Viena opiausių problemų Lietuvoje - tėvų globos netekę vaikai

Remiantis statistikos departamento duomenimis Lietuvoje 2008 m. tėvų globos netekusių vaikų skaičius siekė daugiau nei per 2500 tūkstančio. Paguodžiančių minčių, jog vieną dieną tokių vaikų nebeliks skamba kaip utopija, nes lyginant su 2007 metais (vos per 200 daugiau nei 2008m.), tai ne ženklūs pokyčiai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje teigiama, jog visi vaikai turi teisę augti savo šeimoje, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių ir aplinkybių atsitinka taip, jog vaikai negali augti savo šeimos aplinkoje, neretai  pažeidžiami vaikų interesai, todėl turime suteikti visas priežiūros priemones: globą (rūpybą), institucinę tarnybų  priežiūrą ar pagalbą norintiems įsivaikinti.

Pripažinkime, visi norime būti mylimi, o ką jau kalbėti apie vaikus, kuriems dėmesys ypač svarbus, tai kodėl labai neryžtingai mintyse ima kirbėti mintys apie įvaikinimą?

Ir jei, vis dėlto, turite minčių įvaikinti vaiką, vertėtų žinoti:

• Pirmiausia, pagal Lietuvos numatytus teisinius aspektus įvaikinti vaiką gali tik sutuoktiniai, įforminę savo savanorišką susitarimą sukurti šeimą pagal visus įstatymus. Tik išimtinais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui. Be to, vaiką gali įvaikinti šeima, kuri jau augina vaikus.
• Jei Jums daugiau nei 18 m. ir ne daugiau nei 50 m., Jūs galimi įtėviai. Žinoma, visada būna išimčių, nes išimtinais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims, atsižvelgiant į vaiko interesus, konkrečias aplinkybes. Dar viena sąlyga susijusi su amžiumi tai, jog tarp vaiko ir įvaikintojo turi būti ne mažesnis kaip 18 metų skirtumas.
• Niekada nebuvote pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksnūs.
• Nesergate tam tikromis ligomis, kaip narkomanija, įvairūs psichikos sutrikimai, nesate ŽIV nešiotojai,  Alzheimerio liga, skleroze, epilepsija ir t.t.

Svarbiausias argumentas – tvirtas apsisprendimas ir noras įvaikinti vaiką, nors reikės atlikti nemažai biurokratinių formalumų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (kiekvienoje savivaldybėje, rasite Vaiko teisių apsaugos skyrių - kontaktai), į kurią ir kreipsitės norėdami įvaikinti vaiką, turėsite pateikti šiuos dokumentus:

• prašymą įvaikinti (būtinai nurodykite, kokio amžiaus, lyties ir sveikatos būklės vaiką pageidaujate įvaikinti);
• priimančios valstybės centrinės institucijos ar akredituotos įvaikinimo asociacijos informacinį raštą, pristatantį įvaikintojus;
• priimančios valstybės nustatyta tvarka parengtą namų studiją (socialinio, psichologinio tyrimo ataskaitą);
• priimančios valstybės kompetentingos institucijos išduotą leidimą įvaikinti;
• priimančios valstybės kompetentingos institucijos išduotą patvirtinimą, kad įvaikintam vaikui bus leista įvažiuoti į šalį ir joje nuolat gyventi;
• pasų ar kitų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas;
• gimimo liudijimų kopijas;
• santuokos liudijimo kopiją, jei išsituokę, – ištuokos liudijimo kopiją, jeigu našliai, – sutuoktinio mirties liudijimo kopiją;
• sveikatos pažymėjimus;
• pažymėjimus apie šeimos finansinę būklę (gaunamas pajamas ir turimą turtą);
• pažymėjimus apie teistumą;
• kartu gyvenančių vaikų sveikatos pažymėjimus ir gimimo liudijimų kopijas.

Kai tarnyba patikrina visus pristatytus dokumentus, tada būsite kviečiami į apmokymus, kuriuose būsimi įtėviai ruošiami priimti į šeimą vaiką, suprasti vaiko poreikius, įvertinti savo žinias ir gebėjimus auginti įvaikintą vaiką.

Po apmokymų, socialiniai darbuotojai organizuoja individualius susitikimus su būsimais įtėviais, kad įvertinų buitines gyvenimo sąlygas ir Jūsų pasiruošimą tapti įtėviais.

Užpildę visus reikiamus dokumentus, gavę Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, jog galite būti įtėviai, tuomet reiks kreiptis į savo ar įvaikinamo vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismą (kontaktai) su prašymu leisti Jums įvaikinti mažylį.