkščiai – panašių charakterių ir veido bruožų partneriai tampa tobula pora. Tačiau laikui bėgant partneriai pradeda ne tik toleruoti nepatinkančias mylimojo būdo savybes, tačiau ir tampa panašūs ne tik charakteriu, bet ir išvaizda. Mokslininkai nustatė, kodėl poros laikui bėgant supanašėja.

Kaip rašo livescience.com, Mičigano universiteto mokslininkas Robertas Zajoncis išanalizavo porų fotografijas: jis ištyrė jaunavedžių ir tų pačių porų nuotraukas po 25 metų vedybinio gyvenimo. Rezultatai parodė, kad poros, kurios kartu augo, ilgainiui tapo panašūs, o kuo laimingesnė pora buvo – tuo labiau išryškėjo jų fizinis panašumas.

R. Zajoncis pastebėjo, kad artimai bendraujančios poros mėgdžioja partnerio veido išraiškas. Kitaip tariant, jei jūsų partneris turi puikų humoro jausmą, tai didelė tikimybė, kad aplink jūsų burną atsiras juoko linijos. Tokias juoko raukšleles turės ir jūsų partneris.

Mokslininkas neneigia, kad draugystės pradžioje tiek vyrai, tiek moterys renkasi į save panašų partnerį. Ištyrus dvynius paaiškėjo, kad identiškų dvynių sutuoktiniai buvo labiau panašūs, nei neidentiškų dvynių.

Mokslininkas teigia, kad poros supanašėja dar ir dėlto, kad „pasiskolina“ gerąsias partnerio charakterio savybes.

Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras dalyvauja tarptautiniame tyrime ”Europos miestai prieš narkotikus” (ECAD: European Cities Against Drugs), juo siekiama išsiaiškinti svaigalų paplitimą tarp nepilnamečių.  Vykdant šį tyrimą Klaipėdoje buvo apklausta 1896 Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklų dešimtokų.

Specialistai pastebi, kad lyginant 2006 ir 2008 metų surinktus duomenis, aiškėja  nedžiuginančios tendencijos - tarp paauglių populiarėja narkotinės medžiagos. Tyrimas atskleidė, kad narkotikus iš kanapių bent kartą gyvenime vartojo trečdalis apklaustų dešimtokų. 5,8 proc. moksleivių prisipažino bent kartą bandę kitų nelegalių narkotinių medžiagų.

Trečdalis (28 proc.) apklaustų dešimtokų teigė, kad  dauguma jų draugų per pastarąjį mėnesį vartojo kanapes (hašišą ar marihuaną). Daugiausiai moksleivių (19,4 proc.) kanapių pirmą kartą pabandė būdami vyresni nei 15 metų. Norint sužinoti tendencijas, analogiškas tyrimas planuojamas atlikti ir 2010 m.

„Apklausos rezultatai verčia sunerimti, mat pabandyti kvaišalų paaugliams tampa norma. Kodėl nepilnamečiai griebiasi narkotikų? Viena iš priežasčių – paaugliams trūksta užimtumo. Pavyzdžiui, net pusė tyrime dalyvavusių moksleivių prisipažino, išskyrus fizinio lavinimo pamokas, beveik niekada nesportuojantys, itin daug moksleivių teigė laisvalaikiu neturį kuo užsiimti, tad daug laiko praleidžia mieste, prekybos centruose“ , - pasakojo Ineta Pačiauskaitė, l.e.p. Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro vadovė.

Neramina ne tik visuomenės sveikatos specialistų atliktos analizės rezultatai. Teisėsaugininkai taip pat pastebi, kad vis daugiau nepilnamečių yra įtraukiami į narkotikų platinimo verslą. Policijos departamento duomenimis, 2007–2009 m. tokių nusikalstamų veikų padaugėjo beveik pustrečio karto – 2007-aisiais ištirti 49 tokie nusikaltimai, po metų – 91, 2009 -  121.

ATEIKITE Į  GRUPĘ.

ČIA KARTU SU KITAIS PATIRSITE IR ANALIZUOSITE JUMS AKTUALIUS DALYKUS. Pvz.: kaip Jūsų bendravimas veikia kitus žmones? Kodėl veikia būtent taip? Kokie vidiniai motyvai įtakoja Jūsų bendravimą? Kaip aiškiau bendrauti?

Prieš  susitikimus grupėje būtini keli asmeniniai pokalbiai su grupės vadove, kad geriau suprastumėte ko tikėtis iš dalyvavimo grupėje.

      Grupė  vyksta trečiadieniais, Didžioji g. – 34, (Šv. Kazimiero bažnyčios patalpose). Jei susidomėjote, - skambinkite, registruokitės pokalbiui.

Grupės vadovė Vijoleta Vitkauskienė, tel. 8-614-64704.

Informacija parengta remiantis Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro informacija

Anoniminės alkoholikų giminių ir draugų šeimų grupės  Al-Anon - tai alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija.  Siekdami išspręsti bendras problemas, jie dalijasi vienas su kitu savo patirtimi, ištverme ir viltimi. Jos nariai tiki,  kad alkoholizmas - šeimos liga,  ir jos gydymui gali padėti kitoks požiūris į ją. 

Al-Anon nesusijęs su jokia sekta, religija, politine grupuote, organizacija; nedalyvauja  jokiose diskusijose, neremia, bet ir neatmeta jokių visuomeninių procesų. 

Al-Anon nepriklausoma, laisvanoriška pagalba remiama draugija.

Al-Anon vienintelis tikslas - padėti alkoholikų šeimoms.  Mes tai darome, priimdami alkoholikų artimuosius, teikdami jiems paguodą, taikydami „Dvylikos žingsnių“ programą, rodydami supratimą ir padrąsinimą pačiam nuo alkoholizmo kenčiančiam žmogui. Mes buriamės į šeimynines Al-Anon grupes vildamiesi išmokti gyventi pilnavertį, prasmingą gyvenimą. Mes vienijamės norėdami nugalėti baimę ir netikrumo jausmą, grąžinti šeimai tarpusavio supratimą, kurio ji neteko dėl ligos, vadinamos alkoholizmu.

Net tie, kurių artimieji grįžta į blaivybės kelią, dažnai patiria, kad ir su sveikstančiu alkoholiku iškyla daug problemų. Jiems Al-Anon irgi pasirengęs ateiti į pagalbą. Bendrijos nariai yra įsitikinę, kad vienintelis kelias padėti sau patiems – tai noriai dalintis su kitais tuo, ką esame patyrę patys turtinant savo gyvenimą ir skaidrinant dvasią.

Al-Anono įkurėjos - AA pradininkų Bilo ir Bobo žmonos Luiza ir Ana Pirmoji Al-Anono grupė susikūrė JAV 1951 m. (AA – 1935m.).Šiuo metu Al-Anono bendrijos yra 115 pasaulio šalių.

