Nešvariame vandenyje tyko infekcijų pavojus

Vanduo visada buvo laikomas gyvybės šaltiniu. Tačiau kartais jis gali tapti apsinuodijimo ir susirgimų priežastimi, nes gali būti užterštas užkrečiamųjų ligų sukėlėjų patogenais, cheminėmis medžiagomis ir kt. Infekcinių ligų patogenai gali būti įvairūs virusai, bakterijos, pirmuonys ir kirminų kiaušinėliai. Pavojingiausias yra atvirų telkinių vanduo: ežerai, upės. Vasarą, maudymosi sezono metu, atsiranda rizika užsikrėsti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis.

Kaip užkrečiamųjų ligų sukėlėjai patenka į vandenį ?

Atvirų vandens telkinių vanduo gali būti užterštas po smarkių liūčių. Su lietumi į upių ir ežerų vandenį nuplaunamos paukščių ir gyvulių, namų augintinių išmatos, netvarkingų lauko tualetų, šiukšliadėžių turinys, o su juo – įvairūs mikrobai, galintys sukelti žarnyno infekcijas, įvairias odos alergijas.  

Kaip žmogus užsikrečia?

Įšilusiame vandenyje susidaro palanki terpė įvairiems mikrobams veistis. Pavyzdžiui kirminų (askaridžių, toksokarų, echinokokų) kiaušinėliai vandenyje gali išsilaikyti kelis mėnesius. Paprastai ligų sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per burną, taip vadinamu fekaliniu-oraliniu keliu. Maudydamasis žmogus neretai gurkšteli vandens, todėl jei vandenyje yra virusų, bakterijų ar parazitų, jie patenką į žarnyną ir gali sukelti susirgimus. 

Patarimai, kaip išvengti susirgimų per užterštą vandenį

Po stiprių liūčių nepatartina maudytis bent parą atviruose vandens telkiniuose, nes būna labai padidėjęs vandens užterštumas. 
Saugoti vandenį nuo teršimo žmonių bei gyvūnų fekalijomis. Susirgus žarnyno užkrečiamąją liga nesimaudyti dvi savaites po ligos, nes ligonis ir neturėdamas klinikinių požymių dar kurį laiką su išmatomis išskiria sukėlėjus.

Maudantis ežeruose, upėse, baseinuose stengtis, kad į burną nepatektų vandens, kuris gali būti užterštas. 

Neplauti daržovių, vaisių ar indų vandeniu iš ežerų ar upių. Geriausiai plovimui naudoti geriamąjį vandenį.

Keliaujant į kitas šalis patartina vengti gerti nevirintą vandenį iš čiaupo. Vengti ledo bei gėrimų, pagamintų iš vandens, kuris gali būti nepakankamai saugus. Saugiausia naudoti pasterizuotą bei prisotintą anglies rūgšties dvideginiu vandenį buteliuose, karštą kavą ar arbatą. 

Cerkarinio dermatito profilaktikai vengti kontakto su užterštu vandeniu. Išlipus iš vandens iš karto energingais judesiais nusitrinti kūną rankšluosčiu.  Odos paviršiui nuvalyti naudoti skysčius, turinčius alkoholio. Kadangi cerkarijų prisitvirtinimą stimuliuoja odos lipidai, prieš lipant į vandenį kūną nuvalyti spiritiniu losjonu ar nusiplauti su muilu.     

Daugiau informacijos:
Beata Bukotaitė
Švietimo ir komunikacijos skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
beata@ulac.lt,  +370 614 71720