Nesantuokinė šeima – ant svarstyklių

Nesusituokusiųjų daugėja

Kas lemia, kad jauni žmonės renkasi partnerystę, o ne santuoką? Kokie tokio gyvenimo privalumai ir trūkumai? Su „Sekunde“ bendravę pašnekovai tikino, kad gyvenimas nesusituokus turi daugiau teigiamų nei neigiamų pusių, tačiau psichologai tai vertina skeptiškai.

Prieš dešimt metų gyvenančių kartu ir dar nebaigusių vidurinės mokyklos aštuoniolikmečių dar nebuvo, dabar pagalbos į specialistus jie kreipiasi vis dažniau.

Rengiant straipsnį apie nesusituokusias poras teko įsitikinti, kad Panevėžyje toks gyvenimo būdas visuomenės nėra toleruojamas. Kalbinti panevėžiečiai geriausiu atveju norėjo būti įvardinti tik vardais, neleido minėti jų pavardžių, nesutiko fotografuotis. Pašnekovai teigė bijantys neigiamos aplinkinių reakcijos.

38 metų Darius su gyvenimo drauge kartu jau ketveri metai, prieš metus susilaukė sūnaus, tačiau pora nesureikšmina to, kad laiku nesusituokė, ir nemano, kad tuoktis reikia dar prieš sulaukiant vaikų. „Sąmoningai nesprendėm, kad gyvensime nesusituokę. Mūsų planas yra toks: kai vaikas paaugs ir pradės vaikščioti, susituoksime. Nematau didelio skirtumo tarp susituokusių šeimų ir nesusituokusių. Santuoka įpareigoja labiau, todėl ir planuojame ateityje susituokti, bet tai priklauso ir nuo žmonių bei jų požiūrio“, – „Sekundei“ teigė vyras.

Minusai ir pliusai

Svarbiausiu gyvenimo nesusituokus pliusu panevėžietis laiko galimybę įsitikinti, ar susirado tinkamą žmogų.

„Daugelis porų nenori vedybų, kol įsitikina, kad kartu gyvenantis žmogus tinkamas. Yra porų, kurios neišlaikė tokio egzamino. Tik praėjus laikui gali pasakyti, kad su tuo žmogumi gali gyventi, arba jis tau netinka. Juk vyras, kuris susituokti nusprendė vos susipažinęs, nežino, kaip bendrauti su naująja žmona, kokią vietą šeimoje jis turi užimti. Jis mano: vedžiau, man visi rūpesčiai neįdomūs, o šeima ir vaikų auginimu tegul užsiima žmona“, – greitomis santuokomis stebėjosi vyras.

Panevėžietis mano, kad šeimyninis bendravimas prasideda tada, kai kartu gyvenantys žmonės supranta, kad jiems svarbu ugdyti santykius.

„Pradedant nuo skalbinių, baigiant maisto ruoša ir remontu – visus šiuos rūpesčius gyvenantys šeimoje jau turi mokėti spręsti“, – mano Darius.

Pasak Dariaus, gyventi nesusituokus netgi labiau apsimoka.

„Jei gyveni nesusituokęs, pavyzdžiui, moteris su vaiku, gauni lengvatas iš savivaldybės, pavyzdžiui, butui išlaikyti. Mes tokiomis lengvatomis nesinaudojame, nors ir svarstėme. Jei būtų finansinių sunkumų, būtų galima pasinaudoti. Krizės laikotarpiu tai būtų vienas iš pliusų“, – kalbėjo vyras.

Didžiausiu gyvenimo nesusituokus minusu Darius laiko visuomenės požiūrį. Daugelis žmonių atkreipia dėmesį, kad pora augina vaiką, bet vis dar nėra įteisinusi savo santykių.

Tekės, bet vėliau

Vienerius metus kartu su draugu gyvenanti panevėžietė Laura pritaria Dariaus nuomonei, kad gyvenimas kartu nėra santuokos vengimas, o bandymas vienas kitą pažinti prieš susaistant gyvenimą priesaikomis. „Esu nenusiteikusi prieš santuoką ir ateityje tikrai norėsiu ištekėti. Esu už tradicinę šeimą, bet tam reikia laiko pažinti partnerį – tiesiog būtina subręsti.

Nereikia tęsti dešimt metų, bet galima pažiūrėti, ar žmonės suderinami“, – teigė Laura.

Mergina mano, kad gyvenimas nesusituokus turi minusų, tačiau jie nenustelbia teigiamos partnerystės pusės.

„Minusai šiais laikais lieka mažesni, nes partnerystę galima įteisinti. Negerovės atsirastų dėl teisinių dalykų, įsigijus brangesnio turto, pavyzdžiui, namą ar automobilį. Taip pat, jei gimtų vaikas. Kai moteris išteka, ji galbūt tampa saugesne ir ramesne. Į tokią moterį visuomenė žiūri kitaip“, – paaiškino Laura.

Vestuvės nevilioja

Penkerius metus su partneriu gyvenanti trisdešimtmetė Mėta kalbėdama apie vedybas buvo kategoriška. Mergina mano, kad gyvenimas kartu yra tik jos reikalas ir nei artimųjų, nei visuomenės požiūris nėra svarbus.

