Padėkite jiems likti su mumis
Jei būtume nors kiek jautresni ir supratingesni, daug išėjusių anapilin būtų likę su mumis. Savižudybių padaugėja esant ekonominiam nestabilumui, o nedarbas savižudybės riziką padidina 4–5 kartus.
Jie nėra psichikos ligoniai
Įsisiautėjo krizė, paskui ją atsėlino gripas. Jau ir taip į liūdesį linkę lietuviai puolė į dar didesnę neviltį. Tad tiems, kurie dar laikosi, reikėtų įdėmiau pažvelgti į šalia esančius ir jų veide atpažinti nevilties ženklus. Kad neatsitiktų blogiausia.
Ne kiekvienas turi jėgų atlaikyti gyvenimo smūgius. Įprasta manyti, kad žudosi tik protiškai nesveiki. Šaipomės, kai nusišauna milijonierius. Beje, Lietuvos kaimo žmonės žudosi dažniau nei miesto.
„Sovietmečiu savižudžiams užklijuodavo psichikos ligonio etiketę, todėl iki šiol esame linkę manyti, kad visi savižudžiai – ligoniai. Savižudžių atsisveikinimo laiškų tyrimai rodo, kad tai buvo be galo nelaimingi
žmonės, bet nebūtinai ligoniai, nors tarp jų yra ir ligonių“, – sako Valstybinės psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė.
Gydytoja psichiatrė aiškino, kad polinkis į savižudybę nepaveldimas, tad nebūna į tai linkusių šeimų. Tai individualus dalykas. Klaidinga manyti, kad tie, kurie kalba apie savižudybę, nesižudo. Iš 10 nusižudžiusių 8 prieš tai būna siuntę nedviprasmiškus ženklus apie savo ketinimą. Netiesa, kad dažnai savižudybė būna netikėta. Dauguma savižudžių būna neapsisprendę, ar tikrai nori mirti. Kartais jie tiesiog palieka viską spręsti kitiems ir viliasi būti išgelbėti. Beveik visada žmogaus noras žudytis yra laikinas.
Jaučiasi nereikalingi
Psichoterapeutas Tomas Lagūnavičius sako, kad savižudybė nėra atsitiktinė. Jos priežastis – konkreti problema. Išeities žmogus ieško, bet negalėdamas rasti nusprendžia pasitraukti iš gyvenimo. Jis būna toks prislėgtas, kad negali blaiviai vertinti savęs ir realybės. Kritikuoja bei kaltina tik save ir, negalėdami rasti ramybės, pasirenka kelią į nebūtį. Nors savižudžių problemų būna įvairių, bet jų jausmai ir mintys beveik nesiskiria.
Dažnai savižudžiai jaučiasi atstumti ir pažeminti, niekam nereikalingi, trukdantys aplinkiniams, nesuprasti, silpni, negalintys tęsti gyvenimo.
Jaučiasi atstumti nuo pasaulio, todėl nesugeba pagalvoti apie žmones, į kuriuos galėtų kreiptis, nemąsto, kiek skausmo suteiks artimiesiems.
Moteris, auginanti dvi dukras: vieną su psichikos negalia, o kitą – abiturientę, dėl depresijos iššoko pro langą, palikdama nepilnametei visą naštą. Dabar septyniolikmetė prižiūri neįgalią seserį, moka kreditą bankui už butą ir verčiasi iš našlaičio pašalpos.
Dauguma nusižudė girti
Neretai žudomasi ir dėl psichikos sutrikimų. „Sergant depresija savižudybės rizika itin didelė. Antroje vietoje yra šizofrenija. Šie pacientai dažniausiai nusižudo ligos pradžioje, būdami jauni. Įdomu tai, kad daugumos jų aukštas intelektas, puikus išsilavinimas, – sako Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė O.Davidonienė. – Reikėtų paminėti ir alkoholizmą. Apgirtus nusižudoma gana dažnai. Tyrimai rodo, kad 55 procentai Vilniaus rajone ir mieste nusižudžiusių vyrų buvo girti.“
Jauni jaučiasi praradę gyvenimo prasmę
Savižudybė – viena dažniausių jaunimo mirties priežasčių. 2007 m. iš gyvenimo pasitraukė 40 jaunų žmonių, kurių amžius 15–19 metų. Gyvenimo prasmės praradimas sukelia egzistencinę neviltį. Tai gali įvykti bet kuriuo gyvenimo tarpsniu, bet ypač dažnai – paauglystėje ir senyvame amžiuje. Dėl ko jaunuoliai žudosi? Dėl patiriamos seksualinės, fizinės, emocinės prievartos ar šeimos nesirūpinimo, tėvų skyrybų, egzaminų baimės, artimo žmogaus mirties, nelaimingos meilės. „Jaunuoliai neįstengia išspręsti šių problemų dėl menkos gyvenimiškos patirties, įgūdžių stokos, nepasitikėjimo savimi, bejėgiškumo“, – sako psichoterapeutas T.Lagūnavičius. Dažniau nusižudo vaikinai, merginos tik bando.
Jeigu nujaučiate, kad artimas ketina žudytis
1. Visada dėmesingai išklausykite jį. Atvirai klauskite, kas kamuoja, visaip bandykite prakalbinti.
2. Jeigu jūsų draugas ar giminaitis prislėgtas, nebijokite tiesiai jo paklausti, ar kartais neketina nusižudyti, o gal jau pasirinko ir būdą?
3. Nemėginkite įkalbinėti nesižudyti. Verčiau leiskite žmogui suprasti, kad juo rūpinatės ir jį suprantate, kad jis nėra vienišas, o noras nusižudyti – laikinas, nes depresiją galima pagydyti, o negandas – išspręsti.
4. Venkite panašių teiginių kaip „Yra dėl ko gyventi“ arba „Taip pakenksi savo šeimai“.
5. Kreipkitės į specialistą pagalbos. Savižudžiai dažniausiai netiki, kad jiems kas nors gali padėti, todėl jūs turite ne tik įtikinti žmogų apsilankyti pas specialistą, bet ir padėti jam tai padaryti.
Kaip elgtis krizės atveju?
1. Nuvežkite žmogų į psichikos sveikatos centrą ar bent į artimiausią ligoninę, polikliniką.
2. Nepalikite jo vieno, kol nebus suteikta pagalba. Pasirūpinkite, kad žmogui po ranka nebūtų daiktų, kuriuos jis galėtų panaudoti kaip savižudybės įrankį: šaunamųjų ginklų, vaistų, peilių, žirklių, virvės.
3. Jeigu ligoniui paskirti vaistai, būtinai duokite jų patys.
Asta Beleišienė
![]()
Informacija atnaujinta: 2009 m. Gruodžio 6 d.