Lietuvos Al-Anon įkūrimo data – 1990.10.25, nors pirmasis Al-Anono susirinkimas įvyko Vilniuje jau 1988m., AA kūrimosi pradžioje. 2001m. gruodžio 27 d. Lietuvos Al-Anon bendrija registruota oficialiai

Lietuvoje yra ~20 Al-Anon grupių. Grupės paskirstytos į regionus (Vilniaus, Kauno, Žemaitijos), kurie veikia pagal regiono specifiką. Jie atsakingi už grupių palaikymą, literatūros platinimą, informaciją. Šiuo metu yra išleistos 8 Al-Anon knygos ir 8 brošiūros. Lietuvos Al-Anon leidybinė grupė kartą metuose leidžia žurnalą „Atgaiva“. Interneto svetainė prieiga: www.al-anon.lt .Joje veikia forumas, kuriame Al-Anon nariai ir žmonės, ieškantys pagalbos, bendrauja tarpusavyje. Taip pat vyksta elektroniniai susirinkimai. Norintys prisijungti gali rašyti el. paštu: juratesc@kaunas.init.lt

Lietuvos Al-Anon internetinė  svetainė: www.al-anon.lt  

Parengta, remiantis "Al-anon" svetainėje pateikiama informacija

Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės supažindina su JAV Nacionalinio priklausomybių nuo narkotikų instituto (NIDA) tyrimų duomenimis, kurie rodo, kad ne vienas veiksnys lemia, kodėl žmogus pradeda vartoti narkotikus.

Dažniausiai narkotikai pradedami vartoti:

• Siekiant malonių pojūčių
Daugelis vartojamų narkotikų sukelia stiprų malonumo jausmą. Pradžioje pasireiškiančią euforiją vėliau lydi kiti pojūčiai, kurie priklauso nuo tam tikros narkotikų rūšies. Svaiginimasis narkotikais greitai tampa norma ir žmogus nebejaučia anksčiau patirtų malonų pojūčių, jam narkotiko dozės kaskart reikia vis didesnės ir vis labiau yra pažeidžiama jo smegenų veikla.
• Savijautos pagerinimui
Kai kurie žmonės, kenčiantys nuo socialinių rūpesčių, su stresu susijusių sutrikimų ir depresijos, pradeda vartoti narkotikus, manydami, kad taip sumažins nemalonius sielvarto bei nerimo jausmus. Stresas gali turėti didelę įtaką narkotikų vartojimo pradžiai ir piktnaudžiavimui jais, taip pat sveikstančio nuo priklausomybės asmens atkryčiui.
• Gebėjimų didinimui
Noras padidinti ar pagerinti savo fizinius ar protinius gebėjimus cheminiu būdu gali būti pradinio eksperimentavimo ir tolesnio narkotikų vartojimo priežastimi. Realybė iš tikrųjų yra kitokia – pavyzdžiui, amfetamino suteiktą energijos antplūdį keičia depresija, nusivylimas, nuovargis, apatija.
• Smalsumo vedami ir „kadangi tai daro kiti“
Šiuo požiūriu dėl stiprios bendraamžių įtakos ypač pažeidžiami paaugliai. Jie daugiau yra linkę įsitraukti į „nepatirtą-jaudinantį“ ir „rizikingą“ elgesį.

Jei narkotikai leidžia žmogui jaustis geriau, ar tai yra problema?

Vartojimo pradžioje gali atrodyti, kad narkotikų poveikis yra pozityvus. Žmogus tiki, kad ir vėliau galės kontroliuoti narkotikų vartojimą. Tačiau psichoaktyvios medžiagos gali greitai užgožti jo gyvenimą.

Pavyzdžiu, alkoholiu apsvaigusiam asmeniui atsisėdus už automobilio vairo, malonus poveikis greitai gali virsti tragedija jam pačiam ir kitiems. Per tam tikrą laiką, tęsiant narkotiko vartojimą, malonus poveikis sumažėja ir narkotiko vartojimas asmeniui tampa jau būtinas tam, kad jis jaustųsi normaliai.

Narkotikų vartotojai pasiekia būklę, kai jie ieško ir vartoja narkotikus bet kur ir bet kokia kaina, nepaisydami iškylančių problemų. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas tampa lėtine ir psichikos liga, apibūdinama neįveikiamu potraukiu vartoti narkotikus, nekreipiant dėmesio į žalingas pasekmes.

Tai – smegenų liga, nes narkotikai keičia jų struktūrą ir veiklą. Yra duomenų, kad ir vienas pabandymas sukelia negrįžtamus smegenų veiklos pokyčius.

Priklausomybės ligos turi būti gydomos ir gydymas gali tęstis visą likusį gyvenimą.

Apie Narkotikų kontrolės departamentą prie LR Vyriausybės

Narkotikų kontrolės departamentas koordinuoja narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos priemonių įgyvendinimą, teikia metodinę pagalbą, organizuoja paklausos mažinimo priemonių įgyvendinimą, vykdo narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolę, atlieka Europos narkotikų ir narkomanijos informacinio tinklo Nacionalinio centro funkcijas ir atstovauja Lietuvą svarbiausiose Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų institucijose bei kitose tarptautinėse organizacijose. Daugiau informacijos galima rasti www.nkd.lt.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis:
Lina Vaitiekūnaitė, Narkotikų kontrolės departamento prie LRV
Vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene
tel.: (8 5) 266 8093, mob. tel.: 8 672 43275
el. paštas: lina.vaitiekunaite@nkd.lt

Rodos, dar vakar ji buvo savo tėvelio mažoji princesė, mamytės džiaugsmas ir pasididžiavimas. Smalsios ir nenustygstančios vietoje, švelnios ir pasitikinčios savo tėvais – tokios būna sveikos mergaitės, kol sulaukia paauglystės.

Prasidėjus brendimo laikotarpiui, tėvai su liūdesiu prisipažįsta, kad jų dukterys labai pasikeitė. Jos tarsi tos pasakų karalaitės, atsikandusios užnuodyto obuolio ar įsidūrusios užkerėta adata, giliai užmiega šimtui metų. Linksmos ir aktyvios mergaitės staiga tampa kritiškomis, irzliomis, pasyviomis bei viskuo nepatenkintomis paauglėmis, į bet kokias tėvų pastangas bendrauti ar padėti reaguojančiomis frazėmis: „man vienodai rodo“, „jūs nieko nesuprantat“, kurios sukelia tėvams pykčio ir nusivylimo priepuolius.

Kaip rasti jėgų ir būdų visiems kartu išgyventi tą sudėtingą laikotarpį, vadinamą paauglyste? Šį kartą daugiau kalbėsime apie mergaičių paauglystės problemas, tačiau dauguma išsakytų minčių gali būti naudingos ir paauglius berniukus auginantiems tėvams. Visiems paaugliams tenka patirti fizinės brandos pokyčius, ieškoti savo naujojo „aš“, emociškai atsiskirti nuo tėvų ir tapti savarankiškais visuomenės nariais. Visgi, mergaitės daug dažniau nei berniukai susiduria su psichologiniais sunkumais, emocinėmis traumomis ar lemtingomis pasekmėmis, tokiomis kaip ankstyvas nėštumas, anoreksija, depresija ir savižudybė. Mergaitės patiria daugiau dviprasmiškų visuomenės lūkesčių: „būk nepriklausoma, bet gera“, „būk sąžininga, bet neužgauk kito jausmų“, „būk graži, tačiau grožis dar ne viskas“, kurie sukelia sunkius vidinius konfliktus, vedančius į savojo „aš“ atsisakymą, tikrosios savasties netekimą.

Šiame straipsnyje remsiuosi populiarios amerikiečių psichologės, antropologės dr. Mary Piper, taip pat psichoterapeutės Alice Miller mintimis ir savo pačios psichologinio konsultavimo patirtimi bei įžvalgomis.

Transformacijos pradžia – vikšrelis tampa lėliuke

Mažos mergaitės tapsmo suaugusia moterimi procesas primena drugelio metamorfozes, kai mažas vikšrelis tampa akį džiuginančiu, padangėmis skrajojančiu drugiu. Tačiau, kad šis nuostabus pokytis įvyktų, kiekvienas vikšrelis turi pereiti lėliukės būseną, kuri išoriškai primena pasyvų laukimą, miegą, atsiribojimą nuo pasaulio, o tuo tarpu kokono viduje vyksta patys intensyviausi ir paslaptingiausi augimo ir transformacijos procesai.

Paauglių tėvai neretai skausmingai išgyvena šį procesą kaip didžiulę netektį. Staiga jie pamato, kad nebeturi dukters, su kuria buvo smagu žaisti kamuoliu, žvejoti, kepti sausainius ir švelniai pasibučiuoti prieš užmiegant. Ramios ir dėmesingos mergaitės tampa šiurkščios ir nenuspėjamos. Anksčiau mėgdavusios bendrauti, jos užsidaro savyje ir pradeda meluoti bei slapukauti. Jos pradeda vengti tėvų glamonių ir prisilietimų, nors anksčiau taip mėgdavo apsikabinti. Tėvai pasijunta praradę autoritetą, nes jų dukterų požiūriu jie viską daro negerai ir neteisingai – ne taip kalba, negražiai rengiasi, netgi nemoka „kaip reikia“ nuskusti bulvių. Tėvai siekia užtikrinti savo dukterų saugumą ir gerovę, o šios, rodos, iš visų jėgų tam priešinasi, siekdamos tyrinėti pasaulį ir tapti savarankiškos. Šie skirtingi tikslai sukelia įtampą ir konfliktus. Tėvai jaučiasi nusivylę ir pasimetę. Jie kaltina save, kad nesugeba tinkamai auklėti ar suprasti savo vaiko.

Tik nedaugelis tėvų supranta, kokios iš tiesų universalios yra šios problemos ir kad šis sunkus laikotarpis yra laikinas. Kartais psichologai paauglystę vadina liga, neišvengiamai užklumpančia visus 11–16 metų jaunuolius ir, jei neįvyksta komplikacijų, praeinančia savaime, be jokio gydymo. Deja, komplikacijų pasitaiko gana dažnai. Retas suaugusysis galėtų pasigirti, kad jį tėvai besąlygiškai mylėjo ir tenkino visus poreikius, arba teigti turėjęs palaikančius ir išmintingus mokytojus, aukštą socialinę bei ekonominę padėtį ir laimę gyventi tikrosiomis žmogiškomis vertybėmis besivadovaujančioje, nekonfliktiškoje bei socialiai teisingoje bendruomenėje... Ne mažiau svarbūs ir tokie veiksniai, kaip bręstančio žmogaus intelektas, fizinis patrauklumas, bendravimo įgūdžiai, psichinis atsparumas, temperamentas. Šių faktorių kombinacija, stipriosios ir silpnosios pusės ir nulemia tai, kaip sėkmingai ar skausmingai tampama suaugusiu žmogumi.

Paauglystės transformacijos procesas sudėtingas ir daugiasluoksnis. Fiziniai, emociniai, socialiniai, intelekto pokyčiai dažniausiai vyksta netolygiai. Pavyzdžiui, puikiai fiziškai išsivysčiusi mergina gali pradėti reikšti emocijas kaip darželinukė. Tėvai nebežino, kaip reaguoti, kai jų dukra, ką tik samprotavusi apie globalinį atšilimą, staiga iškelia sceną dėl to, kad mama nupirko ne tokios spalvos pirštines.

Straipsnyje aptarsiu, kas vyksta su paauglėmis kiekviename iš šių lygmenų.

Kūno pokyčiai

Kūno pokyčiai akivaizdūs ir lengviausiai pastebimi: paauglystėje kinta jo dydis, formos, hormonų apykaita. Neretai šie pokyčiai prikausto visą paauglių dėmesį. Kūnas atrodo nerangus, kartais milžiniškas, svetimas. Išvaizda – tai, kas bendraujant visų pirma patraukia aplinkinių dėmesį, yra vertinama ir pripažįstama arba atmetama. Paauglės itin jautriai reaguoja ir besąlygiškai tiki, kad šie vertinimai teisingi. Todėl keletas spuogų ant nosies gali prilygti stichinei nelaimei, bloga šukuosena sugadinti visą dieną, o laikas, praleistas prie veidrodžio, tapti svarbiausia laisvalaikio praleidimo forma. Apvalėjant kūno formoms, paaugles iš visų pusių atakuoja žurnalų, kino filmų, reklamos peršami stereotipai, kai pateikiamas nerealus, grafinių technologijų sukurtas jaunos, lieknos gražuolės įvaizdis. Merginos iš paskutiniųjų stengiasi jį mėgdžioti – mankštintis, pirkti nepatogius, tačiau madingus drabužius, badauti ir laikytis dietų. Dauguma merginų nebeturi savo nuomonės, joms nesvarbu, kaip pačios jaučiasi, kad tik įtiktų kitiems. Tik nedaugelis lieka ištikimos sau, priima savo kūną tokį, koks jis yra, neleidžia kitiems savęs vertinti tik pagal išvaizdą, labiau domisi savo kūno gebėjimais („ką aš galiu?), o ne išvaizda („kaip aš atrodau?“). Tokios merginos paprastai domisi šokiais, tenisu ar kita sportine veikla, yra užimtos ir aktyvios.

