Patyčios Lietuvos mokyklose: problemos ir jų sprendimo būdai

Nors apie patyčias Lietuvoje kalbama vis dažniau (ypač kai žiniasklaida nušviečia žiaurius šio reiškinio atvejus), tokio pobūdžio susidomėjimas dažniausiai būna momentinis, nesuvokiant tikrojo problemos masto, priežasčių ir pasekmių. Visuomenė per mažai susipažinusi su patyčių problema, neretai neigiama patyčių įtaka žmonių psichikai neįžvelgiama ar bent jau jos toleruojamos kaip „maža blogybė“. Įprastas posakis „Kiekvienas turi mokėti apsiginti“ rodo, kad žmogus paliekamas vienas, ir netgi savaime siūlosi išvada, kad jeigu iš jo ir toliau yra tyčiojamasi, vadinasi, jis to nusipelno, nes pats nemoka susitvarkyti.

Šis leidinys skirtas visų Lietuvos mokyklų bendruomenėms – žmonėms, turintiems savo rankose svertus, kuriais galima daryti didžiausią įtaką stabdant patyčias tarp jaunų žmonių. Mokykla yra vieta, kur mokiniai dažniausiai susiduria su patyčiomis, todėl būtent čia reikalingos permainos, ieškant būdų gerinti vaikų psichosocialines ugdymo(si) sąlygas.