Kaip švenčiamos vestuvės pasaulyje?

Vestuvės yra magiškas įvykis, giliai į tradiciją įaustos perėjimo apeigos. Vakaruose šis perėjimas siejamas su senais, paveldėtais iš praeities, konservatyviais, bet turinčiais ir naujų elementų papročiais. Tos apeigos turėtų užtikrinti saugų ir laimingą gyvenimą po to, kai prie altoriaus savo išrinktajam ar išrinktajai ištariama „taip“.

Pasaulyje egzistuoja daugybė būdų ištarti šį svarbų žodį, kuriuo įsteigiamas naujas ryšys tarp dviejų žmonių. Kai kurios iš vestuvių tradicijų gali mus išties nustebinti.

Japonų

Tradicinėse japoniškose Shinto vestuvėse san-san-kudo rituale yra vartojama sakė. Per šį ritualą nuotaka ir jaunikis tris karus paeiliui gurkšteli iš trijų nedidelių plokščios formos puodelių. San-san-kudo metu patvirtinamos jungtuvės. Tai simbolizuoja naują poros ryšį – vieno su kitu ir su dvasių pasauliu. Vis dėlto Japonijoje šiuo metu išpopuliarėjo vakarietiško stiliaus vestuvės pagal krikščioniškąsias tradicijas, nors pačių krikščionių šalyje – vos 1 procentas.

Iraniečių

Esminiai vestuvių Irane elementai – ugnis ir šviesa. Jie yra amžinos ir grynos kūrėjo energijos simboliai, pasiekę šias dienas iš Zoroastrizmo, taip pat paveikusio krikščionybę ir judaizmą. Jaunavedžiai Irane susituokia prieš veidrodį, reprezentuojantį šviesą ir likimą, ir du šviečiančius sietynus, simbolizuojančius porą ir jų šviesų likimą kartu. Jaunikis savo nuotaką veidrodžio atspindyje pamato pirmą kartą.

Žydų

Žydų vestuvėse vienas svarbiausių elementų – baldakimas, po kurio ir vyksta ceremonija huppah. Ji turi daug simbolinių reikšmių: naujus namus, vartus į naują gyvenimą, buvimą Dievo akivaizdoje. Huppah taip pat reiškia bendruomenę, kuri padės jaunavedžiams jų gyvenime. Baldakimą laiko keturi svarbiausi jaunavedžiams žmonės.

Graikų

Per graikų vestuves pora yra karūnuojama vadinamąja stefana – iš gėlių padarytais vainikėliais, kurie būna sujungiami juosta. Vainikai ir juosta simbolizuoja poros vienybę. Vainikų panašumas į karūnas, kurias dėvi kilmingieji – tai nuoroda į vestuvių šventumą Bažnyčios akyse. Sakoma, kad „Stefana ir yra vestuvės“.

Meksikiečių

Meksikiečių vestuvėse vienybę simbolizuoja lazo, kuriuo kunigas suriša jaunavedžių rankas. Pagamintas iš rožėmis arba apelsinmedžio žiedais balto kaspino, lazo jauniesiems tariant vienas kitaip „taip“ surišamas aštuoniukės forma, norint pabrėžti amžiną jų ryšį.

Havajiečių

Havajuose viena iš akivaizdžiausių tradicijų, tai gėlių girliandų lei užkabinimas ant kaklo. Jos simbolizuoja meilės vienas kitam saldumą. Kai kuriems tai visų pirma reiškia dviejų šeimų susijungimą. Nuotakų lei dažniausiai nupintas iš kvapnių gėlių, tokių kaip jazmino ar tuberozos, tuo tarpu jaunikio lei padarytas iš aštrų kvapą skleidžiančių vynmedžių, augančių vietos miškuose. Nuo 1990-ųjų paplito paprotys surišti rankas lei taip kaip jos surišamos lazo. Tačiau tai ne vietinis, o importuotas paprotys.

Per jungtuvių ceremoniją, vadinamą ho'ao, jaunavedžiai skambant maldoms yra susukami į polinezietiško stiliaus audinį, pagamintą iš apdirbtos medžio žievės. Šis susukimas simbolizuoja jaunavedžių įsupimą į begalinę šeimos istoriją, šeimos ir draugų ratą. Jis simbolizuoja ir protėvių globą.

Afroamerikiečių

Vienas iš svarbiausių afroamerikiečių ritualų – rankomis susikabinusių jaunavedžių šokimas per šluotą. Tai simbolizuoja naujus poros namus, taip pat atitrūkimą nuo senojo laiko. Kai kurie teigia, kad tokia tradicija šias dienas pasiekė iš tų laikų, kai vedybos tarp vergų buvo nelegalios. Afrikoje pastaruoju metu vis labiau plinta vakarietiškos vestuvės – vilkint baltomis suknelėmis ir kepant didžiulius tortus.

Prancūzų

Prancūzų vestuvėse svarbią vietą užima coupe de marriage. Tai iš dviejų dalių susidedanti taurė, iš kurios vienybės vardan geria nuotaka ir jaunikis. Šiuo metu tokios formos taurės, norint suteikti ceremonijai prasmingumo, plinta ir kitose šalyse. Tačiau paklausk prancūzų apie ją, ir daugelis jų pasakys, kad niekada nėra tokios matę...

Parengta pagal Demetra Aposporos straipsnį „Smithsonian magazine“