Nuomonė: socialiai atsakingoje visuomenėje neįgaliojo ženklą galėtų pakeisti gėlė

Kaip pradedančių vairuoti asmenų mokinio ženklą pakeitė klevo lapas, taip socialiai atsakingoje, išprususioje ir orientuotoje į lygias žmonių teises visuomenėje neįgaliojo ženklą (mėlyname fone pavaizduotas žmogus sėdintis vežimėlyje) – ateityje galėtų pakeisti, pavyzdžiui, gėlė.  Tokia idėja nuskambėjo ministerijos atstovų susitikime su neįgaliųjų organizacijomis. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) visuomenę, žiniasklaidos ir verslo atstovus ragina atsisakyti negatyvaus požiūrio į neįgalius žmones bei ugdytis socialiai atsakingą požiūrį.

Belgų mąstymą įtakojo grėsminga akcija

Pasaulinėje praktikoje negalią turinčių žmonių klausimai sprendžiamai įvairiai. Neįgalieji dažnai susiduria su problema dėl automobilių stovėjimo vietų, kurias užima visiškai sveiki žmonės. Štai, pavyzdžiui, Briuselio lygių galimybių organizacija (angl. Brussels Equal Rights Organization), norėdama atkreipti dėmesį į šią problemą ir neįgalių žmonių teises, pateikė labai tikslią žinutę. Neapsiribojo užrašu, kad taip elgtis tiesiog socialiai neatsakinga. Pasitelkė vaizdesnių šūkių – vairuotoją, pastačiusį automobilį neįgaliojo vietoje (tačiau neturintį tam teisės) pasitikdavo toks užrašas prie automobilio: „TAIP, aš statysiu čia mašiną ir vėl, nes ateityje man bus: a. - amputuota kairė koja, b. - amputuota dešinė koja, c. - aš būsiu paralyžuotas (dalinai paralyžuotas), d. – kita negalia (pasirinkite negalios formą, kurią norėtumėte turėti_____________ )“. Grėsminga, bet efektyvu. Pasak organizacijos, tokia akcija sukėlė šoką visuomenėje: žmonės, kurie parkavo automobilius vietose, skirtose neįgaliems, labiau suvokė problemos esmę, todėl, tyrimų duomenimis, ateityje labiau pagalvos prieš statydami mašinas tokiose vietose. Patys negalią turintys žmonės aiškino, kodėl šis klausimas yra iš tiesų svarbus ir jiems aktualus. Taigi ir patys buvo įtraukiami į šią akciją bei galėjo kovoti už savo teises.

Ši akcija susilaukė didelio žiniasklaidos dėmesio, atkreipė visos visuomenės dėmesį bei tapo diskusijų objektas (angl. word of mouth communication), o svarbiausia pakeitė Belgijos visuomenės nuomonę šiuo klausimu ir įtakojo elgesį (nuoroda į akciją: http://osocio.org/images/uploads/parking-ticket-gr.jpg).

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija įgyvendinama ir Lietuvoje

Socialiai atsakingos visuomenės klausimas neįgaliųjų atžvilgiu – aktualus ir Lietuvoje. Dar pernai Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (šios konvencijos įgyvendinimo klausimas praėjusią savaitę buvo aptartas ir Prezidentūroje). Ratifikuotos Konvencijos tikslas – skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.

Žiniasklaidai, verslui ir visuomenei rekomenduojama neiškirti negalios

Be kitų teisių – konvencijoje itin atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialiai atsakinga visuomenė turėtų lygiaverčiai vertinti žmogų, turintį negalią: tai aktualu tiek žiniasklaidai, tiek verslui, tiek visai visuomenei. Tačiau, pastebime, kad nepaisant nuolatinio kalbėjimo apie lygias teises, Lietuvos žiniasklaidoje vis dar pasitaiko tokių antraščių kaip: „Įdarbinti neįgalieji – galvos skausmas darbdaviui“. Minėtame straipsnyje kalbama apie tai, kad naikinama Vilniečių užimtumo skatinimo agentūra, kuri vykdydama savo veiklą buvo įdarbinusi ir neįgaliuosius. Šiuo metu ieškoma, kur galima būtų šiuos žmones įdarbinti. Bet vienodai turėtų būti keliamas klausimas, kur įdarbinti šioje organizacijoje dirbančius kitus žmones. Todėl neaišku, kodėl straipsnio pavadinimas akcentuoja tik neįgalių žmonių įdarbinimo problemas. Kitaip tariant, preziumuojama iš esmės, kad neįgalieji yra galvos skausmas darbdaviui. Tai visiškai nėra teisybė bei, mažų mažiausiai, neatitinka jokių etikos standartų. Tokie pavadinimai formuoja negatyvų neįgaliųjų įvaizdį visuomenėje bei ilgalaikėje perspektyvoje sukelia problemų neįgaliems žmonėms, norint įsitvirtinti darbo rinkoje.

