Seni Šalti raudonnosi, ką tu man padovanosi?

Šiemet Kalėdų Senelis turės išsiversti su plonesne pinigine. Mažėjant pajamoms, mažėjo daugelio, bet ne visų prekių pardavimas. Šiemet maisto prekių ir gėrimų mažmeninės prekybos apyvarta sumažėjo 17 proc., tekstilės, drabužių ir avalynės – 14 proc., tačiau žaislų ir žaidimų prekybos specializuotose parduotuvėse apyvarta šiemet yra tik 2 proc. mažesnė negu pernai.

Taigi, jei vertintume pagal perkamus žaislus ir žaidimus, galėtume daryti išvadą, kad vaikai mūsų šalyje turėjo bene labiausiai pajusti ekonomikos augimą, o nuosmukio – kol kas dar ne. Tai dar kartą patvirtina prielaidą, kad lietuviai taupo vaikams, bet ne vaikų sąskaita. Kaip rodo apklausos, kai kalbama ir apie ilgalaikius taupymo tikslus, pirmenybė teikiama taupymui vaikų mokslams, o ne savo senatvei.

Žaislų ir žaidimų mažmeninės prekybos apyvarta specializuotose parduotuvėse per penkerius metus padidėjo beveik pusantro karto. Jei žiūrėsime tik gruodžio mėnesio skaičius, žaislų ir žaidimų apyvarta pernai gruodžio mėnesį buvo 3,5 karto didesnė negu 2003 metų gruodžio mėnesį. Jei visas šias išlaidas padalytume iš vaikų iki 14 metų skaičiaus, gautume, kad kiekvienas vaikas pernai per Kalėdas turėjo gauti žaislų už maždaug 16 litų (prieš penkerius metus – už 3,5 lito). Tačiau, šiemet paskelbto Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) tyrimo duomenimis, lietuviai vaikai jaučiasi nelaimingiausi Europoje. Ko gero ne todėl, kad gauna dovanų tik už 16 litų, o veikiau todėl, kad Lietuvoje tėvai vaikams per parą skiria vidutiniškai tik 7 minutes dėmesio.