Greičiau santuoką nutraukti nei bandyti ją išgelbėti?

Šį pavasarį Teisingumo ministras Remigijus Šimašius viešai paskelbė, kad yra svarstoma galimybė santuokų registravimą ir jų nutraukimą bendru sutuoktinių sutarimu ateityje perduoti notarams (šiuo metu santuokos registravimas yra patikėtas civilinės metrikacijos įstaigoms, o sutuoktinius išskirti gali tik teismai). Ką gi reiškia tokie Teisingumo ministerijos planai? Pabandykime paanalizuoti.

               Teismo vaidmuo patvirtinant abipusį sutarimą dėl skyrybų. Teigiama, kad šiuo metu teismų darbo krūvis yra ypatingai didelis, tad jį mažinti yra būtina, kiek įmanoma atsisakant netikslingų teismams procedūrų, apsunkinančių tiek jas „įveikti“ bandančius asmenis, tiek valstybę. Kaip viena iš teismams nereikalingų funkcijų ir įvardijamas santuokos nutraukimas, esant abipusiam sutarimui, nes būtent dėl teismų „apkrovimo“, santuokos nutraukimo klausimai sprendžiami į juos neįsigilinant. Todėl galima teigti, kad šiuo metu galiojantis reglamentavimas teismams suteikia pakankamai daug sprendimo laisvės ir įgaliojimų, būtinų nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas, tačiau jų efektyvumas priklauso nuo to, kaip konkretus teisėjas konkrečiu atveju tas galimybes išnaudoja.

               Kodėl? Tačiau norisi klausti: kodėl vieną iš valstybės administravimo problemų – teismų užkrautumą – reikia pradėti spręsti būtent šeimos institucijos sąskaita (pagal šią logiką – juk lengviausias biudžeto taupymo kelias, kaip žinia, būtų motinystės pašalpų apkarpymas... bet Vyriausybė šiuo klausimu, regis, laikysis garbingai iki galo.) Jeigu skyrybos būtų patikimos notarams – ar nebūtų sumenkinama šeimos instituto reikšmė, kadangi jos reikalai būtų sprendžiami žemesniu jurisdikcijos lygiu, o santuoka/ištuoka taptų tik dar vienu greito vartojimo produktu?

               O gal notarams nekilnojamo turto sandorių „bado“ sąlygomis reikia papildomų pajamų šaltinių. Santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu funkcijos jiems patikėjimas būtų puiki išeitis, nes iš kasmet Lietuvoje nutraukiamų apytikriai 10 000 santuokų, per 95 proc. įvyksta bendru sutarimu. Tad galima tik įsivaizduoti kiek papildomų pajamų notarai gautų.

               Šeimą ginančių organizacijų reakciją į pasiūlymus. Tokią Teisingumo ministerijos iniciatyvą galima traktuoti kaip šeimos vertybių nuvertinimą. Todėl po ministro R. Šimašiaus išplatinto pranešimo, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (toliau NŠTA) sureagavo į jo pasiūlymą ir parengė savo pranešimą, kuriame teigiama, jog „skyrybos yra kraštutinė šeimos krizių sprendimo priemonė su skaudžiomis teisinėmis ir psichologinėmis pasekmėmis.“ Kaip teigia NŠTA pirmininkas Tomas Šalkauskas „Valstybė privalo iš esmės pakeisti požiūrį – pirmiausia skirti dėmesį bei psichologinę ir kitą pagalbą krizę išgyvenančiai šeimai, sutuoktiniams dar net nepradėjus skyrybų proceso. Valstybė turi išnaudoti visas savo galimybes bei resursus tam, kad šeima būtų išsaugota, ir tik po to, kai nepadeda jokios priemonės, leisti atlikti teisinę skyrybų procedūrą.“

               NŠTA taip pat kreipėsi į Teisingumo ministeriją norėdama sužinoti, kokius tolimesnius veiksmus ši ministerija yra numačiusi dėl skyrybų proceso supaprastinimo. Tuomet mūsų asociacijos atstovai buvo pakviesti į Teisingumo ministerijoje vykusią diskusiją, kurioje kalbėta apie tai, kad vis dėl to būtų reikalinga „apsunkinti“ santuokos nutraukimą, siekiant sudaryti didesnę galimybę ją išsaugoti, skatinant sutuoktinius lankytis pas psichologus, tačiau pastarieji brangiai kainuoja. Kaip buvo paminėta – pigiau kainuotų padidinti teisėjų skaičių.

               Kokios išvados? Galbūt Teisingumo ministerijos siūlymams ir būtų galima pritarti, jei tik būtų sudarytos prielaidos, kad tokie pasikeitimai atsilieps į gerą ŠEIMAI, o ne kam nors kitam. Notarams perėmus teismų funkcijas šioje srityje, turėtų būti perkelti ir visi dabar egzistuojantys „saugikliai“ bei įvesti papildomi. O kas svarbiausia – kiek įmanoma UŽTIKRINTA, kad notarai šių funkcijų neatliktų formaliai. Tam, žinoma, reikalingi įstatyminiai įpareigojimai, kurių laikymasis notarams būtų nepriklausomas nuo jo nuožiūros, bet privalomas. Galbūt tada sumažėtų ir skyrybų skaičius?..

Eglė TENDYTĖ, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos administratorė