Smurtas

Klausimas/situacija

ilgai sėdėjau prie interneto ir ieškojau, kur galėčiau kreiptis. Aš tiesiog esu ištikta šoko ir niekaip negaliu suprasti, kad santykius galima aiškintis taip: galima trenkti kumščiais, galima su kėde daužyti per nugarą, galima žmones gąsdinti su benzininiu įjungtu pjūklu... Man net plaukai ant galvos šiaušiasi prisiminus tą įvykį. Aš kalbu apie incidentą, kuris įvyko Lazdijų rajone bal. 25 d. Mano vyras buvo sumuštas taip kaip aš aprašiau (kumščiais, kėde ir gąsdintas).Aš du kartus skambinau į policiją. Nevažiavo. Patarė atvažiuoti mums ir parašyt pareiškimą. Mes taip ir padarėm. Po to kreipėmės į ligoninės priimamąjį skyrių, vyrą apžiūrėjo, padarė rentgeno nuotrauką, suleido nuskausminamųjų. Patarė kreiptis į teismo medicinos ekspertus. Mes taip padarėme. Nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą, vyrui davė nedarbingumo lapelį. Tada vėl nuvažiavom į policijos komisariatą, patikslinom pareiškimą ir laukėm. Šiandien sulaukėm įgaliotinio atsakymo, kad...nieko. Nieko nebus. Negaliu patikėt. Vadinasi galima muštis? Jeigu man kas nepatiks, aš trenksiu su kėde per nugarą ir nieko?Aš nesuprantu. Prašau, paaiškinkit. Negi nieks negali apgint?

Atsakymas

Pagal tai, ką Jūs aprašėte, greičiausiai Jūsų vyrui turėjo būti pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, kadangi tokiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Kaip Jums sektųsi savo tiesą įrodyti teisme, čia jau sunku spręsti, viskas priklauso nuo daugelio aplinkybių: įrodymų ir t.t.
Privataus kaltintojo sampratą nustato LR Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 34 straipsnis: privatus kaltintojas yra nukentėjusysis arba jo atstovas, palaikantys kaltinimą Baudžiamojo proceso kodekso numatytose privataus kaltinimo bylose.
Tam tikras nusikalstamas veikas valstybė laiko mažiau pavojingomis ir palieka nuo tos veikos nukentėjusiam asmeniui pačiam spręsti, ar dėl tos veikos turi vykti baudžiamasis procesas. Tokių veikų sąrašas yra
pateiktas BPK 407 str. Į šį sąrašą patenka vienuolika baudžiamojo kodekso straipsnių, kuriuose numatytos tokios nusikalstamų veikų sudėtys: nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo; fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas; žmogaus veiksmų laisvės varžymas; seksualinis priekabiavimas; šmeižimas; įžeidimas; neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas; neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas; turto sunaikinimas ar sugadinimas; turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo; mirusiojo atminimo paniekinimas. Padarius bet kurią iš šiuose straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų, procesas prasideda, jei nuo tokios veikos nukentėjęs asmuo teismui paduoda skundą ar jo teisėtas atstovas – pareiškimą. Jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir
palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas. Nukentėjusysis, padavęs skundą, ar jo teisėtas atstovas, padavęs pareiškimą, yra vadinamas privačiu kaltintoju. Šis terminas vartojamas siekiant apibūdinti šio proceso subjekto statusą. Žodis „kaltintojas“ pabrėžia, kad skundą ar pareiškimą padavęs asmuo tokiame procese vykdo kaltinimo funkciją, kurią paprastai vykdyti procese privalo prokuroras. Privataus
kaltinimo procesas yra vienintelė išimtis, kai nusikalstamos veikos padarymu kaltinti prokuroras neprivalo. Tačiau baudžiamajame procese kaltinimo funkcija yra privaloma – jeigu niekas nieko nekaltina, procesas
iš viso negali vykti. Todėl tais atvejais, kai prokuroras atleidžiamas nuo pareigos kaltinti, šią funkciją turi perimti kitas proceso dalyvis. Žodis „privatus“ atriboja nukentėjusįjį ar jo atstovą nuo prokuroro,
kuris kaltinimo funkciją vykdo valstybės vardu, todėl yra vadinamas valstybiniu kaltintoju. Privatus kaltintojas kaltina savo vardu. Atsižvelgiant į tai, kad privataus kaltinimo procesas prasideda nuo
proceso pirmosios instancijos teisme (ikiteisminis tyrimas tokiame procese neatliekamas), privačiam kaltintojui suteiktos teisės iš esmės yra analogiškos toms, kuriomis teismo proceso metu naudojasi prokuroras. BPK 34 str. 2 dalyje pateikiamas apibendrintas privataus kaltintojo teisių sąrašas. Jame akcentuotos teisės, reikalingos kaltinimo funkcijai atlikti.
Tai teisė siūlyti teismui nagrinėti medžiagą, kuria privatus kaltintojas siekia įrodyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, bei teisė pasakyti baigiamąją kalbą. Privatus kaltintojas turėtų pasisakyti dėl įrodymų vertinimo, skirtinos kaltinamajam bausmės atlyginimo rūšies ir dydžio, baudžiamųjų įstatymų taikymo, nusikalstama veika padarytos žalos ir pan. Privatus kaltintojas turi teisę dalyvauti apeliaciniame procese.
Privataus kaltinimo bylų proceso tvarką reglamentuoja BPK XXX skyrius. Skundas ar pareiškimas privataus kaltinimo tvarka paduodamas raštu. Skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla,
pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, jei paduotas pareiškimas – turi būti pasirašytas nukentėjusiojo teisėto
atstovo.
Jeigu skundas neatitiks aukščiau minėtų reikalavimų, jis nebus priimamas ir bus grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikinti. Jeigu šie asmenys susitaiko, procesas dėl skundo nutraukiamas.
Nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo susitaikydami gali sudaryti sutartį dėl žalos atlyginimo. Pagal sutartį dėl žalos atlyginimo vėliau gali būti išduotas vykdomasis dokumentas. Jeigu nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaiko, teisėjas priima nutartį nukentėjusiojo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Jeigu nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas į taikinamąjį posėdį neatvyko be svarbios priežasties, laikoma, kad privatus kaltintojas kaltinimo atsisakė. Tokiu atveju procesas dėl skundo nutraukiamas. Jeigu be svarbios priežasties į taikinamąjį posėdį neatvyksta nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo, teisėjas nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Privatus kaltintojas turi teisę iki baigiamųjų kalbų pabaigos atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju. Jeigu privatus kaltintojas į teisiamąjį posėdį neatvyko be svarbios priežasties, laikoma, kad jis
kaltinimo atsisako.