Vis dažniau žiniasklaidoje pasirodo pranešimų apie vaikus, jaunus žmonės, kurie nesuvokdami poveikio sau ir aplinkiams, galbūt smalsumo ar noro būti ''kietu'' tarp kitų bendraamžių pradeda bandyti rūkyti ar vartoti narkotikus, svaigalus. Kas įtakoja tokį jų pasirinkimą? Daugybė priežasčių.

Kiekvieno besiformuojančio dar vaiko pasamonėje daug reikšmės turi ir aplinka, kurioje jis auga. Nors negalima teigti, jog net ir pačiose geriausiose šeimose nėra vaikų norinčių išbandyti svaigalų, tabako.

Labai svarbu žinoti, kai kalbėti su vaiku apie alkoholio, tabako, narkotikų daromą žalą.Policijos Departamento tinklalapyje (www.policija.lt) galima rasti keletą patarimų tėvams. Gal pravers ir Jums.

Policijos pareigūnai pataria:

• Suraskite laiko pabūti su vaiku, suteikti jam kokį nors malonumą.
• Visada žinokite vaiko dienotvarkę, jo dienos planus. Stenkitės, kad tai atrodytų ne kaip kontrolė, o kaip saugumo priemonė arba noras sužinoti, ką vaikas ketina veikti. Nebijokite paklausti vaikų, kur, su kuo jie eina ir ką veiks. Pažinkite savo vaikų draugus ir jų tėvus, žinokite, kuo jie užsiima.
• Stenkitės, kad kas nors iš suaugusiųjų būtų namuose, kai vaikai grįžta iš mokyklos.
• Pavojingiausias yra laikas, kai vaikai būna vieni.
• Stenkitės valgyti kartu su vaiku. Tai puiki proga pasikalbėti, aptarti įsipareigojimus, sustiprinti savo ryšius su vaiku.
• Daugiau bendraukite su vaiku, domėkitės ne tik jo mokslais, bet ir pomėgiais, interesais, svajonėmis.
• Turėkite aiškią poziciją tabako, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo atžvilgiu. Aiškiai pareikškite, kad Jūs nenorite, jog Jūsų vaikai vartotų narkotikus ar kitas psichotropines medžiagas. Nepalikite vietos abejonėms.
• Kalbėkite apie buityje vartojamas kenksmingas medžiagas, kurių net vienkartinis uostymas gali sukelti smegenų pažeidimą ar mirtį.
• Būkite aktyvus vaikų klausytojas. Klausinėkite, skatinkite juos išsipasakoti, prisidėti prie šeimos sprendimų.
• Nuoširdžiai gilinkitės į vaiko problemas ir bandykite jas spręsti drauge. Nesakykite, kad tai smulkmenos, nesąmonės ar kvailystės.
• Niekada nekritikuokite vaiko asmenybės. Jei jis pasielgė netinkamai, neprotingai, neapgalvotai, kritikuokite tik jo poelgį. Nesakykite, kad jis kvailas, nemokša, tinginys. Nemoralizuokite, negąsdinkite, o paaiškinkite, kodėl jo elgesys nepriimtinas, pavojingas ar nepageidautinas. Kalbėdami kreipkite dėmesį į tai, ką sakote ir kaip, kokiu tonu kalbate.
• Į klausimus atsakyti sąžiningai, atvirai ir teisingai. Jei ko nors nežinote, prisipažinkite ir pasiūlykite kartu ieškoti atsakymo.
• Išnaudokite kiekvieną progą pasikalbėti apie neigiamus alkoholio ar rūkymo padarinius.
• Ugdykite vaikų gyvenimo įgūdžius, gebėjimą priimti tinkamus sprendimus, spręsti problemas, kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, bendrauti ir bendradarbiauti, valdyti emocijas, įveikti stresus, pažinti save, atjausti kitą. Jie padės vaikams išvengti daugelio problemų, o susidūrus su jomis, lengviau jas spręsti.

Patarkite vaikams, kad:   

• Nesigirtų draugams, juo labiau mažai pažįstamiems žmonėms apie brangius, vertingus daiktus, pinigus laikomus namuose.
• Nepasakotų, kada išeina ir grįžta tėvai, ar šeima ilgesniam laikui išvyksta.
• Nepaliktų raktų kišenėje, jei drabužius kabina rūbinėse.
• Grįžę namo, tuoj pat užrakintų duris.
• Jei namuose vieni, nieko neįsileistų į namus.
• Savo daiktų neduotų mažai pažįstamiems bendraamžiams.
• Nepaliktų be priežiūros mobiliųjų telefonų, dviračių ir kitų daiktų.
• Jie privalo Jums papasakoti apie kiekvieną įvykį, atsitikusį gatvėje, mokykloje ir kitur.

Paaiškinkite vaikams, kad leidžiate jiems pažeisti elgesio taisykles dėl savigynos ir visada pritarsite, kai kilus pavojui, jis kalbės netiesą ar smogs užpuolikui.