Neįgalieji: mes jaučiamės kitokie, nes žmonės nežino, kaip su mumis elgtis

Apribota galimybė įsidarbinti ir mokytis – tai dvi vienos didžiausių problemų, su kuriomis susiduria neįgalieji. Tikimybė, kad jie neturės darbo ir bus priversti išgyventi su mažesnėmis pajamomis, yra kur kas didesnė nei sveikųjų atveju, skelbia Europos Komisija, šiemet – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais – siekianti atkreipti dėmesį į socialinės atskirties požiūriu jautriausias visuomenės grupes.

Darbas – vienas efektyviausių būdų žmonėms su negalia, kurių visoje Europos Sąjungoje yra 65 mln., išvengti skurdo. Deja, buvimas darbo rinkoje daugeliui neįgaliųjų yra didžiulis iššūkis.

Skaičiuojama, kad šeštadalis visų darbingo amžiaus Europos Sąjungos gyventojų yra neįgalūs. Nors kai kurie jų atkakliai ieško darbo, neįgaliųjų užimtumo lygis Europos Sąjungoje yra apie 50% palyginti su 68% likusių gyventojų užimtumu.

Daugiau negu 15 metų su proto ir kompleksinę negalią turinčiais žmonėmis dirbanti Vilniaus miesto savivaldybės dienos centro „Šviesa“ direktorė Jūratė Tamašauskienė mano, kad kai kurie neįgalieji tikrai galėtų dirbti.

„Žmonės su negalia vieni ar grupelėmis galėtų dirbti įvairius paprastus darbus ir taip integruotis į paslaugų sferą. Tereikia juos tam paruošti ir paskirti asistentą, kuris juos laikas nuo laiko prižiūrėtų“, – kalba J. Tamašauskienė.

Neįgaliesiems skaudi ne tik ekonominė, bet ir socialinė atskirtis. Pavyzdžiui, vienas iš dviejų neįgaliųjų niekuomet nėra dalyvavęs jokiuose laisvalaikio ar sporto užsiėmimuose. Trečdalis Europos neįgaliųjų niekuomet nėra išvykę į užsienį ar net į vienos dienos kelionę – daugiausia dėl to, kad kai kurios paslaugos ar patalpos jiems yra neprieinamos. Netgi bendravimas su draugais ir šeima kai kuriems jų yra iššūkis. Jiems taip pat sunkiau gauti kai kurių prekių ir paslaugų, nors sveikieji tai laiko savaime suprantamu dalyku.

„Lietuvoje yra daug neįgaliesiems skirtų dienos centrų, tačiau atrodo, kad kai kuriuose jų tie žmonės yra uždaryti. Jie kažką veikia, kažką daro, bet reikia daugiau jiems skirtų išvykų, daugiau integracijos į visuomenę. Mes kaip tik tai ir stengiamės daryti: daug keliaujame, bendraujame, esame atviri“, – sako sostinės Bernardinų socialinių paslaugų centre su neįgaliaisiais dirbanti Janina Breineizerienė.

Jos teigimu, neįgalius žmones žeidžia tai, kad sveikieji juos laiko tarsi vaikais ir elgiasi su jais kaip su nenormaliais ar išskirtiniais. „Neįgalieji tai labai jaučia, jie sako: mes jaučiamės kitokie. Bet taip yra ne dėl to, kad jie yra kitokie, o dėl požiūrio, dėl to, kad žmonės iš tiesų nežino, kaip su jais elgtis. Kaip reikia elgtis? Kaip su normaliu žmogumi, visiškai jo neišskiriant. Pavyzdžiui, jo, kaip ir visų kitų, pasiteirauti nuomonės, pasitarti kokiu nors klausimu“, – teigia J. Breineizerienė.

Pasak dienos centro „Šviesa“ direktorės J. Tamašauskienės visuomenei svarbu parodyti, ką iš tiesų gali žmonės su negalia. Šio centro lankytojų sukurti keramikos darbai prieš kurį laiką buvo eksponuojami prekybos centre „Gedimino 9“, jų siūlyta įsigyti tradicinės Kaziuko mugės metu.

„Rengdami integracinius projektus, pristatydami savo veiklą visuomenei visada pažymime, kad tai yra proto negalią turinčių žmonių darbai. Manau, kad šie projektai, įvairios parodos formuoja pozityvią visuomenės nuomonę apie šių žmonių gebėjimus ir galias“, – kalba „Šviesos“ vadovė.

Europos Sąjungos lygmeniu daug dirbama, kad neįgaliesiems iš tiesų būtų lengviau gyventi, kad jiems būtų prieinama tai, ką nesunkiai gali gauti visi kiti. Pavyzdžiui, visoje Europos Sąjungoje įsigaliojus naujoms taisyklėms dabar neįgalieji gali kur kas paprasčiau keliauti lėktuvais ir traukiniais. Panašūs teisės aktai netrukus turėtų būti pritaikyti ir kelionėms jūra bei tolimojo susisiekimo autobusais.