Kai socialinės išmokos mažėja, taupyti turėtų ir tie, kas šiandien uždirba daug

Ieškant būdų užkamšyti vis didėjančią Sodros biudžeto skylę, didelių stebuklų nesugalvosi. Kaip jau ir įvardijo premjeras, yra trys keliai: mažinti išlaidas (išmokas), didinti pajamas (mokesčius), skolintis. Išlaidų arba socialinių išmokų mažinimas skausmingiausias tiems, kas šiandien yra priklausomi nuo šių išmokų – pensininkams, bedarbiams, motinystės (tėvystės) atostogose esantiems, tiems, kas gauna itin mažas pajamas...


Tačiau pernelyg trumparegiška būtų manyti, kad šiandien priiminėjami sprendimai mažinti išmokas, svarbūs tik šiandieniniams pensininkams ar bedarbiams. Ši informacija – kad socialinės išmokos yra mažinamos – svarbi  ir tiems, kam dar iki pensijos toli, ir tiems, kas šiuo metu dirba ir uždirba kur kas didesnes pajamas negu šalies darbo užmokesčio vidurkis. Tačiau šie žmonės, skirtingai negu tie, kas jau pateko į sunkią finansinę padėtį, dar turi laiko imtis veiksmų ir padaryti kai ką šiandien, kas, jei ir nepadėtų išvengti pajamų sumažėjimo ateityje, tai leistų lengviau prisitaikyti prie pablogėjusių sąlygų.   


Sėkmingai valdyti asmeninius finansus – tai sugebėti išspręsti du uždavinius: užsitikrinti nuolatines pajamas, ir su jomis derinti išlaidas. Paprastai socialinės išmokos būna mažesnės už anksčiau gautą darbo užmokestį. Kuo didesnės buvo pajamos, tuo mažesnę jų dalį kompensuoja socialinės išmokos. Tie, kas uždirba nedaug, gauna nedideles socialines išmokas (pensijas, motinystės išmokas, bedarbio pašalpas), tačiau socialinių išmokų ir buvusių pajamų skirtumas nėra toks didelis kaip, pavyzdžiui, tų, kurių darbo užmokestis siekia ir viršija šalies vidurkį. Nors žmogus, uždirbęs tris tūkstančius litų per mėnesį, gali tikėtis didesnės pensijos ar nedarbo pašalpos negu tas, kurio socialinio draudimo įmokos buvo apskaičiuojamos nuo minimalios algos, tačiau tai vis tiek bus du ar tris kartus mažiau, negu jis buvo pratęs. Tas, kuris uždirba dar daugiau, sulaukęs laiko gauti socialines išmokas, gaus tam tikrą nustatytą sumą, nors mokesčių mokėjo gerokai daugiau.


Kai sprendžiame pagrindinius asmeninių finansų valdymo klausimus, turėtume nepamiršti apie savo šiandieninių sprendimų pasekmes ateityje. Kuo mažesnes pajamas žmonės gauna, tuo trumpesnį laikotarpį jie planuoja, kitaip tariant, gyvena nuo algos iki algos. Tačiau kuo pajamos didesnės, tuo svarbiau yra žvelgti toliau į priekį. Norint užsitikrinti nuolatines pajams (reikalingas įprastoms išlaidoms), verta pasikliauti ne vienu pajamų šaltiniu (darbo užmokesčiu). Prireikus toks pajamų šaltinis gali būti ir ankstesnės santaupos – pinigų atsarga nenumatytiems atvejams, lėšos, sukauptos pensijų fonduose, ar kitas finansinis ar nefinansinis turtas. Tačiau tuo reikia pasirūpinti iš anksto. Ir iš anksto išlaidas su pajamomis derinti taip, kad dalį pajamų galima būtų atidėti. Norėtųsi tikėti, kad sukauptas turtas ar santaupos netaps pagrindu atimti žmogui teisę į jam priklausančias išmokas.


Taisyklė, kad gerais laikais reikia dalį gaunamų pajamų atsidėti ateičiai, galioja ir tada, kai kalbame apie asmeninius finansus, o ne tik apie valstybės biudžetą. Blogi laikai ateina ne tik tada, kai ištinka ekonominė krizė, bet ir, pavyzdžiui, sulaukus garbaus amžiaus, kai dirbti taip, kaip anksčiau, nebeišeina ir pajamos smarkiai sumažėja. Tas, kuris buvo pripratęs išleisti tris tūkstančius per mėnesį, atsidurs labai keblioje padėtyje, kai staiga reikės išsiversti su keliskart mažesne suma. Tačiau didele dalimi nuo jo paties priklauso, kaip jis bus pasiruošęs tokiam scenarijui. Negalima nesutikti su tais, kurie sako:„Tegul taupo tie, kas daugiau uždirba“.

Informacijos tiekėjas: AB SEB bankas