Šeimos finansai 2010-аisiais: galimybės ir poreikiai

Šiais metais bendros gyventojų pajamos dar turėtų mažėti. Tikintis mažesnių pajamų arba joms jau sumažėjus svarbu laiku keisti įprastas išlaidas. Ypač griežtai kontroliuoti išlaidas turės tie, kurie nespėjo sukaupti kiek nors santaupų.
2010-aisiais pajamos toliau seks

Šiais metais bendros gyventojų pajamos dar turėtų mažėti.Nors darbo užmokesčio prognozės ir pagerėjo (jau prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis bemažės tik 1 procentu), tačiau nedarbas ir toliau išliks didelis. Laukiama, kad jis dar padidės. Vidutinis nedarbas turėtų siekti 15,5 proc. (šiuo metu yra 13,6 proc.).

Sumažinus didžiausias nedarbo išmokas tiek, kad jos nebūtų didesnės už minimalų darbo užmokestį, netekus darbo pajamos sumažės tuo daugiau, kuo didesnį atlyginimą iki tol darbuotojas bus gavęs. Todėl ir toliau išlieka svarbi sąlyga turėti santaupų tam atvejui, jei tektų prarasti darbą. Ypač tiems, kurių pajamos didesnės.. Pavyzdžiui, tie, kas gaudavo vidutinį atlyginimą (1 600 Lt į rankas), gali tikėtis tik 650 Lt nedarbo išmokos, t. y. 40 proc. anksčiau gautų pajamų. Išmokos mokėjimo laikas taip pat yra ribotas – tik 6 mėnesiai.

Priimti sprendimai mažinti socialines išmokas plonins pinigines tų, kas gyvena ar planuoja kurį laiką gyventi iš pensijų (ypač dirbantys pensininkai), motinystės ar kitų socialinių išmokų. Nors šios išmokos mažėja nedaug (skaičiuojama, kad pensininkams pensijos vidutiniškai sumažės maždaug 5 proc.), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jos ir taip nėra didelės (palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu), bet koks tokių išmokų sumažėjimas yra reikšmingas.

Pajamos už turtą (palūkanos už indėlius, nuomos pajamos už išnuomotą nekilnojamąjį turtą, pajamos už finansinį turtą)  bus nevienodos. Pavyzdžiui, palūkanos už indėlius litais jau yra mažesnės negu pernai, nuomos pajamos už išnuomotą nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį būstą) priklauso nuo gyventojų pajamų. Toliau mažėjant gyventojų pajamoms ir didėjant pirmo būtinumo išlaidoms didesni nuomos mokesčiai daugeliui būtų neįkandami. Vertybinių popierių rinkose vėjai permainingi. Nors daugelio pasaulio rinkų vertybinių popierių kainos pernai augo, panašaus ir stabilaus augimo šiemet daugelis analitikų nesitiki.

Didžiausią Lietuvos gyventojų pajamų dalį sudaro darbo užmokestis. Per praėjusius metus šios pajamos sumažėjo beveik 20 proc. (augant nedarbui ir mažėjant vidutiniam darbo užmokesčiui). Šiemet nedarbas turėtų augti kur kas lėčiau, vidutinis darbo užmokestis taip pat turėtų liautis mažėti. Taigi vidutiniškai pajamos už darbo užmokestį šiemet gali sumažėti dar 6 procentais.
Kaip planuoti ir kontroliuoti išlaidas 2010-aisiais

Tikintis mažesnių pajamų arba joms jau sumažėjus svarbu laiku keisti įprastas išlaidas. Remiantis namų ūkių biudžetų tyrimu vidutinės statistinės Lietuvos šeimos  pajamos 2008 metais buvo vidutiniškai 19,5 proc. didesnės negu išlaidos. Vadinasi, beveik penktadalį gaunamų pajamų namų ūkiai skirdavo taupyti arba ankstesnėms skoloms grąžinti.

Praėjusiais metais sumažėjus pajamoms daugelis šeimų nebeturėjo galimybės taupyti ar mažinti išlaidų. Praėjusiais metais mažmeninės prekybos apyvarta sumažėjo maždaug ketvirtadaliu. Nors kainos ir nebeaugo taip sparčiai kaip 2008-aisiais, vis tiek mažiau pirkta  maisto, drabužių, avalynės,  degalų,  baldų, buities prekių,  garso, vaizdo, informacijos ir ryšio technologijų įrangos. Tik farmacijos, medicinos ir kosmetikos gaminių apyvarta mažėjo kur kas lėčiau. Gyventojai buvo linkę atidėti ne pirmo būtinumo pirkinius geresniems laikams arba iki tol, kol jie atpigs, keisti įprastas prekes pigesnėmis, ieškoti, kur įsigyti pageidaujamų prekių pigiau.

Dėl 2010 metais brangstančių energijos išteklių (elektros, dujų, šilumos, vandens) didės išlaidos būstui išlaikyti. Šios išlaidos vartotojo išlaidų krepšelyje pernai sudarė 12–17 proc. (priklauso nuo socialinės ekonominės grupės) visų išlaidų. Didžiausią dalį būstui išlaikyti skiria tie žmonės, kurie būste gyvena vieni arba vieni išlaiko visą šeimą ir gauna nedideles pajamas.

Žinoma, šaltuoju ir tamsiuoju metų laiku ta dalis yra didesnė, šviesiuoju ir šiltuoju – mažesnė. Todėl tikslinga būtų šildymo sezonui pradėti ruoštis dar vasarą. Kitaip vasarą gali tekti grąžinti per žiemą susikaupusias skolas su delspinigiais.

Planuojant šių metų pirmojo ketvirčio išlaidas būstui išlaikyti, galima pasižiūrėti, kokios buvo  praėjusių metų pirmojo ketvirčio išlaidas. Jei nieko nekeisime, išlaidos elektrai šiemet bus didesnės maždaug trečdaliu, išlaidos šildymui ar dujoms iki sezono pabaigos turėtų būti panašios kaip ir pernai sausį. Kai kurias iš šių išlaidų galima mažinti – taupiau naudoti elektrą ar vandenį, o išlaidas šildymui mažinti gali ne visi.

Išlaidos maistui šiemet turėtų išlikti tokios pat kaip ir pernai, nes maisto produktams pigti daug prielaidų nėra. Brangstant pasaulinėms žemės ūkio žaliavoms, maisto produktai tiek nebrangs Lietuvoje dėl vis dar palyginti pigios naftos ir nedidėjančių darbo užmokesčio sąnaudų. Tačiau tie, kas pageidauja sumažinti išlaidas maistui, turėtų daugiau laiko skirti mažiausių kainų paieškai, ieškoti būdų nusipirkti produktų tiesiogiai iš gamintojų (ūkininkų).

Išlaidos sveikatos priežiūrai – dar viena pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų grupė. Nors Lietuvos gyventojai ir taip užima vieną iš pirmaujančių vietų Europos Sąjungoje pagal tai, kokią dalį sveikatos priežiūrai (vaistams ir gydymui) moka iš savo kišenės, tačiau, atsižvelgus į suplanuotą šių metų valstybės biudžetą ir privalomojo sveikatos draudimo fondą, galima daryti prielaidą, kad 2010 metais mokėti už medikamentus, gydymą, medicinos techniką iš savo kišenės reikės dar daugiau, jei šių prekių kainos nemažės.

Išlaidas ne pirmojo būtinumo arba nenuolatinėms prekėms ir paslaugoms tikslinga būtų suplanuoti iš anksto. Tada ne tik pavyktų laiku susimokėti už būstą ar išvengti brangaus skolinimosi paskutinę minutę, bet ir sumaniai pasinaudoti nuolaidomis.