Dr. Austėja Landsbergienė: tėvų ir auklėtojų bendravimas gali lemti vaiko pažymius

Balandžio 12 d. Lietuvos vaikų ir jaunimo centre vyko ketvirtasis pedagogų forumas „Darželio auklėtojo bendravimo su šeima ypatumai“, skirtas darželių auklėtojų ir tėvų santykių stiprinimui, tvirtos, veiklios, saugios darželį ir šeimą jungiančios bendruomenės kūrimui.

Forume nagrinėtos šeimos ir darželio atsakomybės už vaikų ugdymą ribos, kalbėta apie tėvų ir darželio auklėtojų bendradarbiavimo svarbą, aptarti labiausiai pasiteisinę bendradarbiavimo formos ir metodai.

Atsakomybė už vaiko ugdymą Lietuvoje visų pirma tenka tėvams. Lietuvos teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad tėvai – svarbiausi vaiko ugdytojai ir mokytojai.  Tai teisinga, nes su tėvais vaikas praleidžia žymiai  daugiau laiko, negu darželyje. Pasak forumo lektorės dr. Austėjos Landsbergienės,  vaikas darželyje praleidžia tik apie 15 proc. laiko,  o likusius 85 proc.  praleidžia su tėvais.

Nesuabejota nauda, kurią gauna vaikas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Apie kokybišką ankstyvąjį ugdymą šiandien kalbama ne tik Lietuvoje. Pasak forumo lektorės Gražinos Šeibokienės, Europos Komisijos dar tik rengiamose rekomendacijose  ES šalims narėms dėl ankstyvojo ugdymo kokybės gerinimo, kokybiškas ankstyvasis  ugdymas įvardinamas kaip ugdymo ir rūpinimosi vienovė.

Įvardinta, kad tėvų ir pedagogų bendravimas ir bendradarbiavimas yra svarbus veiksnys, ne tik padedantis auklėtojams užmegzti emocinius ryšius su vaiku, bet ir ateityje galintis turėti įtakos vaiko mokymosi sėkmei bei vertybėms.

Pasak Forumo lektorės Eglės Čaplikienės, Valdorfo pedagogikos specialistės,  šiuolaikiniams vaikams vien gražios išorės – nudažytų sienų ir naujų žaislų, neužtenka. Vidiniai dalykai jiems tampa svarbesniais už išorinius, emociniai ryšiai svarbesniais už žodžius. Auklėtojos lengviau užmezga emocinius ryšius su tais vaikais, su kurių tėvais jos bendradarbiauja. Stebint tėvų ir pedagogų santykius formuojasi vaikų vertybės, kuriomis jie vadovausis visą gyvenimą.

Forumo metu aptarta kelios dešimtys tėvų ir darželio bendravimo formų: nuo pokalbių su atėjusiais vaiko pasiimti tėvais iki  trumpųjų žinučių telefonu ar laiškų elektroniniu paštu, nuo informacinės lentos iki kartą per savaitę siunčiamo naujienlaiškio. Forumo dalyvių nuomonės apie jų naudingumą ne visada sutapdavo. Pavyzdžiui, pokalbius su vaikų pasiimti atėjusiais tėvais vieni vertino kaip svarbią ir labai atsakingą savo darbo dalį, kitiems su tėvais kalbanti auklėtoja reiškia, kad  vaikai palikti vieni, be priežiūros.

Elektroninio pašto žinutės įvardintos kaip viena efektyviausių bendravimo su tėvais formų. Tai pigus, laiką taupantis, lankstus, tačiau konkrečios informacijos reikalaujantis būdas:  80 proc. tėvų el. paštu gautai informacijai skiria 30 s. laiko, 19 proc. – 3 min.  1 proc. tėvų ¬– 30 min.

Kalbant apie tėvų ir darželio bendradarbiavimo formas dr. Austėja Landsbergienė minėjo, kad tėvų įsitraukimas į darželio veiklą nebūtinai turi būti labai didelis. Pradžioje užtektų tiesiog pasišnekėti su vaiku apie tai, kaip praėjo jo diena darželyje, pasižiūrėti ir pagirti  jo darbelį.

Kita Lietuvoje beveik nenaudojama, tačiau Europoje pasiteisinusi tėvų įsitraukimo į darželio veiklą forma – savanoriavimas. Pasak dr. Austėjos Landsbergienės, auklėtojoms vertėtų stengtis įtraukti tėvus  į daugelį veiklų: švenčių organizavimą, pasiruošimą šventei, pavėsinės stogo taisymą ir kt.

Pastebėta, kad įsitraukę tėvai geriau supranta ir pozityviau vertina darželio veiklą. Tyrimų duomenimis,  tėvų įsitraukimas – nepaprastai vertingas. Tėvų, kurie buvo įsitraukę darželio veiklą,  vaikai  mokykloje gauna geresnius pažymius, dažniau atlieka namų darbus,  mažiau turi elgesio problemų,  daugiau jų stoja į universitetus.

Forumo pranešimų temos:
- Kokybiškas ankstyvasis ugdymas ir ugdytojų socialinė partnerystė
- Šeimos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos bendradarbiavimo svarba ir ypatumai
- Veiksniai, laiduojantys sąveikos su šeima ikimokyklinėje įstaigoje kokybę
- Bendradarbiavimas su tėvais. Bendruomeniškų santykių formavimas darželyje.
- Vaikų darželio bendravimo su šeima formos ir metodai
- Kodėl ugdymo įstaiga turi tikėti, kad be bendravimo su šeima jos darbas nebus optimalus?

Forumo lektoriai – LR Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė,  Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo departamento Neformaliojo švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Ona Vaicekauskienė, socialinių mokslų daktarė, darželių tinklo „Vaikystės sodas“ įkūrėja ir vadovė dr. Austėja Landsbergienė,  Vilniaus kolegijos Pedagogikos katedros vedėja Ingrida Stankevičienė, Ugdymo inovacijų centro atstovė Regina Rimkienė, Valdorfo pedagogikos specialistė Eglė Čaplikienė.

Darbo grupių moderatoriai – Kauno Valdorfo darželio „Šaltinėlis" direktorė Audra Liaudanskienė, darželio „Vaikystės takas“ direktorė Asta Kraujelienė, darželio „Metų laikai“ auklėtoja Dovilė Vingelytė, LVJC neformaliojo švietimo ir mokymų metodininkės Neringa Grigorjeva ir Giedrė Juzėnienė.