Seimas sumažino pelno mokesčio tarifą

vtv.lt

Seimas priėmė Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kurios numato, kad pelno mokestis nuo 2010 metų mažėja iki 15 proc. Mažoms įmonėms pelno mokestis mažės nuo 13 proc. iki 5 proc. Už šias įstatymo pataisas balsavo 73 Seimo nariai.

Įstatymu siekiama sudaryti sąlygas įmonėms daugiau lėšų skirti verslo plėtrai bei naujų darbo vietų kūrimui, taip pat nustatyti papildomas paskatas naujų užsienio investuotojų atėjimui į Lietuvą.

Šiems tikslams įgyvendinti nutarta mažiems vienetams taikomą 13 procentų pelno mokesčio tarifą sumažinti iki 5 procentų ir iki 15 procentų sumažinti pagrindinį pelno mokesčio tarifą, kurį taikant apmokestinamas kitų vienetų apmokestinamasis pelnas, pajamos iš paskirstytojo pelno, kai kurios užsienio vienetų pajamos.

Mažinti pelno mokesčio tarifą siūloma siekiant užtikrinti, kad Lietuvos mokesčių sistema išliktų konkurencinga tarp Rytų ir Vidurio Europos valstybių.

Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje konstatuojama, kad Lenkijoje, Slovakijoje taikomas 19 proc., Rumunijoje 16 proc. Latvijoje – 15 proc. mokesčio tarifas. Be to, Eurostat duomenimis pastaraisiais metais buvo stebimas pastovus pelno mokesčio tarifo mažėjimas (1995-2009 m. vidutinis pelno mokesčio tarifas ES nukrito 11,5 procentiniais punktais).

Taip pat mažinti pelno mokesčio tarifą nutarta atsižvelgiant į sumažėjusias galimybes pasiskolinti lėšų iš kredito institucijų ir siekiant papildomai motyvuoti gyventojus pradėti savo verslą, bei įvertinus tai, kad verslumo skatinimas prisidėtų prie greitesnio ekonomikos atsigavimo. Be to, Vyriausybės bei socialinių partnerių patvirtintame Nacionaliniame susitarime buvo susitarta iki 2011 m. nedidinti esamų mokesčių bei svarstyti pagrindinio pelno mokesčio tarifo mažinimo iki 15 proc. klausimą.  

Seimas, atsižvelgdamas į Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, dar kartą balsavęs dėl Seimo nario Dainiaus Budrio pataisos, nutarė pritarti Seimo nario siūlymui mažiems vienetams taikomą 13 procentų pelno mokesčio tarifą sumažinti iki 5 procentų, vietoj 7,5, kaip buvo numatyta Vyriausybės pateiktame variante. Ši nuostata taikoma ir žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams.

Naujame įstatymo skyriuje „Mokestinių nuostolių perdavimas“ nustatyta tvarka, pagal kurią bendrovėms, priklausančioms įmonių grupei, būtų leista mokestinius nuostolius perduoti kitoms įmonėms, kurios galėtų susimažinti savo apmokestinamąjį pelną tokiu dydžiu, kokie bus nuostoliai.

Numatyta leisti iš įmonių pajamų atskaityti jų išlaidas darbuotojų ir jų šeimų narių naudai. Iš pajamų galės būti atskaitomos visos išlaidos darbuotojų naudai, jei ši darbuotojų gauta nauda pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas (nauda priskiriama gyventojų apmokestinamosioms arba neapmokestinamosioms pajamoms). Jei teikiant naudą neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo ir (arba) jo šeimos nario gautos individualios naudos, dėl tokios naudos teikimo patirtos išlaidos taip pat galėtų būti atskaitomos iš pajamų (tačiau tai turėtų būti numatyta įmonės kolektyvinėje sutartyje, o tokių išlaidų suma negalėtų viršyti 5 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio sumos).

Pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, būtų apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą. Pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos iš veiklos, vykdomos tenkinant viešuosius interesus, gautos pajamos, kurios skiriamos tokiai veiklai finansuoti.

Gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 MGL dydžio sumą, apmokestinama be atskaitymų, taikant 15 procentų mokesčio tarifą.