„Gal bus banalu, tačiau pasakysiu: svarbiausia – pasitikėjimas. Jei jis yra, tai niekur nedingsta ir gyvenant nesusituokus.

Kiekvienas pasirenka, ko nori labiausiai: vieniems labai svarbu santykius įteisinti viešai, prieš visą pasaulį, sukviesti visas gimines, o kiti tuokiasi, nes taip reikia, arba baiminasi, ką giminės pasakys. Dar kitiems svarbu dviejų žmonių ryšys, o ne toks afišavimasis. Vestuvėms poreikio kol kas nejaučiu“, – savo argumentus žėrė Mėta.

Moteris, kurių gyvenimo tikslas ištekėti, panevėžietė vertino pašaipiai. Pašnekovė mano, kad toks kai kurių elgesys – nevisavertiškumo kompleksas.

„Yra mergaičių, kurios nuo vaikystės svajoja apie tradicinę šeimą, princą ant balto gyvūno ir jau nuo jaunų dienų įsivaizduoja svajonių vestuves. Aš niekada apie tai nesvajojau. Vidinio poreikio tam niekada nebuvo ir abejoju, ar kada bus“, – prisipažino mergina.

Ji mano, kad tai – šiuolaikinio gyvenimo būdo pasekmė. Moterys gali pačios užtektinai užsidirbti ir save išlaikyti, todėl mažėja santuokos poreikis.

„Užsidirbu pati, todėl man papildomo saugumo jausmo nereikia. Šiandien viskas taip greitai kinta. Pažiūrėjus statistiką aišku, kad vis daugiau žmonių gyvena nesusituokę, nemaža jų dalis net susilaukia vaikų, o nemažai susituokusių porų skiriasi. Vadinasi, vyksta procesai, žmonija laužo kanonus ir ieško naujų gyvenimo būdo formų, kurios yra priimtinesnės šiandieniniam pasaulyje“, – teigė panevėžietė.

Jaučia spaudimą

Šeimą sukūrusi ir prieš dešimt metų ištekėjusi panevėžietė Giedrė teigė, kad anuomet ištekėti nusprendė ne ji pati. Moteris tikino, kad tikriausiai iki šiol gyventų nesusituokusi, jei ne tėvų spaudimas. Jis prasidėjo po to, kai moteris sužinojo, kad laukiasi kūdikio.

„Tėvai vis klausinėjo, kada vestuvės. Dėl šventos ramybės susituokėme trečiadienį, tuo metu liudininkų nereikėjo. Vėliau tėvams pasakėme, kad jau – tikra šeima“, – apie trumpą vestuvių ceremoniją pasakojo moteris. Giedrė teigė, kad panašiai pasielgtų ir dabar.

„Manau, tėvai gyvena pagal savo supratimą. Kadangi tuoktuvės truko tik pusvalandį, taip pasielgtume ir dabar, kad visiems būtų ramu. Tėvai dėl mūsų stengiasi, galime ir mes ką nors dėl jų ramybės padaryti “, – argumentus dėstė Giedrė.

Panašius spaudimus teigė patiriantys ir kiti nesusituokę, bet kartu gyvenantys panevėžiečiai.

„Žmonės stebisi, kad nenešioju žiedo, bet vaiką turiu. Bet tai – jų pačių nesupratimas ir netolerancija. Visuomenėje dar nesuprantama, kad kiekvienas gyvena savo gyvenimą. Kas nors viską galbūt susiplanuoja iš anksto, o kito gyvenimas būna spontaniškas, dar kitam neišėjo iškelti vestuvių laiku“, – sakė Darius.

Dažniausiai spaudimą tuoktis šeimos nariai išreiškia juokaudami, tačiau ilgainiui tokios užuominos pradeda erzinti.

„Prasideda juokai: kaip tau sekasi, kada tapsi tikru šeimos nariu. Vieną ar du kartus tai išgirsti yra linksma, bet kai tą patį girdi 20 kartų, tai pradeda erzinti. Nebesinori klausyti“, – prisipažino vyras.

Panevėžietis laikosi nuomonės, kad moteriai santuoka yra svarbesnė nei vyrui. Šį svarbumą lemia ir artimųjų spaudimas, nes tradiciškai vis dar manoma, kad moteriai nedera gyventi vienai.

„Lietuvoje manoma: jei esi 25 metų mergina, tau būtina tekėti. Vaikinams tas laikas ateina vėliau. Dar iš senų laikų išlikusi nuomonė, kad tuoktis turi kuo greičiau, o tada daryk, ką nori – svarbiausia susituok. Toks spaudimas juntamas ir gyvenant kaip partneriams. Manau, kad spaudimas yra perdėtas. Galima pulti ir susituokti, bet taip pat greitai gali tekti ir išsiskirti. Skubėti nereikia“, – mano Laura.

Pašnekovė tikino spaudimui nepasiduosianti ir išlauksianti tinkamo momento ištekėti.

Mantas TOMKŪNAS