Pastebėjome, kad verslas noriai dirba su fizinę negalią turinčiais žmonėmis, jei tai yra kompetentingi savo srities specialistai. Kitaip tariant, jei žmogus turi fizinę negalią, pavyzdžiui, neturi kojos, tai jam netrukdo vadovauti dideliam verslo vienetui. Lygiai taip pat toks žmogus gali būti kūrybingas ir, akivaizdu, pasaulio istorijoje be galo daug atvejų, kai fizinę negalią turintis žmogus pasižymėjo itin dideliais gabumais.

Žvelgiant plačiau – tiek žiniasklaidoje, tiek kasdienėje žmonių kalboje ateityje būtų rekomenduojama neįgalių žmonių neišskirti jokiais klausimas. Nei pozityviais, nei negatyviais (pozityviai negalia minėtina tik tuomet, kai straipsnio kontekste tai esminis kriterijus). Visais kitais atvejais negalia neturėtų būti akcentuojama. Taigi, žiniasklaida turėtų vengti ir straipsnių, kurie vadintųsi: “Bendrovėje įdarbinta – 100 neįgaliųjų“, juk nerašoma specialaus straipsnio, kiek įdarbinta negalios neturinčių žmonių. Taigi, visais klausimais – rekomenduojama neišskirti neįgaliųjų.

Kokių akcijų reiktų Lietuvoje, norint formuoti socialiai atsakingą, draugišką ir lygių galimybių požiūrį į žmones, turinčius negalią? Šiuo klausimu mūsų šalyje dirbančių specialistų nuomone, visų pirma reiktų atsisakyti neigiamo požiūrio į negalią. Ateityje, planuojama, bendrai ugdyti žmonių socialinę atsakomybę, daugiau kalbėti apie lygių teisių formavimą, bei, kaip jau minėta, neįgalių žmonių neišskyrimą visuomenėje. Būtent tokioje išprususioje visuomenėje – neįgaliojo ženklą ateityje galėtų pakeisti pozityvus, draugiškai nuteikiantis ženklas, pavyzdžiui, gėlė. Tokia idėja nuskambėjo ministerijos atstovų susitikime su neįgaliųjų organizacijomis. 

SADM rekomenduoja elgtis socialiai atsakingai neįgaliųjų žmonių atžvilgiu:

1   .  Žiniasklaidoje tendencingai neišskirti neįgalių žmonių klausimų: nei pozityviai, nei negatyviai (pozityviai negalia minėtina tik tuomet, kai straipsnio kontekste tai esminis kriterijus). Neįgalusis žmogus turi būti suvokiamas kaip lygūs tam, kuris neturi negalios: jis gali pasirinkti kur mokytis, kur gyventi, kur dirbti, kaip leisti laisvalaikį ir panašiai.

2.     Visuomenė turėtų suvokti ir ugdyti savo socialinę atsakomybę. Pavyzdžiui, turėtų būti itin neigiamai vertinami žmonės, kurie neturėdami negalios stato automobilį neįgaliems žmonėms skirtoje vietoje.

Papildoma informacija: SADM paskirta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą koordinuojančia institucija. Neįgaliųjų reikalų tarybai prie SADM pavesta vykdyti Konvencijos įgyvendinimo stebėseną ir teikti SADM ministrui pasiūlymus dėl Konvencijos įgyvendinimo. SADM duomenimis, šalyje yra beveik 260 tūkst. negalią turinčių žmonių.

Informuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija