Net ir lietuviškas obuolys vaiką gali susargdinti

Eglė Morkienė

„Morkytė už mamytę“, „Dar vienas šaukštelis daržovių košelės už tėvelį“, „Suvalgyk bananą už močiutę“, – tokių raginimų esame girdėję vaikystėje, taip žadiname apetitą savo vaikams. Kodėl ne visi mažyliai, klausantys tėvelių, užauga sveiki?

Nei vaisių, nei daržovių

Štai 22-erių britė Chrissie Roberts jau septynerius metus serga alergija visiems vaisiams ir daržovėms. Jei mergina rizikuotų ir suvalgytų bent kelias kriaušės ar obuolio skilteles arba morkų, bulvių salotų, ji kaipmat pradėtų dusti. Mergina nuolat geria vitaminų kokteilį ir taip savo organizmą bando apsaugoti nuo vitaminų bado, pranešė „The Daily Mail“.

Ar yra Lietuvoje žmonių, kuriuos gali pražudyti skiltelė obuolio ar kriaušės? Atsakyti į šį ir kitus klausimus apie alergiją vaisiams ir daržovėms mielai sutiko alergologė Indrė Būtienė.

– Ar pastaruoju metu iš tiesų daugėja žmonių, kurie serga alergija vaisiams ir daržovėms?

– Kiek iš tikrųjų tokių žmonių yra Lietuvoje, tiksliai nežinoma. Alergija vaisiams ir daržovėms dažniau serga vaikai, o ne suaugusieji. Per apklausas maždaug 20 proc. apklaustųjų nurodo, kad jie yra alergiški kai kuriems maisto produktams. Tyrimai rodo, kad tik maždaug apie 0,3–7,5 proc. vaikų ir apie 2 proc. suaugusiųjų iš tiesų serga šia liga. Žmonės dažnai painioja alergiją maistui su nepageidaujamomis reakcijomis į maistą, kai imunologiniai mechanizmai nedalyvauja.

Vis dėlto, lyginant įvairių metų duomenis, alergiškų žmonių nuolat daugėja. Kodėl taip yra, kol kas nėra tiksliai išaiškinta. Iškelta daug teorijų, tačiau iki šiol nė viena nėra patvirtinta.

– Gal, besilaukdamos vaikelio, moterys valgo alergizuojančius produktus, tarkim, citrusus ar riešutus, todėl ir kūdikiai gimsta alergiški?

– Naujausi tyrimai parodė, kad nėščiosios dieta, kai kūdikio besilaukianti moteris nevartoja alergiją galinčių sukelti produktų, neturi jokios įtakos būsimai vaiko sveikatai.

Alergija specifinėms medžiagoms, tokioms kaip žiedadulkės ar maisto produktai, nėra paveldima. Vis dėlto įrodyta, kad alergiškų tėvų ar kitų artimųjų vaikai yra linkę dažniau sirgti alerginėmis ligomis. Jeigu vienas iš tėvų yra alergiškas, 20–40 proc. atvejų ir vaikas bus alergiškas. Jeigu abu tėvai alergiški, ši tikimybė išauga iki 40–60 proc. Šeimose, kuriose nėra alergiškų asmenų, vaikams daug rečiau pasireiškia alerginiai simptomai.

– Nuolat girdime, kad vaisiai ir daržovės yra purkšti chemikalais, juose gausu nitratų, todėl šie vitaminų šaltiniai kenkia vaikams. Ar tai turi įtakos sergamumui?

– Pastebėta, kad alergiją dažniau sukelia atvežtiniai vaisiai, nes jie neįprasti mūsų organizmui. Siekiant išsaugoti  prekinę vaisių išvaizdą ir saugant, kad nepradėtų gesti, jie stipriai apdorojami įvairiomis cheminėmis medžiagomis, o tai dar labiau padidina alergijų tikimybę. Yra duomenų, kad nuo kai kurių maisto priedų gali išberti,  išprovokuoti dilgėlinę. Tikra alergija, kai organizme pradeda veikti imunologiniai mechanizmai, nustatoma itin retai.

– Lietuvoje užauginama daug įvairių uogų, vaisių, daržovių. Kurie iš jų dažniausiai sukelia alergiją?

– Keista, kad dažniausiai dėl alergijos yra kalti obuoliai. Po to – minėtieji citrusiniai vaisiai ir kai kurios rūšys uogų. Lietuvoje ir Europoje atlikus tyrimus nustatyta, kad suaugusieji dažniausiai yra alergiški salierams. Norėčiau paminėti ir kryžmines alergines reakcijas: jautrumas tam tikriems vaisiams ar daržovėms dažnai susijęs su alergija kitiems produktams iš tos pačios ar giminingos botaninės šeimos. Dažniausiai kryžminės reakcijos pasitaiko tarp įvairių riešutų, obuolių ir kriaušių, bulvių ir morkų, melionų, arbūzų ir pomidorų, persikų, abrikosų, slyvų ir vyšnių.

Kitos kryžminės reakcijos pasitaiko tarp maisto ir įkvepiamų alergenų. Jei vaikas įsijautrina įkvepiamiems alergenams (žiedadulkėms, namų dulkių erkėms ir naminių gyvūnėlių alergenams), didėja rizika, kad jis taps jautrus tiems maisto alergenams, kurie kryžmiškai reaguoja su minėtais alergenais. Pavyzdžiui, asmuo, alergiškas beržo žiedadulkėms, dažnai įsijautrina kai kuriems šviežiems vaisiams (obuoliams, persikams, abrikosams, vyšnioms), daržovėms (morkoms, bulvėms, salierams, krapams) ir lazdyno riešutams. Daug alergiškų žmonių reaguoja į skėtinių šeimos augalus: salierus, krapus, morkas, petražoles ir tokius prieskonius kaip anyžiai.

– Ar pasitaiko atvejų, kai žmogus yra alergiškas visoms vaisių ir daržovių rūšims?

– Alergija visiems vaisiams pasitaiko labai retai. Detaliai ištyrus nustatomas konkretus alergenas. Nereikėtų pamiršti kryžminių reakcijų. Gana dažnai ligoniams atrodo, kad jie alergiški viskam. Šimtaprocentinę alergiją maistui galima nustatyti tik provokaciniais mėginiais, o ypač – dvigubai aklu placebu. Tai tyrimas, kai, pacientui ir gydytojui nežinant, duodama įtariamo maisto alergeno (arba placebo) ir jei per tam tikrą laikotarpį pasireiškia alerginė reakcija, pacientui diagnozuojama alergija tirtam maisto produktui.

– Ar žmonės gali būti alergiški kosmetikos priemonėms, pagamintoms vaisių ar daržovių pagrindu?

– Minimalus alergeno kiekis ar paslėptas alergeno buvimas kituose maisto ir kosmetikos produktuose gali išprovokuoti ligos simptomus, todėl geriau nerizikuoti ir vengti tokių kosmetikos priemonių.

– Kaip vaisiams ir daržovėms alergiškiems žmonėms kompensuoti vitaminų trūkumą?

– Alergologai ir dietologai gali sudaryti tinkamą dietą, kad alergiškas žmogus gautų reikalingą kiekį maistingųjų medžiagų ir vitaminų. Galima pasitelkti alternatyvių maisto produktų, sudaryti ilgalaikį mitybos planą, kad maitinantis netrūktų jokių svarbių medžiagų.

– Ar, vien tik nebevalgant alergizuojančių produktų, nuo alergijos galima pasveikti? Ar yra ir kitų būdų?

– Jei yra tiksliai nustatyta alergija konkrečiam vaisiui ar daržovei, pirmiausia vertėtų jo vengti, ypač jei sukelia sunkių alerginių reakcijų. Taip pat reikėtų nevartoti produktų, kuriuose yra minimalus alergeno kiekis ar paslėptas alergenas. Daugiau negu pusė vaikų, alergiškų karvės pienui, kiaušiniams ir sojoms, išauga iš savo alergijos iki metų ar trejų. Alergija žuvims ir žemės riešutams paprastai trunka ilgiau, o vaisiams ir daržovėms, žiedadulkėms dažniausiai būna nuolat.

Taip, alergiją galima išgydyti. Šiais metais pasaulis švenčia jubiliejų – 100 metų nuo tada, kai buvo išrastas gydymo būdas – imunoterapija. Būtent ją taikant jau galima išgydyti alergiją, tačiau ne visiems maisto alergenams.

Lateksas ir bananai

Apie 0,1 proc. gyventojų ir apie 3–10 proc. sveikatos priežiūros įstaigų personalo kenčia nuo alergijos lateksui. Kontaktuojant su guminėmis pirštinėmis, prezervatyvais, balionais, kūdikių žindukais ar kitais gaminiais, kurių sudėtyje yra gumos, gali pasireikšti alerginė reakcija lateksui. Didelė dalis latekse esančių alergenų yra panašūs į tuos, kurių yra tokiuose tropiniuose vaisiuose kaip bananai. Žmonėms, alergiškiems lateksui, gali kilti alerginė reakcija tokių vaisių suvalgius ar net palaikius rankose. Pastebėta, kad alergiški gumai žmonės dažniau būna alergiški ir kai kuriems kitiems vaisiams bei daržovėms: avokadams, kiviams, tarkuotoms bulvėms.

Gali būti mirtina

Bėrimai odoje, niežulys, gerklės ir burnos tinimas, sunkesniais atvejais – dusulys, alerginio rinito ar bronchų astmos paūmėjimas. Nors, palyginti su kitomis alergijomis, reakcija į vaisius ir daržoves paprastai nebūna stipri, tačiau kai kuriuos asmenis, suvalgius alergizuojančio vaisiaus, gali ištikti net anafilaksinis šokas, koma ir mirtis.

Burnos alergijos sindromas (BAS) dažniausiai pasireiškia žmonėms, alergiškiems kai kurioms žiedadulkėms, suvalgius šviežių vaisių ir daržovių, pavyzdžiui, obuolių, persikų, vyšnių, riešutų, salierų, morkų ar pomidorų. Per 15 min. patinsta ar pradeda niežėti lūpos, skruostai, liežuvis ar ryklė. Paprastai šie simptomai išnyksta labai greitai.