Siekiama apsaugoti nukentėjusiuosius nuo smurto privačioje erdvėje

Siekiant pažaboti smurtą privačioje erdvėje prieš vaikus, moteris, neįgaliuosius, pagyvenusius žmones, vyrus, siūloma įstatymuose įtvirtinti konkrečius įpareigojimus tiek smurtautojui, tiek nukentėjusiam. Jei tokiems siūlymams būtų pritarta, ranką prieš artimuosius pakėlę asmenys privalėtų laikinai išsikelti iš namų, o tiek smurtautojas, tiek nukentėjusysis būtų įpareigoti nesiartinti ir nebendrauti vienas su kitu tam tikrą laikotarpį, per kurį jiems būtų suteikta atitinkama pagalba. Šių reikalavimų nesilaikant grėstų teisinė atsakomybė.
 
Tai numatyta Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projekte, kurį parengė tarpinstitucinė darbo grupė. Ją sudaro Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos, Teisingumo, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo ministerijų, Generalinės prokuratūros, Lietuvos advokatūros tarybos, Nacionalinės teismų administracijos, Teisės instituto, Policijos departamento, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensiono atstovai.
 
Šiuo įstatymo projektu siekiama skatinti žmones gyventi santarvėje, o bet kokį smurto atvejį privačioje erdvėje nepalikti nenubaustą. Taip pat sukurti teisines prielaidas imtis prevencinių priemonių, todėl siūloma nustatyti vieningą smurto mažinimo sistemą – įtvirtinti prevencijos, apsaugos ir pagalbos priemones.
 
Smurtą privačioje erdvėje siūloma apibrėžti, kaip fizinio asmens patiriamą smurtą nuo artimo giminaičio, sutuoktinio, gyvenimo draugo, partnerio, globėjo, rūpintojo ar buvusio sutuoktinio, gyvenimo draugo, partnerio ar kartu gyvenančio svainio.
 
Tai pirmasis tokio pobūdžio įstatymo projektas Lietuvoje. Tikimasi, jei šiems siūlymams būtų įjungta žalia šviesa, tai būtų sukurta reali apsauga privačioje erdvėje smurtą patyriam asmeniui. Panašios priemonės buvo įtvirtintos tik XVI amžiuje - viename iš tuometinių Lietuvos statutų.
 
Stiprinti kovą su smurtu privačioje erdvėje skatina tai, kad smurto atvejų Lietuvoje daugėja. Smurtauja tėvai prieš vaikus, sutuoktiniai ar gyvenimo draugai tarpusavyje, anūkai prieš senelius, vaikai prieš pagyvenusius ar neįgalius tėvus, kartu gyvenantys giminystės ryšiais susiję asmenys.
 
Nors smurto privačioje erdvėje mastai, pagal oficialią nusikaltimų statistiką, Lietuvoje neatrodo didžiuliai, tačiau tyrimų duomenys liudija esant kur kas prastesnę situaciją. Nukentėjusieji paprasčiausiai bijo skųstis – nuryja kartėlį ir baimėje gyvena toliau, nes žino, kad pasiekti teisinę atsakomybę prieš smurtautoją sudėtinga.
 
Lietuvoje nuo 2006 metų, kuomet pradėta įgyvendinti Valstybinė smurto prieš moteris mažinimo strategija, vykdomos švietėjiškos smurto prevencijos priemonės nėra pakankamai efektyvios. Labiausiai stokojama atsakomybės už smurtą privačiojoje erdvėje.
 
Be to, smurto privačioje erdvėje mažinimas yra vienas iš prioritetinių Vyriausybės uždavinių.

Duomenis parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija