Sugyventinius pagimdė sovietmetis
Senos tradicijos
Naujausias sociologinis tyrimas skelbia: net 80 proc. porų bendrą gyvenimą pradeda ne santuokoje. Dėl nykstančių tradicinių vertybių nuogąstaujančius dvasininkus ir konservatoriškų pažiūrų piliečius sociologai ramina: neteisinga sugyventinius kaltinti baime įsipareigoti ir nepastovumu. Tyrimo išvados skelbia, kad skirtumas tarp sutuoktinių ir viens kitam viešai neįsipareigojusių partnerių – labai nedidelis.
Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro sociologės Aušros Maslauskaitės teigimu, šeimos kūrimo modelis iš esmės pasikeitė per pastaruosius 20 metų, tačiau tyrimas paneigia mitą, kad sugyventiniai – naujųjų laikų reiškinys ar iš užsienio nukopijuota mada.
Anot sociologės, santuoka, kaip vienintelis šeimos kūrimo modelis, dominavo iki 1970-ųjų. Toliau pastebima auganti tendencija bendrą gyvenimą pradėti ne sumainius aukso žiedus, o tiesiog susidėjus, 1990-aisiais tokį šeimos kūrimo modelį rinkosi 30 proc. porų.
„Gyvenimo susidėjus procesas, paprastai siejamas su Lietuvos nepriklausomybės atgavimu, iš tiesų turi kur kas gilesnes istorines šaknis. Liaudiškai sugyvenimu, o moksliškai – kohabitacija vadinamas reiškinys nėra tik Vakarų šalių šeimos modelio mėgdžiojimas. Šiam procesui nemažą įtaką padarė ir sovietmetis“, – teigia sociologė.
Žiedai santykių nepagerina
Bene vienintelis skirtumas tarp tarybinių ir šių laikų sugyventinių porų – laikas iki santuokos. Prieš kelis dešimtmečius net 60 proc. sugyventinių vestuves atšokdavo po šešių bendro gyvenimo mėnesių. Šių dienų susidėjusios poros galvoja kur kas ilgiau – 90 proc. sugyventinių užsimauti vestuvinius žiedus ryžtasi kartu pagyvenę maždaug porą metų.
Dažniausiai partnerystę renkasi jauni, pirmą kartą pradedantys bendrą gyvenimą žmonės (70 proc.), išsiskyrusieji sudaro 20 proc. sugyventinių, o našliai – tik 5 proc. Beje, kartą jau išsiskyrę ir ne santuokoje su kitu partneriu gyvenantys žmonės dar kartą sumainyti aukso žiedų nebesiveržia – 80 proc. tokių moterų ir 50 proc. vyrų teigia neketinantys tuoktis.
A.Maslauskaitė paneigia stereotipą, esą sugyventinių poros nėra tvirtos ir vos susidūrę su sunkumais partneriai be didelio galvos skausmo suka skirtingais keliais. Tyrimas parodė, kad partnerius dažnai keičia tik 6 proc. sugyventinių.
Pokyčius kuriant šeimą analizavę sociologai aiškinosi, ar antspaudas pase turi įtakos poros santykiams. Apklausus sutuoktinius ir sugyventinius iki 34-erių metų gautos išvados nustebino pačius sociologus: reikšmingų skirtumų tarp sugyventinių ir sutuoktinių santykių jie neįžvelgė.
„Šiek tiek skyrėsi, kaip šios abi grupės tvarko finansus. Sugyventinių poros dažniau pinigus laiko ir tvarko atskirai. Tačiau šeimos vaidmenų pasiskirstymas lieka tas pats. Sprendimus svarbiais klausimais – kaip organizuoti laisvalaikį, ką pirkti, o ko atsisakyti – pusė susituokusiųjų ir sugyventinių priima kartu, likusios abiejų grupių apklaustos poros pripažino, jog nuspręsti paliekama moterims“, – teigė sociologė.
Tačiau, anot jos, tyrimas parodė, kad sugyventinių porų konfliktai dažnesni, nors ketinančiosios susituokti konfliktuoja mažiau.
„Visuomenėje populiari nuomonė, esą nesusituokus santykiai kokybiškesni, išvengiama rutinos ir kivirčų. Iš tiesų taip nėra. Didelio skirtumo tarp sutuoktinių ir sugyventinių tyrimas neatskleidė“, – rezultatus apibendrino A.Maslauskaitė.
Procesas įsibėgėja
Tyrimas atliktas daugiau nei 20-yje pasaulio šalių, turinčių esminių panašumų – itin mažą gimstamumą, spartų visuomenės senėjimą ir ryškius šeimos pokyčius. Lietuvoje apklausta net 10 tūkst. respondentų, turėjusiųjų atsakyti į 1000 klausimų. Be to, tie patys žmonės buvo apklausiami kas trejus metus. Tyrimo rezultatų sociologai dar nebaigė apibendrinti, todėl Lietuvą kol kas gali palyginti tik su Prancūzija ir Rusija.