Jausmų sumaištis

Paauglių emocinė sistema dar nesubrendusi, nestabili. Ją neigiamai veikia ir vadinamosios „hormonų audros“, prasidėjusios menstruacijos, bloga savijauta. Nereikšmingi įvykiai, nekalta pastaba, blogas pažymys gali sukelti tikrą jausmų audrą. Negana to, jog merginų jausmai būna chaotiški, neretai jos dar ir praranda gebėjimą juos priimti, teisingai įvertinti juos sukėlusias aplinkybes, todėl gali bandyti nusižudyti dėl to, kad tėvai neišleido į draugės vakarėlį ar skyrė namų areštą

JAV psichoterapeutė Alice Miller savo knygoje „Talentingo vaiko drama“ rašo, kaip kelios jos pacientės vaikystėje turėjo priimti sunkų sprendimą: būti autentiškai ir ištikimai sau ar prisitaikyti ir susilaukti aplinkinių pritarimo. A. Miller manymu, praradus tikrąją savastį, jos vietą užima netikroji. Netikroji savastis skatina merginas elgtis vadovaujantis kitų, bet ne savo nuomone, vertybėmis, jausmais, pavyzdžiui, pasišaipyti iš nemadingai apsirengusios draugės yra smagu, nes visos taip daro. Merginos galvoja: „Turiu būti liekna, nes kitaip manęs niekas nemylės“, „Esu nevykėlė, nes dar neturėjau vaikino.“ Išlaikančios savastį merginos priima save kaip visumą, turinčią ir trūkumų, ir privalumų, neieško aplinkinių pritarimo, leidžia sau išgyventi visus jausmus, tarp jų ir skausmą. Jos gali pasakyti sau: „Tokia jau esu – kartais rami kaip angelėlis, o kartais pikta kaip ragana“ arba „Mokytoja sakė, kad negražu mergaitėms pyktis, bet tikrai netylėsiu, kai apie mane neteisingai kalba.“ Taigi, anot autorės, yra tik vienas būdas nepalūžus įveikti paauglystę ir išsaugoti savo vientisumą – priimti visus savo jausmus ir išlaikyti su jais ryšį, kad ir kas nutiktų.

Mąstymo ypatumai

Dauguma paauglių dar neturi abstraktaus mąstymo gebėjimų, jos linkusios matyti tik kraštutinumus – juoda arba balta. Dėl mąstymo lankstumo trūkumo, negebėjimo atsižvelgti į visumą su paauglėmis ginčytis beviltiška. Paauglės mąsto konkrečiai, viską skirstydamos į savo sugalvotas kategorijas: „moksliukas“, „lūzeris“, „kietas“... Pagal vieną įvykį jos gali apibendrinti visus panašius atvejus. Iš to gimsta jau klasika virtę posakiai: „ jūs nieko nesuprantat“, „aš neturiu draugų“, „visi tėvai leidžia grįžti namo po vidurnakčio“. Vienas geras pažymys gali reikšti, jog „esu genijus“, o neapgalvota gydytojos pastaba apie didoką kūno svorį būti iššifruota „esu beviltiška storulė“. Paauglėms ne protas vadovauja emocijoms, o emocijos lemia mąstymą. Jei taip galvoju, vadinasi taip ir yra. Jei jaučiuosi kaip kvailė, tai ir esu kvaila. Paauglės galvoja tik apie savo jausmus. Tačiau galvoti dar nereiškia suprasti. Susivokti savo jausmuose, juos išgyventi gali padėti dienoraščio rašymas, šokis, dainavimas, piešimas ar pokalbis su suprantančiu ir palaikančiu suaugusiuoju – mama, mokytoja, psichologu. Sėkmingą brendimą lydi suvokimas, jog iš tikrųjų nėra tik vieno teisingo problemos sprendimo būdo, galima turėti skirtingą nuomonę ir likti draugais, tikėti, kad išspręsi savo problemas, net jei šiandien padėtis atrodo beviltiška.

Atsiskyrimas nuo tėvų ir socializacija

Kaip kūdikis atitolsta nuo tėvų fiziškai, taip paaugliai – emociškai. Paauglės merginos bando savarankiškai tyrinėti pasaulį, tik šį kartą ne fiziškai, kaip tai darė kūdikystėje, bet bendraudamos su bendraamžiais ir išgyvendamos susižavėjimą, įsimylėjimą, ištikimybę, nusivylimą bei kitus sudėtingus jausmus. Bandydamos išsikovoti taip trokštamą laisvę, bet kartu ir jos bijodamos dukterys gali dešimtis kartų per dieną ginčytis su savo mama netgi dėl to, „ar sniegas yra šaltas“. Tėvams būna sunku suprasti, jog šis priešiškumas nėra asmeniškas. Neretai jie vargsta ieškodami protingų argumentų, pyksta dėl dukros nenoro juos pripažinti ir pagaliau nusprendžia, kad juos tyčia nori suerzinti. Žinoma, tėvai dukrai ir toliau yra reikalingi, tačiau tik tuomet, kai ji pati nori. Dažniausiai šis noras pateikiamas taip subtiliai užšifruota forma, kad tėvai patys to nenorėdami atstumia bendrauti pasirengusią paauglę. Pavyzdžiui, jūs jau ruošiatės eiti miegoti ir griūnate iš nuovargio, o dukra tarsi tarp kitko užsimena, jog jos uniforma nešvari ir ji negali ryt eiti į mokyklą. Tik kantriai klausantis ir neprieštaraujant pagaliau paaiškėja, kad ji iš tiesų bijo matematikos kontrolinio.

Paauglės mergaitės save ir pasaulį pažįsta bendraudamos su draugais. Ištisos valandos, praleidžiamos telefonu ar internetu aptarinėjant, tėvų nuomone, pačius nereikšmingiausius dalykus, iš tikro yra aukojamos tam, kad būtų atsakyta į vienintelį svarbų klausimą: „Ar aš normali?“ Tačiau bendraamžiai gali ne tik padėti, bet ir sužlugdyti jaunos merginos vystymąsi. Visiems dabar žinomas patyčių fenomenas, kuomet vienos paauglės persekioja kitas, nes šios yra per daug arba nepakankamai gražios, protingos, pasiturinčios. Merginos dažniausiai nereiškia savo pykčio tiesiogiai, kaip tai daro vaikinai, nes tai draudžia visuomenės standartai. Vienos kitas jos baudžia įžeisdamos, apkalbėdamos arba paskambindamos ir pasakydamos, jog linksminasi gimtadienyje, į kurį šių niekas nepakvietė. Toks elgesys persekiojamąsias gali visiškai sužlugdyti, nes paauglei bendraamžių nuomonė ir pritarimas yra svarbesnis kartais net už gyvybę. Būtent dėl šio pritarimo netgi „gerų“ tėvų dukrelės išbando alkoholį, cigaretes, narkotikus, seksą ir įsivelia į tokias istorijas, dėl kurių tėvams plyšta iš skausmo širdis. Didesnį atsparumą bendraamžių spaudimui turi paauglės, kurios nuo mažens buvo skatinamos pasitikėti savimi, pabrėžiant, kad asmenybės vertė ir elgesys nėra tapatūs („esu svarbi ir verta meilės, net jei suklydau, pasielgiau netinkamai“). Tikinčios savo verte paauglės nesiekia jos įrodinėti bet kokia kaina. Tėvai taip pat gali padėti savo dukroms suprasti tikruosius pavojingo draugų elgesio motyvus ir galimas pasekmes.

Tėvų elgesio strategijos

Kalbant apie paauglystės problemas, paprastai visų kritiški žvilgsniai nukrypsta į tėvus. O ir patys tėvai neretai prisiima visą vaikų auklėjimo atsakomybės naštą. Iš tiesų visi pamiršta, kad kalbama jau nebe apie mažą mamos rankos įsitvėrusią mergaitę, o didžiąją laiko dalį visuomenėje praleidžiančią merginą. Taigi, atsakomybe už paauglės ugdymą turėtų pasidalinti tėvai, mokytojai, visuomenė ir pati paauglė.

Tačiau vienas dalykas tėvams, auklėjantiems vaikus, yra ypač svarbus – rasti pusiausvyrą tarp meilės ir kontrolės. Nekontroliuojantys ir nesupratingi tėvai („elkis, kaip nori, nežinau, kas tau geriau“) ugdo socialiai neatsakingus, linkusius vartoti kvaišalus, pažeisti įstatymus vaikus. Griežtai kontroliuojantys ir emociškai nepalaikantys („darysi taip, kaip aš liepsiu“) tėvai, augina kompleksuotus, nepasitikinčius vaikus. Perdėtai mylintys ir mažai kontroliuojantys („tu geriausias, viską dėl tavęs padarysiu“) formuoja impulsyvią, nesavarankišką asmenybę. Ir, pagaliau – supratingi ir kontroliuojantys (griežti, bet mylintys) tėvai dažniausiai gali džiaugtis savarankiškais, socialiai atsakingais ir savimi pasitikinčiais vaikais. Tokių tėvų perduodama žinia vaikui: „Myliu tave, bet privalai elgtis taip, kaip pasakysiu.“

Kas svarbiausia

Norisi dar kartą visus šį straipsnį skaitančius tėvus paguosti – jūs tikrai nesate atsakingi už visas jūsų dukteris ištinkančias nesėkmes, tačiau tam, kad kartu su jomis išgyventumėte sudėtingą paauglystės tarpsnį, reguliariai pasitikrinkite, ar nepamirštate keleto svarbių dalykų. Būtų pravartu pasidaryti savo patirtimi ir įžvalgomis pagrįstą sąrašą. Žemiau jums pateikiu savąjį, kuris nepretenduoja būti absoliučiai teisingas ir jums tinkantis, tačiau kviečia jus pamąstyti ir žengti žingsnelį savojo vaiko link.

Meilė ir palaikymas. Bendraudama stengiuosi pradėti nuo palaikančio žvilgsnio, draugiško prisilietimo, džiaugsmą ar pritarimą išreiškiančio pastebėjimo, nes tada mano prašymas, reikalavimas bus lengviau išgirstas, priimtas. Noriu, kad mano vaikas žinotų, jog myliu ir palaikau jį, net kai nepritariu jo elgesiui, pykstu.

Pasitikėjimas. Suteikiu savo vaikui galimybę vis daugiau spręsti ir veikti savarankiškai. Suprantu, kad tik bandydamas ir patirdamas mano vaikas gali tapti pasitikinčiu ir savarankišku suaugusiuoju.

Leidimas būti savimi. Padedu vaikui suprasti ir priimti su juo vykstančius pokyčius, parodydama jų dėsningumus, perspektyvas, laikinumą. Leidžiu suklysti ir pasitaisyti susilaikydama nuo kritikos ir vertinimų.

Emocinė parama. Atidžiai klausausi, kai vaikas nori pasikalbėti. Stengiuosi reaguoti ne tik į vaiko elgesį, bet visų pirma į už jo slypinčius jausmus, rodydama užuojautą ir supratimą. Padedu vaikui įvardinti ir toleruoti visus jausmus, ypač pyktį.

Ribų nustatymas. Pripažindama teisę pykti, reikalauju laikytis taisyklių. Mano taisyklės yra aiškios, taikomos lanksčiai pagal situaciją. Aiškiai įvardinu, kokios bus neklausymo pasekmės, ir savo žodžio laikausi. Pati laikausi tų pačių taisyklių, vengiu dvigubų standartų.

Tobulybės atsisakymas. Suprantu, jog negaliu visuomet ir visur būti supratinga, mylinti, neklystanti tobula mama. Atleidžiu sau už tai, nes žinau, kad visuomet galiu atsiprašyti, ieškoti pagalbos, reikalingų žinių, pailsėti, vėl bandyti ir niekuomet nepasiduoti.

 Laukiatės pirmojo vaikučio? Susižadėjote ir jau planuojate vestuves? Kažkas negerai Jūsų santykiuose? O gal ieškote patarimų, norite pasikonsultuoti, rasti bendraminčių? Kviečiame visais šiais klausimais kreiptis į šeimos centrus savo mieste ar rajone.  Nes šeimos centrai vykdo daugybę programų, kurios skirtos vaikams, paaugliams ir suaugusiems ir jų tikslas - puoselėti katalikiškos, darnios šeimos vertybes bei rengti atsakingai tėvystei ir motinystei.

KAIŠIADORIŲ APSKRITIS

1.

Kaišiadorių vyskupijos šeimos centras

• organizuoja parengimo Santuokos sakramentui užsiėmimai

• konferencijoss, seminarai

• taip pat vykdo įvairias krikščioniškų šeimų programas.

Birutės g. 9 LT-56124 Kaišiadorys

Tel./faks.    8 346 5 22 01      

El. paštas: seimos.c@ks.lcn.lt

Puslapis internete: kaisiadorys.lcn.lt/kurija_kt/seimosc

    Vadovė – Marytė BAGDONIENĖ

 2.

Merkinės dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams
  

V.Sladkevičiaus g. 9, Merkinė

Tel. 8 686 03492

 3.

Molėtų dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Jono Pauliaus II g. 2, Molėtai

Tel.8 652 12585 

KAUNO APSKRITIS

1.

Kauno arkivyskupijos šeimos centras

• programa jaunuoliams ''Pažink save''
  

• sužadėtinių kursai

• Krizinio nėštumo kursai

• šeimos išsaugojimo programa

• indvidualus konsultavimas įvairiausios temomis
  

Aukštaičių g. 10 LT-44148 Kaunas

Tel.       8 37 20 75 98;    

El. paštas: seimos.c@kn.lcn.lt;laukimas@lcn.lt

Puslapis internete: kaunas.lcn.lt/03/seimosc

    Direktorė – Giedrė AUKŠČIŪNIENĖ

 2.

Jonavos dekanato šeimos centras

•  sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams
  

Vilniaus g. 11, Jonava

Tel. 8 656 53469

El.paštas: vilma.ziemine@gmail.com

 3.

Jurbarko dekanato šeimos centras

•  sužadėtinių kursaiį

• vairios programos šeimai, jaunuoliams

Valančiaus g. 1, Jurbarkas

Tel. 8 614 73 371

El.paštas: irenuted@gmail.com

 4.

