Naujas įstatymas šeimynas paliko nežinioje

Zina Paškevičienė, Aurelija Malakauskaitė
LTV naujienų tarnyba

Tikrų tėvų paliktus vaikus auginančios šeimynos sako nežinančios, koks likimas jų laukia priėmus naująjį Šeimynų įstatymą.

Savivaldybės privalo jas likviduoti, o jos pačios – keisti statusą. Valdininkai pripažįsta, kad įstatymas labiau taikytinas naujai besikuriančioms šeimynoms ir žada artimiausiu metu šiuo klausimu surengti pasitarimą.

Vienos pirmųjų šalyje, prieš 20 metų Panevėžio rajone įsikūrusios, Grigaliūnų šeimynos ramų gyvenimą sutrikdė nauji reikalavimai. Iki liepos šeimyna turi likviduotis ir persiregistruoti iš naujo kaip privati, o ne savivaldybės globojama įstaiga.

„Visiškai neaišku, kiek mes turėsime turėti darbuotojų. Įstatyme parašyta, kad ataskaitas teks teikti ne tik savivaldybei, bet jeigu paprašys ir institucijos. Bet kaip mes ją teiksime, jei nevesime buhalterijos?“, – klausia šeimynos motina Gražina Grigaliūnienė.

Numatyta, kad įregistravus privačią globos įstaigą savivaldybės tik pirks iš šeimynų vaikų globos paslaugas. G. Grigaliūnienės šeimynoje, kurioje gyvena 10 tikrųjų tėvų paliktų vaikų, kai kurie yra iš gretimų rajonų.

„Mums reikės prašyti 3 savivaldybių, kad jos pirktų mūsų teikimą paslaugą“, – apie naujus keblumus kalbėjo G. Grigaliūnienė.

Be to, Grigaliūnai norėtų privatizuoti prie jų namo pastatytą savivaldybei priklausantį priestatą, kuriame įrengtos patalpos vaikams.

Panevėžio rajono valdžia sako jokių pretenzijų šiai šeimynai neturinti ir rengiasi už globos paslaugas mokėti. Visgi pinigai bus skiriami tik už vienam rajonui priklausančius vaikus. Iki vasaros žadama išspręsti ir pastato problemą.

„Gyvenamųjų patalpų neturime teisės privatizuoti. Šeimyna galima vadinti „įstaiga“ ir ateityje juridiniam asmeniui pastato parduoti negalėsime. Savivaldybė galės turtą perduoti panaudai“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys.

Beveik 40 Lietuvoje gyvuojančių šeimynų jau gauna pranešimus apie jų likvidavimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai ramina – esą keičiasi tik šeimynos finansavimo tvarka ir statusas.

Kaip ir anksčiau, globojamas vaikas gaus per 1 tūkst. litų iš valstybės, savivaldybės pagal sutartį su šeimyna turės primokėti, tačiau konkreti suma paaiškės tik patvirtinus metodiką.

„Mes ketiname artimiausiomis dienomis kviestis visas veikiančias šeimynas ir asmenis, kurie nori steigti šeimynas, kad išsklaidytume nerimą ir paaiškintume steigimo procedūrą ir finansavimą“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų ir jaunimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Černiauskas.

Ministerijos atstovai pripažįsta, kad naujojo įstatymo labiau reikėjo besikūriančioms šeimynoms, kurios pagal dabar veikiantį Civilinį kodeksą negalėjo įsiregistruoti.