SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMAS

Socialinės paslaugos – tai paslaugos, kuriomis turi teisę naudotis asmenys (šeimos) dėl amžiaus, neįgalumo, socialinio nestabilumo siekiant įsitvirtinti visuomenėje.

Pagrindinis tikslas -  siekti gerovės ugdant gebėjimą spręsti problemas susijusias su savo socialine aplinka, ieškoti būdų padėti įveikti socialines atskirtis esančias visuomenėje.

Gauti socialines paslaugas turi teisę:

• Lietuvos Respublikos piliečiai;
• užsieniečiai, tarp jų ir asmenys be pilietybės, turintys leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
• kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias. Bendrosios socialinės paslaugos- tai paslaugos, kuriomis naudojasi asmenys (šeimos), kuriems nereikalinga nuolatinė specialistų socialinė pagalba. Teikiamos daugiausia informuotumo, maitinimo, transporto, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugos ir kt.. Asmenys (šeimos), kurioms priskiriama specializuota socialinė pagalba siekiama ugdyti savarankišką gebėjimą įsitvirtinimą visuomenėje, skiriant socialinę priežiūrą, globą, specialistų kompleksinė pagalba.

                      Jei reikia išsamesnės informacijos apie socialinių paslaugų panaudojimą, siekiant sustiprinti socialinį nepriklausomumą visuomenėje, reiktų kreiptis į savo savivaldybę (socialinių reikalų skyrių), kuri iš valstybės gautų biudžetų lėšų finansuoja socialinių paslaugų gavimą ir vykdymą.

Nuoroda į įstatymą: ---->