Kauno I dekanato šeimos centras

•  sužadėtinių kursai

•  įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Žemaičių g. 31b, Kaunas

Tel.  8 372 29222    

El.paštas: kauno_sc@yahoo.com

 5.

Kauno II dekanato šeimos centras

•  sužadėtinių kursai 

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Valančiaus g. 24, Raudondvaris,

Kauno raj.

Tel. 8 600 28634

El.paštas: o.miseikiene@gmail.com

 6.

Kėdainių dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Radvilų g. 12, Kėdainiai

Tel. 8 687 83471

El.paštas: laima.sirkiene@kedainiai.lt

 7.

Raseinių dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Kosmonautų g. 6, Raseiniai

Tel. 8 682 56381

El.paštas: 

ausra.augustaitiene@gmail.com

PANEVĖŽIO APSKRITIS

1.

Panevėžio vyskupijos šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos jaunimui ir šeimoms
  

Marijonų g. 24 LT-35138 Panevėžys

Tel./faks.     8 45 507791 

El. paštas: pscentras@takas.lt

    Direktorė – Jūratė ŠAUMANIENĖ

 2.

Anykščių dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Vilniaus g. 13, Anykščiai

Tel. 8 650 43584

El.paštas: audrilelau@yahoo.com

 3.

Biržų dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Vytauto g. 2,Biržai

Tel. 8 657 80777

El.paštas: jolita7@gmail.com

 4.

Kupiškio dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Gedimino g. 1,  Kupiškis

Tel. 8 614 65978

El.paštas: 

viola.sen@langasiateiti.lt

 5.

Pasvalio dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Vytauto Didžiojo a.4, Pasvalys

Tel. 8 615 8909

El.paštas: pasvalioparapija@gmail.com

 6.

Rokiškio dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Nepriklausomybės a. 1a, Rokiškis

Tel. 8 611 31968

El.paštas: onute.v@gmail.com

 7.

Utenos dekanato šeimos centras

• socialinės ir prevencinės programos jaunimui ir šeimai

• sužadėtinių kursai

Vytauto a. 4, Utena

Tel. 8 616 78364

 8.

Zarasų dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Bažnyčios g. 2, Zarasai

Tel. 8 687 57969

El.paštas: kavaliauskas@gmail.com

ŠIAULIŲ APSKRITIS

1.

Šiaulių vyskupijos šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairiūs užsiėmimai šeimoms

• seminarai, konferencijos
  

Vilniaus g. 247b LT-76343 Šiauliai

Tel.   8 41 52 06 26 

El. paštas: seimoscentras@takas.lt

    Direktorė – Daiva ŠPINKUVIENĖ

 2.

Joniškio dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Respublikos g. 21,Joniškis

Tel. 8 616 57218

El.paštas:

 3.

Kelmės dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

S. Nėries g. 14,Kelmė

Tel. 8 699 63199

 4.

Radviliškio dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Maironio g. 10b, Radviliškis

Tel. 8 614 89907

 5.

Pakruojo dekanto šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Vytauto Didžiojo g. 65, Pakruojis

Tel. 8 651 41025

TELŠIŲ  - KLAIPĖDOS APSKRITIS

1.

Telšių vyskupijos šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• teikia psichologinę, socialinę pagalbą šeimai

• gausite atsakymus į šeimos planavimo bei vaisingumo pažinimo klausimus.
  

Gedimino g. 17 LT-87134 Telšiai

Tel. 8 444 6 06 22

El. paštas: guboja@hotmail.com

   Direktorius – kun. Antanas LAPĖ, mob. tel.  8 (687) 8 79 87  

 2.

Akmenės dekanato šeimos centras (Šv.Onos parapija)

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Kasakausko g. 5, Akmenė

Tel.    8 425 55766

 3.

Gargždų parapija

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Žemaitės g. 20,Gargždai

Tel. 8 686 30736

El.paštas: a.radziene@klaipedos-r.lt

 4.

Klaipėdos dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos visiems
  

Tilžės g. 26, Klaipėda

Tel.    8 679 88315
 

 5.

Kretingos parapija

(Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marija parapija)

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Vilniaus g. 2, Kretinga

Tel. 8 687 38079

El.paštas: saulius.shopaga@gmail.com

 6.

Mažeikių dekanato šeimos centras

• dvasinė, socialinė, psichologinė pagalba šeimai

• sužadėtinių kursai

Basanavičiaus g. 18, Mažeikiai

Tel.   8 443 98 288 

 7.

Naujosios Akmenės parapija

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

L.Petravičiaus g. 5, Naujoji Akmenė, Akmenės r.

Tel. 8 616 11290

El.paštas:  i.jazbutiene@vmi.lt

 8.

Palangos dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Vytauto g. 88, Palanga

Tel.  8 610 30043

El.paštas: seimosgerove@gmail.com

 9.

Plungės dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Vytauto g. 29, Plungė

Tel. 8 616 03252

El.paštas: djuozas@gmail.com

 10.

Rietavo parapija

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Laukuvos g. 2a, Rietavas

Tel. 8 600 25764

El.paštas: rzimkuviene@gmail.com

 11.

Skuodo dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Gedimino g. 12, Skuodas

 12.

Šilalės dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Valančiaus g. 3, Šilalė

Tel. 8 687 57793

El.paštas: salomeja58@gmail.com

 13.

Šilutės dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Katalikų Bažnyčios g. 1, Šilutė

Tel. 8 659 23997

El.paštas: bdargyte@gmail.com

 14.

Tauragės dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

 Gintaro g. 18, Tauragė

Tel.   8 446 52471 

 15.

Telšių dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Gedimino g. 17, Telšiai

Tel.   8 444 75101  8 444 75101    8 444 75101  8 444 75101

El.paštas: agape@andernetas.lt

 16.

Ventos parapija

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Ventos g. 24-38, Venta, Akmenės r.

El.paštas: ventosparapija@gmail.com

VILKAVIŠKIO APSKRITIS

1.

Vilkaviškio vyskupijos šeimos centras

• įvairūs seminarai, konferencijos

• sužadėtinių kursai
  

Vytauto g. 25 LT-68300 Marijampolė

Tel.   8 343 535 52

El. paštas: seimos.c@vk.lcn.lt

Puslapis internete: vilkaviskis.lcn.lt/kurija_kt/seimosc

    Direktorė – Lina BRAUKYLIENĖ

 2.

Aleksoto dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Atsakingas asmuo - Rūta BUZAITĖ

Kęstučio g. 8, Prienai

M. tel.  8  (618) 3 57 74 

 3.

Alytaus dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Atsakingas asmuo - Rita KAUPINIENĖ

Savanorių g. 8, Alytus

Tel.   8 315 52334 

 4.

Lazdijų dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Atsakingas asmuo - Daiva ČESNULEVIČIENĖ

Dainavos g. 4, Lazdijai

 5.

