Kaip išvengti susirgimų gripu?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pastaruoju metu  bendrasis sergamumo gripu ir ŪVKTI (ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis) rodiklis 10 tūkst. Lietuvos gyventojų vidutiniškai yra 55,3 susirgimo atvejai. Daugiausiai susirgimų gripu fiksuojama didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilniuje 50-tą 2010 metų savaitę užregistruota 74,5 atvejai iš 10 tūkst. gyventojų.

Atėjus žiemos sezonui, padidėja sergamumas ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu. Dėl šių ligų netenkama darbingumo, praleidžiamos pamokos ir paskaitos, atsiranda papildomų išlaidų vaistams, sutrinka normalus šeimos gyvenimo ritmas.

Skiriami trys gripo viruso tipai – A, B ir C. A ir B tipo virusai sukelia epidemijas, o A tipo virusas – ir pandemiją, kai suserga milijonai žmonių visame pasaulyje. Šie virusai nuolat kinta, todėl susidaro naujos jų rūšys, o tai nulemia naujų epidemijų atsiradimą kas keletą metų. Nors persirgus gripu, susidaro antikūnai prieš ligą sukėlusią viruso rūšį, tačiau antikūnai neapsaugo nuo kitų gripo rūšių.

Gripas yra ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro – lašeliniu keliu. Užsikrėsti gripu galima nuo užsikrėtusio ar sergančio žmogaus, pastarajam čiaudint ar kosint. Galima užsikrėsti ir netiesiogiai, kai, palietus sergančiojo kvėpavimo takų išskyromis užterštus daiktus, rankomis liečiama akių, burnos, nosies gleivinė. Užsikrėtus gripo virusu susergama per 1–3 paras.

Gripo ir ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų simptomai yra panašūs, tačiau gripo negalavimai ryškesni. Gripas prasideda staiga: pakyla aukšta temperatūra, daugiau negu 39 º C, ima krėsti šaltis, apima didelis bendras silpnumas, kamuoja galvos, raumenų ir sąnarių skausmai (vadinamasis „kaulų laužymas“), būdingas sausas kosulys, ligonis atrodo labai nuvargęs, liguistas, galimas viduriavimas ir vėmimas. Pavojingiausia yra tai, kad gripas  dažnai komplikuojasi plaučių, inkstų, kepenų, smegenų dangalų uždegimu. Pasitaiko ir mirties atvejų.

Peršalimas dažnai lydimas vandeningos slogos, kosulio, čiaudulio, gerklės skausmo. Gali būti galvos skausmai, pakilti temperatūra.  Šie negalavimai yra varginantys, tačiau nepavojingi, praeina po 7–10 dienų.

Esant gripo epidemijai medikai rekomenduoja :

-         reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms), ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus;

-         kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną (geriausiai vienkartinėmis nosinaitėmis, galima užsidengti skepetaite, sulenkta alkūne); panaudotas nosinaites nedelsiant išmesti tam skirtose vietose;

-         stengtis neliesti akių, nosies, burnos, ypač neplautomis rankomis;

-         vengti masinių renginių, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose;

-         dėvėti apsauginę medicininę kaukę;

-         susitikus su kitais asmenimis, vengti prie jų liestis (apkabinti, bučiuoti, spausti rankas). 

Pajutus į gripą panašių simptomų (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimą ir vėmimą), rekomenduojama:

-         laikytis ne mažiau kaip 1 metro atstumu nuo kitų žmonių;

-         likti namuose (iki 7 dienų), nevykti į darbą, mokyklą;

-         nedelsiant kreiptis į šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją.

Tam, kad nesirgtume peršalimo ligomis, reikia nuolat rūpintis savo sveikata. Geros sveikatos pagrindas yra sveikas gyvenimo būdas. Tam, kad sveikai gyventume, nereikia daug investuoti. Svarbiausiai – norėti sveikai gyventi  ir turėti valios.

Visų pirma reikia įvertinti oro sąlygas ir rengtis pagal sezoną. Apranga ir avalynė turi atitikti sezoną. Svarbus yra darbo ir poilsio režimas, pakankamas miegas. Rekomenduotina daugiau laiko praleisti gryname ore. Visavertė mityba taip pat svarbi ligų profilaktikai. Mūsų maisto racione turi būti pakankamas vitaminų, mikroelementų kiekis, turėtume valgyti daugiau vaisių ir daržovių. 

Būtina nepamiršti elementariausių higienos taisyklių: plauti rankas. Dažnas rankų plovimas padeda apsisaugoti nuo užsikrėtimo gripo virusu. Rankos plaunamos su vandeniu ir muilu ne trumpiau kaip dvidešimt sekundžių.  Privalu nuolat valyti ir vėdinti gyvenamąsias ir darbo patalpas. Šildymo sezono metu patalpas būtina drėkinti.

Ne paskutinis vaidmuo tenka ir fiziniam aktyvumui. Mankšta kiekvieną rytą ne tik prablaivo po miegų, bet ir pagerina kraujotaką bei nuotaiką. Mankštinantis, sportuojant gryname ore mes ne tik fiziškai sustiprėjame, pataisome nuotaiką, bet galime susirasti ir naujų draugų, bendraminčių.