Debatuose ieškota atsakymo, ar skyrybos – išeitis?

Šiaulių universitete vyko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuoti debatai  „Ar skyrybos – išeitis?“. Debatų dalyviai ir klausytojai gyvai ir atvirai kėlė klausimus ir ieškojo atsakymų apie šeimos santykių kūrimą bei atsirandančių tarpusavio bendravimo sunkumų ir konfliktų sprendimus, skyrybų priežastis bei pasekmes tiek buvusiems sutuoktiniams, tiek vaikams bei visiems su iširusia šeima susijusiems artimiems žmonėms, naujai kuriamoms šeimoms. Debatus moderavo Ateitininkų federacijos tarybos narys Vidas Abraitis.

Skyrybų temos aktualumą diskusijos pradžioje puikiai atskleidė sielovados centro „Bendrakeleiviai“ įkūrėja ir vadovė Elvyra Kučinskaitė, paprašiusi pakelti rankas tų, kurie savo artimoje aplinkoje (šeimos, giminės, draugų tarpe) nėra susidūrę su skyrybomis. Iš visų susirinkusiųjų ranką pakėlė vienas asmuo.

Šiaulių vyskupijos šeimos centro direktorė Edita Gulbinienė pasidalino patirtimi apie tai, kad į jų centre organizuojamus sužadėtinių kursus per metus lanko apie 800 porų – visi ateina pilni lūkesčių ir noro kurti gražias šeimas. Po kiek laiko pasiekia statistika, kad pusė tų porų išsiskiria. To priežastys – iškreipti lūkesčiai, su kuriais ateinama į šeimą.  Šeima yra per daug idealizuojama, manoma, kad šeimoje neturi būti konfliktų. Tikimasi, kad sukūrus savo šeimą, nebekils problemų. Visi atsineša savo patirtį – daugelis augę nepilnose šeimose, ar ne tokiose, kokių būtų norėję, tikisi, kad jų kuriamoje šeimoje tokių problemų nekils, tačiau nesąmoningai atsineša bendravimo šeimoje modelį būtent iš tėvų šeimos.

Organizacijos „Moterų veiklos inovacijų centras“ vadovė ir savanorė Salomėja Jasudienė kalbėjo apie tai, kad smurtas yra viena iš pateisinamų skyrybų priežasčių. Tačiau net ir smurto atveju veikia išmokti elgesio modeliai: moteris, užaugusi šeimoje, kur tėvas smurtavo prieš jos mamą, nesąmoningai į savo naują šeimą gali atsinešti aukos vaidmenį, pasirinkti smurtauti linkusį partnerį. Kaip pastebėjo ir kiti debatų dalyviai, net ir smurto šeimoje atveju skyrybos gali tapti ne tiek problemos sprendimu, kiek pabėgimu nuo problemos. Naujuose santykiuose, naujoje šeimoje problemos gali kartotis ir dar stipriau nei prieš tai. Išeiti iš šio smurto rato galima tuomet, kai sąmoningai suvokiamas atsineštas santykių modelis. Jį atpažinus, galima pakeisti.

Kalbėta ir apie dažniausiai minimą skyrybų priežastį – charakterio nesutapimus. Pasak debatų dalyvių, žmonės tarsi tiki mitu, jog egzistuoja derantys charakteriai, kitaip tariant, jog yra tas vienintelis idealus kandidatas į poras, kuris atitiktų visus poreikius. Tačiau iš tiesų, nėra žmonių su vienodais charakteriais, vienoda patirtimi, visi esame skirtingi, todėl santykiuose svarbiausia išmokti priimti save ir kitą tokį, koks jis yra. Pasak E. Kučinskaitės, reikia mokytis santykių raštingumo. Kad santykių šeimoje mokomasi kasdien ir nuolat, pritarė visi debatų dalyviai.

E. Kučinskaitė atkreipė dėmesį ir į labai skaudžias skyrybų pasekmes, kurias jaučia visi su iširusia šeima susiję asmenys – buvę sutuoktiniai, jų vaikai, jų tėvai, draugai, artimieji. Sielovados centre „Bendrakeleiviai“ darbas su išsiskyrusiais žmonėmis, su jų vaikais, su suaugusiais asmenimis, kurie vaikystėje išgyveno tėvų skyrybas, atskleidė, kad pati pažeidžiamiausia yra būtent pastaroji grupė. Tėvų skyrybų, patirtų vaikystėje, padariniai jaučiami ir suaugus – jaučiamas pasimetimas ir nesaugumas. Ištikus santykių krizei šeimoje, būtina išbandyti viską, kad išvengti skyrybų, o jei vis dėlto ryžtamasi tokiam žingsniui, labai svarbu, kad skyrybų procesas vyktų civilizuotai, kiek galima labiau apsaugant vaikus.

Sutuoktiniai Vladas ir Daiva Gumuliauskai, santuokoje gyvenantys 24 metus, užauginę 5 savo ir globojantys dar 18 vaikų, teigė, kad nebūna namų be dūmų, tačiau svarbiausia kalbėtis ir suprasti vienas kitą. Taip pat ir bendraujant su vaikais reikia su jais kalbėtis, parodyti dėmesį, paaiškinti, tuomet nekils problemų. Paklausti apie tai, kokių svajonių atsisakė augindami ir globodami vaikus, sutuoktiniai teigė, kad jų bendra svajonė ir buvo užauginti savus vaikus, vėliau atsirado noras globoti ir daugiau vaikų.

Debatuose aktyviai dalyvavo ir susirinkę paklausyti Šiaulių universiteto studentai bei kiti svečiai – uždavė klausimus, drąsiai išsakė nuomonę, provokavo diskusijai.

Informuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija