Į senelių namus kraustytis neskuba

Absoliuta Andželika Lukaitė

Lrt.lt kalbinti jaunuoliai teigia apie Lietuvoje veikiančius senelių namus tebemanantys gana prastai. Dauguma jų pažymi, kad prireikus, pirmiausia bandytų ieškoti senolį galinčio prižiūrėti asmens, o senelių namų priežiūrai savo garbaus amžiaus sulaukusius artimuosius patikėtų tik neturėdami kitos išeities.

Tuo metu patys seneliai sako, kad senelių namų jie nelaiko blogybe.

Jauni pašnekovai pabrėžė, kad patys savo senatvės sutikti Lietuvoje veikiančiuose senelių namuose jokiu būdu nenorėtų. 30-etis Zigmas pažymėjo, kad sau artimų žmonių į senelių namus neatiduotų, o pats viliasi, kad „nesulauks to amžiaus, kai jam reikės važiuoti į senelių namus“.

„Man atrodo, kad lietuviškų senelių namų ne koks lygis – tiek kalbant apie jų gyventojų maitinimą, tiek apie visą situaciją. Manau, kad galima surasti žmogų su mediko išsilavinimu, kuris galėtų prižiūrėti seną žmogų jo paties namuose“, – kalbėjo pašnekovas.

24 metų Ignas mano, kad dabartinėmis sąlygomis būdamas garbaus amžiaus į senelių namus pats neitų, tačiau sako, jog tarp pažįstamų vyresnio amžiaus žmonių yra daug norinčių į juos pakliūti.

„Aš pats asmeniškai nežinau, ar norėčiau Lietuvoje gyventi būdamas pensinio amžiaus, tačiau jeigu reikėtų rekomenduoti senelių namus tėvams ar seneliams – gerai paieškočiau, bet į bet kokius tikrai neleisčiau. Aš manau, kad jais (senelių namuose – lrt.lt) galėtų tinkamai pasirūpinti, bet mano nuomone, jiems ten gali būti per daug nuobodu“, – pastebėjo pašnekovas.

Anot Igno, abejotinai patraukli ir lietuviškų senelių namų infrastruktūra.

„Jeigu žmogus sugeba būti vienas, turi namą, tai aš manau, kad jis mieliau po truputį krutės, judės jame, negu eis į senelių namus – vien todėl, kad turėtų daugiau laisvės ir gali savimi pasirūpinti.

Bet jeigu senelis gyvena su didele šeimyna – dukromis, sūnumis ir anūkais – galbūt jis iš tikrųjų gauna per mažai priežiūros ir senelių namai galėtų būti išeitis. Iš esmės, matau vienintelę sąlygą eiti gyventi į senelių namus – jeigu žmogus pats negali savimi pasirūpinti, o vaikai ir anūkai taip pat negali to padaryti“, – svarstė Ignas.

27-erių Rasa pažymėjo, kad į senelių namus savo artimą leistų tik su sąlyga, jeigu tai būtų jo paties noras.

„Lyginant, kaip gyvena skandinavai savo senelių namuose, ir kaip gyvena lietuviai senelių namuose, skirtumas – kaip tarp dangaus ir žemės. Lietuviški senelių namai, man atrodo, toli gražu ne rojus.

Matau tik vieną senelių namų pliusą – senolis juose sutinka savo bendraamžius, su kuriais gali bendrauti. Žmonės skirtingi. Vienam būtina būti tarp tokių, kaip jis, kad nesijaustų vienišas, o kitam labai svarbu būti savo namuose“, – kalbėjo moteris.

Rasa pažymėjo, jog smagiau turėti mamą ir tėtį šalia bei žinoti, kaip jais yra rūpinamasi, o ne iš nuogirdų žinoti, kaip jiems sekasi senelių namuose.

Visi pašnekovai prisipažino, kad nepaisant to, kokia yra padėtis senelių namuose, neigiamą atspalvį jiems suteikia ir sąmonėje įsitvirtinusi nuostata, kad rūpintis senstančiais tėvais yra vaikų pareiga.

Senoliai: tai ne pats blogiausias variantas

Vyresnio amžiaus žmonės gyvenimo sąlygas Lietuvos senelių namuose vertina vidutiniškai ir nors patys ten sutikti gyvenimo saulėlydį nenorėtų, pripažįsta, kad vienišiems žmonėms tai „visai nebloga išeitis“.

52 metų Antanas sako, kad senelių namai jam atrodo „ne pats blogiausias variantas“.

