Priėmus Darbo kodekso pataisas – lankstesnių darbo santykių galimybė darbuotojams ir darbdaviams

Šiandien Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriomis siekiama sudaryti daugiau galimybių darbo santykių srityje tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, atsižvelgiant į sunkmečio sąlygas. Pakeitimai sąlygos darbo santykių lankstumo didinimą, didins prielaidas naujų darbo vietų kūrimui,  sudarys verslui galimybes operatyviau reaguoti į darbo apimčių pasikeitimus.

Taip pat pataisomis įteisintas šakinių streikų skelbimas, pakoreguota streiko įmonėje ir jos struktūriniame padalinyje skelbimo procedūra. Šakinių streikų skelbimas vyktų profesinių sąjungų organizacijos įstatuose nustatyta tvarka. Mažinamas būtinas balsavusių darbuotojų skaičius, kai streikas skelbiamas įmonėje, t. y. įmonėje streikas gali būti skelbiamas, jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritarė daugiau kaip pusė balsavime dalyvavusių darbuotojų ir balsavime dalyvavo daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų, o struktūriniame padalinyje streikas gali būti skelbiamas, jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritarė daugiau kaip pusė to struktūrinio padalinio darbuotojų.

Reglamentavus Darbo kodekse nuotolinį darbą, kaip naują darbo rūšį, tai padės įmonėms, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką,  sudaryti lankstesnio darbo galimybes darbuotojams. Nuotolinio darbo sutartis apims ir namudinį darbą, ir darbą kitose nei darbovietė darbo vietose,  naudojant informacines technologijas.

Dėl įvestų naujovių įmonės galės greičiau reaguoti į rinkos pokyčius. Leidžiant organizuoti viršvalandinius darbus, kartu yra griežtinama viršvalandinių darbų apskaita. Numatyti atvejai, kuriais darbdavys gali skirti viršvalandžius: kai siekiama užkirsti kelią nelaimėms, šalinami jų padariniai; kai dėl netikėto gedimo darbo neįmanoma užbaigti per nustatytą darbo laiką; pakrovimo ir iškrovimo operacijoms, kai būtina ištuštinti transporto įmonių sandėlius, kad kroviniai nesusikauptų išsiuntimo bei paskirties punktuose ir būtų išvengta transporto priemonių prastovos ir pan. Numatyti ir atvejai, kai viršvalandžius galima skirti darbuotojui sutikus. Paliekami viršvalandžių apribojimai – ne daugiau kaip 4 valandos per dieną ir ne daugiau kaip 120 valandų per metus, o kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais – 180 valandų per metus.

Taikant platesnes galimybes suminei darbo laiko apskaitai, galima bus operatyviau prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos aplinkybių. Suminė darbo laiko apskaita galės būti įvedama esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę ar kitais kolektyvinėje sutartyje numatytais atvejais. Įtvirtinama maksimali 48 valandų darbo savaitė ir 12 valandų darbo diena (pamaina) per 4 mėnesių apskaitinį laikotarpį, paliekant bendrus paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad dalis darbdavių ilgai neatsiskaito su darbuotojais, tačiau vengia atleisti juos, mokėdami išeitines kompensacijas, siūloma įteisinti darbo sutarties vykdymo sustabdymą iki 3 mėnesių tam tikrais apibrėžtais atvejais, įpareigojant darbdavį mokėti minimalios mėnesinės algos dydžio kompensaciją per mėnesį.

Remiantis Darbo kodekso pataisomis, bus galima ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtose darbo vietose (iki šiol pastarosios normos nebuvo). Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams, numatomi saugikliai (tokias terminuotas darbo sutartis galima bus sudaryti tik po šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms naujoms darbo vietoms; naujai įsteigtomis darbo vietomis nelaikomos tokios darbo vietos, kurios po šio įstatymo įsigaliojimo steigiamos tokiam pat darbui atlikti  panaikinant buvusias darbo vietas, įmonėje jų neturi būti daugiau  nei 50 proc. ir kt.).

Informuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija