Nepilnamečių apsauga nuo neigiamos informacijos

Vaikai, jų teisių apsauga, homoseksualai ir jų teisių pažeidimai... Keistas derinys? Bet pastaruoju metu atrodo tik šį žodžių junginį ir girdime, kai tik pradedama kalbėti apie naujos redakcijos  „Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio“ įstatymą. Ir ne tik – Lietuva vadinama „homofobiška“ valstybe.  Ir kodėl gi? Tik dėl vienintelio šio įstatymo 4 straipsnio 14 punkto.

Šiek tiek istorijos - šios vasaros įvykiai. Birželio 16 d. LR Seimas priėmė naujos redakcijos  Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kuriame griežčiau apibrėžiama neigiamą įtaką nepilnamečiams daranti informacija. Be to, numatoma, kad visose viešose interneto prieigos vietose turės būti įrengta filtravimo nuo žalingos informacijos sistema.Kadenciją baigiantis LR Prezidentas V. Adamkus  birželio 28 d. vetavo minėtą įstatymą. Tokį sprendimą jis argumentavo tuo, jog  kriterijai, pagal kuriuos įstatyme viešoji informacija yra laikoma darančia neigiamą poveikį, suformuluoti abstrakčiai ir neaiškiai, todėl iš esmės beveik visa viešoji informacija gali būti pripažinta darančia neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi. Prezidentas pasiūlė artimiausiu metu ištaisyti teisinio reguliavimo trūkumus ir užtikrinti, kad jo nuostatos atitiktų konstitucinius teisinės valstybės, teisinio tikrumo bei teisinio aiškumo principus ir nepažeistų atviros visuomenės bei pliuralistinės demokratijos garantijų. (Įdomu tai, kad tą pačią dieną jis vetavo ir kitą šeimoms palankų Užimtumo rėmimo įstatymą, kuris būtų sudaręs palankias sąlygas pradėti savo verslą auginantiems 3 ir daugiau vaikų.) Tačiau liepos 14 d. Seimas atmetė Prezidento veto ir vis dėl to priėmė naujos redakcijos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą.Tuo tarpu, naujai išrinkta prezidentė D.Grybauskaitė, reaguodama į visuomenėje kilusias diskusijas,  sudarė ekspertų grupę, kuriai buvo pavesta pakeisti diskusijas sukėlusio įstatymo straipsnio nuostatas. 

Visuomenės reakcija. Viso šio laikotarpio metu sujudo beveik visi ir turbūt garsiausi šiuokart vėl buvo žiniasklaidos atstovai, tarsi šio įstatymo net nebūtų buvę anksčiau, nors jis priimtas dar 2002 m. Ir visas šurmulys kilo dėl vieno vienintelio šio įstatymo 4 straipsnio 14 punkto, pripažįstančio viešosios informacijos, kuria agituojama už homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius, neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi.

Įstatymo oponentai teigia, jog tokia nuostata diskriminuoja homoseksualus ir pažeidžia LR Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kad „žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“ bei „žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“. Be to, pasikvietę pagalbon įvairias tarptautines organizacijas, oponentai emocionaliai teigia, neva tokiu būdu Lietuva siunčia žinią pasauliui, kad esame homofobai, o mūsų šalis atsilikusi ir nesilaiko įvairių tarptautinių įsipareigojimų. 

Šalininkai tuo tarpu įstatymą gina teigdami, kad nėra pažeidžiamos jokios teisės, nes pirmiausiai nėra nieko bloga siekti apginti bent pamatines moralios pasaulėžiūros nuostatas. O antra, to paties įstatymo 4 straipsnio 12 punktas griežtai draudžia tą informaciją, kuria tyčiojamasi ar niekinama žmogaus seksualinė orientacija. Be to, įstatymo šalininkai teigia, jog juo nėra neigiamas homoseksualių žmonių egzistavimas visuomenėje, tačiau norima aiškiai atskirti egzistavimą ir homoseksualių santykių propagavimą, agitavimą – būtent tai, kas žalinga besiformuojančio jauno žmogaus psichikai.

Užsienio reakcija. Švedijos parlamentarai šį įstatymą lygina su grįžimu prie nacių persekiojimo. Įstatymą pasmerkė ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“, teigdamos, jog nuo neigiamos informacijos saugančios įstatymo pataisos institucionalizuoja homofobiją ir pažeidžia raiškos laisvę bei teisę būti laisvam nuo diskriminacijos. Europos Parlamentas rugsėjo 17 d. priėmė rezoliuciją (už ją balsavo 349 europarlamentarai, 218 buvo prieš, 46 susilaikė; iš viso EP yra 736 nariai), kad mūsų šalis persvarstytų minėtąjį įstatymą, ir net paragino Europos Komisiją ir ES Tarybą imtis priemonių, o prireikus ir sankcijų, siekiant, kad Lietuva laikytųsi jai pagal ES sutartis ir tarptautinę teisę tenkančių pareigų.

Tuo tarpu tarptautinio internetinio žurnalo „Mercator.net“ komentatoriai giria Lietuvą už drąsų pamatinių šeimos vertybių gynimą, nes, nepaisant nei Europos Sąjungos valstybių narių spaudimo, nei savos žiniasklaidos puolimo, Seimas  priėmė šį įstatymą.

 Lietuvos atsakas į EP rezoliuciją. Lapkričio 5 d. LR Seimas nutarė, kad EP rezoliucija dėl „Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo“ yra neteisėtas veiksmas ir išreiškė gilų susirūpinimą dėl Europos Parlamento mėginimo abejoti valstybės narės didžiąja narių dauguma priimto įstatymo teisėtumo, nors šis klausimas, manytina, nepriklauso Europos Parlamento kompetencijai

O kas toliau? Seime netrukus bus svarstomi tiek Prezidentės suburtos ekspertų darbo grupės, tiek kitų Seimo ar Vyriausybės narių pateikti įstatymo pakeitimo siūlymai (apie tai mes būtinai informuosime svetainėje).

Ir šioje vietoje būtina pabrėžti, jog įstatymas tėra tik įrankis, kuris netinkamai naudojamas taip pat gali atnešti žalos. Nes juk saugoti vaikus nuo neigiamos informacijos nepakanka. Yra būtina užtikrinti jų teisę gauti informaciją, kuri teiktų jiems gyvenimišką pagalbą, puoselėtų demokratines vertybes ir pilietiškumą, skleistų mokslo žinias, ugdytų kūrybinį mąstymą. O tai kiekvieno iš mūsų atsakomybė!

                                                                                                              Eglė TENDYTĖ,

                                                                                          Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija