Tėvystės atostogos. Kas turi daugiau teisių į vaiką - dirbantis tėvas ar studentė mama?

Klausimas/Situacija

  Gimė dukrytė, tačiau su jos tėvu nesame susituokę ir  kartu negyvename. Gimimo liudijime tėvas  įrašytas jo pageidavimu. Ar šioje situacijoje jis gali išeiti tėvystes atostogų? Jeigu taip, kokį vaidmenį jis vaidina ir kokia dalis priklauso vaikui? Taip pat norėjau sužinoti kokios tėvo teisės, pareigos ir kokia turi būti
parama vaikui? Ar atveju, jei akivaizdžiai matoma, kad atlyginimas popieriuje neatitinka tikrovės, t.y. gaunamos  pajamos popieriuje yra pvz. minimalios, kaip teistis dėl alimentų? Juk alimentai skaičiuojami
procentaliai nuo atlyginimo..? Ar tokiu atveju yra galimybė apskaičiuoti pvz turimą turtą? Ar dirbantis tėvas gali turėti daugiau teisiu i vaiką, nei studentė mama?

Atsakymas

Taip, Jūsų vaiko tėvas turi teisę į tėvystės atostogas, jeigu jis išpildo visas mano žemiau nurodytas sąlygas.
Tėvystės atostogos yra viena iš tikslinių atostogų rūšių, taigi, pasižymi tuo, jog jas skiriant nėra reikalaujama jokio darbo stažo. Teisei į tėvystės atostogas atsirasti užtenka Darbo kodekse nustatyto fakto buvimo
(vaiko gimimo). Pastebėtina, jog darbdavys negali atsisakyti suteikti tėvystės atostogas.
Tėvystės atostogų metu darbo užmokestis nėra mokamas, tačiau už šių atostogų laiką yra mokama LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tėvystės pašalpa. Pagal šį įstatymą, tam, kad atsirastų
teisė gauti tėvystės pašalpą, asmuo turi atitikti keletą būtinų sąlygų.
1. Tėvas turi būti apdraustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu.
2. Turi pažymą iš gimdymo įstaigos, patvirtinančią, jog jo žmonai/sugyventinei/draugei gimė kūdikis ir įstatymų nustatyta tvarka tėvas yra pateikęs prašymą išleisti jį tėvystės atostogų, kol vaikui sueis vienas mėnuo.
3. Per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus (nuo 2008-01-01) ligos ir  motinystės socialinio draudimo įstatymo 181 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
4. Tėvas pripažino tėvystę. Pažymėtina, kad iki 2008 sausio 1 d. galiojo reikalavimas vyrui gyvenanti santuokoje su kūdikio motina. Šiuo metu tokio reikalavimo nebėra, užtenka, kad vyras būtų pripažinęs tėvystę. Tėvystės pašalpos dydį sudaro 100 procentų tėvystės atostogų išėjusio vyro kompensuojamojo uždarbio. Kompensuojamasis uždarbis nustatomas pagal už praeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš tėvystės atostogų pradžios mėnesį, asmens draudžiamąsias pajamas.

Asmens draudžiamosios pajamos - tai visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos ar turėjo būti mokamos socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui (darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos), apdraustajam priskaičiuotos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos
pašalpos, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Tėvystės pašalpa mokama tėvystės atostogų laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukanka vienas mėnuo. Jeigu kūdikio tėvas pasinaudoja ne visomis tėvystės atostogomis, o tik dalimi, tėvystės pašalpa mokama už šią atostogų dalį, iki vaikui sukanka vienas mėnuo, bet ne ilgiau.
Tėvystės pašalpa išmokama pasibaigus tėvystės atostogoms.
Tėvystės pašalpa mokama už darbo dienas pagal kalendorių (taikoma 5 dienų darbo savaitė) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir/ar Lietuvos Respublikos darbo kodeksu perkeltas poilsio dienas.

Taigi, kaip matote, Jums nebūtina būti susituokus, užtenka vien to, kad tėvas pripažintų vaiką. Tačiau jeigu iš tiesų tėvas per šias atostogas neprižiūri, nepadeda mamai, tokiu atveju tėvas, gaudamas tėvystės pašalpą,
elgiasi nesąžiningai. Iš tikro tėvystės pašalpa yra mokama ne vaikui, o tėvui, taigi įstatymas nenumato, kokia dalis šių pajamų turi būti skiriama vaikui. Tėvui tiesiog galioja bendra pareiga išlaikyti savo vaiką.
Tėvų teisės ir pareigos yra numatytos LR CK XI - XII skyriuose, tai teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje ir t.t.
Išlaikymo dydžio klausimus reguliuoja LR CK 3.192 str., kuris numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu, išlaikymo dydis turi
būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi konkretus išlaikymo dydis priklauso nuo daugelio aplinkybių. Pagal teismų praktiką šiuo metu minimalus išlaikymo dydis, priteisiamas iš vieno iš tėvų,  vienam vaikui yra 400 Lt.
Jeigu kyla pagrįstų abejonių, kad rodomos pajamos neatitinka tikrovės, žinoma, yra žiūrima į išlaidas, ar jos atitinka pajamas, į turimą turtą ir pan. Slepiamas pajamas sunku nustayti, tačiau pasitaiko, kad pavyksta įrodyti.
Teisės į vaiką nepriklauso nuo to, ar tėvas dirbantis, ar studentas. Pagal įstatymą abu tėvai yra lygūs tol, kol teismas nenustatė kitaip – kol nėra apribota kurio nors iš tėvų valdžia.