Žmogus planuoja – Dievas juokiasi

Patarlė „Žmogus planuoja – Dievas juokiasi“ tinka kalbant ir apie šiandieninius reiškinius: keletą kartų per metus keičiami mokesčiai, mažinamas ne tik atlyginimas, bet perskaičiuojamos ir socialinės išmokos, keičiamos jų mokėjimo sąlygos. Dėl sumažėjusių pajamų, padidėjusių palūkanų, nukritusių turto kainų griūva ir asmeninių finansų planai. Tačiau pernelyg trumparegiška būtų planuoti finansus tik artimiausioms dviem savaitėms. Juk šiandien, priimant finansinius sprendimus skolintis ar nesiskolinti, investuoti ar ne ir netgi taupyti ar išleisti, svarbu atsižvelgti į ilgalaikes tokio sprendimo pasekmes. Kaip vis dėlto planuoti asmeninius finansus, kai aplinka tokia nestabili?

Viena asmeninio finansų plano, kaip ir bet kurio kito plano, dalis – strategija arba strateginiai tikslai. Čia gali būti ilgas sąrašas: pradėti savo verslą, išleisti vaikus studijuoti į užsienį, išeiti į pensiją sulaukus penkiasdešimties, keliauti aplink pasaulį nuosava jachta, nusipirkti trobelę Šveicarijos Alpėse ar kokiuose nors kituose šiltesniuose kraštuose. Kai sudarome finansų planą, kiekvienas toks tikslas turėtų būti įvertintas pinigais – ne taip svarbu, kokia valiuta – litais, eurais ar Šveicarijos frankais.

Kita dalis – taktika. Būdai ir metodai, kuriuos naudodami ketiname pasiekti finansinius tikslus – gauti reikalingą sumą pinigų. Tai gali būti ir finansinės priemonės – kreditavimo, investavimo, taupymo paslaugos. Norint pasirinkti tinkamą, jau reikės išmanyti apie tas paslaugas ir jų ypatybes: kiek galima pasiskolinti, kada geriau rinktis kintamas, o kada pastovias palūkanas, į kokias rinkas investuoti. Tada belieka numatyti, ką reikia padaryti arba ko nedaryti kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę ar kiekvieną mėnesį, kad planai po daugelio metų taptų realybe.

Sudarant asmeninį planą, yra daug pavojų suklysti: gali smarkiai pasikeisti aplinkybės ir prieš kurį laiką atlikti skaičiavimai nebeatitikti tikrovės. Namelio Šveicarijos Alpėse ar jachtos kaina gali būti visai kitokia, negu planavome. Ir nebūtinai mažesnė. Bet tada sukauptus pinigus galėtume panaudoti kitiems dalykams. Galime suklysti rinkdamiesi finansines paslaugas: norėdami greito rezultato, investuoti lėšas pernelyg rizikingai ar pernelyg daug pasiskolinti. Tokių klaidų išvengti padėtų gilesnės žinios apie finansines paslaugas ir asmeninių finansų valdymą.

Tačiau ne tik netikslios prognozės ar žinių apie finansus stoka gali sukliudyti pasiekti savo užsibrėžtus tikslus ar priversti jų atsisakyti. Neretai planai griūva todėl, kad atsitinka nenumatytų įvykių, apie kuriuos apskaičiuodami, kiek kainuos nekilnojamasis turtas po keliasdešimties metų, arba prognozuodami investicijų grąžą, nepagalvojame. Juk ir šiandien daugiausia tų, kuriems paskolų našta tapo pernelyg sunki, į tokią padėtį pateko ne todėl, kad nemokėjo apskaičiuoti, kiek gali skolintis, bet todėl, kad prarado darbą.

Nenumatyti įvykiai, dėl kurių staiga sumažėja pajamos arba netikėtai išauga išlaidos, gali atsitikti kiekvienam. Bet ne kiekvienas tam yra pasiruošęs. Pagrindinė pasiruošimo tokiems nelaukiamiems įvykiams arba juodai dienai priemonė – pinigų atsarga. Netikėtai sumažėjus pajamoms arba padidėjus išlaidoms, praverčia santaupos. Kiek jų turėti, kiekvienas turėtų apskaičiuoti pats. Pati mažiausia reikalinga suma – tiek, kiek reikėtų pragyventi (atsisakant visų ne pirmo būtinumo reikmių ar išlaidų) vieną mėnesį. Tačiau santaupų suma, kuri leistų jaustis saugiai, kiekvienam yra skirtinga. Tiems, kas yra tikri dėl būsimųjų pajamų, gali pasiskolinti iš artimųjų, užteks 2–3 mėnesių pajamų atsargos. Kitiems, kurie mano, kad pajamų gali netekti ilgam, reikėtų turėti daugiau – pusmečio ar dar ilgesnio laikotarpio pajamų. Kartais gali nutikti tokių įvykių, kai turimų santaupų padengti atsiradusiems nuostoliams neužteks. Tada gelbsti draudimas. Tačiau apsidrausti, kaip ir susitaupyti santaupų, reikia iš anksto. Apdrausti reikėtų tą, be kurio finansinė padėtis pasidarytų ypač sudėtinga – šeimos maitintoją, kitaip tariant pagrindinį šeimos pajamų šaltinį, būstą, ypač, jei jis yra ir įkeistas už paskolą.
Jei pasirūpinsime šiomis apsaugos priemonėmis, tai nereiškia, kad būsime apsaugoti nuo tokių nelaukiamų ir nepageidaujamų įvykių. Tačiau, jei būsime jiems pasiruošę, nepalankiai susiklosčius ne nuo mūsų priklausančioms aplinkybėms, nebūsime išmušti iš vėžių. Santaupos ir draudimas nenumatytiems atvejams ir yra ta atsarga, kurią patyrę planuotojai visada įtraukia į sudaromos planus. Taip yra didesnė tikimybė, kad planas nesužlugs užklupus pirmam netikėtumui.

Informacijos tiekėjas: AB SEB bankas