„Aš pats netoliese jų gyvenu. Yra tekę užeiti. Aišku, nuomonių apie juos girdėjau įvairių – nebūna visiems gerai, bet nebūna ir visiems blogai“, – kalbėjo vyras.

70-etė Joana teigė, kad nesutiktų nei pati keltis į senelių namus, nei jų priežiūrai atiduoti artimo žmogaus. „Kodėl senoliai negali namie gyventi? Kam atiduoti, jeigu gali pats juos prižiūrėti. Aš turėjau tėvus – vienas jų išgyveno iki 90 -ies, kitas iki 86 metų.

Žinau atvejų, kai iš senų žmonių pelnomasi. Jie pasirašo buto atidavimo slaugytojams dokumentus, tačiau guli neįgalūs ir neprižiūrėti“, – sakė Joana.

Vis dėlto pašnekovė kiek pagalvojusi pasitaiso – į senelių namus ji keltis sutiktų, jei neturėtų artimųjų ir negalėtų savimi pasirūpinti.

79 metų Vytautas sakė apie senelių namus esantis „geros nuomonės“. Žmoną palaidojęs vyras apie gyvenimą senelių namuose vis pagalvoja, nes slegia vienatvė, tačiau kol kas į juos keltis nežada, nes turi sūnų ir anūkų, kurie jį aplanko.

„Jeigu nebūtų jų, būtų kitas reikalas“, – pažymėjo pašnekovas.

Patys senelių namų paslaugų neįpirktų

Lrt.lt pašnekovų iki 30 metų nuomone, kokybiškos senelių namų paslaugos mėnesiui laiko turėtų atsieiti nuo 1200 iki 2000 litų, tačiau visi pabrėžė, kad šiuo metu tokių pinigų mokėti už artimojo priežiūrą neįstengtų.

Vyresni negu 50 metų pašnekovai teigė, kad artimųjų priežiūrai senelių namuose galėtų skirti daugiausia 15–20 procentų savo gaunamų pajamų.

Kaip lrt.lt informavo senelių namų atstovai, į visus juos – tiek valstybinius, tiek privačius – priėmimo tvarka yra vienoda.

Garbaus amžiaus sulaukęs asmuo, norintis gyventi senelių namuose, turi kreiptis į savo savivaldybės socialinių reikalų arba socialinės paramos skyrių: pateikti pasą, gydytojo pažymą, kokio tipo senelių namuose – bendro tipo ar psichoneurologiniame pensionate – gali gyventi, taip pat, jeigu turi, invalidumo pažymėjimą.

„Užpildę prašymą skyriaus darbuotojai atvyks pas jus į namus ir ištirs poreikį gyventi senelių namuose. Senjorai turi teisę ir patys pasirinkti, kokiuose senelių namuose jie nori gyventi“, – sakė Kauno Panemunės senelių namų direktorė Aldona Krinickienė.

Privačių senelių namų „Senjorų Eldoradas“ direktorė Laimutė Giedraitienė pastebi, kad dažnai žmonės nežino, jog tiek valstybiniuose, tiek privačiuose senelių namuose galioja ta pati finansavimo tvarka.

„Kai žmonės išgirsta, kad senelių namai privatūs, galvoja jog negalės išsimokėti, esą paslaugos kainuoja milijonus. Bet iš tikrųjų privačiuose senelių namuose galioja ta pati tvarka, kaip ir   valstybiniuose (80 proc. pensijos, 1 proc. turimo turto mokesčio, jeigu jo vertė viršija nustatytą gyvenamos vertės turto mokestį ir valstybės dotacija – lrt.lt)“, – pasakojo pašnekovė.

Kauno Panemunės senelių namuose sunkaus ligonio slauga per mėnesį kainuoja 1982 Lt, neturinčio sunkios negalios – 1764 Lt.

Kaip informavo Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Vida Rimkutė, Šilutės senelių namuose praleistas mėnuo atsieina nuo 1616 Lt senyvo amžiaus žmogui iki 2140 Lt sunkią negalią turinčiam asmeniui.

Privačiuose senelių namuose „Senjorų Eldoradas“ gyvenimo mėnuo įkainotas 2500 Lt.

Visų senelių namų atstovai pažymėjo, kad senjorams grąžinama 20 proc. jų pensijos (80 proc. atitenka senelių namams), o likusią dalį (jeigu socialinės rūpybos specialistai nustato poreikį) kompensuoja valstybė. Į senelių namus taip pat priimami senjorai, galintys patys apsimokėti pilną paslaugos kainą.