Marijampolės dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Atsakingas asmuo - ses. Donata MEŠKAUSKAITĖ

Bendoriaus g. 3, 68309 Marijampolė

Tel. 8  (343) 5 02 78 

 6.

Šakių dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Atsakingas asmuo - Vaidas BALČIŪNAS

Bažnyčios g. 5, Šakiai

Tel.  8 - (345) 5 37 71 

 7.

Vilkaviškio dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Atsakingas asmuo - Birutė NENĖNIENĖ

Vytauto g. 27, Vilkaviškis

M. tel. 8-  (685) 6 91 41

VILNIAUS APSKRITIS

1.

Vilniaus arkivyskupijos šeimos centras

• rengimas Santuokos sakramentui

• mokyklėlė besilaukiančiom šeimoms

• kūdikių žindymo kursai

• žindymo palaikymo grupė

• mamų klubas

• kūdikių nešioklių seminarai

• bendravinimo lavinimas sutuoktiniams

• natūralaus šeimos planavimo kursai

• psichologų konsultacijos
  

Aušros vartų g.12 LT-01129 Vilnius

Tel.   8 5 264 4883  8 5 264 4883    8 5 264 4883  8 5 264 4883 ;

El. paštas: info@vasc.lcn.lt

Svetainė internete: vasc.lcn.lt

    Direktorius – Algirdas PETRONIS

 2.

Druskininkų dekanato šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Šv.Jokūbo15 - 9, Druskininkai

Tel. 8 650 98583

El.paštas: dainieneb@one.lt

 3.

Ignalinos Kolpingo šeimos centras

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Bažnyčios a. 4, Ignalina

Tel. 8  - 610 60485 

El.paštas: deniun@one.lt

 4.

Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šeimos pagalbos centras

• sužadėtinių kursai

• Šeimų klubas ''Darna''

• Tėvų grupė

• motinos-vaiko grupė

• įsidarbinimo programa

• psichologinė, socialinė pagalba
  

Matulaičio a. 3, Vilnius

Tel.   8 5 246 17 72 

El.paštas: matulaitis.seimos@takas.lt

 5.

Šv. Dvasios parapija

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Domininkonų g. 8, Vilnius

Tel.    8 526 17923

El.paštas: pol.cent.kat@wp.pl

 6.

Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo parapija

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Sėlių g. 17, Vilnius

Tel.   8 527 33162 

El.paštas: mmnpp_mic@hotmail.com

 7.

Šv. Kryžiaus atradimo parapija

• sužadėtinių kursai

• įvairios programos šeimai, jaunuoliams

Kalvarijų g. 329, Vilnius

Tel. 8  - 5 2697469

• Šeimų susitikimai: Vilniaus arkivyskupijos šeimos centras, Kauno arkivyskupijos šeimos centras, Vilkaviškio vyskupijos šeimos centras.

• Programos šeimoms:

1. „Stebėk, vertink, veik" (Lietuvos šeimos centras);
2. D. Sonet „3 metų programa" (Vilniaus arkivyskupijos šeimos centras);
3. „Vakarai su šeima" (Kaišiadorių vyskupijos šeimos centras);
4. „Biblija - Dievo laiškas šeimai" (Kaišiadorių vyskupijos šeimos centras).

Nepaisant teikiamos pagalbos, žmonių, piktnaudžiaujančių ar įgijusių priklausomybę nuo interneto ir kompiuterinių žaidimų, Lietuvoje nemažėja, teigia sveikatos priežiūros specialistai. Tiesa, oficialių duomenų apie tokių asmenų skaičių nėra. Tačiau Klaipėdos priklausomybės ligų centro vyr. gydytoja sako pastebinti, kad „žmonių, kuriems reikia specialistų pagalbos, yra daugiau negu besikreipiančių pagalbos“.

„Iš to, ką girdžiu iš jaunimo, gali būti, jog žmonių, priklausomų nuo interneto ir kompiuterinių žaidimų, skaičius auga, bet tokie žmonės vengia kreiptis į specialistus. Vieniems – gėda, kiti baiminasi, kad bus kažkokia įskaita, kuri atsilieps gyvenime“, – teigia Svetlana Zamkovaja, Klaipėdos priklausomybės ligų centro vyr. gydytoja.

Anot specialistų, internetu ir kompiuteriais piktnaudžiauja dažniausiai 12–17 metų asmenys. O priklausomybė nuo interneto ir kompiuterinių žaidimų dažniausiai nustatoma 25–35 amžiaus žmonėms.

Šiuo metu, specialistų teigimu, Lietuvoje daugiau internetu ir kompiuteriniais žaidimais piktnaudžiaujančiųjų nei tapusių nuo jų priklausomais.

„Mokslininkų duomenimis, apie 10 proc. visų kompiuterių vartotojų gali būti priklausomi nuo interneto, kompiuterinių žaidimų. Oficialių duomenų, kiek Lietuvoje yra tokių žmonių, neturime. Kiekvienas iš mūsų gali tapti priklausomas nuo internetinių pažinčių, pokalbių svetainių“, - pažymi Valstybinio psichikos sveikatos centro Priklausomybės ligų skyriaus vedėja Aurelija Čepulytė.

Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatrė Vilma Andrijauskienė taip pat pastebi, jog „lyginant su kitomis bėdomis – alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo problemomis – priklausomybė nuo interneto ir kompiuterinių žaidimų vis dėlto užima mažiausią, trečiąją, vietą“.

Nebegali kontroliuoti savo veiksmų ir laiko

Gydytojai pabrėžia, kad riba tarp piktnaudžiavimo ir priklausomybės nuo interneto bei kompiuterinių žaidimų – labai plonytė. Kaip vieną iš skiriamųjų bruožų sveikatos priežiūros specialistai įvardija žmogaus nebesugebėjimą kontroliuoti savo veiksmų ir laiko.

„Sergantis priklausomybe nebekontroliuoja savo laiko (praleidžiamo prie kompiuterio – lrt.lt) ir net dėl to nukenčia. Nesirūpina nei kaip atrodo, nepavalgo, jam laikas netenka prasmės. Kai kalbame apie žmogų, kuriam jau susiformavusi priklausomybė, – tokio nelabai ir pajėgsi atitraukti nuo kompiuterio.

Tas atitrūkimas jam yra labai skausmingas. Turėjau vieną paauglį, kuris prie kompiuterio praleido 34 valandas. Tam, kad jis grįžtų į savo kūną, savo būseną, prireikė keleto dienų.

Žmogus, kuris internetu ir žaidimais piktnaudžiauja, aišku, tam pavagia kažkiek laiko, kuris galėtų būti skirtas, tarkime, mokslui ar ruošai. Jis labai pyksta atitraukiamas, būna nepatenkintas. Jeigu, jo manymu, turėjo būti kažkoks labai įdomus veiksmas žaidime, jis skuba padaryti, ką reikia ar ko iš jo reikalaujama, kad galėtų grįžti prie žaidimo“, – pasakoja Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatrė V. Andrijauskienė.

Anot specialistės, kompiuteriu piktnaudžiaujantys ar nuo interneto ir žaidimų priklausomais tapę žmonės paprasčiausiai bėga nuo realybės.

„Žmogus toje virtualioje erdvėje geriau jaučiasi, jis ten save išreiškia, ten gyvena ir jaučia tam tikrą komfortą – didesnį negu realioje tikrovėje“, – komentuoja gydytoja V. Andrijauskienė.

Dar vienas požymis, kad žmogus jau yra tapęs priklausomu, – kai jo nebetenkina žaidimai, už kuriuos nereikia mokėti pinigų. V. Andrijauskienės teigimu, priklausomais nuo kompiuterinių žaidimų ir interneto dažnai tampa žmonės, turintys susiformavusią priklausomybę nuo azartinių lošimų.

„Iš pradžių kompiuteriniai žaidimai imami kaip pakaitalas, kuris neva nėra tiek pavojingas kaip ėjimas į lošimo namus ar prie lošimo aparatų. Nors kompiuterinių ligonių išleidžiamos sumos iš tikrųjų nelabai siekia azartinių lošėjų išleidžiamų sumų, bet problemos pakankamai didelės. Jeigu galėtų, sergantis priklausomybe nuo interneto ir kompiuterinių žaidimų prie jų praleistų tiek laiko, kiek organizmas leistų, kol nukristų dėl išsekimo.

Svarbu, jog toks žmogus kuo anksčiau kreiptųsi į specialistus, kuo greičiau suvoktų, kad serga. Vėliau, įsigalėjus padariniams – kai žmogus jau negali gyventi realioje tikrovėje, kuri jį baugina, ir nebegali gyventi virtualioje realybėje, gali ateiti prie kraštutinių sprendimų, tokių kaip savižudybė. Žmogų gali ištikti netikėta, greita mirtis, kada mirštama tiesiog interneto svetainėje dėl organizmo perkrovimo, kai žmogus išbūna keletą dienų nemiegojęs ir nuolat jausdamas nervinę įtampą“, – pasakojo specialistė.

Priklausomybės ligos duoda atkirtį

Kaip pastebi Valstybinio psichikos sveikatos centro Priklausomybės ligų skyriaus vedėja Aurelija Čepulytė, „priklausomybės mechanizmas kiekvienos ligos atveju yra priklausomybės mechanizmas“.

„Gali būti pasiekiamos 3–5 metų pertraukos, tačiau mokslinių tyrimų duomenimis, 60 proc. atvejų priklausomybės ligos duoda atkirtį. Visai nesvarbu, kokia ta priklausomybė – visiškai ji pagydoma sunkiai“, – teigia A. Čepulytė.

Anot specialsitės, jeigu vaiko praleidžiamą laiką prie kompiuterio dar gali reguliuoti tėvai, tai suaugusiojo nuo kėdės prie kompiuterio niekas kitas, išskyrus jį patį, nepakels. Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatrė V. Andrijauskienė pažymi, jog „pirmiausia savo priklausomybę žmogus turi pamatyti ir išsigąsti“.

„Yra toks posakis: „Būdamas miške matai tiktai medžius – nematai miško“. Kartais reikia atsitraukti, kad pamatytum visą vaizdą. Tam, kad pas žmogų atsirastų vidinių paskatų kreiptis pagalbos, jis turi išsigąsti.

Žmogus turi pamatyti jam gresiančius praradimus, jeigu toliau taip tęs. Kai pamato, kad ateina signalai iš darbo, kad jo šeimos nariai nepatenkinti tuo, kiek jis laiko praleidžia prie kompiuterio, kai padariniai tampa baisesni už malonumą, praleistą prie kompiuterio, žmogus ima atsikvošėti“, – pasakojo V. Andrijauskienė.

Gydytojai taip pat pabrėžia, kad gydantis priklausomybę nuo kompiuterio labai svarbu sergančiojo artimųjų pozicija.

„Svarbu, kad šeimos nariai ir artimieji neužsiimtų manipuliacija, nesakytų: „Viskas gerai, praeis, pralaukime“. Nes dažniausiai turintieji priklausomybę galvoja: „Šiek tiek sustosiu, pasigydysiu ir vėl grįšiu“.

Dar svarbiau padėti žmogui suprasti, kodėl jis taip daro (paneria į virtualią realybę – lrt.lt). Tai yra priemonė būsenai pakeisti“, – kalbėjo Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatrė.

Darbų yra pačių įvairiausių. Kaip ir darbuotojų. Beveik kiekvienas iš darbo tikisi skirtingų dalykų. Darbo paieškos portalas Cvbankas.lt paklausė darbuotojų, kas jiems šiuo metu svarbiausia darbe, ko jie labiausiai tikisi, kokie darbuotojų lūkesčiai.

Kas dabar darbuotojams svarbiausia?

Tyrime dalyvavę asmenys išskiria, kad jiems svarbiausias dalykas dabar – atlyginimas (taip galvoja daugiau nei ketvirtadalis). Vadinasi, kas ketvirtas respondentas šiuo metu labiausiai vertina materialius dalykus. Kiek mažesnei respondentų daliai svarbiausi su asmeninėmis vertybėmis susiję dalykai: galimybė realizuoti save (23 proc.) ir galimybė tobulėti (19 proc.). Paskutinėje vietoje pagal svarbą lieka santykiai su kolegomis ir darbdaviu.

Ko darbuotojai tikisi ateityje?

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog ir ateityje darbuotojų lūkesčiai daugiausia sietini su materialiais, ne moraliniais dalykais. Darbuotojai labiausiai tikisi gauti stabilų atlyginimą (33 proc.), didžiausias dėmesys kreipiamas į tai, kiek asmuo uždirbs, atlikdamas konkretų darbą. Šiek tiek mažiau respondentų tikisi turėti galimybę tobulėti ir kilti karjeros laiptais (28 proc.). Kiti dalykai tampa antraplaniais: 21 proc. tyrime dalyvavusiųjų tikisi, kad darbe vyraus draugiška atmosfera, likusieji pesimistiškesni – tikisi tik turėti darbo vietą.

Mėgstamas darbas ar didesnis atlyginimas – ką pasirinkti?

Respondentams siūlyta pagalvoti, kokį variantą rinktųsi: mėgstamą darbą už nedidelį atlyginimą ar nemėgstamą, bet gerai apmokamą darbą. Atsakymai patvirtina ankstesnį teiginį, kad šiuo metu svarbiausias atlygis už atliktą darbą: 42 proc. respondentų teigia, jog dabar jiems svarbiausi pinigai, todėl mažiau dėmesio kreipiama į darbo pobūdį, į tai, kokias emocijas jis kelia. Tačiau 35 proc. asmenų net ir ekonomikos sunkmečiu vis dėlto rinktųsi mėgstamą darbą su mažesniu atlyginimu negu nemėgstamą su didesnėmis pajamomis (23 proc.).