Pasak A.Maslauskaitės, Lietuvoje sugyventiniai sudaro gerokai mažesnę dalį porų nei senosiose valstybėse. Sociologės nuomone, tokią statistiką galima paaiškinti istoriniu palikimu.
„Rusijoje gyvenimas ne santuokoje dėl įvairių teisinių niuansų paplito po revoliucijos. Prancūzijoje jau daug dešimtmečių absoliuti dauguma partnerysčių pradedamos nuo kohabitacijos. Lietuvoje šis procesas dar tik įsibėgėja“, – pastebi sociologė.
Santuoka – mažas diržiukas
Vedybos – pozityvi socialinė prievarta, mano psichologas Tomas Lagūnavčius.
Anot jo, populiarėjantį gyvenimą nesusituokus lemia nenoras įsipareigoti ilgalaikiams santykiams ir ekonominiai svertai, tačiau sugyventiniai, ypač moterys, jaučiasi kur kas mažiau saugūs nei sutuoktiniai.
„Sugyventinių pora, ypač neturinti vaikų, kilus didesniam konfliktui lengvai pasuka skirtingais keliais. O saugumo jausmas ir tarpusavio pagalba yra pagrindinės priežastys, kodėl kuriamos šeimos. Sugyventiniai gali į mane kiek nori mėtyti akmenis, bet prieš vėją nepapūsi – statistika yra tokia, kad ne santuokoje gyvenančios poros dažniau išyra nei sutuoktinių“, – tvirtina T.Lagūnavičius.
Ar gyventi nesusituokus, ar kurti šeimą santuokoje, anot psichologo, sprendimą lemia šeimoje išugdytos vertybės. Konservatyvių pažiūrų pora, orientuota į ilgalaikes vertybes – šeimos kūrimą, vaikų auginimą, T.Lagūnavičiaus teigimu, būtinai turėtų tuoktis.
„Santuoka iš karto sustiprina tokios poros santykius, partneriams kelia mažiau abejonių ir nerimo“, – mano psichologas.
Kuriant šeimą tik tam, kad dviese gyventi tiesiog patogiau – lengviau išlaikyti būstą, greičiau sutaupoma didesniems pirkiniams ir pan., anot psichologo, nėra jokių garantijų, kad poros santykiai taps ilgalaikiai.
„Aš pats, kaip žmogus, gal būčiau labiau linkęs palaikyti laisvesnius santykius, bet kaip psichologas aiškiai suprantu, kad partnerių santykiams, jų vaiko raidai yra daug geriau vedybos“, – pastebi T.Lagūnavičius.
Anot jo, sugyventiniai jaučia tarsi visada turėtų „gelbėjimosi ratą“ – skyrybas, galimybę surasti kitą partnerį. Alternatyvų santuokai surasti kur kas sudėtingiau.
„Vedybos – gana stiprus socialinis spaudimas. Skiriantis bent jau teks aiškintis abiejų pusių giminėms. Bet santuoka užbaigia ieškojimų ratą, žmogus tampa ramesnis. Ji – kaip mažas diržiukas, sudrausminantis, kai kyla pagunda pasukti į šoną“, – mano psichologas.
Daugiau flirto
Vienuolika metų kartu gyvenantys panevėžiečiai Lina ir Vaidotas tvirtina nematantys prasmės sumainyti aukso žiedus. Gyvenimo draugai įsitikinę, jog viešas įsipareigojimas pozityvių permainų atneštų ne jiems, o konservatyvių pažiūrų aplinkiniams.
„Pasižadėjimas viens kitam kur kas labiau įpareigoja nei priesaika prie altoriaus. Mūsų santuoka būtų reikalinga nebent tėvams ir giminaičiams. Vyresniajai kartai dar sunku suprasti, kad ne vedybos, o pažiūros, pagarba ir daugybė kitų veiksnių lemia sėkmingą partnerystę“, – įsitikinusi Lina.
Moteris tvirtina, jog jų poros gyvenimas nuo susituokusiųjų skiriasi labai nedaug: juodu sieja bendrai įgytas turtas, finansai tvarkomi kartu, net ir ne esminiai sprendimai priimami taip pat drauge.
Tačiau Lina įžvelgia didžiausią skirtumą – gyvenant nesusituokus lieka daugiau vietos flirtui.
„Kai lyginame savo ir susituokusių, vaikus auginančių draugų poras, labai aiškiai matome, kad tarp mudviejų kur kas daugiau šiltų jausmų: mirktelėjimų, prisilietimų, pajuokavimų. Pastebėjome, kad sutuoktiniai jaučia didesnį poreikį bendrauti su kitomis poromis, o mudviem atvirkščiai – norisi kuo daugiau laiko praleisti dviese“, – teigia Lina.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
